Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Pareiškimas Nr. DOK-3171/2026 Byla Nr. BIK-728/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37635-2018-8 Procesinio sprendimo kategorija 2.15.2.1.2 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (pranešėjo), Aleno Piesliako ir Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko), išnagrinėjo nuteistojo A. P. gynėjos advokatės Kristinos Smaidžiūnaitės-Lankevičienės pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylai aktualūs teismų priimti procesiniai sprendimai

II. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai

Nuteistojo A. P. gynėja advokatė K. Smaidžiūnaitė-Lankevičienė prašo atnaujinti baudžiamąją bylą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 451 straipsnio 3 punkto pagrindu, pakeisti Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 30 d. ir Kauno apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 4 d. nutartis dėl BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių taikymo ir, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie A. P. nustatytos septynerių metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti šešis mėnesius iš Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalies ir paskirti galutinę subendrintą aštuonerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pareiškime nurodyta:

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 31 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2A-2-489/2020 14, 15, 19 punktuose pateiktais išaiškinimais, matyti, kad nors BK 64 straipsnio 3 dalis savaime nereikalauja nurodyti konkrečios pridedamos dalies parinkimo motyvų, konkreti pridedama bausmės dalis negali būti parenkama atsietai nuo BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Priešingai, parenkant konkrečią bendrinamos bausmės dalį turi būti įvertinta šių aplinkybių visuma. Todėl nagrinėjamu atveju spręstina ne tai, ar teismai formaliai motyvavo dvejų metų dalies pasirinkimą, bet tai, ar parenkant būtent tokią pridedamą dalį buvo tinkamai pritaikyta BK 64 straipsnio 3 dalis, aiškinant ir taikant kartu su BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-628/2025 12 punkte konstatuota, kad teisinga turi būti tiek už atskirą nusikalstamą veiką skiriama, tiek ir galutinė subendrinta bausmė. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. nuosprendį neatlikta bausmės dalis sudaro trejus metus vienuolika mėnesių dvidešimt aštuonias dienas. Iš šios neatliktos bausmės teismas pridėjo dvejus metus, t. y. daugiau kaip pusę visos teismo nustatytos neatliktos ankstesnės bausmės dalies. Dvejų metų realaus laisvės atėmimo pridėjimas yra esminis galutinės bausmės padidinimas, turintis tiesioginę įtaką nuteistojo laisvės suvaržymo trukmei. Būtent todėl tokio dydžio dalies parinkimas, teismui sąmoningai pasirinkus ne visišką, o dalinį bausmių sudėjimą, turėjo būti pagrįstas konkrečiais ir individualizuotais motyvais.

Ypatingą reikšmę nagrinėjamu atveju turi pačioje skundžiamoje nutartyje nustatyta aplinkybė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo trejų metų terminas buvo pasibaigęs. Teismas nenustatė, kad A. P. bausmės vykdymo atidėjimas būtų buvęs panaikintas dėl nustatytų pareigų nevykdymo, probacijos priežiūros vengimo ar kitų savarankiškų probacijos sąlygų pažeidimų. Į tai turėtų būti atsižvelgiama sprendžiant, kokia konkreti ankstesnės neatliktos bausmės dalis turi būti pridėta. Kitaip susidarytų situacija, kai visi asmenys, nusikalstamą veiką padarę bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nustatant konkrečią pridedamos bausmės dalį būtų vertinami vienodai, nepriklausomai nuo to, ar jie visą probacijos laikotarpį vykdė nustatytas pareigas, ar jų sistemingai nevykdė, vengė priežiūros ir dėl savo elgesio sulaukė bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Toks aiškinimas būtų nesuderinamas su bausmės individualizavimo esme. Tuo tarpu Kauno apygardos teismas konstatavo, kad šios probacijos eigos aplinkybės nesudaro pagrindo mažinti pridėtos neatliktos bausmės dalį. Tokia teismo išvada kelia BK 54 straipsnio 2 dalies ir BK 64 straipsnio 3 dalies sisteminio taikymo klausimą. Jeigu tinkamai pasibaigęs bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis, teismo nustatytų pareigų vykdymas ir probacijos priežiūros nevengimas neturi jokios realios reikšmės parenkant konkrečią pridedamos bausmės dalį, nėra aišku, kaip šios nuteistojo asmenybę ir elgesį charakterizuojančios aplinkybės apskritai atsispindi BK 54 straipsnio 2 dalyje reikalaujamame individualizuotame vertinime.

BK 64 straipsnio 3 dalyje teismui suteikta diskrecija pasirinkti konkrečią pridedamą neatliktos bausmės dalį nėra atsieta nuo BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės individualizavimo kriterijų. Teismo diskrecija reiškia pasirinkimo teisę neperžengiant įstatymo nustatytų ribų, tačiau nepašalina pareigos šį pasirinkimą grįsti visų konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių vertinimu. Šiuo aspektu reikšminga ir tai, kad Kauno apygardos teismas 2026 m. rugpjūčio 4 d. nutartyje pabrėžė, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajam taikė palankesnį bausmių bendrinimo būdą (dalinį, o ne visišką sudėjimą), o dalinio sudėjimo atveju teismas turi diskreciją spręsti, kokią neatliktos bausmės dalį pridėti. Tačiau šie argumentai savaime neišsprendžia atskiro konkretaus pridedamos bausmės dydžio parinkimo klausimo. Teismų praktikoje aiškiai išskiriami du savarankiški bausmių bendrinimo sprendimai: pirma, parenkamas bausmių bendrinimo būdas (visiškas arba dalinis sudėjimas), antra, pasirinkus dalinį sudėjimą, parenkamos konkrečios bendrinamų bausmių dalys. Todėl vien aplinkybė, kad A. P. buvo pritaikytas palankesnis dalinis, o ne visiškas bausmių sudėjimas, pati savaime neatsako į klausimą, kodėl iš trejų metų vienuolikos mėnesių dvidešimt aštuonių dienų neatliktos ankstesnės bausmės turėjo būti pridėti būtent dveji metai.

Sprendžiant dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, turėtų būti vertinamas ne vien formalus BK 64 straipsnio taikymo pagrindo egzistavimas, bet ir tai, ar, pasirinkus dalinį bausmių sudėjimą ir parenkant konkrečią dvejų metų pridedamą neatliktos bausmės dalį, buvo tinkamai pritaikyta BK 64 straipsnio 3 dalis, atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų visumą.

Vien tai, kad naujos nusikalstamos veikos buvo padarytos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, pagrindžia BK 64 straipsnio taikymą, tačiau savaime nenulemia konkrečios pagal BK 64 straipsnio 3 dalį pridedamos dalies dydžio. Analogiškai aplinkybė, kad pasirinktas dalinis, o ne visiškas bausmių sudėjimas, parodo, jog nuteistajam nebuvo pridėta visa neatlikta ankstesnė bausmė, tačiau savaime nepagrindžia būtent dvejų metų dalies pasirinkimo. Konkreti pridedamos bausmės dalis turi būti nustatoma taikant BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytų aplinkybių visumą.

Motyvuojamoji dalis

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. P. gynėjos advokatės K. Smaidžiūnaitės-Lankevičienės pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmestinas. Pagal BPK 451 straipsnio 3 punktą, išnagrinėtos baudžiamosios bylos atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia, ištaisius padarytus BK 63–65 straipsnių taikymo pažeidimus, sumažinti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę. Pažymėtina, kad, pagal BPK 451 straipsnyje nustatytus bylų atnaujinimo pagrindus ir sąlygas, baudžiamosios bylos gali būti atnaujinamos tik tuo atveju, kai pagal nuosprendžiuose ar nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti esant akivaizdžią baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą ir tokią išvadą galima daryti be papildomo tyrimo, t. y. konstatavus aiškią nuosprendžiu ar nutartimi nustatytų faktinių bylos aplinkybių neatitiktį pritaikyto baudžiamojo įstatymo normai. Nuteistojo gynėjos pareiškime argumentuojama, kad teismas, bendrindamas bausmes pagal BK 64 straipsnį, prie vienu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėjo pernelyg didelę kitu nuosprendžiu paskirtos, bet neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį (dvejus metus iš trejų metų vienuolikos mėnesių dvidešimt aštuonių dienų). Pareiškėjos manymu, teismas turėjo pridėti tik šešis mėnesius laisvės atėmimo. Tokia pozicija grindžiama ne akivaizdžia teismo padaryta įstatymo taikymo klaida, o subjektyviu vertinimu, kad teismas netinkamai įgyvendino BK 64 straipsnio 3 dalyje jam suteiktą diskreciją ir nepakankamai atsižvelgė į tam tikras nuteistajam palankias aplinkybes. Tokie pareiškėjos vertinamojo pobūdžio teiginiai nesudaro pagrindo atnaujinti baudžiamąją bylą BPK 451 straipsnio 3 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 453 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo A. P. gynėjos advokatės Kristinos Smaidžiūnaitės-Lankevičienės pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmesti.