Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Donatas Dauginis, neatvykus proceso dalyviams, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio, skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos J. M. 2026 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos Nutarimu P. B. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalį 300 Eur bauda ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams. P. B. buvo nubaustas už tai, kad jis 2026 m. liepos 14 d. 16.55 val., rajoniniame kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km vairavo transporto priemonę Mercedes-Benz E280 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės jos vairuoti, tai yra neįvykdė sąlygų susigrąžinti vairuotojo pažymėjimo po atėmimo. 2026 m. rugpjūčio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas P. B. skundas dėl Institucijos Nutarimo pakeitimo, prašant vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi sutrumpinti paskirtą 6 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 2 mėnesių, arba 1 mėnesio, kitą Nutarimo dalį palikti nepakeistą. Skunde P. B. dėsto, kad su padarytu pažeidimu sutinka, su paskirta bauda sutinka, tačiau iki šio įvykio nesuprato, jog vien ankstesnio teisės vairuoti atėmimo termino pabaigimo nepakanka tam, kad teisė vairuoti būtų laikoma atnaujinta, ankstesnio nusižengimo dokumentų tinkamai neįsigilino ir nesuprato jo teisinių pasekmių. Nurodo, kad 2026 m. liepos 14 d. važiavo namo iš darbo, jo gyvenamoji vieta nuo darbo nutolusi 40 km, todėl galimybė vairuoti jam yra būtina. Be to, jo darbo funkcijos yra tiesiogiai susijusios su vairavimu, yra kelio darbininkas, šiuo meu negali tinkamai nuvykti į darbą ir atlikti savo darbines funkcijas. Kartu P. B. nurodo, kad pažeidimas nustatytas eilinio policijos patikrinimo metu, nebuvo neblaivas, nebuvo eismo įvykio, žala nepadaryta. P. B. nurodė, kad įvykdys likusias sąlygas teisės atgauti ir ateityje laikysis KET reikalavimų. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas E. R. pateikė atsiliepimą į P. B. skundą, kuriuo prašo skundo netenkinti ir Nutarimą palikti nepakeistą. Nurodoma, kad P. B. teisė vairuoti buvo atimta du kartus (ROIK (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), šių bylų protokoluose buvo nurodyta, jog specialioji teisė grąžinama nustatyta tvarka, tačiau pareiškėjas nesiėmė jokių priemonių šiai teisei atgauti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Vadovaujantis ANK 630 straipsnio 2 dalimi, į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą neatvykus nė vienam proceso dalyviui, nesant pareiškėjo prašymui bylos nagrinėjimą atidėti, teismas šią administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

Iš teismui pateikto skundo matyti, jog byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymo ir P. B. kaltės nėra, bylos duomenys (paties P. B. skunde nurodyti duomenys, administracinio nusižengimo protokolas, Nutarimas bei kiti administracinio nusižengimo medžiagos duomenys) akivaizdžiai patvirtina P. B. padarius ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą. Skunde iš esmės keliamas paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, t. y. prašoma pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas skirti trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, todėl teismas, neišeidamas iš skundo ribų, byloje surinktą ir teisme gautą medžiagą analizuoja bei ją vertina ir dėl jos pasisako tik tiek, kiek ji susijusi su P. B. skundžiamu Nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės dydžiu ir galimybe taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Skiriant tiek administracines nuobaudas, tiek administracinio poveikio priemones, būtina laikytis proporcingumo principo, kuris reikalauja asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, privalo būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, jog P. B. nubaustas už tai, kad vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, nes šios teisės nebuvo susigrąžinęs po to, kai ankstesniu sprendimu jam ši teisė buvo atimta (b. l. 1-4).

P. B. skunde nurodo, kad dėl jo padaryto administracinio nusižengimo nekilo jokių neigiamų padarinių ar pasekmių, kitų KET pažeidimų padaryta nebuvo, pažeidimas nustatytas eilinio policijos patikrinimo metu. Teismo vertinimu šios aplinkybės nemažina padaryto nusižengimo pavojingumo. Pastebėtina, jog ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra įtvirtintas formalia sudėtimi, kas nurodo, jog net ir pasekmių nebuvimas šio nusižengimo mažesnio pavojingumo savaime nelemia, todėl pagal byloje nustatytas aplinkybes ir teismui pateikto skundo argumentus teismas neturi jokio pagrindo padarytą administracinį nusižengimą vertinti kaip mažiau pavojingą. Pastebėtina ir tai, jog už ANK 424 str. 3 d. padarytą administracinį nusižengimą įstatymų leidėjas iš anksto numatė pakankamai griežtą administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, kurią skirti yra privaloma. Todėl šiuo atveju skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Be to, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).

Teismo vertinimu, siekiant užtikrinti eismo saugumą ir užkirsti kelią vairuotojų daromiems KET pažeidimams, specialiosios teisės atėmimas tam tikram terminui yra būtina priemonė, o nenustačius tam tikrų išskirtinių aplinkybių, P. B. interesai savaime negali būti svarbesni už visos visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą keliuose. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prašymą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę grindžia darbo funkcijų vykdymu, nuvykimu į darbą bei tuo, kad neįsigilino į anksčiau jo atžvilgiu priimtą nutarimą dėl specialios teisės atgavimo tvarko. Manytina, kad šios aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis, galinčiomis lemti administracinio poveikio priemonės švelninimą ar jos neskyrimą, kadangi asmeniniai pažeidėjo poreikiai, nepatogumai negali būti iškeliami aukščiau padaryto teisės pažeidimo pavojingumo. Šiuo gi atveju teismas pastebi, jog P. B. dar iki inkriminuoto nusižengimo padarymo žinojo, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo padarymo. Be kita ko, nors P. B. teigia iki galo neįsigilinęs į jam surašytą administracinį protokolą, nutarimą, kuriuo jam buvo atimta teisė vairuoti, ir todėl neįvykdė visų sąlygų minėtos teisės atgavimui, teismo vertinimu tai rodo pastarojo atsainų požiūrį į jam skirtas administracinio poveikio priemones ir jam anksčiau skirtas baudas už KET pažeidimus. Pastebėtina, kad byloje esantys duomenys apie P. B. administracinius nusižengimus rodo, jog pastarasis yra itin daug kartų baustas administracine tvarka, baudų galimai nemoka, nes nėra duomenų, apie jų sumokėjimą (b. l. 6-17), kas tik patvirtina, kad P. B. sąmoningai nesidomi jo atžvilgiu taikomomis poveikio priemonėmis ir ignoruoja ne tik jam paskirtų priemonių vykdymą, bet tuo pačiu ir KET reikalavimų laikymąsi.

Minėta, kad iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog penkerių metų laikotarpiu už KET pažeidimus jis yra baudžiamas ne pirmą kartą, kas neigiamai charakterizuoja pastarojo asmenybę ir rodo, kad jis nėra drausmingas ir atsakingas vairuotojas. Bylos medžiaga patvirtina ir tai, jog į tai, kad P. B. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, kas buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, bei į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, buvo atsižvelgta individualizuojant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, bei tai turėjo įtakos parenkant jų minimalius dydžius, todėl tai negali būti pagrindas P. B. dar labiau švelninti atsakomybę. Atsižvelgiant į šias paminėtas aplinkybes, į padaryto nusižengimo pavojingumą ir pobūdį, duomenis apie ankstesnį P. B. baustumą, daroma išvada, kad nėra pagrindo P. B. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti teisės vairuoti transporto priemones trumpesniam nei 6 mėnesių terminui.

Nors specialiosios teisės atėmimas neabejotinai turės neigiamas pasekmes P. B., tačiau tai yra neišvengiamos administracinio poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas jis pats. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu. Manytina, kad skiriama administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtas priemones, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taigi, vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Teismas pažymi, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies. Nagrinėjamu atveju P. B. privalo jam paskirtą administracinio poveikio priemonę atlikti iki galo, kad būtų pasiektas vienas pagrindinių ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų nuobaudos tikslų – kad ateityje jis nebedarytų naujų administracinių nusižengimų. Pažymėtina, jog, neskyrus ar sutrumpinus paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 6 mėnesiams, tikėtina, kad P. B. ir toliau lengvabūdiškai vertins savo elgesį, galbūt darys naujus teisės pažeidimus, kadangi tikėsis išvengti administracinės atsakomybės arba manys, jog ji bus sušvelninta.

Aptartų motyvų pagrindu daroma išvada, kad P. B. paskirta administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, ji yra ne per griežta ir adekvati padarytam administraciniam nusižengimui bei atitinka nuobaudų bei administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti pažeidėjui paskirtą minimalią įstatymo nustatytą poveikio priemonę nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių ar naujų esminių aplinkybių, kurios galėtų būti pripažįstamos pagrindu tenkinti skundą taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra, todėl P. B. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalim, 646 straipsniu,

nutaria:

P. B. skundo netenkinti ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos J. M. 2026 m. liepos 31 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą. Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.