- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-06-29
- Bylos Nr.
- 1-567-771/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39831-2025-6
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Nukentėjusysis
- M. V.
- Kaltinamasis
- S. K.
- Prokuroras
- Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra (Kelmė)
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), išsituokusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), teista 1 kartą – 2025-09-15 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, bausmę atliko, (teistumas neišnykęs) kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Teismo nustatytos bylos aplinkybės
S. K. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo M. V., o būtent: 2025-11-02, apie 16:00 val., (duomenys neskelbtini), buto svetainėje, dėl asmeninių paskatų, tyčia delnu sudavė ne mažiau kaip 6 kartus nukentėjusiajai M. V. į dešinės pusės skruostą, smilkinį, kaktą, galvos plaukuotąją dalį, vieną kartą patempė už plaukų, bei abiem rankomis tempė už dešinės kojos, tuo sukeldama nukentėjusiajai M. V. fizinį skausmą ir padarydama jai nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – odos nubrozdinimą dešinėje kaktos pusėje.
Kaltinamoji S. K. kalta neprisipažino bei parodė, kad D. S. pažįsta apie ketverius metus. Iki kaltinime nurodyto įvykio nukentėjusiąją pažinojo tik iš matymo. Su D. kažkuriuo metu buvo sugyventiniai. Išsiskyrė 2025m. kovo mėnesį. Kaltinime nurodyto incidento metu buvo jau išsiskyrę. 2025-11-02 po pietų pas ją į namus atvažiavo A. tikslu paskolinti jai plaukų tiesintuvą. Pokalbio metu apie jos ankstesnius santykius su D., į A. telefoną paskambino D. D. paprašė pastarosios atvažiuoti pas jį į namus. Pokalbis vyko per telefono garsiakalbį. Fone girdėjosi pašalinis moters balsas, kuri pasakė frazę: „Jei su ja susitaikysi, aš tave užmušiu“. Suprato, kad ši frazė skirta jai. Ji su drauge A. automobiliu nuvažiavo į D. namus adresu (duomenys neskelbtini). Pas D. į namus atvažiavo apie 16 val. Buto duris atidaręs D., smogė jai apie 5 kartus į galvą. Smogė jai dar stovint laiptinėje. Nuo smūgių ji nukrito ant žemės. D. spyrė jai gulinčiai. Po to D. smogė ir A. A. laiptais nusileido į apačią. Po to ji įėjo į buto prieškambarį. Į prieškambarį atėjo nukentėjusioji, kuri stvėrė ją ir tarp jų prasidėjo konfliktas, M. jai sudavė. Kai nukentėjusioji atėjo į prieškambarį, A. jau buvo išėjusi. Jai buvo suduoti smūgiai, dėl ko buvo sužalotas jos kūnas. Jai buvo sužalota ausis, veidas, kaklas. Smūgius jau sudavė tiek M., tiek D. Kai ji išėjo laukan, A. papasakojo apie įvykio aplinkybes. Papasakojo, kad ją sumušė D. Konflikto metu ji gynėsi nuo nukentėjusiosios užpuolimo. Viso konflikto metu ji galėjo suduoti nukentėjusiajai kaltinime nurodytus smūgius bei padaryti kūno sužalojimus, tačiau tai padarė gindamasi nuo užpuolimo. Pripažįsta, kad galėjo nukentėjusiajai sukelti fizinį skausmą. Ji anksčiau yra teista už smurtavimą prieš D., dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Nukentėjusioji M. V. parodė, kad D. S. ir kaltinamąją pažįsta apie vienerius metus. Su pastarąja nebendraudavo. Įvykio dieną, apie 15 val., ji atvyko pas D. į namus. Būnant pas D., pastarajam paskambino A. Nežino apie ką buvo kalbama. Ji nežinojo, kad A. ketino atvažiuoti. Po pusvalandžio A. atvažiavo į D. namus. Duris atidarė D., ji tuo metu buvo prieškambaryje. D. atidarius duris, girdėjo A. balsą. Kai ji priėjo prie laukinių durų, į butą įsiveržė kaltinamoji. A. tuo metu stovėjo laiptinėje prie buto durų. Kaltinamoji keikdamasi puolė ją ir jai smogė. Įsikibusios viena į kitą, jos kartu krito ant grindų. Kaltinamoji jai smogė apie 6 kartus plaštaka per skruostą, kaktą. Matėsi paraudimas nuo suduoto smūgio. Kaltinamoji savo veiksmais jai sukėlė jai fizinį skausmą. D. traukė kaltinamąją nuo jos. Kai ji atsistojo ir bandė rinktis daiktus, kaltinamoji ją sugriebė bei tampė už plaukų. Kaltinamoji vadino ją „Kale“ bei kitais keiksmažodžiais. Kaltinamoji jai priekaištavo dėl jos buvimo D. bute. Po to, kai ji atsisėdusi bandė mautis batus, kaltinamoji ją tempė už kojos ir bandė ištempti iš buto. D. patraukė kaltinamąją bei pastarajai neleido artintis prie jos. Ji susirinko savo daiktus ir išėjo laukan. Ji žinojo, kad kaltinamoji ir D. anksčiau buvo pora, bet įvykio dieną buvo išsiskyrę.
Liudytoja A. R. parodė, kad ji pažįsta kaltinamąją ir nukentėjusiąją. Su nukentėjusiąja anksčiau dirbo vienoje darbovietėje, turėjo bendrų pažįstamų. Su kaltinamąja susipažino per D. Įvykio dieną ji susitiko su kaltinamąja tikslu pastarajai paskolinti plaukų tiesintuvą. Kaltinamąją paėmė iš pastarosios namų. Nepamena kieno buvo mintis važiuoti pas D. į namus. Pamena, kad D. jai paskambino bei paprašė atvažiuoti. Ji kartu su kaltinamąja nuvažiavo į D. namus. Prie D. buto nuėjo kartu su kaltinamąja. Nežino kokiu tikslu kaltinamoji ėjo kartu. Lipant laiptais link D. buto, kaltinamoji nuolat verkė. Kiek suprato, kaltinamoji verkė dėl išsiskyrimo su D.. Buto duris atidarė D. Iškarto prasidėjo konfliktas tarp kaltinamosios ir D. D. išėjo į laiptinę bei pastūmė kaltinamąją nuo durų. Paklausė ko kaltinamoji čia atvažiavo. Vykstant konfliktui, ji išėjo laukan ir įsėdo į mašiną. Netrukus iš laiptinės iš jo nukentėjusioji, už kelių minučių į mašiną atėjo ir kaltinamoji. Kaltinamoji buvo labai susijaudinusi, verkė.
Liudytojas D. S. parodė, kad pažįsta kaltinamąją ir nukentėjusiąją. Kaltinamoji kažkurį laiką buvo jo mergina. Iki minėto įvykio su kaltinamąją buvo išsiskyręs apie vieną mėnesį. Įvykio dieną savo namuose buvo su nukentėjusiąją. Jam paskambino A., kuri pranešė, kad ruošiasi pas jį atvykti pasikalbėti. Pastaroji nieko nesakė, kad kartu atvažiuos ir kaltinamoji. Nukentėjusioji žinojo, kad atvyks A.. Nukentėjusioji buvo pasakiusi frazė: „Jei su ja susitaikysi, užmušiu“. Buto duris, kai atvyko A., atidarė jis. Į butą keikdamasi ir grasindama įsivežė kaltinamoji. Jis koja bandė užremti, kad kaltinamoji neįeitų į vidų, bandė prispausti pastarąją prie sienos. Į prieškambarį atėjo nukentėjusioji. A. liko laiptinėje. Tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios įvyko žodinis konfliktas, kurio metu kaltinamoji tampė už plaukų nukentėjusiąją, sudavė nukentėjusiajai. Jis nuėjo į svetainę ir atsisėdo ant lovos. Nutraukti konflikto nebandė. Po konflikto nukentėjusioji išėjo laukan, o kaltinamoji bandė su juo pasikalbėti. Jis nepamena apie ką kaltinamoji su juo bandė kalbėtis.
Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad pranešimas apie nukentėjusiosios sužalojimą buvo gautas 2025-11-02 18:44 val., į įvykio vietas Greitosios medicinos pagalbos ekipažas atvyko 19:04 val. Medicinos darbuotojams nukentėjusioji paaiškino, kad buvo užpulta iš matymo pažįstamos merginos. Minėjo, kad jai buvo smogta kumščiu į veidą, galvos sritį. Dabar jaučia nestiprų skausmą veide. Stebimas nežymus dešinio skruosto paraudimas, kaktos dešinės pusės paviršinis odos nubrozdinimas. (1 tomas, b.l. 39-41)
2026-01-06 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. V. nustatytas sužalojimas: odos nubrozdinimas dešinėje kaktos pusėje. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje. Tikėtina, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginio trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu, tiek griuviminės traumos metu kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. M. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.(1 tomas, b. l. 46)
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad atvykus į (duomenys neskelbtini) butą, stebimas pilkos spalvos pastatas, į kurį patenkama per pastato pirmą laiptinę. Užlipus į penktą aukštą matomos šviesiai rudos durys, pažymėtos skaičiumi - (duomenys neskelbtini), patekus į butą matomas prieškambaris, pasisukus kairėn ir truputį paėjus, iš dešinės pusės matoma tamsios spalvos sofa, prie kurios yra stalelis. Įvykio vietos apžiūros metu daugiau jokių nusikalstamos veikų pėdsakų ar objektų nestebima. (1 tomas, b. l. 6-8)
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. numatyta: „Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.“
Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. Ištirti duomenys patvirtina, kad S. K. 2025-11-02, apie 16:00 val., (duomenys neskelbtini), D. S. bute dėl asmeninių paskatų, tyčia delnu smogė ne mažiau kaip 6 kartus nukentėjusiajai M. V. į dešinės pusės skruostą, smilkinį, kaktą, galvos plaukuotąją dalį, vieną kartą patempė už plaukų, bei abiem rankomis tempė už dešinės kojos. Būtent dėl kaltinamosios S. K. veiksmų M. V. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas odos nubrozdinimą dešinėje kaktos pusėje, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamoji S. K. pripažino atlikusi nukentėjusiosios atžvilgiu kaltinime nurodytus veiksmus, tačiau savo veiksmus vertina, kaip būtinąją gintį, nes nukentėjusiajai kūno sužalojimus padarė tariamai gindamasi nuo M. V. ir D. S. užpuolimo.
Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje 01-1-39086-25 matyti, kad įvykio metu S. K. buvo padaryti kūno sužalojimai: kraujosruvos kairės ausies kaušelyje, abiejų akių vokuose, kaktos apatinėje dalyje. Įvertinusi įvykio aplinkybes, 2026-01-27 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu M. V. ir D. S. atžvilgiu buvo nutrauktas, nes jie minėto konflikto metu nepadarė jokios nusikalstamos veikos. Nutarimas įsiteisėjo, kaltinamoji S. K. sutiko su sprendimu. (1 tomas, b. l. 61-66)
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, į tai, kad kaltinamoji pati savo iniciatyva atvyko į D. S. namus, žinojo, kad pastarojo namuose yra nukentėjusioji, į buto vidų pateko prieš buto savininko D. S. valią, sukėlė konfliktą, teismas kaltinamosios S. K. veiksmus vertina, kaip puolančiosios pusės. Kaip buvo minima, M. V. ir D. S. veiksmai S. K. atžvilgiu jau išspręsti 2026-01-27 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu ir S. K. veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu negali būti vertinami, kaip būtinoji gintis.
Padarytos nusikalstamos veikos objektas – žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė smūgių sudavimu, sukeliant nukentėjusiajai M. V. nežymų sveikatos sutrikdymą. Padarytos nusikalstamos veikos sudėtis materiali. Padaryta nusikalstama veika priskiriama baigtų nusikaltimų kategorijai, nes sukėlė pasekmes. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.
I. D. bausmės skyrimo
Skirdamas kaltinamajai bausmę, teismas atsižvelgia į Baudžiamojo kodekso 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Nors kaltinamoji formaliai pripažino atlikusi nukentėjusiosios atžvilgiu kaltinime nurodytus veiksmus bei sukėlusi kaltinime nurodytas pasekmes, ji nurodė, kad tai atliko gindamasi nuo nukentėjusiosios tariamo užpuolimo. Dėl savo veiksmų nesigaili. Šis formalus pripažinimas savo veiksmų negali būti vertinamas, kaip atsakomybė lengvinanti aplinkybė.
Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamoji padarė vieną nesunkų nusikaltimą, administracine tvarka nebausta, anksčiau teista 1 kartą už tos pačios rūšies nusikalstamą veiką, turėdama teistumą, nusikalstamą veiką padarė laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti tar kartą paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą.
Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, baudžiamąją atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamajam skirtina bausmė, kuri yra mažesnė už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, tačiau artima vidurkio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 1 d., 4 d. 3 p., 4p. kaltinamajai skirtinį įpareigojimai - atlyginti nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą; toliau dirbti arba užsiregistruoti ir registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 1 d., 2d. 9 p., 3 d., 72² str. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 str. S. K. pripažintina šioje byloje recidyviste, nes inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė turėdama teistumą už tos pačios rūšies nusikalstamos veikos padarymą, per labai trumpą laiko tarpą po paskutinio nuteisimo.
Dėl kardomosios priemonės
Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo taikytina paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Dėl civilinio ieškinio
Civilinio ieškinio dalyku pagal Baudžiamojo proceso kodekso 109 str. gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.
Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijose užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padaryto aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 8/2013 ir kt.), neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne bausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.
Civilinio kodekso 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitą, teismo įvertintą pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais iš viso neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinė žala padaroma teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Nors žala padaroma nematerialioms vertybėms, tačiau jos ginamos turtiniais būdais. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Civilinis įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo ribų, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui, kuris atsižvelgia į žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.
Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji M. V. pareiškė kaltinamajai civilinį ieškinį dėl 1 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl kaltinamosios veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, didelį išgąstį, stresą, tiesiog šoką. Patyrė pažeminimą. Ji patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, kankino nemiga. Iki šiol negali atsigauti. Kenčia galvos skausmus, galvos svaigimą. Sutrikusi sveikata trukdo susikaupti, trukdo dirbti. Fizinis skausmas jos atžvilgiu buvo panaudotas matant vaikinui, pas kurį buvo svečiuose.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji nukentėjusiajai smogė ne mažiau 6 kartų į galvos sritį, tempė už plaukų, kojos, tuo sukeldama nukentėjusiajai fizinį skausmą. Savo veiksmais padarė nukentėjusiajai odos nubrozdinimą dešinėje kaktos pusėje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje grindė tuo, jog buvo pažeminta jos garbė ir orumas. Po patirto įvykio ji buvo šoke. Psichologiškai patyrė sukrėtimą, negalėjo normaliai miegoti. Sukeltą fizinį skausmą juto apie parą laiko, vartojo nuskausminamuosius vaistus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir susiformavusią teismų praktiką. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145-1000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.). Tūkstantis ir daugiau eurų už nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiama tik išskirtiniais atvejais, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgesniam laikotarpiui. Nors teismų praktika yra nevienoda, yra besiformuojanti, tačiau į jos tendencijas reikia atsižvelgti vertinant konkrečią situaciją.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiajai padarytą kūno sužalojimo mastą, skausmo trukmę, sukeltas neigiamas pasekmes, jų trukmę, teismų praktiką priteisiant neturtinę žalą analogiškose bylose, protingumo, sąžiningumu ir teisingumo principus, teismas sprendžia, jog nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajai iš kaltinamosios priteisiant 400 Eur neturtinės žalos atlyginimui.
Nukentėjusioji baudžiamojoje byloje prašo priteisti 1 000 eurų proceso išlaidų, už advokato suteiktą teisinę pagalbą. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji pateikė Pinigų priėmimo kvitą Nr. 1034528, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji advokatei Violetai Savickienei sumokėjo 1 000 eurų už suteiktą teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato dalyvavimo bylos procese trukmę, procesinių dokumentų parengimą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022-04-29 įsakymo Nr. 1R-184 „Dėl Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo patvirtinimo“ (TAR, 2022-04-29, Nr. 2022-08998) rekomendacijas, nukentėjusiosios pateiktas prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo tenkintinas pilna apimtimi.
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,-
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
S. K. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. bei skirti jai bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 1 d., 4 d. 3 p., 4p.:
įpareigoti per 8 (aštuonis) mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą;
toliau dirbti arba užsiregistruoti ir registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 1 d., 2d. 9 p., 3 d., 72² str. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Baudžiamojo poveikio priemonę įpareigoti įvykdyti per 8 (aštuonis) mėnesius.
Iki bausmės vykdymo pradžios S. K. taikyti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 str. S. K. pripažinti byloje recidyviste.
Nukentėjusiosios M. V. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Iš S. K. priteisti M. V. 400 (keturis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Iš S. K. priteisti M. V. 1 500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) eurų proceso išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimu.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.