- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-09-11
- Bylos Nr.
- e2YT-4351-1081/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01618-2026-2
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Kristina Vorienė
- Pareiškėjas
- PRS2, PRS1
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Kristina Vorienė, sekretoriaujant posėdžių sekretorei Lilijai Drizgienei, dalyvaujant pareiškėjams PRS2 , PRS1 , jų atstovui advokatui Jurijui Malininui, suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Daliai Vaičikauskaitei, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų PRS2 ir PRS1 pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai PRS2 ir PRS1 kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie priėmė PA1, mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdami jį valdyti.
Pareiškime nurodė, kad pareiškėja PRS2 su savo sutuoktiniu PA1 gyveno jai vienai nuosavybės teisėmis priklausančiame gyvenamajame name. Jiems būnant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus PRS1 . Pareiškėjos sutuoktinis PA1 asmeninės nuosavybės teisėmis valdė žemės sklypus: 2,4700 ha žemės ūkio paskirties žemę, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini), ir 5,1100 ha (iš jų 1,800 ha miško) žemės ūkio paskirties žemę, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Į šiuos žemės sklypus PA1 buvo atkurta nuosavybės teisė 2001 m. kovo 6 d. Apskrities (Telšių) viršininko įsakymu Nr. 370. Pareiškėja PRS2 , jos sūnus pareiškėjas PRS1 ir jo tėvas PA1 naudojo minėtus žemės sklypus pagal tikslinę paskirtį: šienavo, ganė ūkinius gyvulius (karves), miške ruošė malkas tvarkydami vėjovartas ir vėjolaužas, prižiūrėjo tuos žemės sklypus - trešdavo, šalindavo krūmus ir kt. (duomenys neskelbtini) PA1 mirė. Pirmos eilės įpėdinis po PA1 mirties buvo jo vienintelis sūnus pareiškėjas PRS1 bei mirusiojo sutuoktinė pareiškėja PRS2 . Pareiškėja PRS2 , būdama įpėdine ir būdama pirmos eilės įpėdinio pagal įstatymą nepilnamečio PRS1 įstatymine atstove trijų mėnesių tarpe po PA1 mirties priėmė jo palikimą už save ir už savo nepilnametį sūnų (jo vardu kaip įstatyminė atstovė) pradedant faktiškai valdyti, prižiūrėti kaip savo minėtus žemės sklypus. Teigė, kad dokumentų, patvirtinančių, kad PRS2 per tris mėnesius po PA1 mirties priėmė palikimą savo ir savo nepilnamečio sūnaus vardu neišliko. Pridėjo, jog po PA1 mirties pareiškėja prižiūrėjo minėtus žemės sklypus kaip savo, jais rūpinosi ir valdė kaip savo ir nepilnamečio sūnaus PRS1 nuosavybę, t. y. faktiniu valdymu priėmė pati ir sūnaus PRS1 vardu mirusiojo PA1 palikimą.
Nurodė, jog po PA1 mirties prasidėjo žiema, todėl tuose žemės sklypuose pareiškėjai negalėjo ganyti gyvulius, šienauti, tačiau jie ruošė žemės sklypus ganyklai: vežė mėšlą ir kitas trąšas į tuos žemės sklypus tikslu patręšti, kad geriau augtų žolė, statė užtvaras sniegui, miške ruošė malkas, kirsdami vėjovartas ir vėjolaužas, kurie šalinami be leidimo. Pridėjo, kad tokiu būdu valdydami ir naudodami mirusiojo PA1 turtą kaip savo, priėmė palikimą jį faktiškai valdydami. Taip pat nurodė, kad po PA1 mirties niekas į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, testamentų nėra, o juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės fakto įregistravimui.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad teismui visapusiškai įvertinus pateiktus įrodymus ir pripažinus pareiškėjų argumentus pagrįstais, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui neprieštaraus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja PRS2 pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad sutuoktinis PA1 mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties liko žemės sklypai, kuriuose ji ganė gyvulius, pjovė šieną, ūkininkavo su kaimynų pagalba. Sūnui tuo metu buvo treji metai, todėl ji prižiūrėjo žemės sklypus kaip įpėdinė ir sūnaus atstovė, o sūnui paaugus, jis taip pat prisidėjo prie sklypų tvarkymo ir priežiūros. Nuo (duomenys neskelbtini) sudarė susitarimą su ūkininku LUD5 , kuriam leido neatlygintinai naudotis žemės sklypais, kad jie nebūtų apleisti, nes pati dėl sveikatos būklės to daryti nebegalėjo. Žemės sklypai iki šiol yra prižiūrimi ir naudojami, niekada nebuvo apleisti. Po sutuoktinio mirties dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, nes neturėjo lėšų.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas PRS1 pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad tėvo PA1 mirties momentu buvo mažas, todėl nedarė nieko, tačiau jam žinoma, kad žemės sklypus prižiūrėjo, jais rūpinosi mama PRS2 , o paaugęs ir jis prisidėjo prie priežiūros, šienavo, tvarkė mišką ir pan. Kadangi jie neturėjo žemės ūkio technikos, mama susitarė su ūkininku LUD5 , kad šis naudotųsi žemės sklypais, juos prižiūrėtų.
Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas advokatas Jurijus Malininas pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pateikti rašytiniai įrodymai ir liudytojų paaiškinimai patvirtina, kad PRS2 iš karto po sutuoktinio PA1 mirties pradėjo rūpintis žemės sklypais, juos prižiūrėjo. Tokiu būdu ji priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti tiek kaip įpėdinė, tiek kaip įstatyminė pirmos eilės įpėdinio sūnaus PRS1 atstovė, nes jam tuo metu tebuvo treji metai. Atsižvelgiant į tai, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai galėtų įgyvendinti savo teises į paveldimą turtą.
Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovė nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba atstovauja valstybę paveldėjimo santykiuose dėl žemės sklypų, kuriuose nėra statinių, tik tuo atveju jei nėra kitų įpėdinių. Šiuo atveju pareiškėjai yra PA1 įpėdiniai, o pateikti įrodymai ir liudytojų paaiškinimai patvirtina, kad paveldimi žemės sklypai buvo prižiūrimi ir tvarkomi, todėl pareiškimo tenkinimui neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjai PRS2 ir PA1 (duomenys neskelbtini) gimė sūnus pareiškėjas PRS1 . Pareiškėjos PRS2 ir PA1 santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskeltini) bažnyčioje, o (duomenys neskelbtini) įregistruota Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 18A. Iš byloje pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų nustatyta, kad PA1 nuosavybės teise priklausė 5,11 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 2,47 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjos sutuoktinis bei pareiškėjo tėvas PA1, gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties dėl palikimo priėmimo nei pareiškėja PRS2 , nei pareiškėjas PRS1 , kuris tuo metu buvo mažametis, į notarą nesikreipė. Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarės Reginos Lemežienės 2026 m. balandžio 17 d. pranešimas Nr. S-60 patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirus PA1 paveldėjimo byla nebuvo pradėta, nes niekas nesikreipė dėl palikimo priėmimo.
Pareiškėjų ir liudytojų LUD2 , LUD3 , LUD5 paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, kad po PA1 mirties pareiškėja PRS2 toliau prižiūrėjo PA1 priklausiusius sklypus, su kaimynu pagalba juos arė, sėjo, ganė gyvulius, šienavo, tvarkė vėjovartas ir vėjolaužas miške. Byloje pateiktas rašytinis susitarimas, jog pareiškėja nuo (duomenys neskelbtini) m. leido ūkininkui LUD5 neatlygintinai naudotis žemės sklypais. Liudytojas LUD5 teismo posėdžio metu patvirtino, jog nuo (duomenys neskelbtini) m. naudoja pareiškėjos leidimu PA1 priklausius sklypus žemės ūkio veiklai, deklaruoja pasėlius. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateiktas Mažeikių rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus pranešimas, jog VĮ Žemės ūkio duomenų centro duomenimis žemės sklypai yra naudojami, deklaruojami pasėliai nuo 2022 metų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai yra palikėjo vaikai. To paties straipsnio 5 dalis numato, jog pagal įstatymą paveldi palikėjo vaikai, gimę susituokusiems tėvams arba tėvams, kurių santuoka pripažinta negaliojančia, taip pat nesantuokiniai vaikai, kurių tėvystė nustatyta pagal įstatymus. Pareiškėjas PRS1 gimė dar iki PRS2 ir PA1santuokos įregistravimo, tačiau jo gimimo liudijime tėvu įrašytas PA1, todėl pareiškėjas PRS1 yra PA1 pirmos eilės įpėdinis, turintis teisę į palikimą.
CK 5.13 straipsnis numato, jog palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja PRS2 prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė ¼ palikėjo PA1 palikimo kaip jo sutuoktinė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Iš į bylą pateikto (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono civilinės metrikacijos išduoto santuokos liudijimo AA Nr. 112715 nustatyta, kad PRS2 ir PA1 santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bažnyčioje, tačiau Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota tik (duomenys neskelbtini).
PRS2 ir PA1 santuokos sudarymo metu galiojusių 2001 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 129 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių (toliau – Taisyklės) 54 punktas numatė, jog apskaitant bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką, jeigu apie ją civilinės metrikacijos įstaigai pranešta per dešimt dienų po santuokos sudarymo, santuokos pradžia laikoma bažnyčios pranešime nurodyta santuokos data. Jeigu per šį terminą pranešimas nepateikiamas, santuoka laikoma sudaryta nuo tos dienos, kai ji buvo įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje. Taisyklių 55 punktas numatė, jog kai vienas iš sutuoktinių, sudariusių bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka santuoką, yra miręs, tokia santuoka civilinės metrikacijos įstaigoje į apskaitą neįtraukiama.
Atsižvelgiant į tai, kad PRS2 ir PA1 santuoka į apskaitą civilinės metrikacijos skyriuje įtraukta praėjus daugiau nei dešimčiai dienų nuo bažnytinės santuokos sudarymo, PRS2 ir PA1 santuoka laikoma sudaryta ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad PA1 po bažnytine tvarka (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) mirė, vadovaujantis Taisyklių 55 punktu jų santuoka į apskaitą civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) net negalėjo būti įtraukta.
Įvertinus sprendimo 15-17 punkte išdėstytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina pagrįsta išvada, kad PA1 (duomenys neskelbtini) mirė nebūdamas santuokoje su PRS2 , todėl pareiškėja PRS2 nėra įstatyminė PA1 įpėdinė. Esant šioms aplinkybėms pareiškėjos PRS2 prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė ¼ palikėjo PA1 palikimo kaip jo sutuoktinė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti atmestinas kaip nepagrįstas.
Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).
Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).
Byloje pateikti duomenys, pareiškėjų ir liudytojų paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, kad pareiškėjas PRS1 , kuris yra PA1 pirmos eilės įpėdinis, palikimo atsiradimo momentu buvo mažametis ir savarankiškai įgyti civilinių teisių ir pareigų, taigi ir priimti mirusio tėvo palikimą, negalėjo. Bylos duomenys patvirtina, kad po PA1 mirties tuo metu mažamečiu buvusio pareiškėjo PRS1 įstatyminė atstovė PRS2 atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, t. y. ji valdė ir prižiūrėjo paveldimą turtą, sėjo, šienavo, ganė gyvulius, miške rinko vėjovartas malkoms ir kt. Tokie pareiškėjos veiksmai valdant žemės sklypus, patvirtina, kad ji kaip įstatyminė PRS1 atstovė, faktiškai pradėjo valdyti palikimą ir tokiu būdu tuo metu nepilnamečio vaiko PRS1 vardu jį priėmė.
Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti, kad, pareiškėjas PRS1 , atstovaujamas įstatyminės atstovės PRS2 , priėmė savo tėvo PA1, mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 444, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti iš dalies. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad PRS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujamas įstatyminės atstovės PRS2 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , priėmė PA1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Kitoje dalyje pareiškimą atmesti. Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.