Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo ERGO Insuranse SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atstovui Modestui Kuodžiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insuranse SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Elotus“ dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, trečiasis asmuo TAR1.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas TAR1 pirmininkas ATS nurodė, kad apie įvykį kalbėti negali, nes tuo metu dar nebuvo bendrijos pirmininkas. Pažymėjo, jog bendrijoje yra 45 gyventojai ir nei vienas gyventojas nėra kvalifikuotas specialistas, kad galėtų name šalinti atsiradusius gedimus, todėl gedimų šalinimo darbams daugiabučiame name atlikti yra nusamdyta atsakovė. Nurodė, kad atsakovės apžiūros aktai yra rekomendacinio pobūdžio, todėl gyventojai neprivalėjo iškart atlikti rekomenduojamus darbus. Pirmininko žiniomis apie lietaus kanalizacijos gedimus atsakovė buvo informuota telefonu, tačiau nesiėmus veiksmų, buvęs pirmininkas samdė kitą įmonę, kuri pakeitė ir sutvarkė stogą, tačiau pasirodė, kad gedimas buvo kitoje vietoje. Teigė, jog neginčija, jog žala padaryta ir galimai vamzdžiai buvo netvarkingi, tačiau tai buvo atsakovės atsakomybė prižiūrėti ir apie tai pranešti bendrijai, o ne teikti rekomendacinio pobūdžio aktus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad 2023 m. sausio 11 d. tarp ieškovo ir LUD1 sudaryta ERGO gyventojų turto ir asmens civilinės atsakomybės draudimo sutartis Nr. 710-300-569729, kurios pagrindu buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini), draudimo apsaugos laikotarpis nuo 2023 m. sausio 15 d. iki 2051 m. rugpjūčio 31 d.

2025 m. liepos 18 d. surašytas turto apžiūros aktas (toliau – Aktas), kuriuo nustatyta, kad 2025 m. liepos 15 d. (duomenys neskelbtini), įvyko įvykis – po liūties aplietas butas, lubos, sienos, grindys. Patalpoje 2 (vaiko kambaryje) aplietos įtempiamos lubos, siena, grindys, patalpoje 2 atplyšo įtempiamos lubos, įtempiamų lubų keitimas 11,57 m². Nuo sienos atšoko tapetai, dažomų tapetų keitimas 9,87 m². Patalpoje 3 (vaiko kambaryje) aplietos sienos, įtempiamos lubos, grindys, aplieti dažomi tapetai, atsirado dėmės. Patalpoje 3 įtempiamų lubų keitimas 11,10 m², tapetų keitimas, dažymas 16,80 m². Patalpoje 4 ir miegamajame aplietos įtempiamos lubos, sienos, grindys, patalpoje 4 įtempiamų lubų keitimas 18,70 m², dažomi tapetai 22,25 m², sugedo įjungimo jungikliai 2 vnt. Patalpoje 5 (svetainėje) aplietos lubos, sienos, grindys, įtempiamų lubų keitimas 26,38 m², tapetų keitimas, dažymas 8,50 m². Patalpoje 6 (hole) aplietos lubos, sienos, grindys, tapetų keitimas 9,60 m². Patalpose 1,2,3,4,5,6 aplietas grindų laminatas, laminato keitimas 72,19 m².

Ieškovas pagal Lokalinę sąmatą priėmė sprendimą dėl nuostolių atlyginimo ir išmokėjo draudėjui LUD1 7 983,93 Eur dydžio draudimo išmoką.

Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), nustatytas bendro naudojimo objektų valdymas (įsteigta daugiabučio namo savininkų bendrija) TAR1.

2017 m. balandžio 10 d. tarp atsakovės UAB „Elotus“ ir trečiojo asmens TAR1 sudaryta aptarnavimo sutartis Nr. 20. Sutarties 1.1. punkte nustatyta, jog sutarties turinys ir objektas yra šilumos ūkio (šilumos punkto, šildymo bei karšto vandens sistemų), elektros ūkio (įskaitant elektros skydines, elektros tiekimo vidaus tinklus bei atsakingo asmens už elektros ūkį funkcijų vykdymų) priežiūra, vandentiekio tinklų, nuotekų (įskaitant lietaus nuotekas) surinkimo bei šalinimo tinklų priežiūra, avarijų paminėtose sistemose lokalizavimas ir likvidavimas ir pastato bendrojo naudojimo konstrukcijų ir patalpų statybinės dalies dokumentacijos pildymas, informacijos pateikimas atsakingiems asmenims, pastate adresu (duomenys neskelbtini).

2025 m. gegužės 30 d. buvo surašytas statinio apžiūros aktas Nr. 18, kuriame nurodyta, jog apžiūrėjus stogą pastebėti defektai, deformacijos, gedimai – stogo blokų sujungimų vietos nesandarios, hidroizoliacinė mastika atsilupinėjusi, skverbiasi drėgmė į vidaus patalpas. Kai kur tarpai užpildyti netinkamomis montavimo putomis. Pro stogo liuką iš laiptinės išvestas kabelis, galimas elektros stovės nutekėjimas į liuko skardą. Prie įlajų susikaupusios šiukšlės neleidžia nubėgti lietaus vandeniui. Rekomendavo išvalyti įtrūkimus, užsandarinti atspariais vandeniui hermetikais, nutinkuoti hidroizoliaciniu tinku. Sumontuoti elektros kabelį pagal elektros instaliacijos keliamus reikalavimus. Periodiškai valytis susikaupusias šiukšles nuo stogo. Taip pat nurodyta, jog apžiūrėjus inžinerines sistemas nustatyta, jog dalis fekalinės kanalizacijos ir lietaus kanalizacijos vamzdynų pažeista, movinės jungtys vietomis trūkusios. Rekomenduotina pakeisti fekalinės ir lietaus kanalizacijos sistemos pažeisto vamzdyno atkarpas, movines jungtis. Su aktu bendrijos pirmininkas supažindintas pasirašytinai.

2025 m. liepos 31 d. ieškovas siuntė atsakovei pretenziją dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, kurioje ieškovas prašė per 14 dienų atlyginti žalos atlyginimą regreso tvarka ir ieškovui pervesti 7 983,93 Eur sumą.

2025 m. rugpjūčio 5 d. atsakovė ieškovui pateikė atsiliepimą į pretenziją, kuriame nurodė, kad 2025 m. liepos 15 d. klientų aptarnavimo centre registruotas pranešimas iš (duomenys neskelbtini) apie bėgantį vandenį iš viršaus. Pažymėjo, jog namo pagrindinių konstrukcijų, inžinerinių sistemų ar jų dalių remontas- kapitaliniai ( ne priežiūros) darbai gali būti atliekami tik namo butų ir kitų patalpų savininkų pageidavimu iš namo kaupimo fondo lėšų ir už daugiabučių gyvenamųjų namų būklę neabejotinai yra atsakingi visi bendraturčiai. Teigė, kad 2023 m. balandžio 28 d. Statinio apžiūros akte Nr. 14 padarytas įrašas apie tai, kad fekalinės ir lietaus kanalizacijos vamzdynas, movinės jungtys vietomis įtrūkusios, rekomenduota pakeisti fekalinės ir lietaus kanalizacijos sistemos pažeisto vamzdyno atkarpas, movines jungtis. Analogiški įrašai padaryti ir 2023 m. rugsėjo 29 d. Statinio apžiūros akte Nr.15, 2024 m. gegužės 17 d. Statinio apžiūros akte Nr.16, 2024 m. spalio 31 d. Statinio apžiūros akte Nr.17, 2025 m. gegužės 30 d. Statinio apžiūros akte Nr.18. Su visais minėtais Statinio apžiūros aktais namo valdybos pirmininkas LUD3 supažindintas pasirašytinai. Pridėjo, jog vamzdyno remontas ir/ar keitimas yra kapitaliniai remonto darbai, todėl sprendimas priimamas butų ir kitų patalpų savininkų daugumos balsais ir atliekamas iš namo kaupimo fondo lėšų ar iš papildomai suneštų lėšų, tačiau toks sprendimas nebuvo priimtas ir jokių prašymų atlikti lietaus ir/ar fekalinės kanalizacijos remonto/ keitimo darbus atlikti atsakovė negavo.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2025 m. liepos 15 d. dėl įvykusio vandens pratekėjimo iš bendrojo naudojimo patalpų – palėpės buvo aplietos draudėjui LUD1 priklausančios patalpos ir ieškovas išmokėjo draudėjui draudimo išmoką, tačiau byloje kilo ginčas dėl to ar žala kilo dėl atsakovės kaip bendrojo naudojimo objektų valdytojos/administratorės pareigų nevykdymo.

Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.987 straipsnis).

Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015; kt.; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2016 ir kt.).

CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos normas.

CK 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už statinio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus, kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Valdytoju gali būti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiška daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo kontekste, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą.

Pagal kasacinio teismo praktiką statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio techninės priežiūros funkcija, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti (pvz., pirmiau minėta nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, 22 punktas; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017, 22.2 punktas). Statinio valdymas gali atsirasti tiek įstatymo, tiek sutarties pagrindu. Kai statinio valdymas perleidžiamas sutartimi, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti tokio susitarimo turinį (pvz., pirmiau minėta nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).

CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį.

Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo savininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams naudoti, valdyti, prižiūrėti ar jiems sukurti arba kitiems bendriesiems šių savininkų poreikiams. Bendrijos veiklai mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus normos, reglamentuojančios paprastąjį turto administravimą (DNSBĮ 3 straipsnio 4 dalis).

Pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus, t. y. užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Analogiškas administravimo tikslas įtvirtintas ir Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 3 punkte.

Daugiabučio gyvenamojo namo techninės priežiūros įgyvendinimo tvarką ieškovo nurodomo įvykio metu reglamentavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, jo redakcija, galiojusi nuo 2025 m. sausio 1 d.

Reglamento 84 punktas nustatė, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, paskirdamas techninį prižiūrėtoją, kurie abu pagal Reglamento 85 punktą, vadovaudamiesi Reglamente nurodytais teisės aktais, Reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę. Tokiomis priemonėmis Reglamentas įvardija nuolatinius namo būklės stebėjimus ir periodines namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras (Reglamento 87.1, 87.2 punktai), kurias atlieka arba jose dalyvauja ir techninis prižiūrėtojas (Reglamento 88.1, 88.3 punktai) ir kuriose vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai, nurodyti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų apraše, namo bendrosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos, bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė, fiksuojami pastebėti defektai, deformacijos, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis (Reglamento 91, 92 punktai). Pagal nuolatinių stebėjimų, apžiūrų duomenis ir išvadas nustatytas pastebėtų defektų ir deformacijų priemones ir namo atnaujinimo (remonto) darbus planuoja ir organizuoja valdytojas teisės aktų nustatyta tvarka (Reglamento 95, 97, 98 punktai). Pažymėtina, kad valdytoju Reglamentas įvardija daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų įsteigtą bendriją, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotą asmenį arba bendrojo naudojimo objektų administratorių, valdantį bendrojo naudojimo objektus (Reglamento 10.3 punktas).

Trečiojo asmens TAR1 įstatų 2.3 punktas numato bendrijos uždavinius, tarp jų ir priimti sprendimus dėl bendrijos administravimo būdo ir bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ir naudojimo organizavimo ir juos įgyvendinti (2.3.1 papunktis); priimti sprendimus dėl gyvenamojo namo atnaujinimo pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus ir dėl jų įgyvendinimo būdo (2.3.4 papunktis); organizuoti gyvenamojo namo butų ar kitos paskirties patalpų savininkų sprendimų priėmimą dėl gyvenamojo namo ir/ar jo dalies atnaujinimo (modernizavimo) priemonių ir vykdyti jų įgyvendinimą.

Pagal atsakovės UAB „Elotus“ ir trečiojo asmens TAR1 sudarytos aptarnavimo sutarties Nr. 20 3.1 punktą atsakovė įsipareigojo prižiūrėti užsakovo šilumos ūkį (šilumos punktą, šildymo bei karšto vandens sistemas), elektros ūkį (įskaitant elektros, skydines, elektros tiekimo vidaus tinklus), vandentiekio tinklus, nuotekų (įskaitant lietaus nuotekas) surinkimo bei šalinimo tinklus, kad jie atitiktų norminių aktų reikalavimus; paruošti pastato šilumos įrenginius šildymo, sezonui parengties aktui gauti (šilumos įrenginių praplovimai ir hidrauliniai bandymai); vykdyti atsakingo asmens už elektros ūkį funkcijas (paskirti atestuotą asmenį ir apie tai informuoti užsakovą); atlikti elektros įrenginių varžų matavimus; atlikti šildymo ir karšto vandens reguliavimą; nurašyti, šilumos ir elektros apskaitų rodmenis; vykdant priežiūrą, atlikti smulkų remontą (pvz. jungiklių ir rozečių keitimą, radiatorių nuorinimą); pildyti dokumentaciją pastato bendrojo naudojimo konstrukcijų ir patalpų statybinės dalies, pateikiant informaciją atsakingiems asmenims ir kt. Pagal sutarties 3.1.10 papunktį didesnės apimties darbai sprendžiami atskiru susitarimu pagal suderintas lokalines sąmatas, pagal 3.1.11 papunktį visus darbus, kurie reikalauja papildomų išlaidų, derinti su bendrijos pirmininku. Į bylą pateikti statinio apžiūros aktai, kuriuose fiksuoti daugiabučio gyvenamo namo apžiūros, pastato būklės stebėjimai, neginčijamai patvirtina, kad atsakovė vykdė įsipareigojimus atlikti šilumos ūkio (šilumos punkto, šildymo bei karšto vandens sistemų), elektros ūkio (įskaitant elektros skydines, elektros tiekimo vidaus tinklus bei atsakingo asmens už elektros ūkį funkcijų vykdymų) priežiūrą, vandentiekio tinklų, nuotekų (įskaitant lietaus nuotekas) surinkimo bei šalinimo tinklų priežiūrą, teikti informaciją atsakingiems asmenims. Teismo posėdžio metu tiek liudytojas LUD2 , tiek liudytojas LUD3 patvirtino, kad tuometinis bendrijos primininkas LUD3 buvo supažindintas su statinio apžiūros aktais ir rekomenduojamais darbais, tačiau bendrijos narių susirinkimai dėl statinio apžiūros aktuose nurodytų defektų, rekomenduojamų atlikti darbų nebuvo šaukiami ir jokie sprendimai nebuvo priimami. Liudytojai taip pat patvirtino, kad tam tikrų remonto darbų atlikimo, sąmatos sudarymo iniciatyvos, sprendimų priėmimo teisė ir pareiga priklausė bendrijai, t. y. bendrija turėjo teisę kreiptis dėl darbų sąmatos sudarymo ir reikiamų darbų atlikimo į bet kurį pasirinktą rangovą, nebūtinai į atsakovę. Šiuos liudytojų paaiškinimus patvirtina ir trečiojo asmens į bylą pateikti įrodymai apie UAB „Skandinaviškas namas“, UAB „Gaubo stogai“ atliktus daugiabučio namo stogo remonto darbus, kuriuos inicijavo, užsakė ir apmokėjo trečiasis asmuo.

Teismas, įvertinęs tarp atsakovės ir trečiojo asmens sudarytos aptarnavimo sutarties turinį, liudytojų paaiškinimus ir į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo su atsakove sudaryta aptarnavimo sutartimi perdavė atsakovei ne bendrojo naudojimo objektų valdymą ir/ar administravimą, o tik konkrečių priežiūros paslaugų teikimą, todėl šiuo atveju nėra atsakovės UAB „Elotus“ civilinės atsakomybės sąlygų nei CK 6.266 straipsnio, nei bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais.

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuojama, kad ieškovas neįrodė įstatyme įtvirtintų privalomų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, reikalavimas dėl žalos subrogacijos tvarka priteisimo iš atsakovės UAB „Elotus“ neįrodytas ir nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 180,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis, atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 800,00 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas.

Ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovės naudai priteistinos 1 800,00 Eur atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 263-265, 268, 270, 279, straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti. Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Elotus“, juridinio asmens kodas 166403298, iš ieškovo ERGO Insuranse SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, 1 800,00 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.