Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

nedalyvaujant civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistumui išnykus laikomas neteistu,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. L. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo artimą giminaitę - mamą D. L., o būtent: 2026 m. gegužės 30 d. apie 13.40 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini) miestelyje, Šiaulių rajone, būdamas neblaivus, tyčia paėmė nukentėjusiąją D. L. už pečių ir trenkė ją į sieną, pagaliu vieną kartą sudavė į dešinę ranką, vieną kartą į kairę ranką, tuo sukeldamas nukentėjusiajai D. L. fizinį skausmą ir padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - poodines kraujosruvas viršugalvyje, kairio dilbio viduriniame trečdalyje, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimus kaktoje, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą kairio dilbio viršutiniame trečdalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis J. L. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad tą dieną, galėjo būti gegužės 30 d., jis buvo namuose, (duomenys neskelbtini), tuo metu ten gyveno. Be jo tuo adresu dar gyveno mama, brolis ir sesuo. Įvykio aplinkybių neprisimena. Prieš eidamas pirkti degtinės jis bendravo su mama, tada jis nematė sužalojimų jai kaktos srityje, jis jai nežiūrėjo į veidą. Tą rytą ji (mama) nesiskundė kokiais nors sužalojimais, skausmu. Tą rytą jis nesusipyko su mama, absoliučiai pykčio nebuvo. Jis nusipirko 0,7 l degtinės butelį, garaže pradėjo gerti, paskui už ūkinio pastato baigė. Vienas pats 0,7 l butelį išgėrė, tvarkėsi šiltnamį. Po to, kai „baiginėjo užgėrinėti“, policija atvažiavo ir jį suėmė už ūkinio pastato. Neprisimena, kad tą dieną jis būtų įėjęs į namą. Nežinojo, kas tą dieną iškvietė policijos pareigūnus, vėliau iš dokumentų sužinojo, kad tai padarė kaimynė. Mama nuėjo pas kaimynus, pasiskundė, kad jis ją pastūmė. Santykiai su mama geri. Nei iki tol, nei tą diena su mama nebuvo susipykęs. Neturi priklausomybės alkoholiui, į mėnesį vieną kartą (išgeria), nemėgsta kompanijos, visą laiką stengiasi vienas išgerti. Neturi sveikatos problemų, tos dienos tikrai neatsimena, kas įvyko, gal dėl alkoholio neprisimena. Mama neišsigalvos, gal ir galėjo taip būti. Prieš tris paras iki tol jis mamą rado nukritusią nuo kėdutės, nes užmigo. Nežino, kokie sužalojimai jai tada atsirado, ji niekuo nesiskundė. Gal jis ir pastūmė mamą, to neneigia, bet pagalio į burną nekišo, jei jis būtų pagalį įkišęs, būtų lūpa, burna sužalota. Pagaliu negalėjo mušti, jis labai myli mamą. Jis neprisimena, labai girtas buvo ir tai turėjo įtakos jo veiksmams. Po įvykio tik šiandien su nukentėjusiąja susitiko, dėl savo elgesio atsiprašė mamos. Jis nesiteisina, neprisimena, gal ir galėjo tai iš dalies įvykti. Kai išgeria šiaip jis būna agresyvus, to neneigia, dėl ko jis vienas ir geria.

J. L. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis kaltu neprisipažino ir parodė, kad psichikos sveikatos centro įskaitoje nėra įrašytas, psichinėmis ligomis neserga, nesigydo. Į priklausomybių įskaitas nėra įrašytas, galvos traumų neturėjęs. Viską suvokia ir gali duoti parodymus. Jam teisės dėl gynėjo paaiškintos, jas suprato. Nurodo, kad gynėjas jam šiuo metu nereikalingas. Jis gyvena su mama D. L. adresu: (duomenys neskelbtini). Su jais sykiu dar gyvena jo brolis V. L., apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. 2026 m. gegužės 30 d. nuo ryto jis vartojo alkoholį, gėrė degtinę, tą darė vienas. Kur buvo brolis, jis nežino, greičiausiai darbavosi lauke. Mama buvo namuose, kambaryje. Ji nėra visiškai ligota, kad pastoviai gulėtų lovoje, truputį pavaikšto pasiremdama lazda. Mamai yra (duomenys neskelbtini) metai. Jis neprisimena, kas vakar įvyko tarp jo ir mamos, tačiau gali būti, kad jie kažko susipyko, apsižodžiavo, tačiau detalių jis neprisimena dėl didelio girtumo. Jis mamos tikrai nemušė, jos nestūmė, tarp jų nebuvo jokio fizinio kontakto - tą gali garantuoti, nes ir anksčiau niekuomet nėra mamos nuskriaudęs, išskyrus elementarius buitinius žodinius konfliktus. Savo kaltės dėl pareikšto įtarimo jis visiškai nepripažįsta. To momento, kai vakar pas jį į namus atvyko policijos pareigūnai, jis neprisimena, manė, kad buvo sulaikytas dėl to, jog yra neblaivus. Šiuo klausimu daugiau paaiškinti nieko negali, tačiau neigia, kad stūmė mamą arba kaip kitaip jai būtų sukėlęs fizinį skausmą. Kol vyks ikiteisminis tyrimas gyvens pas draugą A. B., gyv. (duomenys neskelbtini). Pasilieka prie visų ankščiau duotų parodymų, kuriais prašo ir tikėti. Jokio nusikaltimo jis nepadarė, tai minėtu klausimu daugiau nieko pasakyti negali (t. 1, b. l. 118–121, 127–129).

Nukentėjusioji D. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad nežino dėl ko susipyko. Buvo galva sudaužyta, mušė su ranka, pagalį pasiėmęs per kuprą ir rankas davė, buvo labai prisigėręs. Pataikė, kakta buvo prakirsta, buvo šašas didžiausias. Žadėjo kišti pasiėmęs pagalį į burną, o ji šaukė. Su pagaliu davė per burną. Sudavė kur kliuvo, visur, nebežino kiek kartų sudavė. Į burną nekišo pagalio, bet per burną tai davė. Pagalį palei veidą braukė, per burną, sakė tu šiokia, tu tokia ir baigta. Pastūmė ją. Pakaušyje atsirado žaizda, nes davė su ranka, kai pastūmė, atsitrenkė į sieną. Galvą trenkė į sieną. Buvo kraujo, iš kaktos bėgo kraujas ir iš galvos truputį bėgo, plaukai buvo sukibę. Galvą skaudėjo, negalėjo kalbėti. Kai ją primušė, palengva ėjo pas Š.. Š. pasakojo, kas nutiko. Prašė kaimynės, kad iškviestų pagalbą. Daugiausia buvo sužalota kakta, dar randas ilgiausiai buvo, galva buvo sudaužta (parodė į pakaušį). Skaudėjo rankas, viena skaudėjo, kita neskaudėjo. Buvo žandas ir galva sudaužyta. Neatsiprašė sūnus jos.

Nukentėjusioji D. L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu su ja gyvena jos sūnus V. L., sūnus J. L. ir turi dar dukrą Z. L., kuri gyvena Šiauliuose, o pas ją tik parvažiuoja savaitgaliais. 2026 m. gegužės mėnesį, šeštadienį, kokią tiksliai dieną nežino, bet galėjo būti 30 d., kiek buvo valandų nepasakys, nes nežino, kai ji buvo kambaryje, pas ją į kambarį atėjo jos sūnus J. ir be jokios priežasties pradėjo ją mušti. Jis paėmė ją už pečių ir trenkė ją į sieną, dėl ko ji susitrenkė galvą ir abi rankas. Galvoje atsirado guzas, o rankos skauda iki šiol. Smurtaudamas prieš ją jis sakė: „Sprok greičiau“. Ji greitai šiaip ne taip susirado lazdą ir išėjo pas kaimynę J. Š., nes norėjo, kad ją gelbėtų. Dar prisiminė, kad J. ją mušė su pagaliu, t. y. vieną kartą sudavė į dešinę ranką ir vieną kartą į kairę ranką ir kišo pagalį jai į burną. Daugiau ar ką darė J. ar ne, ji neprisimena, nes buvo labai išsigandusi. Dėl visų šių J. smurtinių veiksmų prieš ją, ji patyrė fizinį skausmą, nes, kaip minėjo, jai iki šiol skauda galvą ir abi rankas. Kai J. smurtavo prieš ją, namuose nieko nebuvo, t. y. sūnus V. buvo išvažiavęs dirbti, o dukra buvo kapinėse, tačiau tik jai grįžus, ji tada išbėgo pas kaimynę, todėl ar patį įvykį matė dukra nežino. Jos sūnus J., kai smurtavo prieš ją, buvo neblaivus, nes vaikščiodamas svirduliavo. Daugiau ji nieko apie įvykį neprisimena ir nieko pasakyti negali (t. 1, b. l. 51–54).

Liudytoja Z. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme atsisakė duoti parodymus prieš brolį (t. 1, b. l. 86–88).

Liudytoja J. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo namuose, ji išėjo į kiemą, girdėjo iš kaimynų didelį triukšmą, girdėjo rėkaujantį J. ir jo seserį. Buvo vartai uždaryti ir prie vartų rado močiutę, verkiančią, išsigandusią, viena ranka buvo kruvina. Paklausė, kas atsitiko. Ši pasakė, kad ko šios dukra Z. ištempė lauk, ir sakė eiti pas Š.. Ji klausė, ar reikia policijos. Atsakė, kad reikia. Ji iškvietė policiją ir greitąją. Ši sakė, kad jis šią tampė, kažką darė, nežino, sakė pagalį į burną kišo, dar kažką ir sakė labai galvą skauda, čia kaip suprato (rodo į viršugalvį) guzas. Nesakė, dėl ko kilo konfliktas. Sakė, kad tai padarė sūnus J.. Sakė, ar į sieną trenkė, dabar nepasakys tiksliai, močiutė labai išsigandusi buvo. Pačią močiutę trenkė į sieną. Ji matė, kad buvo dešinė lyg ranka kruvina (rodo viršutinę plaštakos dalį), žaizdos nesimatė. Negali pasakyti, ar tas kraujas buvo iš tos rankos, kai greitoji atvažiavo, pasižiūrėjo, ten sužalojimų nebuvo. Viršugalvio ji neapžiūrėjo, (nukentėjusioji) buvo su skara. Nesiskundė daugiau, kad kur nors būtų skaudėję be galvos. Kai buvo greitoji, nukentėjusioji minėjo, kad sūnus užsipuolė. Nukentėjusios dukra atnešė dokumentus, ši (nukentėjusiosios dukra) nepasakojo, kas nutiko, tik sakė, kad grįžo iš kapinių ir rado, kad jos brolis puolė mamą. Negali pasakyti, ar nukentėjusiosios dukra matė įvykį. Apie 10 metų su L. gyvena kaimynystėje. Ne pirmas atvejis, kai J. L. smurtavo. Ji buvo iškvietusi policiją praėjusių metų gegužės mėnesį, nes močiutė irgi taip pat atėjo į kiemą, bet ši bėgo tiesiog pagal tvorą, jis šią vijosi. Neigiamai apibūdina kaltinamąjį.

Liudytoja J. Š., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu gyvena su šeima, t. y. vyru K. Š. ir sūnumi E. Š.. Jos kaimynė D. L. gyvena gretimame name, t. y. adresu (duomenys neskelbtini). D. L. minėtu adresu gyvena su dviem sūnumis t. y. V. L. bei J. L.. D. L. turi ir dukrą Z. L., tačiau ji čia negyvena, o tik kartais atvažiuoja. D. L. ir jos vaikus ji pažįsta tik kaip kaimynus. Su jais ji tik pasisveikina ir tiek. Jokio artimesnio bendravimo tarp jų nėra. Į svečius vieni pas kitus nevaikšto. 2026 m. gegužės 30 d., apie 13.40 val., prie jos namo vartelių atėjo kaimynė D. L.. Ji ją pamačiusi priėjo prie jos ir pamatė, kad ši labai išsigandusi, verkė, jos dešinė ranka buvo kruvina. Ji šios paklausė gal jai reikia pagalbos, o ši atsakė, kad reikia ir prašė iškviesti policiją. Kai iškvietė policiją, ji D. L. nusivedė pas save į kiemą ir jos paklausė kas jai nutiko, o ši atsakė, kad jos sūnus J. L. šią stumdė, mušė, kišo pagalį į burną. Kaip tiksliai ją mušė, D. L. nesakė. Neminėjo D. L. ir dėl ko sūnus ją mušė. Jai kalbant su D. L., ji girdėjo, kad šios name triukšmas. Suprato, kad jos sūnus J. L. šūkavo ir, kiek suprato, pykosi su Z. L., kuri buvo namuose. Be to, netrukus grįžo ir V. L.. Ką tiksliai šaukdamas sakė J. L., nelabai galėjo suprasti, nes jis šaukė, o iš jo šaukimo galima buvo suprasti, kad jis yra neblaivus. Kadangi ji su jais nebendrauja, tai kiek mato ir girdi tik J. L. yra mėgėjas išgerti, keliantis triukšmą. Kiti D. L. vaikai, t. y. V. L. ir Z. L. ramesni ir nekelia jokio triukšmo. Taip pat nori pasakyti, kad, kai D. L. atėjo pas ją, kartu buvo ir jos vyras K. Š.. Kas tiksliai įvyko tarp D. L. ir jos sūnaus J. L. ji pasakyti negali, nes pačio to įvykio nematė (t. 1, b. l. 91–94).

Nukentėjusiosios D. L. atstovas pagal įstatymą V. L., teisme apklaustas liudytoju, parodė, kad pačio įvykio jis nematė, buvo su traktoriumi išvažiavęs, apie įvykį sužinojo, kai parvažiavo, bet jau viskas nurimę buvo. Kai jis grįžo, nebuvo policijos. Tuo metu mama buvo pas Š.. Jam pasakė sesuo, kad mamą apstojo, kad girtas buvo (brolis J.). J. tuo metu buvo kieme, sutiko. Jis negali pasakyti, ar sesuo matė įvykį. Kai pamatė J. kieme, sušneko, girtas buvo, nieko aiškaus nešnekėjo. Gal ir galėjo šis įvykio aplinkybių neprisiminti. Prie jo brolis J. nebūna agresyvus. Jis pirmą kartą matė, kad būtų smurtas prieš mamą. Nebuvo nuėjęs pas mamą, nėjo pas kaimynę. Buvo mama Respublikinėje (ligoninėje), sakė niekam nereikia su ja kartu vykti, vėliau jis nuvažiavo, parsivežė. Mama sakė, kad mušė, nepasakojo kaip mušė. Jis pats matė kaktoje nubrozdinimą, neatsimena, kurioje vietoje, daugiau nieko nematė. Sesuo bendravo su medikais, kai nuvažiavo pasiimti mamą, medikai dėl sužalojimų nieko nešnekėjo. Mama po įvykio sakė, kad galva lyg skaudėjo, bet taip nieko nesiskundė. Nematė sužalojimo pakaušio srityje, nes ji su skarele vaikšto. Mama, nepasakojo dėl ko kilo konfliktas.

V. L., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu gyvena su mama D. L., broliu J. L.. Turi dar vieną seserį Z. L., kuri gyvena Šiauliuose, tačiau kur tiksliai ji gyvena pasakyti negali, nes nežino. Z. tik savaitgaliais atvažiuoja pas juos į svečius. 2026 m. gegužės 30 d. nuo ryto jis dirbo įvairius namų ūkio darbus. Apie 11 val., pas juos atvažiavo sesuo Z. ir kiek pabuvusi pas juos, dviračiu išvažiavo į kapines, esančias (duomenys neskelbtini) miestelyje. Išvažiavus seseriai, kiek pabuvęs namuose, jis išvažiavo parsivežti vandens daržams laistyti. Namuose liko viena mama. Brolio J. namuose nebuvo. Kur buvo brolis ir ką veikė jis nežino. Kai jis buvo išvažiavęs, kiek tiksliai buvo valandų tikrai nepasakys, nes nežino, jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino sesuo Z. ir pasakė, kad brolis J. apstojo mamą ir, kad jis kuo greičiau važiuotų namo, nes jos pačios namuose taip pat nebuvo. Kiek buvo tiksliai valandų nepasakys, nes kai dirba į laikrodį nežiūri, jis po Z. skambučio netrukus grįžo į namus, tačiau, kiek prisimena, tai buvo jau po įvykio. Namo kieme pamatė vaikštinėjantį neblaivų brolį J., su kuriuo net nekalbėjo ir nieko jo neklausė, mamos namuose nebuvo. Kur buvo mama jis iš karto nežinojo, o J. apie tai neklausė. Namuose buvo ir sesuo, kuri jam pasakė, kad mama išėjusi pas kaimynus, t. y. J. Š., nes ją sumušė jų brolis J.. Kaip J. sumušė mamą, sesuo nieko nepasakojo. Po kiek laiko, praėjus ne daugiau kaip 20 minučių, atvyko policijos pareigūnai ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie mamą išsivežė į ligoninę apžiūrai, todėl iš karto jis net nežinojo kas čia įvyko. Kai iš ligoninės tą pačią dieną jis parsivežė mamą, ji nieko tiksliai nepasakojo kaip J. ją sumušė, tik sakė, kad guzas yra galvoje. Jis asmeniškai jokių sužalojimų ant mamos matomų kūno vietų nepastebėjo. Ką dar jai J. darė nesakė, nes mama sunkiai kalba, jai yra 85 metai, todėl dėl tokio amžiaus ne visada viską prisimena, o ir ne visada viską gali suprasti. Jo brolis J. dažnai piktnaudžiauja alkoholiu, tačiau, kad prieš mamą smurtautų, jis asmeniškai niekada nėra matęs. Kas tiksliai tada tarp jų įvyko negali pasakyti, nes pačio įvykio nematė. Kiek suprato, nematė ir jo sesuo. Taip pat norėtų pasakyti dar ir tai, kad jis norėtų atstovauti savo mamą kaip įgaliotas atstovas pagal įstatymą, nes jau minėjo dėl jos amžiaus ji sunkiai kalba, mažai mato, todėl pati net skaityti negali. Moka padėti tik parašą, o kažką parašyti taip pat nelabai sugeba. Kadangi pačio įvykio jis nematė, tai ir minėtu klausimu daugiau kaip ir nieko pasakyti negali (t. 1, b. l. 77–80).

Įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota, nieko nepaimta (t. 1, b. l. 14–22).

Kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašo „2026_05_30_13-47-18_37067236312“ apžiūra. Skambučio data 2026 m. gegužės 30 d. Skambutis prasideda nuo 13:47:18 val. Pranešėja kalbasi su operatore, girdisi papildomas vyro balsas ir neaiškiai moters balsas. Garso įrašo trukmė 1 minutė 46 sekundės, Vyro balsas: Ateikit čia. Pranešėja: Tai į kambarį. (Sujungimo signalas) Operatorė: 112, klausau. Pranešėja: Laba diena. Operatorė: Laba diena. Pranešėja: Žiūrėkite, labai skubiai reikia kaimynams policijos. Ten sūnus prigėręs. Motina, sesuo yra. Operatorė: Viską supratau. Pranešėja: Girdi šūkauja. Operatorė: Aha, o sakykite koks čia miestas, rajonas, gyvenvietė? Pranešėja: (duomenys neskelbtini). Sakė mama ir pagalį… Operatorė: Ten nuosavas namas yra? Pranešėja: Ten nuosavas namas. Operatorė: (duomenys neskelbtini) miestelis. Gatvė kokia? Pranešėja: (duomenys neskelbtini). Operatorė: (duomenys neskelbtini), uhum, supratau. O sakykite nepilnamečių vaikų yra toje šeimoje? Pranešėja: Ne, ne, ne. Operatorė: Nežinot, greitosios reikia, nereikia? Pranešėja: Ne, ta senikė pas mus atėjusi. Operatorė: Ai, dabar yra pas… Ai. Pranešėja: Nežinau, žinot. Žinokit, nežinau ar…Operatorė: O sakykite paklauskite, galite, ar moteriai reikia, ar jai gal skauda kažką, ar kažką? Paklauskite prašau. Pranešėja: Palaukit. Ar greitosios reikia? Vyro balsas: Reikia, reikia greitosios. Jis primušo, kiš pagalį į burną. Pranešėja: Reikia. Operatorė: Kiek moteriai metų? Pranešėja: Virš. Apie 80. Operatorė: Apie 80. Ką būtent skauda, ar kas jai yra? Vyro balsas: Pagalį įkišo į burną. Vienu žodžiu, sako, peilį. Vienu žodžiu, muša dabar atėję pas mumis ten kaimynai, mes skambinam. Operatorė: Palaukite, ponas, aš viską supratau, kad jinai sumušta. Man konkrečiau, gal galite pasakyti, kas būtent, ar skauda jai ką nors? Ar kraujuoja jai iš tos burnos, kad medikams galėčiau perduoti? Vyro balsas: Perduokit, vienu žodžiu, kuo skubiau, kad važiuotų pas senutę, nu, ir viskas. Operatorė: Dar kartą klausiu. Ar matote kraujavimą ant moters kūno? Vyro balsas: Nu, kaip mes nematome per drabužius už nugaros susiėmusi eina, ką mes ten. Operatorė: Supratau, supratau, tai aš gi tik šito ir klausiu jūsų. Vyro balsas: Gerai. Viskas. Jo. Operatorė: Palaukite. Jinai lauks kur pas jūsų ta moteris? Vyro balsas: Aha. Operatorė: Ar jinai eis į namus? Vyro balsas: Jo, jo, pas mus, pas mus laukia. Operatorė: Koks jūsų adresas? Namas jūsų? Vyro balsas: Šalia, šalia esame kaimynai, nereikia mums adreso. Operatorė: Jūsų namo adresas, ponia. Vyro balsas: Ar galite jūs informuoti? Ir mes nieko, savo adreso nesakysim. Operatorė: Jūsų vardas, pavardė? Vyro balsas: Irgi nesakysiu. Kaimynai. Operatorė: Viso gero. (t. 1, b. l. 32–35).

2026 m. birželio 23 d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota pagal iškvietimą atvykusių policijos pareigūnų nešiojamomis, prie kūno tvirtinamomis vaizdo kameromis užfiksuotų vaizdo įrašų apžiūra. Peržiūrėtas vaizdo įrašas Nr. export-p7rnx, vaizdas spalvotas, garsas yra, apšvietimas natūralus (saulės šviesa), laukas, adresas ((duomenys neskelbtini)). Vaizdo įrašą Nr. export-p7rnx sudaro 7 video: (00:00–15:11); (15:12–22:44); (22:45–37:54); (37:55–41:56); (41:57–42:23); (42:24–43:50); (43:51–44:00). Video Nr. export-p7rnx (00:00–15:11), laukas. Vaizdo įrašo ekrano apačioje yra nurodyta data (2026-05-30) ir laikas (14:11:56–14:26:56). Video įrašytas per pareigūno Edvino Ašmonavičiaus kūno kamerą. 14:12:13 val. pareigūnas lauke kalbasi su moterimi šviesiais, trumpais, plaukais, vilkinčia gėlėtus, šviesiai violetinius marškinėlius ir tamsias kelnes (toliau – kaimynė). Kaimynė: „Ta senike pas mumis sėdi, atėjo prie vartų, verkia. Nu, o tas…“. Pareigūnas: „O kas čia per situacija? Vaikas? Čia kas?“. Kaimynė: „Čia vaikas, sūnus. Nu, jam virš 50 metų, senbernis. Po kalėjimus prasitrankė. Čia pas motiną gyvena, geria. Pradėjo gerti, dabar išgėrė ir blūdija. Nu, sesuo dar yra.“ 14:12:45 val. pareigūnas kieme kalbasi su vyru, kuris užsidėjęs ant galvos tamsią kepurę nuo saulės, vilki tamsiai pilkus marškinėlius juodais dryžiais ir juodas, sportines kelnes (toliau – brolis). 14:12:45 val. pareigūnas: „Tai kur brolis?“. Brolis: „Už tvarto.“ 14:12:55 val. pareigūnas: „Kaip vardas?“. Brolis: „J..“ Pareigūnas lauke ieško įtariamojo. 14:14:41 val. pareigūnas randa besikalbančius savo kolegą ir vyrą, užsidėjusį ant galvos kepurę nuo saulės, vilkintį tamsų džemperį, tamsius marškinius ir tamsias kelnes. Vyras panašus į J. L. (toliau – J. L.), kuris žinomas iš ikiteisminio tyrimo medžiagos. 14:14:46 val. pareigūnas: „Kur čia lakstai?“. J. L.: „Nu, kažkur pas tave.“ Pareigūnas: „Pas mane?“. 14:15:08 val. J. L.: „Tegul jie, nahui, biški bobikes pasiraižo.“ 14:15:53 val. pareigūnai ir J. L. yra šalia ekipažo. 14:16:07 val. pareigūnas apieško J. L.. 14:16:08 val. pareigūnas: „Dabar gerai. Sako, peilį turi, šakučių.“. J. L.: „Ko taip?“. Pareigūnas: „Brolis sakė. Peilių, sako, šakučių.“. J. L.: „Aik tu.“ 14:16:50 val. pareigūnas: „Neturi tu peilių?“. J. L.: „Turiu, kurva, šautuvą.“. Pareigūnas: „Sakė su peiliu grasinai mamai.“. J. L.: „Šautuvą turiu, blet.“ Pareigūnas: „Kas čia dabar?“. J. L.: „Šautuvas.“ Pareigūnas: „Kapeikos.“ 14:17:17 val. pareigūno kolega: „Nieko daugiau tikrai draudžiamo neturi?“. J. L.: „Nu, pistoletą turiu, bet nesakysiu kur.“ 14:17:29 val. J. L. įsėda į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpas. 14:17:34 val. J. L.: „Žinai, kur esu pakavojęs? Pas jį garaže.“ 14:17:59 val. J. L.: „Negėriau, iš žvejybos grįžau, mano žvejyba va čia va, – rodo ranka, – žiūrėk, yra kubilai, ar ne?“. Pareigūno kolega: „Aha, matau.“. 14:18:51 val. pareigūnas alkotesteriu nustato J. L. 2,88 prom. neblaivumo laipsnį. 14:19:10 val. J. L.: „Nuo ryto 6 valandų į žvejybą, grįžtu, mamai subinę nuvalau. Ir, blet, paskui einu į kanalą rodikių pasigauti. Dėl to pliusas.“. 14:20:35 val. pareigūno kolega: „Gerai, kas čia su ta motinėle buvo čia?“. J. L.: „Nieko, blet, aš ją prižiūriu, tą mamą, blet. Subinę nuvalau ir viska.“. Pareigūnas: „Bet tai dabar tai brolis gyvena?“. J. L.: „Negyvena, gaidys iš gaidžių, kurva, grįžta iš darbo, kurva. Va, tas nepatinka, tas nepatinka, tai sakau, būk pas tą mamą, blet. Aš niekur nedirbu. Atsiprašant.“ Pareigūno kolega: „Laikinai nedirbi?“. J. L.: „Ne, nu, aš... Užpakalį nuvalau, patalą pakeičiu ir viską.“ Pareigūno kolega: „Neįgali, ar ne?“. J. L.: „O bratkiui, va.“. 14:21:30 val. atvyksta GMP ekipažas, GMP darbuotojai kartu su pareigūnais eina link kaimynų namo. 14:22:12 val. pareigūnai yra kaimynų namo kieme, kuriame sėdi garbaus amžiaus moteris, užsidengusi galvą raudona skarele, vilkinti tamsią striukę. Garbaus amžiaus moteris panaši į D. L. (toliau – D. L.), kuri žinoma iš ikiteisminio tyrimo medžiagos. Namo kieme taip pat yra kaimynė ir nuplikęs vyras, vilkintis tamsius marškinėlius (toliau – kaimynas). 14:22:14 val. kaimynas: „Jinai negirdi labai. Sako pagalį įkišo į burną, visa ranka, va, žmona apvalė koją visą.“ 14:22:23 val. GMP darbuotoja apžiūri D. L.. 14:22:43 val. kaimynas ranka rodo: „Čia visa ranka. Žėk, čia va, daug kur. Supranti, supranti, tas brolis bijo jo. Mes grįžome iš Šiaulių, skambiname jam kur yra. Sako, aš vandenį traukiu. O ką ta sesuo sako?“. Pareigūnas: „Tai dar nebuvome.“. Kaimynas: „Sesuo šaukia, eikit čia pas kaimynus, senikė atėjo. Jau antrą kartą, galvoju, prieš kokius metus laiko. Jis pareidavo gi basas naktim.“. 14:23:22 val. GMP darbuotojas: „Iš ko trenkė?“. 14:23:33 val. D. L.: „Su rankom į sieną.“ 14:23:41 val. pareigūno kolega: „O ką į burną kišo?“. D. L.: „Kišo, aš nežinau, ką bekiši.“. Pareigūno kolega: „O peilį rėmė į gerklę, sakėt?“. D. L.: „Nu, tai norėjo papjauti mane.“. 14:24:19 val. kaimynas: „Nu, ir sesuo yra, ir ant sesės puolė. Nes, šiaip, buvo. Čiut galvą vos.“. 14:24:43 val. GMP darbuotoja: „Nu, tai galvą.“ D. L.: „Jo, galvą.“ GMP darbuotoja: „Galvą ir rankas, ar ne?“. D. L.: „Jo.“ Kaimynas: „Ir koją, kojas parodykit. Sakėt, kojas skauda.“. 14:24:51 val. D. L.: „Čia va.“ 14:25:03 val. pareigūnas eina link įvykio vietos. 14:26:10 val. pareigūnas kieme kalbasi su tamsiais, trumpais plaukais moterimi, vilkinčia tamsiai mėlyną striukę (toliau – sesuo). Pareigūnas: „Ant jūsų puolė?“. Sesuo: „Nu, kaip aš parvažiavau nuo kapinių, į kambarį įėjau, triukšmas.“. Video Nr. export-p7rnx (15:12–22:44), laukas. Vaizdo įrašo ekrano apačioje yra nurodyta data (2026-05-30) ir laikas (14:26:56–14:34:20). Video įrašytas per pareigūno Edvino Ašmonavičiaus kūno kamerą. 14:28:17 val. pareigūnas kaimynų kieme. 14:28:19 val. kaimynas: „Pasakykite visą teisybę kaip buvo, ant jūsų puolė?“. Sesuo: „Puolė ant manęs, sakau, baisu.“. Kaimynas: „Užtat nedovanokite, praeitą kartą mums iškvietėt pareigūną vakarais. Dovanojot. Mama sakė, nu, čia dabar. Nu, kam dovanojat. Jeigu dovanosit, mes daugiau nesikišime ir viskas.“ Atliekami procesiniai veiksmai. 14:30:50 val. pareigūnas ekipaže. Video Nr. export-p7rnx (22:45–37:54), laukas. Vaizdo įrašo ekrano apačioje yra nurodyta data (2026-05-30) ir laikas (14:12:01–14:27:01). Video įrašytas per pareigūno Mariaus Kaziliūno kūno kamerą. Video Nr. export-p7rnx (22:45–37:54) užfiksuoja tuos pačius įvykius kaip video Nr. export-p7rnx (00:00–15:11). Todėl video Nr. export-p7rnx (22:45–37:54) peržiūrimas, bet neaprašomas. Video Nr. export-p7rnx (37:55–41:56), laukas, ekipažas. Vaizdo įrašo ekrano apačioje yra nurodyta data (2026-05-30) ir laikas (14:27:01–14:30:53). Video įrašytas per pareigūno Mariaus Kaziliūnio kūno kamerą. 14:29:08 val. pareigūnas ekipaže kalbasi su J. L.. Pareigūnas: „A tikrai motinėlei nieko nedarei?“. J. L.: „Nu, ne, nu, joptaivamat. Aš tik pats turėjau, blet, paprašiau, blet, turėjau eurą, eurą, nu, alus, 70, norėjau nusipirkti. Mama, gal trūksta, nors 20 kapeikų duok. Sako, lauksi tetės, ir išvažiavau. Paskui nueini, nieko tėtis nedavė, ir va čia paskui nueini. Krautuvė uždaryta ir viskas. Ir tuom iš grįžau aš. Gi alkoholio turėjau prieš tai nusipirkęs.“. Pareigūnas: „Supratau, palauk biški.“. J. L.: „Į žvejybą, žinai, blet, noriu nusipirkt.“. Likęs video Nr. export-p7rnx (37:55–41:56) užfiksuoja tuos pačius įvykius kaip video Nr. export-p7rnx (15:12–22:44). Todėl likęs video Nr. export-p7rnx (37:55–41:56) peržiūrimas, bet neaprašomas. Video Nr. export-p7rnx (41:57–42:23), pastato vidus. Vaizdo įrašo ekrano apačioje yra nurodyta data (2026-05-30) ir laikas (14:50:19–14:50:36). Video įrašytas per pareigūno Mariaus Kaziliūnio kūno kamerą. Pareigūnai kalbasi su J. L. komisariate. Video Nr. export-p7rnx (42:24–43:50), pastato vidus. Vaizdo įrašo ekrano apačioje yra nurodyta data (2026-05-30) ir laikas (14:50:36–14:51:53). Video įrašytas per pareigūno Mariaus Kaziliūno kūno kamerą. Pareigūnas atlieka procesinius veiksmus komisariate. Video Nr. export-p7rnx (43:51–44:00). Vaizdo įrašo ekrano apačioje yra nurodyta data (2026-05-30) ir laikas (15:23:57–15:23:57). Video įrašytas per pareigūno Mariaus Kaziliūno kūno kamerą. Matyti tik ekranas su video informacija (t. 1, b. l. 36–40).

2026 m. gegužės 30 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad smurtu įtariamas asmuo J. L. neigė smurtavęs, sakė motinai valantis užpakalį ir keičiantis „pampersus“. Nukentėjusioji paaiškino, kad sūnus paėmęs už pečių stūmė į sieną, taip atsitrenkė galva į sieną, taip jai sukeldamas fizinį skausmą, kurį dešimtbalėje skausmo vertinimo skalėje ji įvardijo 8 balais. D. L. su Šiaulių GMP buvo išvežta išsamesnei apžiūrai į Respublikinę Šiaulių ligoninę. Dukra Z. L. paaiškino, kad girdėjo konfliktą brolio su mama, kad būtų brolis smurtavęs nemačiusi ir kad rankose jokių daiktų neturėjo. Sūnus V. L. paaiškino, kad buvo išvykęs iš namų vežti vandens, konflikto nematė, tik kartojo, kad buvo išvykęs vežti vandens. Kaimynai J. ir K. Š. paaiškino, kad kaimynė D. L. atėjo pas juos, prašė iškviesti policiją, nes sūnus J. ją primušė. Sakė, kad stūmė į sieną, sutrenkė galvą, kišo pagalį į burną. Š. taip pat paaiškino, kad visi Leliukų šeimos nariai bijo J. L. (t. 1, b. l. 41–44).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio vyriausiojo tyrėjo Aldo Jankūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2026 m. gegužės 30 d. apie 18.00 val., iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės gautas slaugytojos A. pranešimas apie tai, kad 15:24 val. GMP dėl plaukuotosios dalies sužalojimo, sumušimo, dešinio riešo plaštakos dalies sumušimo, pristatė D. L.. Blaivi, sumušė sūnus. Ambulatoriškai (t. 1, b. l. 45–46).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo Edvino Ašmonavičiaus tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2026 m. gegužės 30 d. patruliuojant Joniškio r., tarnybiniu automobiliu „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (šaukinys S3023), kartu su Šiaulių apskrities VPK Joniškio r. PK RS vyresniuoju tyrėju Mariumi Kaziliūnu, 13:55 val. iš Šiaulių apskrities VPK OVS budėtojo gautas pranešimas ROIK:012600021658, kad (duomenys neskelbtini), Pas pranešėją atėjo kaimynė, kurią sumušė sūnus, daužė, kišo pagaliu į burną. Kada viskas įvyko pranešėjas nežino. Nepilnamečių nėra. Apie 80 m. moteris laukia pas pranešėją, jis savo adreso nenurodė. Neprisistatė“. 14:12 val. nuvykus nurodytu adresu, kieme sutiko vaikštantį vyriškį, kuris prisistatė V. L., sakė nieko nežinantis, buvo išvykęs vežti vandens. Po kurio laiko prie tarnybinio automobilio atėjo pranešėja J. Š., kuri paaiškino, kad nukentėjusioji D. L. yra pas juos, kad V. L. yra smurtautojo J. L. brolis. Namo viduje Nr. (duomenys neskelbtini) nieko nebuvo, po kurio laiko J. Š. vyras K. Š. sušuko, kad įtariamasis J. L. šalinasi už ūkinių pastatų. Imtomis paieškos priemonėmis įtariamasis J. L. už ūkinių pastatų buvo surastas, jam alkoholio matavimo prietaisu Drager Alcotest-7510 Nr. ARLN-0607 patikros Nr.2445539 14:23 val. nustatytas 2,88 promilės girtumas, 14:25 val. J. L. sulaikytas ir įsodintas į tarnybinio automobilio sulaikymo patalpą. Tuo metu atvyko Šiaulių GMP, kartu su jais nuvykus į kiemą (duomenys neskelbtini), ten rasta ant kėdės sėdinti nukentėjusioji D. L.. GMP medikams apžiūrint nukentėjusiąją, matėsi, kad galvos viršugalvyje yra guzas, jis nenufotografuotas, nes medikė staiga vėl užrišo skarelę ant galvos, bei toliau teikė pagalbą, įsodino D. L. į GMP automobilį ir išvežė į Respublikinę Šiaulių ligoninę. Todėl D. L. apžiūra nepadaryta. J. L. buvo pristatytas į Šiaulių apskrities VPK OVS patalpas, įtariamojo teisių išaiškinimo protokole pasirašyti atsisakė. Įvykio vieta nufotografuota. Įtariamasis J. L. įvykio vietoje buvo agresyvus. Taip pat namuose buvę jo brolis V., bei sesuo Z. su policija bendravo nenoriai (t. 1, b. l. 47–48).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 537/2026(04) nurodyta: 1. D. L. nustatyta: poodinės kraujosruvos viršugalvyje, kairio dilbio viduriniame trečdalyje, nugaroje, kairės šlaunyje; odos nubrozdinimai kaktoje; poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairio dilbio viršutiniame trečdalyje. 2. D. L. nustatytos poodinės kraujosruvos viršugalvyje, nugaroje padarytos kontaktuojant su kietais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais ir/ar paviršiais. D. L. nustatyti kūno sužalojimai (tai yra - poodinės kraujosruvos kairio dilbio viduriniame trečdalyje, kairės šlaunyje, odos nubrozdinimai kaktoje, poodinė kraujosruva odos nubrozdinimas kairio dilbio viršutiniame trečdalyje) padaryti kontaktuojant su kietais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais. 3. D. L. nustatyti kūno sužalojimai (tai yra - poodinės kraujosruvos viršugalvyje, kairio dilbio viduriniame trečdalyje, odos nubrozdinimai kaktoje; poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairio dilbio viršutiniame trečdalyje) padaryti prieš 2-5 paras iki apžiūros. D. L. nustatyta poodinė kraujosruva kairės šlaunyje padaryta paros laikotarpyje iki apžiūros; poodinė kraujosruva nugaroje padaryta prieš apie 10-15 dienų iki apžiūros. 4. D. L. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 72–74).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai.

Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020, 5 p.). Fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo nutartys baudžiamosiose bylose 2016 m. birželio 16 d. Nr. 2K-164-895/2016, 6 p., 2016 m. gruodžio 29 d. Nr. 2K-474-489/2016, 6.1 pp., 2017 m. spalio 17 d. Nr. 2K-227-788/2017, 8 p., 2019 m. gegužės 9 d. Nr. 2K-128-895/2019, 14 p.). Kaltininko kaltės turinys tokio pobūdžio baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik jo paties parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius veikos požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2015 m. balandžio 28 d. Nr. 2K-7-130-699/2015, 2016 m. balandžio 26 d. Nr. 2K-152-693/2016, 7.3 pp.).

Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo J. L. kaltė dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sužalojimo savo mamai D. L. įrodyta byloje ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pagrindu.

Ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės J. L. nepripažino. Nurodė, kad jis mamos tikrai nemušė, jos nestūmė, tarp jų nebuvo jokio fizinio kontakto - tą gali garantuoti, nes ir anksčiau niekuomet nėra mamos nuskriaudęs, išskyrus elementarius buitinius žodinius konfliktus. Įvykio neatsimena, iš ryto vartojo alkoholį (Nuosprendžio 2.1 p.). Teisme kaltinamasis J. L. kaltę pripažino iš dalies, nurodė, kad gal jis ir pastūmė mamą, to neneigia, bet pagalio į burną nekišo, jei jis būtų pagalį įkišęs, būtų lūpa, burna sužalota. Pagaliu negalėjo mušti, jis labai myli mamą. Jis neprisimena, labai girtas buvo ir tai turėjo įtakos jo veiksmams. Jis nesiteisina, neprisimena, gal ir galėjo tai iš dalies įvykti. Paklaustas kaip galėjo D. L. atsirasti specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai, teigė, jog prieš tris paras iki tol jis mamą rado nukritusią nuo kėdutės, nes ši užmigo. Nežino, kokie sužalojimai jai tada atsirado, ji niekuo nesiskundė (Nuosprendžio 2 p.).

Nukentėjusioji D. L. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2026 m. gegužės 30 d. jos kambaryje sūnus J. be jokios priežasties pradėjo ją mušti. Jis paėmė ją už pečių ir trenkė į sieną, dėl ko ji susitrenkė galvą ir abi rankas. J. ją mušė su pagaliu t. y. vieną kartą sudavė į dešinę ranką ir vieną kartą į kairę ranką. Galvoje atsirado guzas, o rankos skauda iki šiol. Dėl visų šių J. smurtinių veiksmų prieš ją ji patyrė fizinį skausmą (Nuosprendžio 3.1 p.). Iš esmės analogiškas aplinkybes, tai, kad ją sumušė jos sūnus, pastūmė ją, trenkė galvą į sieną, sudavė per rankas, ir dėl to ji patyrė fizinį skausmą ir sužalojimus, nukentėjusioji pakartojo ir teismo posėdžio metu (Nuosprendžio 3 p.). Teismas neturi pagrindo abejoti iš esmės nuosekliais D. L. parodymais viso proceso metu.

Pažymėtina, jog nukentėjusiosios parodymus papildo ir kiti byloje surinkti duomenys. Iš 2026 m. birželio 23 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad policijos pareigūno nešiojama kūno kamera užfiksuota kaip nukentėjusioji, atsakydama į GPM darbuotojo ir policijos pareigūno klausimus, nurodė, kad ją trenkė su rankom į sieną (Nuosprendžio 10 p.). 2026 m. gegužės 30 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad nukentėjusioji paaiškino, kad sūnus paėmęs už pečių stūmė į sieną, ji atsitrenkė galva į sieną, taip jai sukeltas fizinis skausmas, kurį dešimtbalėje skausmo vertinimo skalėje ji įvardijo 8 balais (Nuosprendžio 9 p.). Teismo posėdžio metu liudytoja J. Š., iš esmės atkartodama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, paaiškino, kad prie vartų rado nukentėjusiąją, verkiančią, išsigandusią, viena ranka buvo kruvina, o pas kaimynus girdėjo didelį triukšmą. Nukentėjusioji jai sakė, kad jis šią tampė, trenkė į sieną, galvą skaudėjo. Jai nukentėjusioji pasakė, kad tai padarė jos sūnus J.. Ji iškvietė policiją ir greitąją (Nuosprendžio 5–5.1 p.). V. L. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas parodė, kad į jo mobilaus ryšio telefoną paskambino sesuo Z. ir pasakė, kad brolis J. apstojo mamą ir, kad kuo greičiau važiuotų namo, nes jos pačios namuose taip pat nebuvo, šias ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes V. L. patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju (Nuosprendžio 6–6.1 p.). Be to, nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 537/2026(04), kurioje nurodyta, kad: D. L. nustatytos poodinės kraujosruvos viršugalvyje, kairio dilbio viduriniame trečdalyje, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimai kaktoje, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairio dilbio viršutiniame trečdalyje; šie sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais. Aptarti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (Nuosprendžio 13 p.).

Kaltinamasis teismo posėdžio metu neigė, jog nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai atsirado dėl jo veiksmų, nurodydamas, kad ji prieš tris paras buvo nukritusi nuo kėdutės, kadangi užmigo. Šiuos kaltinamojo paaiškinimus teismas laiko tik kaltinamojo pasirinkta gynybine versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi pats kaltinamasis nurodė nežinantis ar nuo to D. L. atsirado kokie nors sužalojimai, ši niekuo nesiskundė, be to, šios iškeltos versijos nepatvirtina ir jokia kita bylos medžiaga. Taigi, teismas neturi pagrindo tikėti kaltinamojo parodymais ir atmesti ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu duotus nuoseklius nukentėjusiosios parodymus. Įvertinus visų asmenų parodymus, specialisto išvadą ir kitą rašytinę bylos medžiagą, konstatuotina, kad J. L. 2026 m. gegužės 30 d. apie 13.40 val. panaudojo fizinį smurtą savo motinos D. L. atžvilgiu - tyčia paėmė nukentėjusiąją D. L. už pečių ir trenkė ją į sieną, pagaliu vieną kartą sudavė į dešinę ranką, vieną kartą į kairę ranką, dėl ko nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą bei sužalojimus - poodines kraujosruvas viršugalvyje, kairio dilbio viduriniame trečdalyje, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimus kaktoje, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą kairio dilbio viršutiniame trečdalyje, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Įrodymų visuma sudaro nuoseklią ir logišką įvykių seką, pagrindžiančią kaltinamojo kaltę, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai visiškai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

Iš nusikalstamos veikos aprašymo J. L. kaip neįrodyta pašalinama aplinkybė, kad kaltinamasis kišo nukentėjusiajai D. L. pagalį į burną. Kaip patikslino nukentėjusioji teismo posėdžio metu, pagalį kaltinamasis ne į burną kišo, bet palei veidą braukė. Kad pagalį kišo į burną, paneigė ir pats kaltinamasis. Pažymėtina, jog toks faktinių aplinkybių tikslinimas J. L. veiksmų kvalifikavimui pagal BK 140 straipsnio 2 dalį įtakos neturi.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 str. 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 str. 1 d.). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

BK 41 straipsnio 2 dalis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, jog tik teisingos bausmės paskyrimas gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, t. y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamojo J. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

J. L. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika baigta. J. L. tyčinę nusikalstamą veiką padarė teistumui išnykus, todėl laikytinas neteistu (t. 1, b. l. 154–161), baustas administracine tvarka, skirtų baudų nėra sumokėjęs (t. 1, b. l. 147–152), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 1, b. l. 145), vidutinio amžiaus ((duomenys neskelbtini)). Byloje nėra duomenų, jog J. L. būtų įrašytas į psichoneurologinę ir narkologinę įskaitą. J. L. teismui pasižadėjo dirbti ir nebevartoti alkoholio. Teismas sprendžia, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti J. L. paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, bausmės dydį nustatant, atsižvelgiant į padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, nustatytą vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, didesnį už baudžiamajame įstatyme numatytą laisvės apribojimo bausmės vidurkį (BK 48 str. 2 d.), t. y. 1 metus 3 mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, skiriant įpareigojimus, galinčius teigiamai veikti kaltinamąjį.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką J. L. įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2026 m. gegužės 30 d. 14.25 val. iki 2026 m. gegužės 31 d. 12.20 val., ir laikytina, kad J. L. yra atlikęs 3 (tris) laisvės apribojimo dienas (t. 1, b. l. 100–102, 105–106).

Laisvės apribojimo bausmės pradžia J. L. skaičiuotina nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Dėl civilinio ieškinio

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau ir – Valstybinė ligonių kasa), bylą perdavus į teismą, pareiškė 137,60 Eur civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo iš kaltinamojo J. L. dėl nukentėjusiajai D. L. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, taip pat prašo priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 188–190). Į bylą pateiktas gydymo paslaugų apskaitos išrašas (duomenys iš informacinės sistemos „Sveidra“), iš kurio matyti, kad nukentėjusiajai suteikta gydymo paslaugų už 137,60 Eur (t. 1, b. l. 192). Kaltinamasis Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos nėra atlyginęs. Nukentėjusiajai D. L. sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos dėl kaltinamojo J. L. kaltais tyčiniais veiksmais sukelto fizinio skausmo ir sužalojimų. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, Valstybinės ligonių kasos ieškinys tenkinamas ir iš kaltinamojo J. L. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui priteistina 137,60 Eur suma bei 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Kaltinamajam J. L. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusios ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 1, b. l. 133–134, 135–168), paliktinos galioti tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo paskirta bausmė. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus – kompaktinė plokštelė su garso ir vaizdo įrašais, 1 vnt., esanti voke, prisegtame prie bylos pirmo tomo galinio viršelio – paliktina saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

J. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktais, 5 dalies 4 punktu, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką J. L. įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2026 m. gegužės 30 d. 14.25 val. iki 2026 m. gegužės 31 d. 12.20 val. ir laikyti, kad J. L. yra atlikęs 3 (tris) laisvės apribojimo dienas.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią J. L. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos ieškinį tenkinti ir iš kaltinamojo J. L. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai priteisti 137,60 Eur (vieną šimtą trisdešimt septynis eurus 60 euro centų) turtinei žalai atlyginti bei 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Kaltinamajam J. L. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusios ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo paskirta bausmė.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinę plokštelę su garso ir vaizdo įrašais, esančią voke, prisegtame prie bylos pirmo tomo galinio viršelio – palikti saugoti prie bylos.

J. L. išaiškinti, jog tuo atveju, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat paskirti intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.