Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininko), Dariaus Kantaravičiaus ir Alvydo Pikelio (pranešėjo), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus Arūno Pupeikio prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą E. J. administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyriaus (toliau – ir Institucija) direktoriaus pavaduotojos R. Butrimės 2025 m. balandžio 30 d. nutarimu E. J. pripažinta kalta padariusi ANK 208 straipsnio 2 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, už šį nusižengimą jai paskirta 1 820 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – tabako gaminių (1 400 vnt. cigarečių be banderolių) konfiskavimas. E. J. nubausta už tai, kad 2024 m. lapkričio 3 d. 22.30 val., lėktuvu (reisas Nr. X98584) atvykusi iš Turkijos Respublikos, Antalijos, į Vilniaus oro uostą, pasirinko žaliąjį kanalą, taip šiuo veiksmu deklaruodama, jog negabena prekių, kurių kiekis yra didesnis už nustatytas įvežimo normas, už kurias yra nustatyti importo muitai ir mokesčiai arba kurioms taikomi draudimai ar apribojimai. Atlikus detalų keleivės E. J. bagažo tikrinimą buvo surastos nedeklaruotos ir nuo muitinės kontrolės slėptos cigaretės, t. y. 134,70 Eur vertės 30 vnt. pakelių cigarečių (600 NAR) be banderolių „Karelia Slims“, 134,70 Eur vertės 30 vnt. pakelių cigarečių (600 NAR) be banderolių „Karelia slims menthol“, 44,90 Eur vertės 10 vnt. pakelių cigarečių (200 NAR) be banderolių „Corset double“. Taip šiais veiksmais E. J. pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 139 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2026 m. kovo 31 d. nutartimi Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus A. Pupeikio prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą buvo padaryti esminiai proceso teisės pažeidimai (ANK 569 straipsnis, ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas), šie pažeidimai sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtus bei pagrįstus sprendimus.

Pareiškėjo nuomone, byloje esantys duomenys patvirtina E. J. kaltę, o teismų sprendimas dar kartą bylą grąžinti Institucijai, kad ši papildomai atliktų administracinio nusižengimo tyrimą, patvirtina tik formalų pakartotinį procesą, kuris nepakeis esminių bylos aplinkybių ir šį procesą tik vilkins, taip bus pažeisti proceso greitumo ir ekonomiškumo principai. Be to, teismai skundžiamose nutartyse nenurodė, kokius tyrimo veiksmus Institucija papildomai turi atlikti ir dėl kokių įrodymų trūkumų apylinkės teismas negalėjo užbaigti bylos.

Nepagrįsti ir atmestini pareiškėjo prašyme išdėstyti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Vien nepalankus procesinis sprendimas ar kitoks įrodymų vertinimas savaime nepatvirtina teisėjo šališkumo ir nesudaro pagrindo konstatuoti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) ar ANK nuostatų pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus A. Pupeikio prašymas atmestinas.

Dėl apylinkės teismo šališkumo

Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą pareiškėjas nurodo, kad administracinio nusižengimo byloje buvo pažeista teisė į nešališką teismą, nes apylinkės teismo teisėjas M. Ražanskas 2025 m. birželio 17 d. teisiamojo posėdžio metu išreiškė išankstinę nuomonę dėl bylos baigties ir šią administracinio nusižengimo bylą nagrinėjo du kartus.

Pažymėtina, kad, pagal ANK 576 straipsnio 2 dalį, teisėjams (ir kitiems nurodytiems proceso dalyviams) mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomi BPK nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka. Dėl to pagal analogiją taikytinos ir teisėjo nušalinimą baudžiamajame procese reglamentuojančios BPK 57–60 straipsnių normos.

Teismo nešališkumo principo esmė yra ta, kad nagrinėjantis bylą teismas negali turėti ir rodyti bet kokio palankumo vienai iš proceso šalių. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du testus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju testu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvusis nešališkumo testas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Be to, kilus abejonių dėl teisėjo nešališkumo, proceso dalyviai gali pareikšti nušalinimą teisėjui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. liepos 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-976/2025, 8 punktas; kt.). Taigi, siekiant konstatuoti objektyvųjį šališkumą, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teisėjo šališkumo. Nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti šalių nuomonės nepakanka, turi būti nustatytos aplinkybės, patvirtinančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-256-976/2024, 18.3 punktas; kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo keliamas klausimas dėl apylinkės teismo teisėjo 2025 m. birželio 17 d. teisiamojo posėdžio metu išreikštos išankstinės nuomonės dėl bylos baigties nesuteikia pagrindo konstatuoti teisėjo šališkumą, nes šių teiginių nepatvirtina nei 2025 m. birželio 17 d. teisiamojo posėdžio protokolo turinys (t. 1, b. l. 60–64), nei kita bylos medžiaga. Be to, iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad Institucijos atstovė apylinkės teisme nušalinimo teisėjui dėl jo šališkos nuomonės nereiškė, nebuvo šie argumentai nurodomi ir Institucijos pateiktame 2025 m. liepos 21 d. apeliaciniame skunde. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo byloje nėra konkrečių faktų, patvirtinančių išankstinį apylinkės teismo teisėjo nusistatymą, išskyrus asmeninį pareiškėjo požiūrį bei nesutikimą su įrodymų vertinimu, nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, buvo šališkas.

Nepagrįsti ir pareiškėjo argumentai, kad šią administracinio nusižengimo bylą nagrinėjo šališkas teismas, nes apylinkės teismo teisėjas M. Ražanskas šią bylą nagrinėjo du kartus.

Pažymėtina, kad šis pareiškėjo pareiškime nurodytas teismo šališkumo pagrindas neatitinka BPK 58 straipsnyje nustatytų teisėjo nušalinimo pagrindų.

Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad apylinkės teismas 2025 m. birželio 30 d. nutartimi (t. 1, b. l. 68–73) panaikino Institucijos nutarimą ir bylą jai grąžino, kad ji iš naujo atliktų administracinio nusižengimo tyrimą, tačiau galutinio sprendimo nepriėmė ir dėl administracinėn atsakomybėn patrauktos E. J. kaltės nepasisakė.

Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, daro išvadą, kad apylinkės teismo teisėjas M. Ražanskas galėjo nagrinėti šią bylą antrą kartą, kai apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi (t. 1, b. l. 85–88) tenkino Institucijos prašymą ir šią bylą grąžino teismui iš naujo nagrinėti. Be to, ir šį kartą, t. y. iš naujo administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančiam apylinkės teismo teisėjui M. Ražanskui, nei Institucijos atstovai, nei administracinėn atsakomybėn patraukta E. J. ar jos atstovas nušalinimo nereiškė. Taigi, BPK 58 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių teisėjas M. Ražanskas nebūtų galėjęs nagrinėti šios administracinio nusižengimo bylos, nenustatyta.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus ir teismų praktikoje suformuluotus principus, nenustatė aplinkybių, dėl kurių teisėjas M. Ražanskas nebūtų galėjęs nagrinėti šios administracinio nusižengimo bylos ar kurios leistų pagrįstai abejoti apylinkės teismo nešališkumu.

Dėl įrodymų vertinimo ir prašyme nurodytų procesinių pažeidimų

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pagal nustatytas teismų aplinkybes sprendžiami netinkamo teisės taikymo ir procesinių pažeidimų klausimai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-31-976/2023, 8 punktas; 2026 m. birželio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-813/2026, 9 punktas; kt.). Dėl to pareiškėjo argumentai dėl, jo nuomone, netinkamo teismų atlikto įrodymų vertinimo bus nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir ANK 662 straipsnio 13 dalyje nustatytais atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribomis ir pagrindais.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismų praktikoje pažymėta, kad įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. spalio 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. e2AT-35-788/2025, 11 punktas; 2026 m. balandžio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. e2AT-18-648/2026, 8 punktas; kt.).

Patikrinusi atnaujintą administracinio nusižengimo bylą teisės taikymo aspektu, tokių pažeidimų teisėjų kolegija nenustatė. Iš bylos duomenų ir skundžiamų nutarčių turinio matyti, kad teismai sprendimą panaikinti Institucijos 2025 m. balandžio 30 d. nutarimą ir bylą jai grąžinti, kad ji iš naujo atliktų administracinio nusižengimo tyrimą, priėmė atlikę įrodymų vertinimą ir išsamiai įvertinę visus byloje esančius įrodymus (t. y. 2024 m. lapkričio 3 d. E. J. rašytinį paaiškinimą, daiktų ir dokumentų paėmimo bei administracinio nusižengimo protokolus; E. J. parodymus, duotus apylinkės teisme; liudytojų L. K., I. V., D. J., R. M., R. A., A. A., A. P., D. V., P. V. parodymus, taip pat liudytojų – muitinės pareigūnų A. K., A. P. parodymus; kitą rašytinę bylos medžiagą), taip pat išdėstė jų turinį bei įrodomąją reikšmę ir aiškiai nurodė, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kiti atmetami.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tiek apylinkės teismas, tiek ir bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs apygardos teismas laikėsi ANK nustatytų įrodymų vertinimui keliamų reikalavimų (ANK 569 straipsnis), byloje esančius įrodymus vertino tiek atskirai, tiek atsižvelgdami į visumą, o skundžiamose nutartyse pateikė motyvuotas išvadas dėl jų įrodomosios reikšmės ir teisinio vertinimo. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su teismų išvadomis dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama pažeidžiant ANK bylos aplinkybių tyrimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

Pažymėtina, kad, pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jei jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o pagal to paties straipsnio 4 dalį, administracinė atsakomybė taikoma tik tam asmeniui, kurio padaryta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Sprendžiant dėl asmens veiksmų atitikties administracinio nusižengimo sudėčiai ir jo kaltės, būtina visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Šią pareigą pirmiausia turi vykdyti administracinį nusižengimą tiriantis institucijos pareigūnas, nes įstatymas juos įpareigoja būti aktyvius ir atlikti visus įstatyme nurodytus veiksmus, būtinus administracinio nusižengimo aplinkybėms ir tą nusižengimą padariusiam asmeniui nustatyti (ANK 567 straipsnis). Taigi asmenį, padariusį administracinį nusižengimą, privalo nustatyti ir to asmens kaltę padarius šį nusižengimą privalo įrodyti administracinį nusižengimą tiriantis institucijos pareigūnas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-689/2020, 11 punktas; 2023 m. vasario 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-942/2023, 13 punktas; kt.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad teismams visapusiškai ir išsamiai ištyrus bylos aplinkybes nustatyta, jog ANK 208 straipsnio 2 dalyje nurodytas administracinis nusižengimas – 2024 m. lapkričio 3 d. nedeklaruotų ir nuo muitinės pareigūnų slėptų prekių (cigarečių) gabenimas pasirenkant oro uosto žaliąjį kanalą – buvo padarytas, tačiau tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek nutarimas buvo surašyti ne administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Todėl apylinkės teismo sprendimas panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2025 m. balandžio 30 d. nutarimą, kuriuo E. J. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 208 straipsnio 2 dalyje, ir bylą grąžinti Institucijai, kad ši iš naujo atliktų administracinio nusižengimo tyrimą, yra pagrįstas. Pažymėtina, kad byla nagrinėjama tik dėl tų asmenų, kuriems yra administracinio nusižengimo protokolu inkriminuojamas administracinio nusižengimo padarymas, suformuluojamas kaltinimas, dėl to teismas gali spręsti tik dėl jų kaltės ir dalyvavimo darant administracinius nusižengimus. Dėl kitų asmenų kaltės sprendimas negali būti priimamas ir teismas privalo grąžinti bylą institucijai papildomam tyrimui atlikti. Taigi, šiuo nagrinėjamu atveju, siekiant tinkamai nustatyti dėl padaryto administracinio nusižengimo kaltą asmenį, Institucijai ir buvo grąžinta administracinio nusižengimo byla papildomam bylos aplinkybių tyrimui atlikti.

Nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad teismai, skundžiamuose sprendimuose nustatę, jog E. J. administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 208 straipsnio 2 dalyje, nepadarė, pažeidė ANK 565¹ straipsnio 1 punkto nuostatas, nes nenutraukė administracinio nusižengimo teisenos.

Administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas). Pažymėtina, kad teismų praktikoje nurodoma, jog tuo atveju, kai teismas konstatuoja, kad administracinis nusižengimas padarytas, tačiau jį padaręs asmuo nenustatytas (ar byloje yra duomenų apie nusižengimą galimai padariusį kitą asmenį), negali būti vadovaujamasi ANK 565¹ straipsnio 1 punktu ir administracinio nusižengimo teisena negali būti nutraukta, nes padaryta veika turi administracinio nusižengimo požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-689/2020, 14 punktas; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-788/2021, 17 punktas; 2023 m. vasario 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-942/2023, 22 punktas). Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo teigti, kad teismai pažeidė ANK 565¹ straipsnio 1 punkto nuostatas.

Atkreipiamas pareiškėjo dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėja prašymus atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais pagrindais. Atnaujinimas nurodytais pagrindais galimas tik tada, kai byla yra užbaigta įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi (ANK 662 straipsnio 5 dalies 2 punktas). ANK vartojamos sąvokos „užbaigta“ ir „įsiteisėjusiu“ reiškia, kad byla yra baigta įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu, kuris įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią ir negali būti tikrinamas ANK nustatytomis procesinėmis procedūromis. Ginčijamais teismų sprendimais administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas nebuvo užbaigtas, todėl proceso trukmę neabejotinai lėmė ir pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimas ne laiku.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 14 d. nutartis ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutartis yra pagrįstos ir teisingos, jų naikinti prašyme nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo

E. J. atstovas advokatas V. Rakauskas pateikė prašymą priteisti E. J. 544,50 Eur išlaidų atlyginimą už suteiktą teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į pareiškėjo prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, o 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą (t. y. kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas. Pažymėtina, kad šioje nagrinėjamoje byloje administracinio nusižengimo bylos procesas galutiniu teismo sprendimu nėra užbaigtas, taip pat nėra priimto ir sprendimo E. J. administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, dėl to šis advokato V. Rakausko prašymas priteisti E. J. 544,50 Eur išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į pareiškėjo prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą atlyginimą šioje proceso stadijoje negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 14 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutartį.