Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei D. B. (nuotolinėmis vaizdo ir garso perdavimo priemonėmis – programa „Zoom“),

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, Lietuvos Respublikoje gyv. vieta (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, nevedęs, dirbantis Jungtinėje Karalystėje, įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ statybininku, Lietuvos Respublikoje neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilės neblaivumas, o būtent: 2026 m. rugpjūčio 9 d., apie 05 val. 55 min., Kelmės r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus - alkoholio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARRF-0081 (patikros sertifikato Nr. 2559329, patikros sertifikatas galioja iki 2026 m. gruodžio 17 d.), 06 val. 20 min. nustatytas 2,75 promilių girtumas, 06 val. 41 min. nustatytas 2,83 promilių girtumas, vairavo automobilį „Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis R. Š. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad jis atvyko iš Jungtinės Karalystės pas draugą į vestuves, buvo vartojami alkoholiniai gėrimai, įvyko konfliktas ir jis su transporto priemone atsitrenkė į medį, viską atsimena per miglą. Vestuvės įvyko rugpjūčio 8 d., tai įvykis buvo rugsėjo 9 d. Šventė vestuves (duomenys neskelbtini) dvare, (duomenys neskelbtini) k., Kelmės r. Jis vartojo alkoholį, išgėrė viskio nemažai, gal 8-9 stiklines, alkoholį pradėjo vartoti dienos metu, kokią 15-16 val. ir vartojo iki kitos dienos paryčių. Konfliktas įvyko su jaunikiu, pasakė, kad ne ta draugų kompanija. Po konflikto jis supyko, sėdo į automobilį, vairavo ir atsitrenkė į medį. Sėdo važiuoti, nes norėjo pabūti vienas. Kai atsitrenkė į medį, priėjo vienas iš svečių, vardu D., pasakė, kad jis atsitrenkė į medį, išlaipino iš automobilio. Policijos pareigūnus iškvietė tas pats svečias. Policija atvažiavo po 20 min. Buvo patikrintas jo neblaivumas du kartus, pirmu pūtimu buvo nustatytos 2,75 promilės, antru pūtimu truputį daugiau – apie 2,83. Su nustatytu neblaivumu sutinka. Vairavo nuomotą iš Latvijos automobilį „Volvo XC60“, valstybinio numerio atsimena tik pirmas raides - (duomenys neskelbtini). Neturi priklausomybės alkoholiui. Turi teisę vairuoti transporto priemones, ji įgyta Jungtinėje Karalystėje, 2017 m. Jis buvo netekęs teisės vairuoti, kai buvo rasta marihuanos cigaretė, labai mažas kiekis, automobilyje ir jo kraujyje buvo rasta marihuanos. Atgavo teisę vairuoti gal 2021 m. Nebuvo gyvenime anksčiau atvejo, kad būtų vairavęs neblaivus. Su automobilio verte, 6740 eurų, sutinka. Supranta, kad turės atlyginti šitą vertę. Dabar dirba statybininku Jungtinėje Karalystėje, pastovi darbo sutartis, dirba apie 7 mėnesius toje kompanijoje. Jei teismas neskirtų laidavimo, galėtų piniginę baudą sumokėti. Jo gaunamos pajamos per mėnesį - 1500 svarų. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. A. K. yra jo krikšto mama, jo močiutės sesuo. Jis gan dažnai bendrauja telefonu, susitinka per didžiąsias šventes. Ji gyvena Lietuvoje, daugiausiai bendrauja telefonu, per savaitę po kartą – du susiskambina, palaiko nuolatinį ryšį. Santykiai artimi, jis pasipasakoja jai apie gyvenimiškus sunkumus. Apie šios bylos įvykį jai pasipasakojo iškarto po įvykio, pirmiausiai paskambino mamai, tada paskambino krikšto mamai. A. K. negerai įvertino jo veiksmus, buvo ilgas pokalbis ir kiekvieną dieną jie apie tai kalbasi. Ji galėtų jam daryti teigiamą įtaką patarimais. A. K. palaiko ryšį ir su jo mama bei močiute, kurios gyvena Jungtinėje Karalystėje. Labai gailisi dėl savo veiksmų ir gali pažadėti, kad tikrai tai nepasikartos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalies, 426 ir 432 straipsnių nuostatomis, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, prisipažįsta esąs kaltas, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamasis ir gynėja.

Pretendentė į laiduotoją A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko prašymą perduoti kaltinamąjį R. Š. jos atsakomybei pagal laidavimą. Paaiškino, kad R. Š. ji pažįsta nuo pat jo gimimo dienos, jau (duomenys neskelbtini) metus. Nėra taip, kad jie visą laiką kartu būna, bet ryšį nuolatinį palaiko su R., artimai bendrauja. Per „Messenger“ bendrauja, telefonais susiskambina. Ji dažnai važiuoja į Angliją, ten susitinka, nes gyvena, ir močiutė, ir jo mama kartu, ji važiuoja ten į svečius per atostogas, per didžiąsias šventes. Ir jie parvažiuoja, ir ji vyksta. Pirmiausia apie įvykį ji sužinojo iš R. Š. senelio, vėliau, tą pačią dieną, bendravo su R. Š.. Jis pripažino kaltę, matė, kad jis labai gailisi, jis suprato, ką jis padarė, kad sėdo už vairo neblaivus. Jis pats suvokia labai blogai padaręs. Žino, koks girtumas buvo nustatytas R. Š., virš dviejų promilių, supranta, kokią grėsmę kėlė tokiu girtumu vairuodamas, pilnai supranta ir ji, bando, bandė ir dar ateityje su juo apie tai daug kalbės. Dabar visą tą laikotarpį, jis daugiausiai buvo su ja, kai ji nedirba, tai visą laiką, savaitgalius leidžia kartu. Ji mano, kad yra verta teismo pasitikėjimo. Ji turi patirties gyvenime, nėra jokių nusikaltimų, nusižengimų (padariusi), visą gyvenimą dirbo, jos darbo stažas yra didelis, apie 45 metai, niekur neturėjo jokių nusižengimų, jokių nuobaudų, dirba sąžiningai, bando taip pat auklėti savo bendravimu, savo žiniomis, suvokimu, aiškinimui jam, kokios gali būti pasekmės, kad čia yra negerai jam pačiam ir aplinkiniams netgi, bando visokiais įmanomais būdais. Ji turi teisę vairuoti transporto priemones, nėra buvę gyvenime atvejų, kad būtų jos neteikusi, nėra vairavusi neblaivi, į tai žiūri labai atsakingai. Mano, kad teigiamą įtaką ji galėtų padaryti duodama patarimus, ji turi autoritetą jo atžvilgiu. Žino, kad R. Š. yra teistas Jungtinėje Karalystėje, jis ten sėdėjo mašinoje, miegojo, nevairavo, atrodo, kad buvo išgėręs. Ji gauna apie 800 eurų pensijos ir dirba, kad galėtų išvažiuoti, susitikti su savo šeima, Lietuvoje pati artimųjų neturi. Su atlyginimu, jos mėnesio pajamos sudaro apie 2 000 eurų, tas lėšas išleidžia pragyvenimui ir nuvykti, maistui, apsirengimui, vaistams. Nežino, ar jos finansinė padėtis leistų sumokėti užstatą, reiktų skolintis. Sutiktų laiduoti metų laikotarpiui.

Be paties kaltinamojo R. Š. visiško prisipažinimo teisme, jo kaltė įrodoma ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme išvardytais ir teismo įvertintais įrodymais:

R. Š., apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu (2026 m. rugpjūčio 9 d.), kaltės nepripažino. Parodė, kad 2026 m. rugpjūčio 8 d. jis atvyko į vestuves, adresu Kelmės rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, nuomotu automobiliu „Volvo XC 60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Latvijos Respublikos, Rygos. Iš pradžių automobilio rakteliai buvo pas jį, o paskui iš jo paėmė automobilio raktelius jaunoji S. B., bet kokiu laiku jis nepamena ir nepasakys, ir pasakė, kad per daug alkoholio. Visą laiką automobilis buvo sodyboje priparkuotas, stovėjo ant žolės. Jis niekur nesiruošė važiuoti, nes buvo su nakvyne vestuvės. Jis automobilio „Volvo XC 60“ nevairavo, kai atvyko policijos pareigūnai jis nebuvo prie automobilio. Kas 2026 m. rugpjūčio 9 d. vairavo automobilį jis nežino ir apie tai nieko pasakyti negali. Jam buvo nustatytas girtumas ir jis buvo sulaikytas. Jis yra deklaruotas Jungtinėje Karalystėje ir ten gyvena ir dirba 13 metų, Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturi (t. 1, b. l. 127–129);

R. Š., apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu papildomai 2026 m. rugpjūčio 13 d., kaltę pagal pareikštą įtarimą pripažino. Parodė, kad savo parodymus, duotus ankstesnės apklausos metu prisimena, jų netvirtina. Duoti parodymus sutinka. Jis yra deklaruotas Jungtinėje Karalystėje, ten gyvena 13 metų, apie pusę to laiko ten dirba. Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturi. 2026 m. rugpjūčio 8 d. jis atvyko į draugų G. ir S. B. vestuves, adresu Kelmės rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, nuomotu iš Latvijos Respublikos, Rygos, automobiliu „Volvo XC 60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šventės metu vartojo alkoholinius gėrimus, užkandžiavo. Gėrė viskį, kiek išgėrė, neprisimena. 2026 m. rugpjūčio 9 d. paryčiais apie 4-5 val. ryto, jis pradėjo konfliktuoti žodžiu su G. B.. Pamena, kad jis kažką sakė panašaus į tai, kad čia ne ta draugų kompanija, kad varė jį miegoti. Jam tiesiog kažkas nepatiko, bet kas jam nepatiko, jis nesuprato. Pamena, kad kažkuriuo metu automobilio „Volvo XC 60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rakteliai buvo iš jo paimti, bet paskui jis juos vėl turėjo. Pamena, kad susipykęs su G. B., jis susinervino ir nuėjo į savo išsinuomotą automobilį „Volvo XC 60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsisėdo į vairuotojo vietą. Automobilis stovėjo šalia sodybos, kurioje šventė, ant žolės. Nežino, apie ką tada galvojo, bet nusprendė užsikurti automobilį „Volvo XC 60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo išvažiuoti. Nežino, kur planavo važiuoti. Viską prisimena per miglą, netiksliai, kadangi jautėsi tikrai apsvaigęs nuo alkoholio. Kur jis sustojo ir kaip sustojo su minėtu automobiliu, neprisimena. Kiek su tuo automobiliu jis nuvažiavo, pasakyti negali, neprisimena. Ar atsitrenkė su minėtu automobiliu kažkur, jis neprisimena. Pamena, kad stovėjo lauke prie įėjimo į sodybą ir atvyko policijos pareigūnai. Tada išėjo G. B. ir pasakė, kad dabar turės pasiaiškinti pareigūnams. Pareigūnai nustatė jam girtumą, pamena du kartus pūtė į alkotesterį. Su nustatytu girtumu sutinka, jo neginčija. Po to jis buvo sulaikytas. Kodėl pirmos apklausos metu sakė pareigūnei, kad automobilio „Volvo XC 60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nevairavo, atsakyti negali, nes nežino kodėl taip pasakė. Labai nuoširdžiai gailisi dėl to ką padarė. Kol vyks ikiteisminis tyrimas gyvens adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 134–135);

liudytojas D. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2026 m. rugpjūčio 8 d., apie 16 val. jis atvyko į Kelmės r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini), kur šventė draugų G. ir S. B. vestuves. Jie šventė, šventės metu vienas iš svečių buvo išgėręs stipriai daugiau nei kiti, kiek jam žinoma, jis yra jaunikio draugas R. vardu, daugiau šio nepažįsta. 2026 m. rugpjūčio 9 d., apie 05.40 val. ryto R. jau buvo padauginęs alkoholio, elgėsi neadekvačiai, norėjo šį nuvesti miegoti, tačiau šis norėjo eiti į automobilį, ten nuėjęs atsisėdo į vairuotojo vietą, mašiną užsikūrė ir manė, kad šis gal bent ten užmigs, jiems būnant viduje dar matė, kad šis vis sėdi automobilyje „Volvo“, baltos spalvos, po to išėjo į lauką ir pastebėjo, kad nurodyto automobilio nebėra ir išgirdo trenksmą, iš kart pamanė, kad R. bus atsitrenkęs į kitas transporto priemones, bet priėjus arčiau pamatė, kad nurodytas automobilis yra atsitrenkęs į medį, matėsi, kad automobilis apgadintas, vairuotojo vietoje sėdėjo R., automobilyje buvo vienas. Sukvietė visus, kas dar buvo aplink, ir šį iš automobilio ištraukė, nes šis norėjo ir toliau važiuoti, todėl atėmė raktelius. Apie 05.50 val. iškvietė policijos pagalbą, asmenį prižiūrėjo iki kol atvyko policijos pareigūnai, šiam nieko gerti neleido, nieko nevalgė ir negėrė nuo pat vairavimo iki pat kol pareigūnai patikrino pastarojo girtumą (t. 1, b. l. 94–97);

liudytoja S. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad R., kurio pavardės nežino, yra jos vyro G. B. draugas, jį 2026 m. rugpjūčio 8 d. ji matė pirmą kartą, anksčiau su juo bendravusi nėra. 2026 m. rugpjūčio 8 d. Kelmės r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini), šventė jos ir G. B. vestuves. Šventėje dalyvavo ir G. draugas R.. Šventės metu ji matė, kad R. vartojo alkoholinius gėrimus. Šventės metu matė, kad jis yra stipriai neblaivus, šventės pabaigoje jis jau sunkiai orientavosi aplinkoje. 2026 m. rugpjūčio 9 d., apie 05 val. jos pradėjo kalbinti R. eiti miegoti, tačiau atsisakė ir supyko ant jų. Tada R. pasiėmė savo automobilio balto „Volvo“, su latviškais numeriais, užvedimo raktelius ir pasakė, kad jis nenori čia daugiau būti ir išvažiuoja. Su šiuo automobilius jis pats ir buvo atvažiavęs. Kam priklauso tas automobilis, ji nežino, bet mano, kad jis nuomotas. Jie galvojo, jog jis nueis į automobilį ir užmigs, tačiau R. nuėjęs prie automobilio atsisėdo į minėto „Volvo“ automobilio vairuotojo vietą, užsikūrė mašiną ir pamatė kaip jis pradėjo važiuoti. Visą tai ji matė per sodybos langą, buvo viduje. Kai jis dingo iš akiračio, jie išėjo į lauką. Einant į lauką išgirdo trenksmą ir iškart suprato, kad R. bus atsitrenkęs kažkur. Priėjus arčiau pamatė, kad „Volvo“ vairuotojo vietoje sėdi R., o jo vairuojamas automobilis atsitrenkęs į medį. Automobilyje jis buvo vienas, aplinkui jokių (žmonių) daugiau nebuvo. Tada R. vaikinai ištempė iš mašinos, nes jis norėjo ir toliau važiuoti, ir atėmė automobilio užvedimo raktelius. Policijos pareigūnus iškvietė D. D.. R., kol atvyko policijos pareigūnai, prižiūrėjo, jam nieko gerti neleido, jis nieko nevalgė ir negėrė nuo pat vairavimo iki pat kol pareigūnai patikrino jo girtumą. Kol atvyko policijos pareigūnai jis ginčijosi su jais ir prašė atiduoti raktelius. Parodo, kad šiuo metu yra tik grįžusi į Lietuvą atostogoms, išvykti į užsienį planuoja 2026 m. rugpjūčio 17 d. (t. 1, b. l. 100–101);

liudytojas G. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad R. Š. yra jo draugas, šį pažįsta nuo pat vaikystės, visada sutardavo gerai. 2026 m. rugpjūčio 8 d. Kelmės r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini), šventė jo ir S. B. vestuves. Jų šventėje dalyvavo ir jo draugas R. Š.. Šventės metu jis matė, kad R. vartojo alkoholinius gėrimus. Šventės pabaigoje šis jau sunkiai orientavosi aplinkoje, tapo agresyvesnis, buvo stipriai neblaivus. 2026 m. rugpjūčio 9 d. apie 4-5 val. ryto, jie pradėjo prašyti R. Š., kad šis eitų ilsėtis, nes jau dauguma svečių norėjo ilsėtis, tačiau atsisakė ir supyko ant jų. Tada R. pasiėmė automobilio „Volvo“ su nelietuviškais numeriais, kurį pats buvo, jam atrodo, išsinuomojęs, užvedimo raktelius ir pasakė, kad jis išvažiuoja. Jie galvojo, kad šis nueis į automobilį ir užmigs, tačiau R. nuėjęs prie automobilio atsisėdo į „Volvo“ automobilio vairuotojo vietą, užsikūrė automobilį ir tada jis pamatė kaip šis pradėjo važiuoti. Visą tai jis matė, nes tuo metu buvo lauke, prie sodybos. Iš pradžių, kaip suprato, šis bandė apsisukti, šis nuvažiavo už kažkokio ten buvusio pagalbinio pastato ir iškart išgirdo trenksmą. Suprato, kad R. Š. bus atsitrenkęs kažkur. Apėjęs minėtą pastatą pamatė „Volvo“ vairuotojo vietoje sėdintį R. Š., o šio vairuojamas automobilis buvo atsitrenkęs į medį. Automobilyje R. Š. buvo vienas, aplinkui jokių daugiau žmonių nebuvo. Tada R. Š. jie ištempė iš automobilio, kadangi jis norėjo ir toliau važiuoti. Jie atėmė automobilio užvedimo raktelius ir D. D. iškvietė policijos pareigūnus. R., kol atvyko policijos pareigūnai, prižiūrėjo, jam nieko gerti neleido, jis nieko nevalgė ir negėrė nuo pat vairavimo iki pat kol pareigūnai patikrino jo girtumą. Parodo, kad šiuo metu yra tik grįžusi į Lietuvą atostogoms, išvykti į užsienį planuoja 2026 m. rugpjūčio 17 d. Tiek jis, tiek jo žmona alkoholį vartojo, bet labai nedaug. Viską aiškiai prisimena (t. 1, b. l. 104–105);

2026 m. rugpjūčio 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota įvykio vietos apžiūra. Nurodyta, kad įvykio vietoje, adresu Kelmės r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apžiūrėta kiemo teritorija, kuri padengta žvyro danga, kiek toliau matyti žolynas. Kairėje kiemo teritorijos pusėje matyti medinis, rudos spalvos sandėlis, netoliese jo stovi baltos spalvos automobilis „Volvo XC 60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Latviški numeriai), automobilio galiniai ratai ir kairysis automobilio ratas stovi ant žvyro dangos, priekinis dešinysis automobilio ratas stovi ant žolyno. Šiek tiek kairiau nuo minėto automobilio matyti medis ir rudos spalvos rūkykla, ant kurių matosi įbrėžimo žymės, šalia jų matosi ant žemės nukritusios baltos spalvos automobilio nuolaužos. Įvykio vieta fotografuota, vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Paimtas automobilis „Volvo XC 60“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 19–27);

2026 m. rugpjūčio 9 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad 2026 m. rugpjūčio 9 d. atlikta automobilio „Volvo XC 60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Latviški numeriai), apžiūra. Nurodyta, kad automobilis yra baltos spalvos. Priekiniame automobilio lange stebimas automobilio VIN (duomenys neskelbtini). Matomas dešinėje pusėje virš grotelių pažeistas, įlinkęs variklio dangtis bei nuo jo nusilupęs lakas. Matomas sudaužytas dešinės pusės žibintas, dešinioji grotelių pusė įspausta į vidų, pažeistas priekinis automobilio bamperis. Pažeistas automobilio dešinės pusės galinis sparnas. Atidarius vairuotojo pusės dureles matomas juodos spalvos salonas. Atidarius kairės pusės galines dureles bei bagažinės dangtį jokių daiktų nestebima. Atidarius priekines dešinės pusės dureles matomi ant automobilio grindų padėti trys permatomi, plastikiniai buteliai, vienas stiklinis butelis ir spalvotas plastikinis maišelis. Pradarius automobilio porankį matomos dvi mėlynos spalvos skardinės, puodelių laikiklyje yra monetos ir juodos spalvos skardinė. Atidarius automobilio daiktadėžę matomi dokumentų aplankas ir baltos spalvos popieriaus lapas. Fotografuota, paimtas vairuotojo pažymėjimas ir automobilio registracijos liudijimas. Daugiau tyrimui reikšmingų objektų neužfiksuota (t. 1, b. l. 29–44);

2026 m. rugpjūčio 19 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota papildoma automobilio „Volvo XC 60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio automobilių saugojimo aikštelėje adresu Išradėjų g. 16A, Šiauliai, apžiūra. Apžiūros metu rasti ir paimti automobilyje buvę daiktai: raktai, kvepalų buteliukas. Apžiūros metu fotografuota. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota (t. 1, b. l. 45–57);

neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad R. Š. 2026 m. rugpjūčio 9 d. alkoholio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARRF-0081, patikros sertifikato Nr. 2559329, pirmu tikrinimu 06.20 val. nustatytas 2,75 promilių girtumas, antru tikrinimu 06.41 val. nustatytas 2,83 promilių girtumas (t. 1, b. l. 67–73);

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresnioji tyrėjas Ernesta Bracevičienė tarnybiniame pranešime dėl R. Š. pažeidimo nurodė, kad 2026 m. rugpjūčio 9 d., dirbant, kartu su Telšių apskrities VPK Kelmės r. PK RS tyrėju Mantvydu Stoniu 05 val. 57 min. buvo gautas Šiaulių apskrities OVS specialisto pranešimas, kad Kelmės r., (duomenys neskelbtini) „Dabar buvo gautas skambutis, niekas neatsakė, fone buvo girdimas pokalbis apie asmenį, kuris atsitrenkė į medį. Perskambinus atsiliepęs vyras teigė, kad išgėręs asmuo (nepažįstamas) su a/m ??? v/n??? baltos sp. atsitrenkė į medį. Vairuotojas išlipęs. Pranešėjas adreso nežino, nustatyta pagal VND duomenys. Neprisistatė. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2026-08-09 05:50, BPCID=910239773441, Pranešėjo numeris: (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ a/m Volvo v/n (duomenys neskelbtini)“. Atvykus nurodytu adresu į sodybą „(duomenys neskelbtini)“, pasitiko pranešėjas D. D., G. B. ir S. B., kurie paaiškino, kad 2026 m. rugpjūčio 8 d. „(duomenys neskelbtini)“ vyko vestuvės, buvo vartojamas alkoholis. Šiandiena ryte vienas iš šventės dalyvių R. Š. sėdo į savo automobilį „Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Latvija), ir pradėjo važiuoti, važiuodamas jis atsitrenkė į sodybos teritorijoje buvusį medį ir metalinę rūkyklą. Šventės dalyviai priėję iš atsitrenkusio automobilio paėmė užvedimo raktelį ir sulaikė vairuotoją R. Š., tuomet iškvietė policijos pareigūnus. Užėjus sodybos teritorijoje už ūkinio pastato, rasta stovinti, apgadinta transporto priemonė „Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Latvija), priešais ją prie medžio ir metalinės rūkyklos ant žemės mėtėsi įvairios automobilio nuolaužos. Bendraujant su vairuotoju R. Š., paklausus prieš kiek laiko vartojo alkoholį, jis nurodė, kad neatsimena, teigė, kad yra privačioje teritorijoje ir kad jis nieko blogo nepadarė. Alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARRF-0081, patikros sertifikato Nr. 2559329, galioja iki 2026 m. gruodžio 17 d. pirmu tikrinimu 06.20 val., tikrinimo Nr. 8491, R. Š. nustatytas 2,75 promilių girtumas. Praėjus 21 minutei vairuotojui nieko nevalgius, negėrus, nerūkius antru tikrinimu 6.41 val., tikrinimo Nr. 8492, nustatytas 2,83 promilių girtumas. Vairuotojas R. Š. sulaikytas ir patalpintas į tarnybinio automobilio sulaikymo kamerą. Paklausus kieno yra automobilis, R. Š. nurodė, kad automobilis yra nuomotas, kadangi pastarasis gyvena Didžiojoje Britanijoje ir parskridęs lėktuvu automobilį išsinuomojo Latvijoje. Paklausus R. Š. ar jam reikalinga GMP pagalba, jis nurodė, kad yra sveikas ir medikų pagalbos jam nereikia. Eismo įvykis užregistruotas EĮIS ROIK 07-26-9660814. Įvykio vietoje atėjęs sodybos savininkas V. P. apžiūrėjęs rūkyklą, teigė, kad pretenzijų neturi ir žala jam nepadaryta. Dėl tarnybos laiko pabaigos buvo iškviestas kitas policijos ekipažas, kuriam perduotas sulaikytasis R. Š. (t. 1, b. l. 74–76).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Teismas, įvertinęs išdėstytų įrodymų visumą, sprendžia, jog byloje ištirti įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi ir teismas jais remiasi darydamas išvadą. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Šių įrodymų visuma pagrįstai įrodo, jog R. Š. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam 06 val. 20 min. nustatytas 2,75 promilių girtumas, 06 val. 41 min. nustatytas 2,83 promilių girtumas. Tokia kaltinamojo R. Š. veika kvalifikuojama kaip BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas.

Dėl prašymų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Byloje buvo gaut kaltinamojo R. Š. gynėjos advokatės I. Agazzi ir kaltinamojo giminaitės A. K. prašymai atleisti R. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant A. K. atsakomybei (t. 2, b. l. 2–4, 5–6). Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Įstatyme nustatyta, jog dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama tik tuo atveju, jei yra padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 str. 1 d.). Kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, kai yra padaromas baudžiamasis nusižengimas arba neatsargus ar nesunkus nusikaltimas (nagrinėjamu atveju R. Š. padarė nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ str. 1 d.), yra: 1) asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 str. 2 d. 1 p.); 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas (BK 40 str. 2 d. 2 p.); ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d. 3 p.). Laidavimas taikytinas, jei yra nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-196-697/2018, 2K-153-976/2018, 2K-164-895/2018, 2K-176-303/2018, 2K-67-942/2019, 2K-114-628/2019). Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra negalimas. Be to, kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-88-976/2017, 2K-116-1073/2018 ir kt.). R. Š. padarė nesunkų nusikaltimą, jis visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, savo veiksmais turtinės ir neturtinės žalos niekam nepadarė (sodybos savininkas policijos pareigūnams nurodė, kad pretenzijų neturi ir žala jam dėl automobilio atsitrenkimo į medį ir rūkyklą nepadaryta), todėl pripažintina, kad egzistuoja BK 40 straipsnio 1 bei 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos formalios sąlygos BK 40 straipsnio taikymui. Be šių formaliųjų sąlygų būtina nustatyti ir sąlygą, kad asmuo ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019). Kaltinamasis R. Š. teismui nurodė, kad nuolat gyvena ir dirba Didžiojoje Britanijoje. Iš R. Š. charakterizuojančių duomenų matyti, kad jis Lietuvoje neteistas ir nebaustas administracine tvarka, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (t. 1, b. l. 151, 157). Tačiau Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išraše apie R. Š. nurodyta, kad jis tris kartus teistas/baustas Didžiojoje Britanijoje: 2021 m. rugsėjo 23 d. už eismo taisyklių pažeidimą, susijusį su nustatytu jo apsvaigimu nuo kanapių; 2021 m. lapkričio 23 d. už vairavimą neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų; 2022 m. balandžio 13 d. už vairavimą, neturint vairuotojo pažymėjimo arba kai atimta teisė vairuoti (t. 1, b. l. 151–156). Šioje byloje tiriamu nusikaltimu R. Š. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris laikytinas šiurkščiu, nes padarytas neblaivaus asmens, R. Š. nustatytas neblaivumas kone dvigubai viršijo ribą, nuo kurios įstatymų leidėjas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam numatė baudžiamąją atsakomybę. R. Š. teisme paaiškino, kad alkoholį pradėjo vartoti dienos metu, nuo 15-16 val., ir vartojo iki kitos dienos paryčių, kai, kilus konfliktui ir norėdamas pabūti vienas, sėdo į automobilį, vairavo ir atsitrenkė į medį. Iš bylos medžiagos matyti, jog po to R. Š. netęsė vairavimo tik dėl kitų įvykio vietoje buvusių asmenų pilietiško elgesio, kurie R. Š. išlaipino iš automobilio, atėmė raktelius ir pranešė policijai. Šios aplinkybės, be jokios abejonės, patvirtina neatsakingą R. Š. elgesį ir necharakterizuoja jo kaip nepriekaištingai besilaikančio įstatymų imperatyvų. Pastebėtina ir tai, kad jokio realaus poreikio vairuoti automobilį R. Š. nebuvo. Be to, jis neabejotinai suvokė, jog vairuoja automobilį būdamas neblaivus, kaip parodė jautėsi girtas, įvykio aplinkybes atsimena lyg per miglą. Atkreiptinas dėmesys, kad Didžiosios Britanijos teismų sprendimai nėra pripažinti Lietuvoje (kadangi tam nebuvo poreikio, kaltinamasis, kaip minėta, nuolat gyvena Didžiojoje Britanijoje), pagal byloje turimus duomenis nėra galimybės nustatyti, ar šios veikos Lietuvoje būtų priskirtinos administraciniams nusižengimams ar nusikaltimams, ir jei taip – ar R. Š. paskirtas bausmes yra atlikęs ir ar teistumas yra išnykęs. Visgi, R. Š. anksčiau padarytos veikos yra susijusios su šiurkščiu ir įžūliu kelių eismo taisyklių reikalavimų, tarp jų ir draudimo vairuoti transporto priemones apsvaigusiam nuo psichiką veikiančių medžiagų, nevykdymu. Šios aplinkybės rodo R. Š. lengvabūdišką bei visiškai neatsakingą požiūrį į visuomenėje galiojančią visiems privalomą tvarką, į savo paties bei kitų saugumą. Nors užsienio valstybių priimti procesiniai sprendimai Lietuvoje nebuvo pripažinti ir vykdomi, tačiau minėtų duomenų visuma, neigiamai apibūdinanti kaltinamojo asmenybę, neabejotinai leidžia teigti, kad R. Š. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, o anksčiau paskirtos, nors ir užsienio valstybėje, bausmės, nesulaikė kaltinamojo nuo analogiško priešingo teisei elgesio, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad R. Š. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, imperatyviai numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Teismų praktikoje išaiškinta, kad jei teismas nustato, jog nėra bent vienos BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, šio straipsnio taikymas tampa negalimas ir kitų sąlygų buvimo nagrinėjimas netenka prasmės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-719/2021, Nr. 2K-74-594/2024). Šiuo atveju potencialios laiduotojos kandidatūra nesvarstytina, nes nėra išpildyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta sąlyga. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nenustačius bent vienos iš BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos, teismas neanalizuoja kitų aplinkybių dėl laidavimo kaip netekusių prasmės.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje yra numatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 str. 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 str. 1 d.). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

BK 41 straipsnio 2 dalis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, jog tik teisingos bausmės paskyrimas gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, t. y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamojo R. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis R. Š. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika tyčinė, baigta (BK 11 str. 3 d.). R. Š. Lietuvoje neteistas ir nebaustas administracine tvarka, tris kartus teistas (baustas) Didžiojoje Britanijoje (t. 1, b. l. 151–156, 157), nurodė dirbantis ir gaunantis pastovias pajamas, yra jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini)). Byloje nėra duomenų, jog jis būtų įrašytas į psichoneurologinę ir narkologinę įskaitą. Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytų aplinkybių visumą, nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, bei atsižvelgęs į tai, kad nustatyta kaltinamojo R. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi nusikaltęs, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai, teismas mano, kad kaltinamajam ir jo padarytai veikai galėtų būti adekvati sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda (BK 47 str.). Baudos dydis nustatytinas artimas minimaliam, numatytam įstatyme (BK 47 str. 3 d. 2 p.), įpareigojant baudą sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis dėl padaryto nusikaltimo kaltu prisipažino visiškai, paskirta bausmė R. Š. mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam R. Š. į bausmę įskaitytinas jo laikino sulaikymo laikas nuo 2026 m. rugpjūčio 9 d. 06.20 val. (t. 1, b. l. 113–115) iki 2026 m. rugpjūčio 10 d. 15.32 val. (b. l. 118–120) ir laikytina, kad R. Š. yra atlikęs dalį baudos bausmės – sumokėjęs 12 MGL (600,00 Eur) dydžio baudą.

Pažymėtina, jog baudžiamojo poveikio priemonės, tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str.). Nagrinėjamos bylos kontekste BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam R. Š. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones, nustatant jos terminą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės - specialios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymo skyrimo dienos – 2026 m. rugpjūčio 10 d. (t. 1, b. l. 140–142). Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumui ir, teismo manymu, atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnyje (BK 67 str. 1 d., 2 d. 1 p., 3 d., 68 str.).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 1 d.). Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-195-788/2019). Įgyvendinant prevencinį poveikį, t. y. užtikrinant, jog atitinkama priemone ateityje nebūtų pasinaudota, pirmiausia svarstytina galimybė tokį turtą konfiskuoti BK 72 straipsnio 1-4 dalyse nustatyta tvarka, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, spręstinas klausimas dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-976/2021, 2K-91-303/2021). Taigi BK 72 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta išimtis iš bendrosios taisyklės, kai gali būti sprendžiamas konfiskuotino turto vertės išieškojimo klausimas. Teismas pažymi, kad sprendimas konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonės vertę priimamas, įvertinus turto konfiskavimo taikymo būtinumą ir proporcingumą, konstatavus BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytų išimčių buvimą ir nusprendus, ar proporcinga yra konfiskuoti visą ar tik dalį (ir kokią konkrečiai dalį) nusikalstamos veikos priemonės vertės.

Kaltinamasis R. Š. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurios R. Š. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad automobilis „Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso Latvijoje registruotai įmonei (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 32–33), jį R. Š. valdė nuomos pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis priklauso ne nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto – automobilio „Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 6 740,00 Eur, kuri nustatyta pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą (t. 1, b. l. 64).

Vertinant skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumą, svarbu taip pat įvertinti kaltininko asmenybę bei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Svarbu tai, kad R. Š. veikė tiesiogine tyčia, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Kaltinamajam buvo nustatytas mažiausiai 2,75 prom. neblaivumas, kuris ženkliai viršijo įstatymo leidėjo numatytą neblaivumo ribą, nuo kurios yra taikoma vairuotojams baudžiamoji atsakomybė už vairavimą neblaiviems (1,51 prom.). Dėl ko teismas neabejoja, kad neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Todėl teismo vertinimu paskyrus kaltinamajam R. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą (BK 72 str. 5 d.), proporcingumo principas ir pusiausvyros tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių bei protingumo kriterijai pažeisti nebus.

Prokurorės prašytą skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju skirti netikslinga, kadangi kaltinamasis R. Š. nuolat gyvena Didžiojoje Britanijoje.

Kaltinamajam R. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumento paėmimas (t. 1, b. l. 136–139, 140–143, 144–147) – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius į bylą pateikė pažymą Nr. APD-2026-09429 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudaro 100,00 Eur, priteisimo iš kaltinamojo R. Š. (t. 2, b. l. 15–18).

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Kaltinamajam R. Š. gynėjas advokatas buvo parinktas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktų nuostatomis, šio proceso kaltinamasis paveikti negalėjo. Kaltinamasis R. Š. pasirūpino jo pasirinktos gynėjos advokatės I. Agazzi dalyvavimu teisiamajame posėdyje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo R. Š. nepriteistinos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilis „Volvo XC 60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su jo registracijos dokumentu, kurie grąžinti įmonės (duomenys neskelbtini)įgaliotam atstovui (t.1, b. l. 178–179, 182–183) – paliktini įmonės SIA ASPERO neribotai nuosavybei;

- raktai ir kvepalų buteliukas, kurie grąžinti R. Š. (t. 1, b. l. 189) – paliktini R. Š. neribotai nuosavybei;

- R. Š. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis voke prie bylos pirmo tomo galinio viršelio – išsiųstinas Jungtinės Karalystės ambasadai Lietuvos Respublikoje;

- kompaktinės laikmenos su įrašais, 2 vnt., esančios vokuose prie bylos pirmo tomo galinio viršelio – paliktinos saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 54 MGL, t. y. 2700 (dviejų tūkstančių septynių šimtų) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti R. Š. 36 MGL, t. y. 1800 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, R. Š. į bausmę įskaityti jo laikino sulaikymo laiką nuo 2026 m. rugpjūčio 9 d. 06.20 val. iki 2026 m. rugpjūčio 10 d. 15.32 val. ir laikyti, kad R. Š. yra atlikęs dalį baudos bausmės – sumokėjęs 12 MGL (600,00 Eur) dydžio baudą.

Likusią 24 MGL, t. y. 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų baudą R. Š. įpareigoti sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti R. Š., kad baudą privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, vieną iš valstybės biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: AS „Citadele“ bankas Lietuvos filialas sąskaitos Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „SEB“ bankas sąskaitos Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB „Artea“ bankas sąskaitos Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AS „Luminor Bank“ Lietuvos skyrius sąskaitos Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, UAB „Urbo“ bankas sąskaitos Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 2222. Sumokėjus baudą, kvitą reikia pateikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams (Algirdo Juliaus Greimo g. 77, Šiauliai, 101 kabinetas arba el. paštu: siauliu.apylinkes@teismas.lt).

Išaiškinti R. Š., kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai; jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti paskirtą baudą, teismas ją gali pakeisti viešaisiais darbais; jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo kardomosios priemonės specialios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo dienos – 2026 m. rugpjūčio 10 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš R. Š. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 6 740,00 Eur (šešis tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt eurų).

Išaiškinti R. Š., kad už vengimą vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą) numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

R. Š. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumento paėmimą taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Proceso išlaidų už kaltinamajam R. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl advokato dalyvavimo byloje iš kaltinamojo nepriteisti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilį „Volvo XC 60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su jo registracijos dokumentu, kurie grąžinti įmonės (duomenys neskelbtini)įgaliotam atstovui – palikti įmonės (duomenys neskelbtini)neribotai nuosavybei;

- raktus ir kvepalų buteliuką, kurie grąžinti R. Š. – palikti R. Š. neribotai nuosavybei;

- R. Š. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį voke prie bylos pirmo tomo galinio viršelio – išsiųsti Jungtinės Karalystės ambasadai Lietuvos Respublikoje;

- kompaktines laikmenas su įrašais, 2 vnt., esančias vokuose prie bylos pirmo tomo galinio viršelio – palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.