Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Martyno Galvičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Masiulio, Audriaus Sadausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Sauliaus Kulikausko apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo pagal laidavimą ir perduotas sutuoktinės O. B. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. B. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 1 metus 9 mėnesius naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, jos terminą skaičiuojant nuo 2026 m. kovo 22 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, R. B. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant iš R. B. nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Nuosprendžiu taip pat išspręsti kardomųjų priemonių, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, bei kiti procesiniai klausimai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata apibrėžiamos apeliacinės bylos nagrinėjimo ribos ir teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nebent būtų nustatyti esminiai BPK pažeidimai. Iš prokuroro apeliacinio skundo turinio matyti, kad prokuroras neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų veikos faktinių aplinkybių ir jų teisinio kvalifikavimo, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atleisti R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teisę vairuoti transporto priemonės, termino trukme. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

Apeliaciniame skunde prokuroras teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atleido R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laidavimą, kadangi baudžiamojoje byloje esančių aplinkybių visuma paneigia LR BK 40 str. 2 d. 1 p. ir 3 p. taikymo sąlygas, tai yra nėra pagrindo išvadai, kad R. B. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nes tai jis padarė dėl byloje surinktų įrodymų, nėra pagrindo išvadai, kad R. B. nuoširdžiai gailėjosi, taip pat nėra pagrindo išvadai, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pažymėtina, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. (BK 40 str. 2 d.). Laiduotojai gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 str. 4 d.). BK 40 straipsnio 10 dalyje numatyta, jog šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytais pagrindais nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti atleistas pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu nuo ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės įsiteisėjimo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu treji metai. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-176-303/2018). BK 40 straipsnio taikymo požiūriu byloje negali likti neaiškumų, sprendimo motyvai turi būti aiškūs ir išsamūs, išdėstyti pagal visus įstatymo reikalaujamus kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-301-788/2019).

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, jog byloje yra visos sąlygos R. B. atžvilgiu taikyti laidavimą, kadangi R. B. savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi įvykdęs nusikaltimą, nusikalstama veika žalos padaryta nebuvo, kaltinamasis neteistas (1 t., b. l. 111), administracine tvarka buvo baustas vieną kartą, baudą sumokėjęs (1 t., b. l. 114), yra dirbantis (1 t., b. l. 121), turi nepilnametį vaiką, (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 146–149), todėl pirmos instancijos teismo vertinimu egzistuoja ir likusios laidavimo sąlygos numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytais argumentais bei baudžiamosios bylos duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada taikyti R. B. atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas, yra pagrįsta.

R. B. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), todėl atitinka BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sąlygą. Kita, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga – visiškas kaltės pripažinimas ir gailestis padarius nusikalstamą veiką. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis – laikoma tokia situacija, kai asmuo savanoriškai, laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, apie tą veiką duoda teisingus parodymus, pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų, gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, jeigu tokių yra. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Pabrėžtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas tokiais atvejais, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinė 2024 m. gegužės 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-697/2024).

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad R. B. 2026 m. kovo 21 d. apie 15.40 val., (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Iš 2026-03-21 neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 16.40 val. R. B. užfiksuoti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Asmuo vengia neblaivumo patikrinimo, yra įspėtas dėl filmavimo, jam paaiškinti atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisiniai padariniai, asmeniui pasiūlyta leisti jį tikrinti ir įvertinti bendrą jo būklę. R. B. atsisakė tikrinis neblaivumą ir pasirašyti akte (1 t., b.l. 36). Be to, R. B. vengimas neblaivumo patikrinimo yra užfiksuotas policijos pareigūnų naudotų kūno kamerų vaizdo įrašuose, kaip policijos pareigūnams sustabdžius automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriame sėdėjo du vyrai, o automobilį vairavo R. B., pareigūnai bendrauja su R. B., nori patikrinti jo blaivumą, tačiau pastarasis atsisako tai daryti (1 t., b.l. 66-73). R. B. 2026-03-22 buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, kad jis 2026-03-21, apie 16:00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas - alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510, 2026-03-21, 16.00 val. pirmą tikrinimą atsisakė tikrintis, o antrą tikrinimą taip pat atsisakė tikrintis, vairavo sau priklausantį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 86). R. B. 2026-03-22 apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pranešimo apie įtarimą esmę suprato, kaltės klausimo nekomentuos. Advokatas šios apklausos metu jam nereikalingas, parodymus duos vėliau, šiandien parodymų neduos (1 t., b.l. 89). Po kelių dienų R. B. 2026-03-26 apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir davė išsamius parodymus bei dėl savo elgesio nuoširdžiai gailėjosi (1 t., b.l. 97-98). Pirmos instancijos teisme R. B. taip pat pripažino kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailėjosi (1 t., b.l. 153-159).

Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas nevertino R. B. charakterizuojančių duomenų nusikalstamos veikos padarymo metu ir po jos padarymo. Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjos E. B. 2026-03-21 tarnybinio pranešimo matyti, kad pareikalavus pasitikrinti bekontakčiu alkotesteriu, vairuotojas R. B. pasakė, kad „ar galime nepūsti?“. Paklausus ką tai reiškia, vairuotojas atsakė, kad „gal paleisite mane“. Nieko nelaukęs, pasiėmė savo telefoną, ieškodamas kam paskambinti sakė, kad tuoj paskambins draugui ir sukalbės viską su draugu. R. B. sėdėdamas automobilyje, po to išlipęs iš jo, kelis kartus kalbėjo telefonu su skirtingais žmonėmis, kurie girdėjosi, kad nurodo R. B. tempti laiką, gerti kuo daugiau vandens. Pristačius R. B. į (duomenys neskelbtini) ligoninę jis išgėrė ne mažiau, kaip keturias stiklines vandens. Policijos pareigūnams R. B. nurodė, kad prieš valandą išgėrė 2 bokalus alaus, apklaustas papildomai įtariamuoju teigė, kad ryte buvo vartojęs alkoholinius gėrimus, o prieš sėsdamas vairuoti jautė galintis ją vairuoti ir nejautė savo apsvaigimo požymių. 2026-03-22, po nusikalstamos veikos padarymo, apklausiamas įtariamuoju R. B. kaltės nekomentavo.

Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytoms aplinkybėms, kadangi jos pagrįstos baudžiamosios bylos medžiaga, tačiau pagal R. B. pareikštą kaltinimą, t.y. būnant neblaiviam ir vengiant neblaivumo patikrinimo, šių aplinkybių R. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme neneigė, o apklaustas 2026-03-26 ikiteisminio tyrimo metu ir 2026-04-09 teisme nuoširdžiai gailėjosi savo poelgio bei išsamiai paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kas patvirtina, kad R. B. visiškas kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailestis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygą.

Įvykdytu nusikaltimu R. B. jokios žalos nepadarė, todėl jo atitiktis, BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos sąlygos aspektu, nevertinama.

Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (asmens atitikties BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytai sąlygai), atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat ir informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019). Nei baudžiamieji įstatymai, nei teismų praktika nenustato taisyklių teismui, kiek ir kokių duomenų turėtų būti įvertinta darant išvadą, kad yra arba nėra pagrindo manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esminis teismų praktikoje pabrėžiamas aspektas yra tai, kad atitinkamų teismo vertinamų duomenų turi pakakti, kad būtų nustatytos aplinkybės, dėl kurių teismui nekiltų abejonių, kad asmuo nebenusikals. Taigi, BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytos aplinkybės nustatymą iš esmės lemia bylos duomenys, atskleidžiantys asmens, dėl kurio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama, vertybines nuostatas, požiūrį į įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytas taisykles, jų laikymąsi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-212-594/2024).

Prokuroras apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino R. B. charakterizuojančių duomenų iki nusikalstamos veikos padarymo - Šiaulių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012-09-14 nutartimi jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 6 dalyje padarymą. Šią nusikalstamą veiką R. B. įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio - esant 2,03 promilių neblaivumui sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus. Taip pat A. B. viršijo greitį 2009 m. eismo įvykio metu, kurio metu buvo mirtinai sužalotas nepilnametis.

Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytomis aplinkybėmis, kadangi jos yra pagrįstos baudžiamosios bylos medžiaga, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su prokuroro argumentu, kad šios nurodytos aplinkybės paneigia pirmos instancijos teismo išvadą, kad R. B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Prokuroras kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2010-02-26 Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą R. B. atžvilgiu pagal BPK 3 str. 1 d. 1 p. dėl nusikalstamos veikos, numatyto LR BK 281 str. 5 d., t.y. nesant nusikaltimo požymių. Iš šio nutarimo matyti, kad R. B. 2009-08-30 apie 21.12 val. (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, kelio (duomenys neskelbtini) 38 km 971 m vairuodamas (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį ,,Mitsubishi L200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas apie 112 km/h greičiu (leistinas greitis 90 km/h), tamsiu paros metu, neapšviestame kelio ruože kliudė ir mirtinai sužalojo į kelio važiuojamąją dalį įėjusį neblaivų pėsčiąjį (nustatyta 2,92 promilės). Minėtame nutarime konstatuota, kad R. B. neturėjo galimybės išvengti susidūrimo su einančiu pėsčiuoju, todėl dėl įvykusio eismo įvykio kaltas yra pėsčiasis, nes pažeidė KET reikalavimus. Dėl galimo greičio viršijimo medžiaga buvo išsiųsta Šiaulių apskrities VPK Šiaulių raj. PK VTS kelių policijos poskyriui dėl administracinių poveikio priemonių taikymo, tačiau baudžiamojoje byloje duomenų apie priimtą sprendimą administracinio nusižengimo byloje nėra, todėl ši aplinkybė negali būti vertinama. Be to, iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad Šiaulių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012-09-14 nutartimi R. B. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 6 dalyje padarymą, kuri buvo įvykdyta 2012-03-11. 2012-10-10 asmuo buvo įtrauktas į probuojamųjų asmenų duomenų registrą ir 2014-10-01 išregistruotas iš minėto registro (1 t., b.l. 111-112). Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad 2021-03-26 R. B. buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymus už tai, kad jis 2021 m. kovo 24 d. 13 val. 52 min. (duomenys neskelbtini) sav. Magistraliniai keliai (duomenys neskelbtini), 12,700 km, vairuodamas automobilį, naudojosi mobilia ryšio priemone – telefonu rankomis. Asmeniui paskirta 60 Eur bauda, kurią jis įvykdė 2021-03-29 (1 t., b.l. 114). Aukščiau nurodyti Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išraše užfiksuoti duomenys patvirtina, jog nuo R. B. ankstesnio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio nuostatas praėjo daugiau kaip 13 metų ir per tą laikotarpį jis naujų nusikalstamų veikų nepadarė, jo atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog vien ta aplinkybė, jog anksčiau R. B. jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio nuostatas už vairavimą transporto priemonės būnant neblaiviam ir sukėlus eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus, nėra pakankama išvadai, kad R. B. turi atsainų požiūrį į įstatymus ir jų laikymąsi ar, kad anksčiau taikytos baudžiamojo poveikio priemonės teigiamos įtakos nuteistojo veiksmams neturėjo. Iš pažymos apie baustumus matyti, kad asmuo per paskutinius 5 metus buvo baustas tik 1 kartą administracine tvarka, paskirtą baudą sumokėjo, šiuo metu neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Teisėjų kolegija, vertindama asmens 2021 m. padarytą administracinį nusižengimą, susijusių su KET pažeidimu, pobūdį, sprendžia, jog pažeidimas nėra šiurkštus. Dėl to minėtos aplinkybės apie R. B. prieš 5 metus padarytą administracinį nusižengimą, numatytą LR (duomenys neskelbtini) str. 3 d. bei prieš 14 metų padarytą neatsargų nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 6 d, laikytina pakankamu pagrindu daryti išvadą, jog R. B. padarytas nusikaltimas vertinamas kaip atsitiktinio pobūdžio. Bylos duomenimis, asmuo yra dirbantis (1 t., b. l. 121), turi nepilnametį vaiką, (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 146–149). Kaip jau minėta, R. B. kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino, apklausų metu nurodė ir patvirtino visas esmines aplinkybes, jo pozicija buvo nuosekli, nurodė, kad kritiškai vertina ir smerkia savo tokį elgesį. Visos šios aplinkybės bei tai, kad nusikalstamą veiką nuteistasis padarė būdamas neteistas, nėra sistemingas KET pažeidėjas, jo anksčiau padarytas administracinis nusižengimas nėra šiurkštus, teisėjų kolegija sprendžia, kad visi byloje esantys duomenys sudaro pagrindą manyti, kad R. B. laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Be to, manytina, jog ir šis baudžiamasis procesas pastarajam padarė įtaką ateityje elgtis nepriekaištingai ir nepažeidinėti įstatymų.

Prokuroras apeliaciniame skunde jokių aplinkybių dėl laiduotojo tinkamumo neišsakė, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl laiduotojo nepasisako bei pritaria pirmos instancijos teismo argumentams dėl laiduotojos O. B. asmenybės bei tinkamumo sutuoktiniui daryti teigiamą realią įtaką, kad asmuo ateityje nebenusikalstų. Be to, teisėjų kolegija pritaria pirmos instancijos teismo nustatytam minimaliam laidavimo terminui be užstato, kadangi atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą buvo atsižvelgta į teigiamą kaltinamojo asmenybę. Taigi, byloje nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose ir 10 dalyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise

Apeliaciniu skundu prokuroras prašo pailginti R. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – terminą iki 3 metų.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis, taip pat ir teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (vidurkis – 3 metai), o už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Taigi, skundžiamu nuosprendžiu R. B. nustatytas specialiosios teisės atėmimo terminas – 1 metams 9 mėnesiams, savo trukme yra mažesnis nei BK 68 straipsnio 2 dalyje nurodytas specialiosios teisės atėmimo termino vidurkis.

Pažymėtina, jog BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones skyrimo klausimą. Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281 ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Šis BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės tikslas leidžia iš visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių išskirti turinčias didžiausią reikšmę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-431/2013, 2K-401/2014). Svarbia aplinkybe, sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, gali būti pripažinta ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys Nr. 2K-366/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-261-489/2018, 2K-279-719/2018, 2K-372-693/2018 ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo yra aktualūs ir tuo atveju, kai yra padaroma nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnyje, nes šis nusikaltimas taip pat yra susijęs su kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimu. Taip pat pagal teismų praktiką, nustatant baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą, atsižvelgtina į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, asmens kaltės laipsnį, kaltininko asmenybę.

Teisėjų kolegija, neturi pagrindo abejoti R. B. teigiamai charakterizuojančiais duomenimis, t. y., jog asmuo neteistas, nebaustas administracine tvarka (praeityje buvo baustas administracine tvarka, tačiau paskirtą nuobaudą įvykdė). Tačiau nagrinėjamu atveju ne ką mažiau svarbu įvertinti ir pačios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju, R. B. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir atsisakė tikrinti neblaivumą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Nusikalstamą veiką R. B. padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės rodo, jog R. B. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas yra pavojingas ir šiurkštus, o tokie nuteistojo veiksmai kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata bei gyvybe, buvo abejingas bet kokioms galinčioms kilti pasekmėms. Ir nors žala neteisėtais R. B. veiksmais padaryta nebuvo, tačiau vien tik ši aplinkybė jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumo nemenkina. Ši pozicija neabejotinai atitinka ir įstatymo leidėjo valią, kadangi įstatymo leidėjas, kriminalizuodamas transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengimą neblaivumo patikrinimo, jokių šios nusikalstamos veikos padarinių nenumatė, tokiu būdu tik patvirtindamas, jog vien tik pati veika – automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, sukelia didelį pavojų aplinkiniams.

Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, atsižvelgus į baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – pataisyti nusikalstamą veiką padariusį R. B. šios priemonės prevencinį pobūdį – užkirsti kelią toliau pažeidinėti KET, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai uždraudė naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metus 9 mėnesius. Ilginti šį terminą, kaip to prašoma apeliaciniu skundu prokuroras, nėra pagrindo.

Bylos medžiaga patvirtina, kad R. B. nusikalstamą veiką padarė praėjus 14 metų kai buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. nuostatas, iš esmės nėra linkęs daryti KET pažeidimus, per penkerius metus administracine tvarka baustas 1 kartą, padarytas administracinis pažeidimas nėra šiurkštus, administracinė nuobauda įvykdyta. Byloje atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo yra dirbantis, charakterizuojamas teigiamai.Teisėjų kolegijos vertinimu, tokių aplinkybių visuma, kartu atsižvelgiant į tai, kad R. B. yra paskirta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte, nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nustatytą uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą vertinti kaip aiškiai neteisingą ir jį griežtinti. Tokio būtinumo nepagrindžia ir apeliacinio skundo argumentai, kurie šioje dalyje atmestini kaip nepasitvirtinę.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Sauliaus Kulikausko apeliacinį skundą atmesti. Ši Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.