Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo juridinio asmens, kuriam paskirta piniginė sankcija, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Dainiaus Žiedo skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugsėjo 3 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bylos esmė

Latvijos Respublikos Valstybinės policijos Rygos regiono departamento Viešosios tvarkos policijos skyriaus Eismo administracinių nusižengimų tyrimo tarnybos 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. 01187002539825-1 (toliau – ir Sprendimas Nr. 01187002539825-1) UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buvo paskirta 5 500 Eur piniginė sankcija (bauda) už tai, kad 2025 m. rugsėjo 29 d. 19.33 val., bendrovės vairuotojui F. S. vairuojant transporto priemonių junginį – sunkvežimį „Volvo FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „Jyki V31“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atliekant motorinių transporto priemonių junginio faktinės masės kontrolę mobiliomis automatinėmis ratų apkrovos svarstyklėmis „HAENNI WL – 108“ (svarstyklių lentelės Nr. 2983 ir Nr. 2985), nustatyta, kad motorinių transporto priemonių junginio faktinė masė buvo 54 550 kg. Atsižvelgiant į leistiną paklaidą (+/-5%), apskaičiuota, kad faktinė masė buvo 51 822,5 kg. Taigi nustatyta, kad leistina transporto priemonių junginio masė, kuri yra 40 000 kg, buvo viršyta 11 822,5 kg arba 29,556%. Sprendimas priimtas, vadovaujantis Kelių eismo įstatymo 43.9 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, Vežimo keliais įstatymo 54 straipsnio 3 dalimi. Sprendimas įsiteisėjo 2025 m. spalio 16 d., tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo jai paskirtos piniginės sankcijos per nustatytą vieno mėnesio nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminą. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugsėjo 3 d. nutartimi tenkintas Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos – Latvijos Respublikos Valstybinės policijos Rygos regiono departamento Viešosios tvarkos policijos skyriaus Eismo administracinių nusižengimų tyrimo tarnybos prašymas (liudijimas) ir nutarta pripažinti bei vykdyti Sprendimą Nr. 01187002539825-1, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paskirta 5 500 Eur piniginė sankcija (bauda). UAB „(duomenys neskelbtini)“ įpareigota 5 500 Eur piniginę sankciją (baudą) sumokėti per du mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Taip pat Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai priėmė 2026 m. rugsėjo 3 d. nutartį, kuria pranešta Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūrai apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos įgalioto atstovo (kuris liudijime nenurodytas) veiksmuose galimai esančius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, požymius, tai yra, dėl galimo suklastotų dokumentų pateikimo akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „(duomenys neskelbtini)“.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

Juridinio asmens, kuriam paskirta piniginė sankcija, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Dainius Žiedas pateikė skundą Šiaulių apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir baudžiamąją bylą dėl piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo nutraukti.

Skunde bendrovės atstovas teigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesutinka su piniginės sankcijos pripažinimu ir leidimu ją vykdyti.

Akcentuoja, kad skundžiamoje nutartyje nurodoma, jog sprendimas siųstas bendrovės darbuotojų pašto adresais ir tik gautas patvirtinimas (duomenys neskelbtini), reiškiantis, jog laiškas pasiekė serverį, o ne konkrečią pašto dėžutę. Tvirtina, kad byloje nėra įrodymų, jog siųstas laiškas su sprendimu būtų gautas ir perskaitytas įmonės vadovo, galinčio priimti sprendimą sumokėti paskirtą baudą ar inicijuoti jos ginčijimą Latvijoje. Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą ir Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, bendrovė savo teises ir pareigas įgyvendina per įmonės vadovą, o tinkamu įmonės informavimu laikytinas procesinių dokumentų įteikimas bendrovės vadovui ar dokumentų administravimą įmonėje vykdančiam asmeniui (sekretoriui, biuro administratoriui ir pan.), teisinam atstovui.

Taip pat pažymi, kad už administracinį teisės pažeidimą paskirta 5 500 Eur bauda pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prilyginama baudžiamosios atsakomybės taikymui (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fisher prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-172-719/2022), todėl taikytini baudžiamajam procesui keliami standartai apie procesinių dokumentų, kuriais pradedamas procesas ar sąlygojančių patraukimą atsakomybėn įteikimą asmeniui, kuris baudžiamas ir tokių įrodymų buvimą byloje.

Tvirtina, kad apylinkės teismas nepagrįstai pareigą sužinoti apie jo atžvilgiu vykstantį baudžiamąjį procesą, rūpintis gauti procesinius dokumentus perkelia juridiniam asmeniui, kuris yra traukiamas administracinėn atsakomybėn. Akcentuoja, kad teisinėn atsakomybėn traukimas asmuo turi pareigą išlikti pasyvus ir netrukdyti prieš jį vykstančiam procesui, privalo šaukiamas atvykti ir dalyvauti procesiniuose veiksmuose, teikti objektyviai egzistuojančius įrodymus. Pareiga bendradarbiauti, rūpintis proceso eiga ir jame dalyvauti juridiniam asmeniui gali būti kildinama tik po to, kai asmuo informuojamas apie jo atžvilgiu pradėtą teiseną. Iki to laiko būtent administracinės (baudžiamosios) valdžios pareiga yra tinkai informuoti ir įteikti asmeniui dokumentus įtakojančius jo teisinę (procesinę) padėtį, patraukimą atsakomybėn. Pažymi, kad teisinė fikcija, jog išsiuntus asmeniui (procesinius) dokumentus jo nurodytu buveinės ar elektroninio pašto adresais, jie laikomi įteikti, taikoma tik privatiniuose santykiuose (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 4 dalis), kur tokios pareigos nevykdymas asmeniui gali sąlygoti tik civilines pasekmes, nuostolius, bet ne baudžiamąją/administracinę atsakomybę su to sąlygotu teistumu/baustumu ir kt. Tuo tarpu taikant baudžiamąją, ar jai prilyginamą administracinę atsakomybę, draudžiama pareziumuoti, kad išsiuntus dokumentus jie bus gauti, privaloma užtikrinti jų asmeninį įteikimą ir tokių įrodymų pateikimą į bylą. Todėl ir Lietuvos teismai, siųsdami pranešimus el. paštu., prašo adresato patvirtinti dokumentų gavimą, reikalauja pasirašytino protokolo ar nutarimo, kaltinamojo akto įteikimo.

Pasak bendrovės atstovo, apylinkės teismas nepagrįstai neigiamas dokumento negavimo pasekmes perkelia juridiniam asmeniui, kuris patrauktas atsakomybėn. Teigia, kad baudžiamosios valdžios pareiga yra efektyviai informuoti asmenį apie jo atžvilgiu pradėtą procesą, taikomą atsakomybę. Tik įteikus dokumentus, iš kurių asmeniui yra aišku apie jo atžvilgiu vykstantį procesą, asmuo įgyja pareiga domėtis teisiniu procesu, ir tik tuomet jam gali būti pripažįstamos neigiamos pasekmės, jei nebuvo aktyvus teisenoje.

Taip pat nurodo, kad nagrinėjant klausimą dėl Europos Sąjungos valstybėje paskirtos baudos, teismas nevertina paskirtos baudos teisėtumo ir pagrįstumo, asmuo neturi galimybių ginčyti jam pritaikytos atsakomybės. Todėl, asmeniui nesutinkant su Europos Sąjungos valstybės prašymu, teikiamu pagal Pamatinį sprendimą, ypatingai svarbu nustatyti, ar buvo užtikrintos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės gauti sprendimą suprantama kalba su išaiškintomis teisėmis bei jį ginčyti baudą paskyrusios valstybės įstatymų nustatyta tvarka.

Pažymi ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, jog valstybė privalo imtis priemonių, kad asmuo būtų informuotas apie jo atžvilgiu vykstantį procesą. Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimai: Sejdovic v. Italy (2006, Didžioji kolegija) asmens nuteisimas jam nežinant apie procesą pažeidžia EŽTK 6 straipsnį, valstybė turi ¡rodyti, kad asmuo buvo tinkamai informuotas arba sąmoningai atsisakė dalyvauti; Colozza v. Italy (1985) vien prielaidos, kad asmuo galėjo žinoti apie procesą, nepakanka; Somogyi v. Italy (2004) teismai negali remtis vien formaliu pranešimo išsiuntimu; būtina Įsitikinti, kad pranešimas buvo veiksmingas: Neziraj v. Germany (2012) teisė dalyvauti procese yra esminė teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalis. Teisingumo Teismas savo sprendimuose ne kartą yra pabrėžęs, kad būtina įsitikinti, jog asmeniui sprendimas, kuriuo, kaip šiuo atveju, jis yra nubaustas, buvo įteiktas (pvz., Teisingumo Teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimas byloje Nr. C-354/15, 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimas byloje Nr. C-671/18, 2021 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Nr. C-338/20). Teisingumo Teismas savo sprendimuose ne kartą yra pabrėžęs, kad būtina įsitikinti, jog asmeniui sprendimas, kuriuo, kaip šiuo atveju, jis yra nubaustas, buvo įteiktas (pvz., Teisingumo Teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimas byloje Nr. C-354/15, 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimas byloje Nr. C-671/18, 2021 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Nr. C-338/20). Duomenų apie išsiųsto pranešimo įteikimo bei jo įteikimo laiku svarbą pabrėžia ir Europos Žmogaus Teisių Teismas 2016 m. sausio 12 d. sprendime Buterlevičiūtė prieš Lietuvą (2016 m. sausio 12 d., peticijos Nr. 42139/08) (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. kovo 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-120- 813/2023).

Tvirtina, kad aplinkybė, jog siunčiamo laiško tema aiškiai nurodyta lietuvių kalba, nereiškia, kad sprendimas įteiktas įmonės atstovui. Taip pat tvirtina, kad laišką gavusi bendrovės buhalterė manė, jog dokumentus gavo per klaidą ir nekreipė dėmesio, nieko apie juos neinformavo. Pažymi, kad į buhalterės pareigas neįeina spręsti apie įmonės atžvilgiu vykstančius teisinius procesus.

Atsiliepimų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Dainiaus Žiedo skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo skundo argumentus, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugsėjo 3 d. nutarties motyvus ir susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta bylos medžiaga, sprendžia, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo jos naikinti ar keisti.

Skundu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas iš esmės ginčija vienintelę aplinkybę, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo tinkamai informuota apie pradėtą administracinės teisenos procesą užsienio valstybėje – Latvijos Respublikoje, o tai pažeidė bendrovės teisę į tinkamą informavimą, todėl užsienio valstybės priimtas sprendimas negali sukelti jai teisinių pasekmių. Aukštesnysis teismas pastebi, bendrovės atstovas iš esmės analogiškus nesutikimo su priimto Sprendimo Nr. 01187002539825-1 pripažinimu ir vykdymu Lietuvos Respublikoje argumentus dėstė ir apylinkės teismui teiktame paaiškinime bei į esminius skundo argumentus apylinkės teismas motyvuotai atsakė.

Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad Pamatiniame sprendime 2005/214/TVR nustatytos taisyklės ir tvarka, kuriomis vadovaujantis kitose valstybėse narėse teismo sprendimu paskirtos piniginės sankcijos pripažįstamos ir vykdomos pagal pripažįstančios valstybės teisę. Pamatinio sprendimo 2005/214/TVR 6 straipsnyje nustatyta, kad sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos, nereikalaudamos jokių papildomų formalumų, pripažįsta joms pagal 4 straipsnį perduotus sprendimus ir nedelsdamos imasi būtinų priemonių, kad jie būtų vykdomi, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija nusprendžia taikyti Pamatinio sprendimo 2005/214/TVR 7 straipsnyje numatytą nepripažinimo ar nevykdymo pagrindą.

Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad Pamatinio sprendimo 2005/214/TVR 7 straipsnio 2 dalies g punkte nustatyta, jog sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą, jeigu yra nustatyta, kad pagal 4 straipsnyje numatytą liudijimą atitinkamas asmuo rašytinės procedūros atveju pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę nebuvo asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal nacionalinę teisę, informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir pasinaudojimo tokia teisių gynimo priemone terminus. Pamatinio sprendimo 2005/214/TVR 7 straipsnio 2 dalies i punkte numatyta, kad sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija taip pat gali atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą, jeigu, kaip yra numatyta i papunktyje – pagal 4 straipsnyje numatytą liudijimą asmuo asmeniškai nedalyvavo teisminiame nagrinėjime, po kurio buvo priimtas sprendimas, išskyrus atvejus, kai liudijime nurodyta, kad pagal kitus sprendimą priėmusios valstybės nacionalinėje teisėje nustatytus procesinius reikalavimus laiku: asmeniui buvo asmeniškai įteiktas teismo šaukimas ir tokiu būdu jis buvo informuotas apie numatytą teisminio nagrinėjimo, po kurio buvo priimtas sprendimas, laiką ir vietą, arba jis kitomis priemonėmis faktiškai gavo oficialią informaciją apie numatytą teisminio nagrinėjimo laiką ir vietą tokiu būdu, kad buvo aiškiai nustatyta, jog jis žinojo apie numatytą teisminį nagrinėjimą, ir asmuo buvo informuotas, kad sprendimas gali būti priimtas, jei jis neatvyks į teisminį nagrinėjimą; arba, kaip numatyta ii papunktyje, kad žinodamas apie numatomą teisminį nagrinėjimą, asmuo įgaliojo advokatą, kurį paskyrė atitinkamas asmuo arba valstybė, jį ginti teisminio nagrinėjimo metu ir tas advokatas iš tiesų jį gynė teisminio nagrinėjimo metu; arba, kaip numatyta iii papunktyje, kad jam įteikus sprendimą ir jį aiškiai informavus apie teisę į bylos persvarstymą arba teisę pateikti apeliacinį skundą, kurių nagrinėjimo procese šis asmuo turi teisę dalyvauti ir kurie suteikia galimybę bylą pakartotinai nagrinėti iš esmės, įskaitant naujus įrodymus, o po šio proceso pirminis sprendimas gali būti panaikintas, asmuo: aiškiai nurodė, kad jis neginčija sprendimo, arba per taikomą laikotarpį nepareikalavo persvarstyti bylą arba nepateikė apeliacinio skundo. Taip pat Pamatinio sprendimo 2005/214/TVR 7 straipsnio 2 dalies j punkte numatyta, kad sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija taip pat gali atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą, jeigu pagal 4 straipsnyje numatytą liudijimą asmuo asmeniškai nedalyvavo, nebent liudijime nurodyta, kad asmuo, aiškiai informuotas apie procesą ir galimybę asmeniškai dalyvauti teisminiame nagrinėjime, aiškiai pareiškė, kad atsisako teisės dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime, ir aiškiai nurodė, kad jis neginčija bylos.

Be to, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 365¹ straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas atsisako pripažinti piniginę sankciją, jeigu jos vykdymas pažeistų pagrindines žmogaus teises ir laisves. To paties straipsnio 3 dalies 7, 8 ir 9 punktuose taip pat nustatyta, kad teismas atsisako pripažinti piniginę sankciją, jeigu: piniginė sankcija buvo paskirta rašytinio proceso būdu ir pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę nubaustas asmuo nebuvo asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal sprendimą priėmusios valstybės nacionalinę teisę, informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir pasinaudojimo tokia teisių gynimo priemone terminus; piniginė sankcija buvo paskirta nedalyvaujant nubaustam asmeniui, išskyrus atvejus, kai BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 11 punkte nurodytame liudijime pažymima, kad asmuo buvo informuotas apie procesą pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę ir galimybę asmeniškai dalyvauti nagrinėjant bylą teisme, bet aiškiai pareiškė, kad atsisako teisės dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, taip pat aiškiai nurodė, kad jis neginčija bylos; piniginė sankcija buvo paskirta asmeniui, kuris asmeniškai nedalyvavo nagrinėjant bylą teisme, o sprendimas buvo priimtas, išskyrus atvejus, kai šio straipsnio 3 dalies 11 punkte nurodytame liudijime pažymima, kad: a) jam asmeniškai laiku buvo įteiktas teismo šaukimas arba jis kitomis priemonėmis faktiškai gavo oficialią informaciją apie numatytą bylos nagrinėjimo laiką ir vietą tokiu būdu, kad yra akivaizdu, jog jis žinojo apie numatytą bylos nagrinėjimą, taip pat asmuo buvo informuotas, kad sprendimas gali būti priimtas, nors jis neatvyks į bylos nagrinėjimą, arba b) jis, žinodamas apie numatomą bylos nagrinėjimą, įgaliojo savo pasirinktą ar valstybės paskirtą gynėją jį ginti bylos nagrinėjimo metu ir gynėjas iš tiesų šį asmenį gynė bylos nagrinėjimo metu, arba c) jam įteikus sprendimą ir jį aiškiai informavus apie teisę į bylos persvarstymą arba teisę paduoti apeliacinį skundą, kuriuos nagrinėjant šis asmuo turi teisę dalyvauti ir kurie suteikia galimybę bylą, įskaitant naujus įrodymus, pakartotinai nagrinėti iš esmės, o po šio proceso pirminis sprendimas gali būti panaikintas, asmuo aiškiai nurodė, kad jis neginčija sprendimo, arba per nustatytą laikotarpį nepareikalavo persvarstyti bylą, arba nepadavė apeliacinio skundo.

Iš byloje esančio Latvijos Respublikos liudijimo h dalies 3 punkto 1b ir 3 papunkčių, 4 punkto matyti, kad Sprendimas Nr. 01187002539825-1 buvo priimtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo – transporto priemonės vairuotojo F. S. akivaizdoje. Apie paskirtą baudą transporto priemonės vairuotojas buvo informuotas jam suprantama kalba, o sprendimas su apeliacijos informacija ir informacija apie teises buvo išsiųstas atsakomybėn patrauktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ oficialiu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Minėtame liudijime taip pat nurodyta, kad sprendimas kartu su pažeidimo santrauka, apeliacijos tvarka ir mokėjimo tvarka, anglų ir lietuvių kalbomis, pakartotinai buvo išsiųstas 2026 m. sausio 27 d. tuo pačiu bendrovės elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir dar persiųstas penkiems bendrovės darbuotojams (įskaitant įmonės direktoriui D. P. el. pašto adresu (duomenys neskelbtini)), o paskirtos baudos sumokėjimo terminas pratęstas. El. laiškų pristatymas buvo patvirtintas sėkmingo pristatymo pranešimais bei gautas vienas patvirtinimas, kad elektroninis laiškas buvo perskaitytas (perskaitė bedrovės buhalterė M. M.). Kaip matyti, tiek Sprendime Nr. 01187002539825-1, tiek bendrovei el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) siųstoje pažeidimo santraukoje aiškiai nurodyta teisė į pakartotinį bylos nagrinėjimą arba teisė pateikti apeliacinį skundą, kurių nagrinėjimo procese asmuo turi teisę dalyvauti ir, kurie suteikia galimybę bylą pakartotinai nagrinėti iš esmės, įskaitant naujų įrodymų pateikimą, o po šio proceso pirminis sprendimas gali būti panaikintas. Per nustatytą terminą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepareikalavo pakartotinio bylos svarstymo ir apeliacinio skundo nepateikė.

Bendrovės atstovas skunde akcentuoja, kad apylinkės teismas, nustatydamas, jog atsakomybėn patraukta UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo el. laiškais siųstą Sprendimą Nr. 01187002539825-1, rėmėsi siųstų laiškų ataskaitomis, tačiau šie sistemos pranešimai nepatvirtina, kad bendrovė gavo laiškus ir patvirtina tik tai, jog jie buvo išsiųsti bei pasiekė bendrovės el. pašto serverį. Tačiau aukštesnysis teismas sprendžia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuolat ir sistemingai nereaguodama į jai siunčiamus pranešimus oficialiu UAB (duomenys neskelbtini)“ elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) bei bendrovės darbuotojų elektroninio pašto adresais (duomenys neskelbtini), pati turi prisiimti dėl to kylančias pasekmes. Kaip matyti, nuo 2022 m. teismuose nagrinėjama virš 60 bylų dėl piniginių sankcijų pripažinimo ir vykdymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu (Informacinės teismų sistemos LITEKO2 duomenys), tačiau ši bendrovė nuolat teikia informaciją, kad ji ir jos atstovai negauna pranešimų apie Latvijos Respublikos kompetentingų institucijų nagrinėjamas bylas ar jų atžvilgiu priimtus sprendimus, siunčiamus tiek bendrovės registruotais adresais, tiek oficialiais bendrovės el. pašto adresais. Todėl, aukštesniojo teismo vertinimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neabejotinai yra susipažinusi ir žino procesinių dokumentų įteikimo tvarką iš Latvijos Respublikos. Matyti ir tai, kad nagrinėjamu atveju Latvijos Respublikos kompetentinga institucija ėmėsi visų įmanomų priemonių informuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie priimtą sprendimą ir apie teisę į pakartotinį bylos nagrinėjimą arba teisę pateikti apeliacinį skundą, siųsdama minėtą informaciją tiek oficialiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio pašto adresu, tiek penkiais kitais bendrovės darbuotojų elektroninio pašto adresais, įskaitant bendrovės vadovo el. pašto adresu, laiško temą nurodant lietuvių kalba – „Dėl Latvijos valstybinės policijos paskirtų baudų 09.2025“. Be to, liudijime aiškiai nurodyta, kad toks įteikimas atitinka Latvijos Respublikos teisės aktų reikalavimus ir sprendimas laikomas įteiktu tinkamai. Nesant objektyvių duomenų, paneigiančių liudijime nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo abejoti Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos pateikta informacija apie procesinių dokumentų įteikimą ir tinkamą bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ informavimą apie jos procesines teises. Vien tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teigia dokumentų faktiškai negavusi, nepaneigia jų išsiuntimo ir tinkamo pristatymo fakto įmonės oficialiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio pašto adresu bei dar penkiais bendrovės darbuotojų elektroninio pašto adresais.

Bendrovės atstovas skunde taip pat tvirtina, kad nors byloje esantys duomenys patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė M. M. perskaitė jai Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos siųstą laišką su informaciją apie bendrovei Sprendimu Nr. 01187002539825-1 paskirtą baudą, tačiau ji nesuprato gautų dokumentų esmės, manė, kad juos atsiuntė per klaidą ir nekreipė dėmesio, nieko apie juos neinformavo, be to, į buhalterės pareigas neįeina spręsti apie įmonės atžvilgiu vykstančius teisinius procesus. Tačiau aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 24 straipsnyje, be kita ko, aiškiai nurodyta, kad darbdaviai ir darbuotojai, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, privalo veikti sąžiningai, ir tarpusavyje bendradarbiauti, o šiuo atveju – buhalterės pareigą informuoti darbdavį apie gautus procesinius dokumentus. Juolab, kai iš el. laiško siuntėjo duomenų matyti, kad tai yra valstybinė institucija – Latvijos Respublikos policija.

Aukštesnysis teismas pažymi ir tai, kad šiuo atveju juridinis asmuo turi pareigą užtikrinti tinkamą oficialiais adresais siunčiamos korespondencijos priėmimą ir organizuoti savo veiklą taip, kad galėtų laiku susipažinti su gaunamais procesiniais dokumentais. Todėl neigiamos pasekmės, atsirandančios dėl to, kad oficialiais el. pašto adresais siunčiami dokumentai yra neperskaitomi ar su jais nesusipažįstama, negali būti perkeliamos sprendimą priėmusiai institucijai. Vien tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesiima jokių veiksmų spręsti situacijoms, kai, jos manymu, procesiniai dokumentai nuolat įteikiami netinkamai (pavyzdžiui, atnaujinti kontaktinius duomenis informacinėse sistemose, kreiptis į užsienio instituciją su prašymu gauti procesinius sprendimus elektroninių ryšių priemonėmis, nustatyti pareigą vairuotojams, įmonės darbuotojams nedelsiant pranešti apie gautus sprendimus bendrovės atžvilgiu), rodo įmonės pasyvų ir atsainų požiūrį į daromus administracinės teisės pažeidimus, susijusius su transporto priemonės junginio masė viršijimu ir kitais kelių eismo taisyklių pažeidimais, kai įmonė užsiima medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba Lietuvoje ir užsienyje (iš įmonės pateikiamų rekvizitų), ir, kai tokie pažeidimai daromi nuolat. Be to, baudžiamajame procese proceso dalyviai privalo elgtis sąžiningai ir bendradarbiauti su procesą vykdančiomis institucijomis, o jų procesinės teisės negali būti naudojamos taip, kad būtų trukdoma procesui ar sudaromos dirbtinės kliūtys procesinių dokumentų įteikimui. Aukštesniojo teismo vertinimu, priešingas aiškinimas sudarytų prielaidas proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir vengti procesinių dokumentų įteikimo, kas būtų nesuderinama su proceso ekonomiškumo ir sąžiningumo principais. Atsižvelgdamas į tai, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju procesiniai dokumentai buvo įteikti laikantis Latvijos Respublikos teisės aktų reikalavimų, todėl nėra BPK 365¹ straipsnio 3 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti pripažinti ir vykdyti institucijos sprendimą.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas sprendžia, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugsėjo 3 d. nutartis, kuria pripažinta Sprendimu Nr. 01187002539825-1 UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirta 5 500 Eur dydžio piniginė sankcija ir nutarta ją vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, yra teisėta ir pagrįsta.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti juridinio asmens, kuriam paskirta piniginė sankcija, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo Dainiaus Žiedo skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugsėjo 3 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.