Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) D. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2026 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. V. skundą dėl antstolės T. G. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė T. G., uždaroji akcinė bendrovė „Tomadas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Antstolė T. G. pareiškėjos skundą atmetė ir CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka persiuntė skundą teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Iš teismo patvirtintos Taikos sutarties nuostatų yra akivaizdu, jog pareiga pateikti UAB „Tomadas“ turto apyrašo kopiją pareiškėjai atsiranda tik po 3 dienų nuo turto apyrašo sudarymo dienos. Nors pareiškėja yra priėmusi palikėjo A. V. palikimą pagal turto apyrašą, šiai dienai turto apyrašas dar nėra sudarytas ir turtas dar nėra realizuotas, taigi, antstolės patvarkymo ir nurodymo priėmimo dieną pareiškėjai dar nebuvo atsiradusi ir pareiga pateikti UAB „Tomadas“ turto apyrašo kopijos ir, pastarojo prašymu, turto realizavimą patvirtinančius dokumentus.

Visiškai nepagrįstas skundžiamos nutarties teiginys, kad pareiškėja nebendradarbiavo su UAB „Tomadas“ ir neteikė jai informacijos, kadangi ši pareiga antstolės patvarkymo ir nurodymo priėmimo dieną dar nebuvo ir vis dar nėra atsiradusi. Be to, pati UAB „Tomadas“ dėl Taikos sutarties 9 punkte nurodytų dokumentų pateikimo nesikreipė į pareiškėją, o kreipėsi į jos atstovą, kuris neturėjo nei teisės, nei pareigos pateikti šios informacijos, kas UAB „Tomadas“ ir buvo nurodyta.

Teismas visiškai objektyviai nevertino į bylą pateiktų įrodymų, todėl priėmė prielaidomis pagrįstą nutartį. Teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje nesama jokių įrodymų, galinčių pagrįsti UAB „Tomadas“ bandymą susisiekti su pareiškėja dėl dokumentų, nurodytų Taikos sutarties 9 punkte, pateikimo: siųstų el. laiškų kopijų, atgal grįžusio registruoto laiško ar kt.

Nutarties teiginys, kad nesama įrodymų, patvirtinančių, kad dėl turto apyrašo sudarymo buvo kreiptasi tik 2026 m. balandžio 15 d., nes iki tol vyko teismo procesai dėl turto paveldėjimo, yra nepagrįstas.

Pareiškėja, neturėdama teisinių žinių, po palikėjo A. V. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) kreipėsi dėl palikimo priėmimo be turto apyrašo, bet vėliau palikėjo A. V. sutuoktinė kreipėsi dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą, todėl, vadovaujantis CK 5.53 straipsnio 1 dalimi, laikytina, kad ir pareiškėja priėmė palikimą pagal turto apyrašą. Taigi, laikytina, kad taikos sutarties sudarymo metu pareiškėja jau buvo priėmusi palikimą pagal turto apyrašą. Kaip teisingai pastebėjo teismas, pareiškėja nepageidauja ieškovės civilinėje byloje Nr. e2-1242-937/2025 reikalavimo tenkinti iš kitų, nei realizavus pagal antstolio sudarytą turto apyrašą paveldėtą turtą gautų lėšų. UAB „Tomadas“ su tokia Taikos sutartimi sutiko, ją pasirašė, o teismas 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1242-937/2025 patvirtino. Sąlygos, jog esant kažkokioms aplinkybėms UAB „Tomadas“ reikalavimą bus galima tenkinti iš pareiškėjos asmeninio turto, teismo patvirtintoje Taikos sutartyje nėra, todėl antstolės veiksmai, dėl kurių pareiškėja, priėmusi A. V. palikimą pagal turto apyrašą, už jo prievoles atsako savo asmeniniu turtu, yra neteisėti.

Antstolė, gavusi vykdomąjį raštą dėl Taikos sutarties vykdymo, turėjo aiškintis aplinkybes, susijusias su tuo, ar pareiškėja praleido terminą Taikos sutartimi prisiimtiems įsipareigojimams įvykdyti, ir ar būtina pradėti priverstinį Taikos sutarties sąlygų vykdymą. Tačiau antstolė šių kliūčių vykdomajam raštui priimti vykdyti nenustatė ir net sužinojusi apie nurodytas aplinkybes jų nepaisė, vykdomojo rašto UAB „Tomadas“ negrąžino ir tęsė vykdymo veiksmus - areštavo pareiškėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą ir priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas nuo pareiškėjos banko sąskaitos, taip pažeisdama apeliantės teises vykdomojoje byloje.

Pareiškėjai dar nebuvo atsiradusi prievolė sumokėti UAB „Tomadas“ Taikos sutartyje nurodytos sumos, todėl neatitinka tikrovės pozicija, jog Taikos sutartis nebuvo vykdoma. Vykdomieji raštai yra išduodami dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies, o šiuo atveju pareiškėja Taikos sutartį vykdė, laikytina, jog pats vykdomasis raštas UAB „Tomadas“ buvo išduotas nepagrįstai.

Apeliantei ne tik dar neatsirado prievolė sumokėti UAB „Tomadas“ vykdomajame rašte nurodytą sumą, bet ir yra susiklosčiusi situacija, kai pareiškėja už mirusiojo A. V. prievoles atsako savo asmeniniu turtu. Antstolės atlikti vykdymo ir kiti veiksmai negali sukelti pareiškėjai neigiamų padarinių, be kita ko, kad iš jos asmeninės banko sąskaitos nurašytos lėšos būtų paskirstytos 2026 m. kovo 16 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini).

Antstolei 2026 m. sausio 29 d. priėmus vykdyti vykdomąjį dokumentą, buvo surašytas Raginimas įvykdyti sprendimą per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos. Negavus apmokėjimo, buvo pradėti vykdyti veiksmai: areštuotos lėšos, esančios skolininkės banko sąskaitose. Pinigų suma, reikalinga skolai ir vykdymo išlaidoms padengti buvo nurašyta 2026 m. vasario 27 d. Taigi, apeliantė dar turėjo pakankamai laiko pateikti antstolei palikėjo A. V. turto apyrašą, kuris ją apsaugotų nuo skolos išieškojimo iš jo asmeninių lėšų pagal palikėjo skolą. Vykdymo procese tokie duomenys nebuvo pateikti.

Antstolė nenustatė, kad palikėjo įpėdiniai (sutuoktinė ar apeliantė) būtų kreipusios į antstolį CPK nustatyta tvarka dėl palikėjo turto apyrašo sudarymo. Antstolių informacinės sistemos duomenis vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)antstolio E. S. kontoroje dėl turto apyrašo sudarymo buvo pradėta tik 2026 m. balandžio 29 d., t. y. antstolei T. G. jau išieškojus lėšas ir pervedus išieškotojai. Atskirajame skunde nurodyti argumentai nepagrindžia įpėdinės D. V. (netgi ir sutuoktinės) neveikimo ir turto apyrašo nesudarymo laiku žinant, kad įpėdinių atsakomybė būtų ribojama paveldėto turto verte. Kadangi apeliantė pati pasirinko tokį elgesio modelį, jai tenka su tuo susijusios finansinės pasekmės, t. y. 2859 Eur skolos išieškojimas iš asmeninių skolininkės D. V. lėšų.

Nurodymas nurašyti pinigines lėšas buvo parengtas 2026 m. vasario 26 d., lėšų nurašymas įvyko – 2026 m. vasario 27 d., o lėšos pervestos išieškotojui – 2026 m. kovo 17 d., t. y. aštuonioliktą dieną po nurašymo. Įstatymas nenumato, kad lėšos turi būti išmokamos tik suėjus patvarkymo apskundimo terminui. Minėtos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad piniginių lėšų paskirstymo ir išmokėjimo terminai nebuvo pažeisti.

Antstolė pažymėjo, kad viso vykdymo proceso metu nebuvo keliamas esminis klausimas dėl 2026 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria teismas nutarė tenkinti išieškotojos prašymą išduoti vykdomąjį raštą, pagrįstumo ir teisėtumo, o ypatingoje teisenos tvarka šis klausimas negali būti sprendžiamas.

Apeliantė per skundą dėl antstolės veiksmų siekia iš esmės kvestionuoti 2026 m. sausio 29 d. vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstumą ir 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1242-937/2025 patvirtintos taikos sutarties, sudarytos tarp išieškotojos, apeliantės bei I. T. vykdymo aplinkybes, nors vykdomasis raštas buvo išduotas įsiteisėjusios teismo nutarties pagrindu, o antstolė privalėjo jį vykdyti.

Taikos sutarties esmė buvo ne tik formalus apeliantės pareiškimas apie ketinimą ateityje atsiskaityti su išieškotoja, tačiau taip pat ir aktyvus veikimas siekiant kuo greičiau realizuoti paveldėtą turtą bei atsiskaityti su išieškotoja. Po Taikos sutarties patvirtinimo ilgą laiką nebuvo pasiektas joks realus rezultatas, nebuvo pateikta duomenų apie turto apyrašo sudarymą, turto realizavimą ar konkrečius terminus, kada prievolė bus įvykdyta. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, pagrįstai vertino ne vien formalius apeliantės teiginius, bet ir faktinį jos elgesį po taikos sutarties sudarymo.

Išieškotoja taip pat pažymėjo, kad sudarydamos Taikos sutartį šalys siekė ne neribotam laikui atidėti prievolės įvykdymą, o sudaryti sąlygas atsiskaityti su išieškotoja po paveldėjimo procedūrų atlikimo. Dėl šios priežasties apeliantei teko pareiga aktyviai, rūpestingai ir operatyviai imtis visų veiksmų, reikalingų paveldėjimo procedūroms užbaigti bei atsiskaitymui su išieškotoja užtikrinti. Priešingas aiškinimas reikštų, jog prievolės įvykdymo momentas priklauso išimtinai nuo pačios apeliantės valios ir veiksmų, o išieškotoja neturi jokių veiksmingų teisinių priemonių savo teisėms apginti. Tokia situacija neatitiktų nei šalių sudarytos Taikos sutarties paskirties, nei civilinės teisės principų.

Apeliantė daug dėmesio skiria Taikos sutarties 5 p. (mokėjimo terminui), tačiau gerokai mažiau kalba apie savo pačios pareigą aktyviai inicijuoti procesą, kuris apskritai sudaro prielaidas atsiskaitymui. Dėl šios priežasties apeliantė negali remtis aplinkybe, jog turto apyrašas nebuvo sudarytas ar turtas nebuvo realizuotas, jeigu būtent pačios apeliantės veiksmai arba nepakankamas aktyvumas lėmė tokios situacijos susidarymą ar užsitęsimą.

Apeliantė bando pateikti situaciją taip, tarsi vienintelė jos pareiga būtų sumokėti išieškotojai po turto realizavimo, tačiau Taikos sutartis nustatė visą tarpusavyje susijusių veiksmų seką: per 3 dienas pateikti teismo nutartį turto apyrašą sudarančiam antstoliui (Taikos sutarties 8 p.); sudarius apyrašą per 3 dienas pateikti jo kopiją išieškotojai (Taikos sutarties 9 p.); realizavus turtą atsiskaityti su išieškotoja (Taikos sutarties 5 p.), todėl akivaizdu, jog Taikos sutarties 5 p. nuostatos negali būti aiškinamos izoliuotai nuo Taikos sutarties 8 ir 9 punktų.

Apeliantė iš esmės laikosi pozicijos, jog nesant turto apyrašo nėra ir apeliantės prievolės mokėti išieškotojai. Turto apyrašo nėra todėl, kad pati apeliantė ilgą laiką neatliko veiksmų, kuriuos buvo įsipareigojusi atlikti. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi principo, jog šalis negali gauti naudos iš savo pačios neveikimo ar sutartinių pareigų nevykdymo. Jeigu būtų pripažinta priešingai, asmuo galėtų iš esmės neribotą laiką vilkinti paveldėjimo procedūras ir kartu teigti, kad prievolė mokėti niekada netapo vykdytina.

Iš bylos medžiagos matyti, jog teismo nutartis dėl Taikos sutarties patvirtinimo įsiteisėjo 2025 m. balandžio 30 d., tuo tarpu pati apeliantė pripažįsta, jog dėl vykdomojo pavedimo kreiptasi tik 2026 m. balandį. Apeliantės prievolė pagal Taikos sutarties 8 p. nuostatas turėjo būti vykdoma per 3 dienas, kai tuo tarpu realūs veiksmai inicijuoti tik po, apytiksliai, vienerių metų, o duomenų byloje apie sudarytą turto apyrašą nėra ir šiai dienai. Dėl šios priežasties toks apeliantės delsimas akivaizdžiai neatitinka rūpestingo ir sąžiningo sutarties vykdymo standarto.

Išieškotoja pažymėjo, kad skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo dalykas yra antstolio procesinių veiksmų teisėtumas, o ne galutinis materialiųjų teisių ir pareigų tarp šalių nustatymas. Be to, apeliantės nurodomos aplinkybės dėl paveldėjimo pagal apyrašą ir atsakomybės apimties nepaneigia galiojančio vykdomojo dokumento privalomumo vykdymo procese.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

Apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus - 2026 m. rugsėjo 28–29 d. elektroninio susirašinėjimo su antstolio E. S. kontora kopijas bei rengiamo palikėjo A. V. turto apyrašo projektą - ir prašo juos prijungti prie nagrinėjamos civilinės bylos bei įvertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas reglamentuojamas CPK 314 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs sprendžiamo klausimo ir pateiktų naujų įrodymų sąsają, sprendžia, kad apelianto pateikti rašytiniai įrodymai neturės esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo, todėl juos atsisakytina priimti.

Dėl atskirojo skundo argumentų

Apeliantė atskirajame skunde akcentuoja, kad antstolė nepagrįstai pradėjo išieškojimo veiksmus, nes pareiškėjai dar nebuvo atsiradusi prievolė sumokėti UAB „Tomadas“ vykdomajame rašte nurodytą sumą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks veikimas ne pagal ją gali būti vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, jog antstoliui nesuteikti įgaliojimai nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo arba keisti jo vykdymo tvarką. Taigi, antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai. Antstolis nėra kompetentingas spręsti, ar procesinis sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas bei pats vykdomasis dokumentas yra teisėtas ir pagrįstas, ir gavęs vykdomąjį dokumentą antstolis privalo patikrinti ne jo teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 straipsnis).

Pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui nurodydamas grąžinimo priežastis. Pagal CPK 651 straipsnio 2 dalies nuostatas, spręsdamas, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, antstolis turi patikrinti: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) jeigu įvyko reikalavimo perleidimas ar skolos perkėlimas, - ar atsirado teisių perėmimas; 8) ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 9) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nors šis sąrašas nėra baigtinis, tačiau pažymėtina, kad sprendimas dėl kitų CPK 651 straipsnio 2 dalyje nedetalizuotų akivaizdžių kliūčių, trukdančių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, priklauso nuo faktinių konkrečios bylos aplinkybių nustatymo ir įvertinimo. Tačiau akivaizdžiomis laikomos labai aiškios, gerai matomos aplinkybės, kurių pagrindu antstolis savo patvarkymu atsisako priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui. Nenustatęs CPK 651 straipsnyje 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis).

Kaip pagrįstai nurodė tiek antstolė, tiek išieškotoja, apeliantės argumentai apie tai, jog antstolė nepagrįstai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pradėjo priverstinio išieškojimo veiksmus yra siejami su subjektyviu apeliantės vertinimu apie dar neatsiradusią prievolę sumokėti skolą išieškotojai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė iš esmės kvestionuoja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje patenkintas UAB „Tomadas“ prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo. Šioje nutartyje teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1242-937/2025 patvirtino tarp ieškovės UAB „Tomadas“ ir atsakovų D. V. ir I. T. sudarytą taikos sutartį, kurios 5 punkte susitarė, kad atsakovė D. V. (asmens, eismo įvykio metu valdžiusio automobilį – A. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdinė (teisių perėmėja), priimanti palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą), sumoka ieškovei 2 859 Eur sumą (kurią sudaro ½ prašomos priteisti skolos dalis, lygi 2 843 Eur sumai bei ½ iš 25 proc. žyminio mokesčio sumos, sudaranti 16 Eur) po teismo nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo įsiteisėjimo dienos. Nurodyta suma ieškovei sumokama, kuomet (i) antstolio bus sudarytas turto apyrašas bei (ii) pagal antstolio sudarytą turto apyrašą paveldėtas turtas bus realizuotas, kadangi atsakovė D. V. nesiekia išsaugoti paveldimo turto bei nepageidauja ieškovės reikalavimo tenkinti iš kitų lėšų. Mokėjimas ieškovei atliekamas pervedant pinigines lėšas į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą per 3 kalendorines dienas nuo piniginių lėšų gavimo už realizuotą turtą (jei išieškojimas nebūtų nukreipiamas į paveldėtą turtą). Teismas nustatė, kad D. V. Šalčininkų rajono 3-ojo notarų biure 2024 m. rugpjūčio 9 d. priėmė A. V. palikimą; nenustatė, jog palikimas būtų priimtas pagal turto apyrašą ar išduotas paveldėjimo teisės liudijimas; nustatė, kad D. V. nors ir 2025 m. balandžio 17 d. sudarė taikos sutartį, kurios 5 punktu įsipareigojo palikėjo A. V. palikimą priimti pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, tačiau 2024 m. rugpjūčio 9 d. D. V. palikėjo A. V. palikimą priėmė be turto apyrašo; sprendė, kad nėra duomenų, jog nutarties priėmimo dieną D. V. būtų įvykdžiusi taikos sutartyje numatytas pareigas.

Akcentuotina tai, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas antstolės vykdymo veiksmų pagrįstumo klausimas, o ne vykdomojo rašto išdavimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išnagrinėjo aplinkybes, susijusias su Taikos sutarties netinkamu vykdymu ir konstatavo, jog yra aplinkybių visuma, patvirtinanti prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo pagrįstumą. Pažymėtina, kad minima nutartis yra įsiteisėjusi, apeliacine tvarka skundžiama nebuvo, apeliantė byloje nepateikė nesutikimo su išieškotojos prašymu, nenurodė argumentų, dėl kurių būtų pagrindas teismui atsisakyti tenkinti UAB „Tomadas“ prašymą išduoti vykdomąjį raštą.

Atkreiptinas dėmesys, kad antstoliui pagal kompetenciją nesuteikta teisė spręsti apie pateikiamo vykdymui dokumento priėmimo tvarkos teisėtumą ar institucijų, kurios turi teisę priimti sprendimus – vykdomuosius dokumentus, veiksmų atitikimą įstatymų nuostatoms. CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytos akivaizdžios kliūtys negali būti siejamos su tuo, kad antstolis turi pareigą tikrinti ar pateiktas vykdomasis dokumentas atitinka materialinės teisės normas, antstoliui nesuteikti įgaliojimai kontroliuoti teismo, išnagrinėjusio ginčą iš esmės, teisės išduoti vykdomąjį raštą teisėtumo ir pagrįstumo. Kadangi šios bylos dalykas yra susijęs būtent su antstolės veiksmais priimant vykdyti vykdomąjį dokumentą, todėl nėra pagrindo išvadai, kad minėtoje stadijoje antstolė pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius vykdymo procesą.

Apeliantė skunde taip pat akcentuoja, kad antstolės nepagrįstai vykdė išieškojimą iš jos asmeninių lėšų, nes pareiškėja priėmė A. V. palikimą pagal turto apyrašą.

Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su apeliantės argumentais pažymi, kad šiuo atveju svarbu nustatyti apeliantės ir antstolės atliktų veiksmų chronologinę seką: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. sausio 16 d. nutartimi tenkino išieškotojos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo; 2) 2026 m. sausio 29 d. išieškotoja pateikė prašymą antstolei dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo; 2026 m. sausio 29 d. antstolė patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti; 3) 2026 m. vasario 26 d. antstolė priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini); 4) 2026 m. kovo 16 d. antstolė priėmė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini); 5) apeliantė 2026 m. balandžio 15 d. iš notarės gavo vykdomąjį pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo; 6) apeliantė patvirtino, kad 2026 m. balandžio 15 d. pareiškėjos atstovas kreipėsi į Lietuvos antstolių rūmus su prašymu priimti jį vykdyti.

Kaip matyti apeliantės nurodomos aplinkybės dėl pradėto turto apyrašo sudarymo atsirado jau po antstolės ginčijamų vykdymo veiksmų atlikimo, t. y. kai antstolė jau buvo atlikusi priverstinį apeliantės lėšų nurašymą, o apeliantė nepagrįstai sutapatina notaro atliktą veiksmą su faktiniu turto apyrašo sudarymu.

Pažymėtina, kad CK 5.53 straipsnio 2 dalis numato, kad palikimo priėmimo pagal turto apyrašą įpėdinis pareiškimu kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos notarą. Gavęs šį pareiškimą, notaras nedelsdamas išduoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo. Šis pavedimas vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo įpėdinis ne vėliau kaip per dvi savaites Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pateikia vykdyti antstoliui. Per dvi savaites nuo išdavimo antstoliui nepateiktas vykdomasis pavedimas dėl turto apyrašo sudarymo negalioja ir bet kuris įpėdinis turi teisę kreiptis į notarą dėl naujo vykdomojo pavedimo išdavimo. Turto apyrašą antstolis sudaro ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų gavimo. Tais atvejais, kai paveldimas turtas yra keliose vietose arba yra daug palikėjo kreditorių, turto apyrašą antstolis privalo sudaryti ne vėliau kaip per tris mėnesius (3 dalis). Įpėdinis privalo pateikti visus duomenis, reikalingus palikėjo turto apyrašui sudaryti (4 dalis).

Kaip matyti, įstatymų leidėjas aiškiai atskyrė notaro ir antstolio atliekamus veiksmus turto apyrašo sudarymo procese - notaro atliekamas veiksmas inicijuoja turto apyrašo sudarymo procedūrą, o pats turto apyrašas yra sudaromas antstolio, o vien notaro atliktas veiksmas negali būti prilyginamas jau sudarytam turto apyrašui. Kadangi priverstinio lėšų nurašymo metu, 2026 m. vasario 26 d., turto apyrašas nebuvo sudarytas, antstolė neturėjo pagrindo spręsti, kad išieškojimas tuo metu nukreiptinas tik į konkrečiai nustatytą paveldėtą turtą, todėl, vykdydama jai pateiktą vykdomąjį dokumentą, antstolė turėjo teisinį pagrindą nukreipti išieškojimą į apeliantei priklausančias asmenines lėšas. Priešingu atveju antstolės veiksmų teisėtumas būtų vertinamas pagal aplinkybes, kurios jų atlikimo metu neegzistavo.

Vertinant atskirojo skundo argumentus, jog pareiškėja nustatytais terminais pateikė skundą dėl abiejų patvarkymų, tuo tarpu antstolė nesulaukusi apskundimo termino pabaigos atliko išieškotų lėšų paskirstymą, todėl toks veiksmas laikytinas neteisėtu, antstolės patvarkymas dėl lėšų nurašymo yra neteisėtas, pažymėtina, kad antstolio patvarkymai nėra prilyginami teismo procesiniams sprendimams, todėl jiems nėra taikoma procesinių sprendimų įsiteisėjimo tvarka. Tą patvirtina ir CPK 510 straipsnio 8 dalis, kuri reglamentuoja, jog skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka. Be to, CPK 625 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmus antstolis gali atidėti arba vykdomąją bylą sustabdyti tik CPK nustatyta tvarka. CPK 626 straipsnyje nustatyti privalomojo vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindai, o CPK 627 straipsnyje – atvejai, kai antstolis turi teisę spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ar vykdomosios bylos sustabdymo. Vadinasi, vien skundo pateikimas nėra savarankiškas vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindas. Taigi, nagrinėjamu atveju, nenustačius CPK 626 straipsnyje numatyto privalomojo vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindo, taip pat nesant teismo nutarties, kuria vykdymo veiksmai būtų sustabdyti, antstolė turėjo teisę tęsti vykdymo procesą, įskaitant ir išieškotų lėšų paskirstymą, nes nesant įstatyme nustatyto vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindo, antstolei nekilo pareiga susilaikyti nuo tolesnių vykdymo veiksmų atlikimo iki skundo išnagrinėjimo.

Apeliantė, be kita ko, atskirajame skunde argumentuoja antstolės pareigą grąžinti išieškotas lėšas apeliantei, tačiau apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su šiais argumentais, pažymi, kad byloje nustatyta, jog antstolės išieškotos lėšos buvo pervestos išieškotojai. Šių aplinkybių kontekste, svarbūs ir kasacinio teismo išaiškinimai, pagal kuriuos, antstolio veiksmų neteisėtumo konstatavimas ir antstolio atlikto veiksmo panaikinimas ypatingąja teisena nagrinėjamoje byloje savaime nereiškia asmens pažeistos teisės visa apimtimi apgynimo. Remiantis kasacinio teismo praktika, išieškotojui pagal vykdomąjį dokumentą pervestų pinigų grąžinimas yra neįmanomas nenuginčijus išieškojimo pagrindą sudarančio vykdomojo dokumento (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009). Be to, esant galiojančiam vykdomajam dokumentui, t. y. teisėtam išieškojimo išieškotojo naudai pagrindui ir pervestos ginčo sumos priklausymo nuosavybės teise šiam išieškotojui faktui, ypatingosios teisenos tvarka negali būti sprendžiamas klausimas dėl pervestos sumos grąžinimo iš išieškotojo valdymo. Ginčijant išieškotojo nuosavybės teisę ir valdymo teisėtumą pareiškėjo teisės galėtų būti ginamos ne paduodant skundą dėl antstolio veiksmų, bet pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-313/2021; 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-381/2023).

Antstolio patvarkymo, kuriuo iš skolininko išieškotos lėšos paskirstomos ir išmokamos išieškotojui, sukuriamos teisinės pasekmės (išieškotojas tampa jam pagal vykdomąjį dokumentą išmokėtų lėšų savininku) lemia, kad antstolis neturi objektyvios galimybės pašalinti pažeidimą tokiu būdu, kad būtų atkurta iki pažeidimo buvusi padėtis. Antstolio įpareigojimas pašalinti padarytą pažeidimą ir grąžinti neteisėtai nurašytas lėšas, kurios jau išmokėtos išieškotojui, iš esmės reikštų antstolio pareigą asmeninėmis lėšomis (savo sąskaita) įvykdyti skolininko prievolę ar jos dalį. Nagrinėdamas bylas dėl antstolio veiksmų CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka, teismas vertina tik antstolio veiksmų teisėtumą, tačiau žalos (nuostolių) atlyginimo klausimų nesprendžia – jie galėtų būti nagrinėjami skolininkui CPK nustatyta ieškinio teisena pareiškiant ieškinį antstoliui dėl atlyginimo žalos, patirtos antstoliui ne įstatymo nustatyta tvarka nurašius lėšas iš skolininko sąskaitos ir jas išmokėjus išieškotojams. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliantei manant, kad antstolės veiksmais vykdymo proceso metu (neteisingu išieškomos sumos nurodymu) jai buvo padaryta žala, neužkertama teisė kreiptis į teismą su ieškiniu antstolei dėl žalos atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės atskirojo skundo argumentai, byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo atskirąjį skundą tenkinti, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2026 m. gegužės 13 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Išieškotoja UAB „Tomadas“ prašo priteisti 968 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Apeliantės atskirąjį skundą atmetus, išieškotojos prašymas tenkintinas ir jai iš apeliantės D. V. priteistinos 968 Eur bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2026 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 968 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“, juridinio asmens kodas 302308932, naudai.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.