Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aleksandras Rusakas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų (kreditorių) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus skundus atsakovei BUAB „N.“ dėl BUAB „N.“ 2026 m. birželio 23 d. kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundai tenkinami.

Dėl kreditorių susirinkimo organizavimo tvarkos (ne)pažeidimo

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-291/2014).

Dėl susirinkimo sprendimo 5-uoju darbotvarkės klausimu

Vertinant atlyginimo administratoriui nustatymo klausimą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad JANĮ 77 straipsnyje įtvirtinta, kad nemokumo administratoriaus atlygį sudaro bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą, kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus ir atlygis už ūkinės komercinės veiklos vykdymą, jeigu ji yra vykdoma (straipsnio 1 dalis).

Taigi, bazinio atlygio išmokėjimas susietas su nemokumo administratoriaus atliktais darbais ir įdėtomis pastangomis, siekiant geriausių rezultatų.

Kita vertus, bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį (JANĮ 77 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju administratorius pakankamai nepagrindė, dėl kokių priežasčių patvirtinus bankrutavusios bendrovės turto realizavimo tvarką ir kainas turi būti išmokama visa likusi 1 921,68 Eur plius PVM dydžio bazinio atlygio suma, kadangi bendrovės bankroto procesas nepasibaigia kreditoriams patvirtinus bankrutavusios bendrovės turto realizavimo tvarką, o baigiasi teismui priėmus sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos (JANĮ 100 straipsnio 1 dalis).

Teismas sprendžia, kad nors bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui išmokamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, ši tvarka turi būti siejama su bankroto proceso procedūromis, nemokumo administratoriaus atliekamomis funkcijomis, veiklos rezultatais, įvertinant galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo procedūrą. Priešingu atveju, būtų pažeistos kreditorių teises ir interesai bei neužtikrintas efektyvus viso bankroto procedūrų vykdymas.

Esant prieš tai nustatytoms aplinkybėms, minėtas kreditorių nutarimas panaikintinas visa apimtimi ir klausimas perduotinas spręsti kreditorių susirinkimui iš naujo.

Dėl susirinkimo sprendimo 7-uoju darbotvarkės klausimu

Ginčijamu susirinkimo 7-uoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta vykdyti ūkinę komercinę veiklą nuomojant BUAB „N.“ priklausantį turtą už 10 000,00 Eur / mėn. dydžio plius PVM sumą. Taip pat patvirtinti 1000,00 Eur / mėn. plius PVM atlygį administratoriui dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymą, buhalterines 150,00 Eur / mėn. dydžio išlaidas, banko išlaidas pagal faktą bei mokėtiną PVM.

Iš BUAB „N.“ 2026 m. birželio 23 d. kreditorių susirinkimui administratoriaus pateiktos medžiagos matyti, jog nuo 2026 m. vasario 1 d. iki 2026 m. birželio 8 d. nuomininko UAB „V.“ skolos suma siekia 40 400,00 Eur. Tačiau nemokumo administratorius vertinimu, bendrovės turto nuoma yra ekonomiškai naudingas tiek bendrovei, tiek jos kreditoriams.

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. eL2-26125-1195/2026 matyti, kad kreditorė BUAB ,,N.“ kreipėsi į teismą CPK XXIII skyriaus nustatyta tvarka, prašydama priteisti iš skolininkės UAB ,,V.“ 40 300 Eur skolą, 1680,72 Eur delspinigius, 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 10,15 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. birželio 10 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo kreditorės reikalavimus tenkino visiškai. Teisme 2026 m. rugpjūčio 6 d. gauti skolininkės prieštaravimai dėl kreditorės reikalavimo pagal priimtą teismo įsakymą.

Pažymėtina, kad UAB ,,V.“ (BUAB „N.“ kreditorė bankroto procese) 2026 m. birželio 23 d. BUAB „N.“ kreditorių susirinkimo metu balsavo už nuomos teisinių santykių tęstinumą. Taigi, net ir egzistuojant administratoriaus nurodytai skolai UAB ,,V.“ ir toliau siekė naudotis BUAB „N.“ turtu.

Juridinio asmens bankroto procesu siekiama likviduoti juridinį asmenį, tenkinant kreditorių reikalavimus juridinio asmens turtu. Teisė vykdyti ūkinę komercinę veiklą bankroto proceso metu iš esmės yra ribotos apimties. JANĮ 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinis asmuo bankroto proceso metu turi teisę vykdyti ūkinę komercinę veiklą tik tuo atveju, jeigu tos veiklos rezultatas mažintų kreditorių reikalavimų sumą labiau negu tai ūkinei komercinei veiklai naudojamo turto pardavimas ar perdavimas šio įstatymo nustatyta tvarka. Teismui priėmus nutartį likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto, teisė vykdyti ūkinę komercinę veiklą yra nukreipta tik į kuo greitesnę juridinio asmens likvidavimo procedūrą ir efektyvesnį turto pardavimą (JANĮ 84 straipsnio 2 dalis). Neatsitiktinai įstatymų leidėjas jau pačiame JANĮ įtvirtino reikalavimą, kad juridinio asmens likvidavimas dėl bankroto negali trukti ilgiau kaip vienerius metus nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos, nustatant teismui teisę pratęsti nurodytą terminą, tik esant motyvuotam nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymui. Likvidavimo procedūrų tikslas yra ne tęsti bankrutavusios bendrovės ūkinę komercinę veiklą, tačiau operatyviai realizuoti jos turtą ir iš gautų pajamų patenkinti kreditorių reikalavimus. Tiek bankroto administratorius, tiek ir bankroto procedūrų teisėtumą prižiūrintis teismas turi operatyviai veikti ir priimti tokius sprendimus bei atlikti tokius veiksmus, kurie sudarytų pagrindą kuo greičiau patenkinti kreditorių reikalavimus bei operatyviai ir teisingai išspręsti bylą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-1075/2022).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog bankroto proceso tikslas – tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Iškėlus įmonei bankroto bylą, tam tikram laikui stabdomi atsiskaitymai su kreditoriais. Šios padėties tęsimas paprastai nenaudingas nei kreditoriams, negaunantiems iš skolininko priklausančių lėšų, nei bankrutuojančiai įmonei, jei yra galimybių atnaujinti jos veiklą, taip pat įmonės savininkams ar dalyviams, turintiems teisę į turtą, liekantį atsiskaičius su kreditoriais. Taigi, vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007). Be to, vienas iš esminių bankroto instituto taikymo tikslų – iš bankrutuojančios įmonės turto kuo operatyviau ir kiek įmanoma daugiau patenkinti patvirtintų finansinių reikalavimų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2015).

Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismo 2026 m. liepos 23 d. nutartimi buvo tenkintas administratoriaus prašymas dėl BUAB „N.“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Kasacinio teismo praktika ir teisinis reguliavimas lemia, kad, pradėjus juridinio asmens likvidavimo etapą, bendrovės sandoriai gali būti tęsiami tik dėl jų naudingumo nusprendus teismui (JANĮ 83 straipsnio 4 dalis), nepriklausomai nuo to, jog kreditorių susirinkimas sprendžia dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo. Teismas sprendžia, kad nemokumo administratorius tinkamai nepagrindė BUAB „N.“ ūkinės komercinės veiklos tęsimo tikslingumo, jog UAB ,,V.“ tinkamai vykdys savo įsipareigojimus BUAB „N.“ ir, jog tokios veiklos rezultatai žymiai mažintų kreditorių finansinių reikalavimų sumą, leistų BUAB „N.“ sukurti naujas materialines vertybes ar atkurti jos mokumą bei pajėgumą vykdyti finansinius įsipareigojimus įmonės kreditoriams, todėl likvidavimo procedūrų metu pagrindinis dėmesys skiriamas būtent turto realizavimui, o ne galimam jo naudojimui.

Teismas kontroliuoja bankroto proceso eigą, atlieka proceso teisėtumo priežiūrą, bet nevykdo bankroto administravimo procedūrų ir savo sprendimais paprastai a priori (iš anksto) negali išspręsti klausimų, kurie priskirtini kitų bankroto teisinių santykių dalyvių (kreditorių susirinkimo) kompetencijai, išskyrus atvejus, kai tokia teismo teisė aiškiai nustatyta įstatyme (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-1075/2022).

Teismo vertinimu, pareiškėjų skundai dėl kreditorių susirinkimo sprendimo 5-uoju ir 7-uoju darbotvarkės klausimais yra pagrįsti ir tenkintini. Kiti byloje dalyvavusių asmenų nurodyti teiginiai neturi esminės teisinės reikšmės, todėl plačiau neanalizuojami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, teismas

nutaria:

Kreditorių Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus skundus tenkinti. Panaikinti 2026 m. birželio 23 d. BUAB „N.“ kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus penktuoju darbotvarkės klausimu „Dėl teismo patvirtinto bazinio atlygio išmokėjimo tvarkos patvirtinimo“ ir septintuoju darbotvarkės klausimu „Dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo bankroto proceso metu“ ir perduoti klausimus spręsti kreditorių susirinkimui iš naujo. Nutartis per septynias dienas nuo priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.