Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. DOK-3150/2026 Bylos Nr. BIK-720/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17822-2024-1 Procesinio sprendimo kategorija 2.8.1 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. J. kasacinio skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. kovo 6 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. liepos 2 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. kovo 6 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. liepos 2 d. nutartį dėl esminių BPK pažeidimų ir netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo. Konstatavus, kad byloje esančių įrodymų nepakanka kasatoriaus kaltei pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnį pagrįsti, priimti naują sprendimą ir A. J. išteisinti dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Jeigu kasacinės instancijos teismas nuspręstų, kad dėl kasacinio teismo kompetencijos ribų negali būti priimtas galutinis išteisinamasis sprendimas ir būtina papildomai įvertinti byloje esančius įrodymus, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. liepos 2 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Jeigu būtų nustatytas pagrindas iš naujo spręsti bausmės klausimą, individualizuojant bausmę įvertinti kasatoriaus 18 metų tarnybą priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, du mažamečius vaikus, profesinę veiklą ir itin sunkias ilgalaikes nuteisimo pasekmes. Jeigu būtų panaikintas arba pakeistas apkaltinamasis nuosprendis, atitinkamai išspręsti iš kasatoriaus priteistų nukentėjusiojo teisinės pagalbos išlaidų klausimą.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad vertindami byloje esančius įrodymus teismai padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, kurie turėjo įtakos neteisėto ir nepagrįsto apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui, taip pat netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasacinis skundas grindžiamas esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimu, nes byloje esantys reikšmingi įrodymai nebuvo įvertinti išsamiai, nešališkai ir tarpusavyje, o esminiai prieštaravimai nebuvo realiai pašalinti. Byloje egzistuoja ne vien teorinė, bet ir medicininiais duomenimis grindžiama alternatyvi sužalojimo mechanizmo versija. Teismas privalėjo išsamiai pagrįsti, kodėl atmetama alternatyvi kritimo versija ir kodėl būtent smūgio versija laikoma įrodyta. Teismai padarė esminius BPK 305 straipsnio 1 dalies ir 331 straipsnio reikalavimų pažeidimus, nes teismų išvados dėl esminių bylos aplinkybių nėra pakankamai motyvuotos, o apeliacinės instancijos teismas neatsakė į esminius apeliaciniame skunde iškeltus argumentus (BPK 320 straipsnio 3 dalis ir 332 straipsnio 3, 5 dalys). Teismai pažeidė BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principą, nes esminės abejonės dėl smūgio fakto ir priežastinio ryšio nebuvo pašalintos, tačiau buvo išspręstos kasatoriaus nenaudai. Teismai netinkamai taikė BK 135 straipsnio 1 dalį, nes nebuvo tinkamai nustatytas priežastinis ryšys tarp kasatoriui inkriminuojamo veiksmo ir nukentėjusiajam nustatytų sunkių sveikatos sutrikdymo padarinių. Vien tai, kad kasatorius ir nukentėjusysis buvo įvykio vietoje, neįrodo, kad kasatorius sudavė smūgį. Teismai netinkamai taikė BK 284 straipsnį, nes išvada dėl kasatoriaus veiksmų viešoje vietoje buvo grindžiama nepakankamai ir prieštaringai nustatyta aplinkybe, kad būtent kasatorius sudavė nukentėjusiajam smūgį.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y., ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis A. J. kritikuoja abiejų instancijų teismų atliktą įrodymų vertinimą ir nesutinka su jų pagrindu nustatytomis bylos aplinkybėmis, kuriomis remiantis padarytos išvados, kad A. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnyje. Tačiau tokie teiginiai, kuriais tik nesutinkama su teismų išvadomis dėl įrodymų vertinimo ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pateikiant subjektyvų bylos įrodymų vertinimą, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, nuosprendyje atsakė į esminius nuteistojo A. J. apeliacinio skundo argumentus (dėl duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo, dėl A. J. padarytų veikų kvalifikavimo, dėl paskirtos bausmės, dėl civilinio ieškinio). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-118-746/2016, 2K-226-1073/2019).‏‏‎

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis A. J. BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 305 straipsnio 1 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių ir kitų nuostatų pažeidimus nurodo formaliai, siekdamas, kad kasacinės instancijos teismas dar kartą tikrintų nuteistojo gynybos argumentus, vertindamas bylos įrodymus kaip trečioji instancija. Kaip jau minėta, tokie skundo teiginiai nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Kasacinio skundo teiginiai dėl in dubio pro reo principo pažeidimo yra nurodomi deklaratyviai, grindžiant juos savu byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir jų vertinimo interpretavimu, nepateikiant aiškių, konkrečių su šia baudžiamąja byla susijusių teisinių argumentų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo A. J. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.