Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2026-09-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-230-519/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2026-09-29
Bylos Nr.
1A-230-519/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02419-2026-9
Bylos rūšis
Baudžiamoji byla
Teisėjai
Ernesta Montvidienė, Gražvydas Poškus, Gintarė Bunikienė
Nuteistasis
E. B.
Prokuroras
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra (Kelmė)
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-230-519/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02419-2026-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.14; 2.4.2.1; 2.4.6.4.1; 2.4.7 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 29 d. Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintarės Bunikienės, Ernestos Montvidienės, Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,dalyvaujant prokurorei Dianai Vileikienei,nuteistojo E. B. gynėjui advokatui Virginijui Kulikauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2026 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnyje, ir jam skirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. B. skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. spalio 10 d. paskirtos ir neatliktos 1 metų 4 mėnesių 24 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėta šiuo nuosprendžiu E. B. skirtos laisvės atėmimo bausmės dalis ir E. B. paskirta galutinė – 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2026 m. balandžio 29 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, E. B. pripažintas recidyvistu.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos, teikiant antrinę teisinę pagalbą E. B., iš E. B. nepriteistos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

E. B. nuteistas už tai, kad jis vengė atlikti teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę: jis, būdamas nesuimtas, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. spalio 10 d. nuosprendžiu nuteistas baudžiamojoje byloje Nr. 1-1079-674/2025 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme ir subendrinus šią bausmę su Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, paskirta galutinė 1 metų 9 mėnesių 8 dienų laisvės atėmimo bausmė, žinodamas apie priimtą ir įsiteisėjusį teismo sprendimą, negyveno nurodytu adresu, kuriuo privalėjo gyventi pagal jam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, išvyko į Norvegijos Karalystę, taip vengė atlikti laisvės atėmimo bausmę, kol pagal Europos arešto orderį 2025 m. gruodžio 16 d. buvo sulaikytas Norvegijos Karalystėje ir 2026 m. sausio 13 d. pargabentas į Lietuvos Respubliką.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. B. prašo peržiūrėti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2026 m. balandžio 29 d. nuosprendį ir įskaityti jau atliktą bausmės dalį.

Nuteistasis nurodo, kad niekas negali būti nubaustas du kartus už vieną ir tą patį nusižengimą, todėl į jam paskirtos bausmės laiką turi būti įskaitytas jo sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. gruodžio 16 d. iki 2026 m. sausio 13 d. ir nuo 2026 m. sausio 13 d. iki 2026 m. balandžio 29 d.

Teismo posėdyje nuteistojo E. B. gynėjas advokatas Virginijus Kulikauskas prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti – į E. B. paskirtos galutinės bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, proceso išlaidų nepriteisti. Gynėjas, susipažinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, pasigedo laikinajame sulaikyme buvimo laiko ir suėmime išbūto laiko įskaitymo, nors nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra aptariami šie klausimai, nurodyta, kad minusuos laikiname sulaikyme išbūtą laiką, tačiau rezoliucinėje dalyje tai nėra aišku, kaip tai buvo padaryta.

Prokurorė teismo posėdyje prašė nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2026 m. balandžio 29 d. nuosprendį, prokurorės nuomone, skundžiamame nuosprendyje teismas aiškiai išdėstė viską ir pagrindė savo nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo E. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 1 punktas)

Nuteistasis E. B. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus, jais remdamasis nustatydamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuspręsdamas dėl E. B. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o taip pat šią veiką kvalifikuodamas, padarė baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. B. nesutinka su tuo, kad į jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės laiką nebuvo įskaitytas jo suėmime prabūtas laikas nuo 2025 m. gruodžio 16 d. iki 2026 m. sausio 13 d., ir nuo 2026 m. sausio 13 d. iki 2026 m. balandžio 29 d. Taigi, apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo E. B. apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Bylos medžiaga patvirtina, kad 2025 m. lapkričio 27 d. Šiaulių apygardos teismas išdavė Europos arešto orderį, nes E. B. pasislėpė nuo laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. spalio 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1079-674/2025, vykdymo. Vykdant minėtą Europos arešto orderį 2025 m. gruodžio 16 d. E. B. buvo sulaikytas Norvegijos Karalystėje ir ten kalinamas iki kol 2026 m. sausio 13 d. buvo perduotas Lietuvos Respublikai. Taigi, nuteistasis E. B. buvo sulaikytas pagal Europos arešto orderį ir iki perdavimo Lietuvos Respublikai buvo laikomas suimtu Norvegijos Karalystėje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1079-674/2025.

Iš skundžiamo 2026 m. balandžio 29 d. nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos nustatė, kad dėl E. B. sulaikymo Norvegijos Karalystėje laikotarpio įskaitymo į bausmę į teismą kreiptasi nebuvo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šis E. B. sulaikymo laikas turėtų būti įskaitomas į baudžiamojoje byloje Nr. 1-1079-674/2025 nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, tačiau susiklosčius tokiai situacijai, vadovaujantis proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principu, teisingumo principu, pirmosios instancijos teismas E. B. bendrindamas bausmes BK 64 straipsnio pagrindu, atsižvelgė (minusavo) į šį jo laikiname sulaikyme išbūtą laiką Norvegijos Karalystėje.

Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas suėmimas, privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 66 straipsnio 1 dalis). BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, be sprendimų dėl bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės, priverčiamosios medicinos priemonės, turi būti nurodytas ir sprendimas dėl suėmimo įskaitymo į bausmės laiką, kai yra tam pagrindas. Vadinasi, teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas suėmimas, privalo į bausmę įskaityti šio asmens toje baudžiamojoje byloje paskirto suėmimo laiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-404/2006, 2K-408/2012). Pažymėtina, kad šios nuostatos turi būti taikomos ir pagal Europos arešto orderį Lietuvos Respublikai išduotam asmeniui, jei jis iki perdavimo Lietuvos Respublikai buvo suimtas (sulaikytas) užsienio valstybėje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-681/2006).

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą ir formuojamą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas neteisingai ir netinkamai pritaikė BK bei BPK normas, reglamentuojančias suėmimo įskaitymą į paskirtą bausmę. Suėmimo ar laikino sulaikymo įskaitymas į paskirtą bausmę yra galimas tik pagal BK 66 straipsnio nuostatas ir tik konkrečioje byloje, pirmosios instancijos teismas negali revizuoti kitoje baudžiamojoje byloje priimti nuosprendžio. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad vadovaujantis proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo, teisingumo principais, buvo pagrindas E. B. bendrinant bausmes BK 64 straipsnio pagrindu, atsižvelgti (minusuoti) į nuteistojo E. B. laikiname sulaikyme išbūtą laiką Norvegijos Karalystėje. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos nuosprendis yra keistinas, dėl netinkamai pritaikymo baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikto prokuroro apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismas negali bloginti nuteistojo E. B. padėties (BPK 320 straipsnio 4 dalis), skundžiamas nuosprendis yra keistinas nustatant, kad vadovaujantis BK 66 straipsniu, į nuteistajam E. B. paskirtos galutinės bausmės laiką įskaitytinas jo suėmime nuo 2025 m. gruodžio 16 d. iki 2026 m. sausio 13 d. išbūtas laikas.

Dėl nuteistojo E. B. prašymo į jam paskirtos bausmės laiką įskaityti jo suėmime išbūtą laiką nuo 2026 m. sausio 13 d. iki 2026 m. balandžio 29 d., tai šis nuteistojo prašymas yra nepagrįstas ir jis yra atmetamas, nes nuteistasis E. B. nuo 2026 m. sausio 13 d. atlikinėja jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. spalio 10 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-1079-674/2025.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose. Šiaulių apygardos teismo 2026 m. birželio 10 d. nutartimi nuteistajam E. B. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Virginijus Kulikauskas. Apeliacinės instancijos teisme 2026 m. rugpjūčio 17 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje prašoma valstybės naudai priteisti 100 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už E. B. teiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-322/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama tik pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo nuosprendžiu nusprendė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Gynėjas nuteistajam E. B. buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais, bet pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Nors Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą E. B. apeliacinės instancijos teisme yra pagrįstas, tačiau, atsižvelgus į nuteistojo turtinę padėtį – jis šiuo metu niekur nedirba, atlieka laisvės atėmimo bausmę, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Nuteistojo E. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2026 m. balandžio 29 d. nuosprendį pakeisti: Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į E. B. paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2025 m. gruodžio 16 d. iki 2026 m. sausio 13 d. Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą. Nepriteisti iš E. B. valstybės naudai 100 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. rugpjūčio 17 d. pažymą Nr. APD-2026-08353.

Teisėjai Gintarė BunikienėErnesta MontvidienėGražvydas Poškus