Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant prokurorei Dianai Vileikienei (dalyvavo per nuotolinę vaizdo ir garso konferencijų programą „Zoom“),

kaltinamajam E. B., jo gynėjai advokatei Virginijai Pluščiauskienei (dalyvavo per nuotolinę vaizdo ir garso konferencijų programą „Zoom“),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis nevedęs, išsilavinimas vidurinis, dirba, vykdo individualią veiklą, teistas: 1) 2015 m. liepos 10 d. Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 243 straipsnį 225,96 Eur bauda, kuri sumokėta 2015 m. liepos 23 d.; 2) 2019 m: gruodžio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 227 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 3 metams ir automobilio konfiskavimas; 3) 2020 m. liepos 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dali, 243 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bausmės neatlikęs; 4) 2021 m. vasario 4 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64 straipsniu subendrinus su 2020 m. liepos 30 d, nuosprendžiu, laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 d., 9 p., 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose; 5) 2022 m. rugpjūčio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, subendrinus su 2021 m. vasario 4 d. nuosprendžiu, laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams; 6) 2022 m. lapkričio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsniu subendrinus su 2022 rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu, laisvės atėmimu 2 metams 7 mėnesiams; 7) 2023 vasario 28 d., Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, terminuotas laisvės atėmimas 1 metai. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 4 dalimi, LR BK 63 straipsnio 9 dalimi, pagal 2023 m. vasario 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2022 m. lapkričio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu, skirta terminuotas laisvės atėmimas 3 metams 1 mėnesiui. (2025 m. sausio 8 d. paleistas į laisvę lygtinai 9 mėn. 8 d., pagal kalėjimo viršininko 2024-12-20 sprendimą Nr. NĮ-18-1548, vadovaujantis LR BVK 82 straipsnio 3 dalimi, su intensyvia priežiūra), bausmės neatlikęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B., sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: laikotarpyje nuo 2025 m. balandžio 11 d. iki 2025 m. balandžio 13 d. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamajame pastate, tyčia, ne mažiau dvejų kartų, rankomis sudavė stovėjusiai nukentėjusiajai S. S. į galvos sritį, dėl ko S. S. nugriuvo ant lovos, po to, tyčia, ne mažiau penkių kartų, spyrė S. S. į įvairias kūno vietas, po to tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tyčia vieną kartą galva sudavė nukentėjusiajai S. S. į kairį antakį, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai S. S. fizinį skausmą, ir padarydamas nubrozdinimą kairiame antakyje, kraujosruvas kairės akies vokuose, abiejuose žastuose, abiejuose dilbiuose, t. y. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.???

Kaltinamasis E. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai, teismo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies – pripažino sulaužęs akinius ir trenkęs nukentėjusiajai taip sukeliant jai fizinį skausmą, tačiau nepripažino spyręs į įvairias kūno vienas. Nukentėjusiosios S. S. atsiprašė. Teismo posėdžio metu parodė, kad ne jis viską pradėjo. Jis save gynė, buvo pats patyręs fizinį smurtą, viską matė liudytojai. Jis persigalvojo ir nepripažįsta. Nurodė, kad su nukentėjusiąja susipažino prieš porą savaičių, užsimezgė ryšys. Buvo pas S. ,,baliavoti“, paskui pas jį. Daug dienų išgėrinėjo pas jo patėvio brolį namuose, pradėjo konfliktuoti, pradėjo prieš jį kelti rankas. Jau buvo grįžęs pas patėvį, bet ji pasikvietė grįžti, jam trenkė į galvą su taburete, apipylė šaltu vandeniu, apspjovė, tai pripažįsta, kad jis sudavė į veidą, atėmė akinius, gal ir įspyrė nežino. Kai sulaužė akinius, ji sudaužė jo telefoną. Viskas po to apsiramino ir toliau gėrė. Ryte susitaikė. Paskui ji išvažiavo į namus ir parašė pareiškimą. Nurodė, kad ji nenugriuvo, stovėjo toliau. Nespyrė į įvairias kūno vietas. Sudavė į kairį antakį. Nepripažįsta, kad spyrė. Jis irgi buvo sužalotas, bet niekur nesikreipė. Galvoje buvo guzų. Ji jam sudavė su taburete į galvą, su delnais trenkė į veidą. Ji išgėrusi prarandą koordinaciją, išvartė kibirus. Buvo jos pačios virtimų. Jie buvo nemažai išgėrę ir ne pirmą dieną gėrė. Blogai vertina savo elgesį. Viskas vyko pas patėvio brolį. Ne viskas yra tame pačiame name, tik adresas tas pats. Nukentėjusiosios atsiprašė, labai gailisi. Jai skambino kelis kartus iš mamos, tai užblokavo ir mamos numerį, patėvio numerį. Buvo nuėjęs iki namų. Dabar pinigų neturi. Per mamą atlygino 150 eurų. Pripažįsta, kad skolingas. Jis alkoholikas. Išvažiavo gydytis po įvykio, po to liudytojai jam viską papasakojo kaip viskas buvo. Liudytojai K. Š., J. J.. Paaiškino, kad jis akinius paėmiau nuo jos veido ir sulaužė su rankomis, numetė į ,,buržuiką“ juos. Pripažįsta, kad prakirto antakį. Visa akis buvo paraudusi, nešė popieriaus nusivalyti, ėjo pas mamą nusiprausti. Ji jam labai patiko, buvo įsimylėjęs. Po įvykio susitaikė ir gėrė toliau. Vėliau jie kartu gulėjo priklausomybių centre. Mano, kad buvo galimybių išvengti viso šito. Nurodė, kad ji buvo atsiuntusi nuotrauką, kad ant veido buvo užklijuotas bintas. Jis atsimena apie 80 procentų kaip viskas vyko, gal 20 procentų gali neatsiminti. Pripažįsta, kad sumušė S. S., bet nepripažįsta, kad davė su kojomis, klausė liudytojų ir jam papasakojo, kad sudavė iš delno ir galvos. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo kalbėjęs su liudytojais, jis apklaustas tada, kai buvo grįžęs iš ligoninės. Gali būti, kad kažką praleido, bet kad penkis kartus spirtų nebūtų įmanoma užmiršti. Nenori sakyti, kad taip buvo, jeigu nebuvo. Liudytojai K. Š., J. J. kartu vartojo alkoholį su jais. Ji griuvo nežino kiek kartų. Negali pasakyti iš kur ekspertas nustatė tiek smūgių. Pripažino, kad S. sudavė rankomis, kad spyrė neprisimena.

Nukentėjusioji S. S. teismo posėdžio metu parodė, kad jie kartu gėrė. Kas pradėjo konfliktą neatsimena, susipyko, gėrė stiprius gėrimus. Ji buvo sumušta. Į antakį gavo smūgį, buvo parkritusi ant lovos, smūgių neskaičiavo, užsidengusi galvą gulėjo kai buvo spardoma. E. B. spardė, kiek pamena, daugiausiai kliuvo rankoms, nes buvo užsidengusi veidą. Neskaičiavo tų smūgių, juto smūgius ir jų buvo nemažai. Juto fizinį skausmą. Bloga savijauta buvo po įvykio. Buvo taip, kad po daug dienų gėrimo ir įvyko sumušimas. Abiejų rankų nuotraukas išsiuntė buvusiam vyrui, jis persiuntė nuotraukas mamai, kuri atvažiavo jos pasiimti, nes pagalvojo, kad gali viskas blogai baigtis. Prašė, kad atlygintų žalą už sulaužytus akinius, nes tai vertingas daiktas, be jų negali. Nurodė, kad jis paėmė akinius nuo veido ir perlaužė juos per pusę, tada išmetė į židinį. Prašo priteisti 350 Eur, 150 Eur grąžinęs. Prašau atlyginti 200 eurų. Neturtinės žalos nereiškia. Ar tada E. B. buvo apsimovęs batus pasakyti negali. Visi buvo su avalyne, nes kitaip vaikščioti neįmanoma, ten labai didelė netvarka. Paaiškino, kad nebuvo taip, kad ji pastoviai jį parsivestų. Kai prakirto akį, grįžo su jo mama, bandė ją ginti. Buvo atvykusi jos mama ją išsivežti. Ji išvažiavo su ja ir sutiko policijos pareigūnus. Specialiai jo telefono tikrai nedaužė. Jeigu būtų paleidusi iš taburetės, būtų likęs randas, būtų pasakęs ikiteisminiame tyrime. Ji iš karto išvyko su mama, o jis bandė su jos telefonu bėgti. Vijosi dar atsiimti daiktų. Ji neskambino į policiją, siuntė buvusiam vyrui nuotraukas. Kodėl ne policijai skambino negali paaiškinti. Po tiek dienų gėrimo, kai išgeri ,,čierką“ ir krenti gultis, ne tai galvoje. Skausmą juto 10 balų iš 10. Dabar nevartoja alkoholio, po to įvykio viskas kitaip. Tie kurie kartu gėrė matė kaip ją mušė. Visi gėrė viename kambaryje. Po įvykio su E. B. nekalbėjo. Nurodė, kad jo mama atvežė jai 50 eurų ir kitą kartą atvežė 100 eurų. E. B. jai skambinėjo, prašė neiti į teismą, aiškino, kad negaus pinigų. Nurodė, kad jo mama turėjo jos sąskaitos numerį, tai galėjo pervesti pinigus. Nurodė, kad ji buvo atvykusi pas jo mamą, bet ne pas jį. Buvo priklausomybių centre. Jie ten gulėjo kartu, susitikdavo valgykloje, tai buvo neišvengiama. Ten nekalbėjo apie įvykį. Ikiteisminio tyrimo metu apklausoje jos atsiprašė, susitarė, kad grąžins pinigus už akinius. Ji žymiai geriau jaučiasi po ligoninės, nei prieš tai. Jeigu jausdavosi blogai, daktarė nuimdavo vaistus, keisdavo juos, per prievartą nieko nevertė vartoti. Neteisybė, kad po ligoninės jis jautėsi prastai.

Liudytoja B. S. teismo posėdžio metu parodė, kad S. S. yra jos dukra. Nurodė, kad neprisimenu datos, važiavo parsivežti dukros, vaikai buvo pas ją. Jai paskambino ir atsiuntė foto nuotraukas S. draugas P.. Jis Vokietijoje buvo, sakė žiūrėti. S. buvo mušama, su mėlynėmis, ten buvo girtaujama, jis prašė, kad ją ji pasiimtų. Paprašė kaimyno E. J., kad ją nuvežtų į tą vietą, tiksliai nežinojo kur yra dukra. Nuvažiavo iki vietos kur buvo dukra, adreso nežinojo, sutiko E. B., atpažino, kad tai jis, nes ant kojos buvo apykojė. E. B. asmeniškai nepažįsta. Klausė jo kur S., sakė nėra, po to sakė miega, neleido jos pamatyti. Perspėjo E. B., kad kvies policiją, jis atrodė neadekvatus, ji jo išsigando, dėl to pasišalino su vairuotoju E. J. iš to kiemo. Iškvietė policiją. Po to grįžo ten kur buvo dukra, įėjo į namus, E. B. namuose tada nebuvo, dukra sėdėjo ant lovos susivėlusi, atrodė stipriai apsvaigusi nuo alkoholio. Ant veido matėsi sužalojimai, ant veido ir krūtinės mėlynės. Policija atvažiavusi liepė vežti į ligoninę priėmimas buvo Kelmėje. Po to policija liepė vežti daryti galvos tomografiją ir išvežė į Šiaulius. Dukra telefono neturėjo, atsiliepė jos telefonu B., sakė, kad S. jam davė telefoną. Buvo dukra be akinių, kai sėdėjo ant lovos. Neklausė dėl akiniu nieko. Dukra sakė, kad ją sumušė B.. Paaiškino, kad dukra būdama išgėrus yra su charakteriu, ji pastovinti yra už save, bet vyriška jėga didesnė. Jai dukra nieko nepasakojo. Nežino kiek laiko, apie savaitę ji ten buvo. Vaikai pas ją buvo du mėnesius, juos saugojo, nes buvo atimti vaikai. Šiuo metu gražinti vaikai, atimti vaikai buvo dėl girtavimo. Dukra sutiko važiuoti su ja. Nepažinojo B. niekada. Adresą nurodė prieš tai policijos pareigūnai, parvežė ją iš (duomenys neskelbtini), ieškojo to namo. Prieš dieną buvo parvežę policijos pareigūnai dukrą, bet ji ryte vėl išėjo ten pat. Pasakė iš kur parvežė. Sakė tokioje landynėje atsirado, ten siaubas, gyvenimo sąlygos baisios, baisi netvarka, žmonės išgeriantys. Prieš tai jos dukra buvo kitame name, B. mama ją parvedė. Šiuo metu dukra pasikeitė 100 procentų, vaikai sugrąžinti, dukra negeria, nerūko, su vaikais santykiai geri, noras buvo, draugas I. padėjo. Ji tiesiog telefonu paskambino dukrai ir sakė pasakyk kur yra, bet ji nepasakė kur yra.

Liudytojas K. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad jis tik matė kaip davė iš galvos B. S. į kaktą, nes ji puolė ant jo su plyta. Buvo šilta. Du kartus buvo muštynės. Gali būti balandžio mėnuo, pas jį į svečius buvo atvykę, (duomenys neskelbtini). Abu jie susiginčijo ir telefoną, ir akinius numetę sudaužė. Visi buvo išgėrę. Atėjo į svečius S. su E., jos nepažinojo. Dvi paras buvo, daug geriama buvo, jis nelabai atsimena. Kambarys vienas 6/6. Jo tėvas atskirai ir brolis atskirai gyvena. Jie nedalyvavo vaišėse, buvo keturi. Sugyventinė J. J.. Nuo ryto iki vakaro gėrė, apie dvi paras gėrė. Neišsiblaivė, nelabai pamena. B. buvo ir vartojo jie alkoholį. Tik atsimena, kad iš kaktos gavo. S. labai pati šokinėjo, sugyventinė sakė, kad policija buvo, jis neatsimena. Degtinę gėrė. Agresyviai elgėsi S.. Plytą atėmė ir taburetę. Ant kibiro virto lauke S., net sulūžo kibiras. Nėjo su ja išsiaiškinti, mama išsivežė su policija S.. E. paleido telefoną ir sudaužė S., o jis jos akinius sudaužė. Kad spardė nematė. Jis su tapkėmis buvo, jie su batais. Buvo ne vieną kartą nusiavę, nakvojo dvi naktis. Visi buvo labai išgėrę. Nelabai turi problemų su alkoholiu, išgeria savaitgaliais. Jis tik matė, kad sudavė rankom ir su kakta, su delnu sudavė tris – keturis kartus. Į kaktą kai davė, akiniai buvo jau sulaužyti. Nepamena, kad spirtų, nematė, matomai gal tuo metu miegojo. Kraujo nematė, kad bėgtų, neatsimena, kad policija buvo. Kai tyrėjai pasakojo geriau atsiminė. Ant žemės matė kraujo. Kalbėjo su B., nesakė, kad nespardyk.

Liudytojas K. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jo brolis J. Š. gyvena kartu su žmona D. Š., kuri turi sūnų E. B.. E. B. pažįsta nuo vaikystės, jų tarpusavio santykiai geri, sutarė. Jis gyvena tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), kaip ir E. B., vasarnamyje, kartu su sugyventine J. J.. Tiksliai laikotarpio kada atėjo E. B. ir jo draugė S. S. negali nurodyti, nepamena, nes šį mėnesį dažnai vartojo alkoholį. Tačiau pamena, kad S. S. svečiavosi pas juos tris dienas. S. S. matė pirmą kartą, anksčiau nėra jos matęs. Nuo pirmos dienos S. S. konfliktavo su E. B.. S. S. pirma sudavė jam delnu į veidą, pamena, kad spyrė jam į nugarą, sakė E. B. jai baigti, aprimti, sakė, jai kad gausi, bet ji neaprimo, tada jis supykęs jai trenkė atgal delnu per žandą. Tiksliai dienų ar buvo pirma ar trečia išgertuvių diena, nepamena, tik protarpiais, nes visas tris dienas jie mušėsi ir taikėsi. Pamena, kad išgertuvių metu K. B. trenkė galva S. S. į kaktą, dėl ko sulūžo jos akiniai ir prakirto jai antakį, matė, kad bėgo kraujas. Nepamena, ar dėl to S. S. buvo nugriuvusi. Greitosios pagalbos ji neprašė, pats nekvietė. Pamena, kad S. S. ne kartą buvo nugriuvusi kieme dėl neblaivumo. Daugiau E. B. smurto prieš S. S. neprisimena, kad E. B. būtų jai spyręs, to taip pat nematė. Daugiau, mano, kad papildyti negali, nes kaip ir minėjo ne viską dėl alkoholio vartojimo prisimena. (b. l. 85-86)

K. Š. nurodė, kad davė tokius parodymus, jie teisingi. Nurodė, kad B. normalus charakteris bendrauja su juo normaliai. Apvirto S. ant plastmasinio kibiro, jis sulūžo. Matė dar ir kaip garaže virto. Buvo atvažiavusi S. neblaivi po ligoninės.

Liudytoja J. J. teismo posėdžio metu parodė, kad E. B. ir S. S. žodžiais susipyko ir B. trenkė iš galvos į kaktą S.. Ji buvo blaivi ir matė. Sakė, E. baigt. B. sunervino nukentėjusioji S., jai prakirto antakį ir matė kaip kraujas bėgo. Dėl to taip buvo, nes kažką pasakė, abu buvo užgėrę. Svečiuose buvo dvi paras, nakvojo. Jos namai, K. Š. jos sugyventinis. Yra vienas kambarys. Su delnu matė sudavė B. dar jai. Ne vieną dieną gėrė, jie buvo pas juos. Ji ne viską matė. S. iš jų namų jos mama atvažiavo ir išsivežė. Policiją iškvietė jos mama. Pirmą kartą jie buvo. Jie kiekvieną dieną vartoja alkoholį. Po to įvykio daugiau B. pas juos nebuvo. Tik vieną kartą S. po ligoninės buvo atvažiavusi. Vienas negyvenamas namas, kitame uošvis gyvena, o kitame gale Š. brolis gyvena. Kitame name nebuvo jie nuėję, tik buvo garaže. Be batų buvo kai miegojo tik, o kai vaišinosi su batais buvo. Matė, kad turi B. apykoją, žinojo, kad kalėjime sėdėjo, nežino už ką buvo nuteistas. Geros širdies jis yra, kai jo neerzini. Be akiniu buvo S., tikrai matė kaip telefoną jo sudaužė ir metė akinius. Jai pasakojo sugyventinis. Bandė išeiti S., bet E. sakė, kad niekur nevažiuotų. Bandė sulaikyti, kad nevažiuotų, paėmęs už rankos ją parsivedė į kambarį. Ji tik matė, kad su galva į kaktą davė. Sužalojimus matė, ant S. rankų buvo mėlynes. Ji jai rodė, bet kai ji atvažiavo jau buvo rankos mėlynos, ant veido mėlynių nematė. Kai policija atvažiavo tik prakirstas antakis S. buvo, kitų sužalojimų nebuvo. Nebuvo nugriuvusi ant lovos, nematė. Ji jai nieko nepasakojo tik rodė mėlynes ant rankų. Du kartus policija buvo atvažiavusi, B. ieškojo. Buvo paieška S., prieš tai buvo policija.

Pareiškimu kreipėsi S. S., kuri prašo įstatymo nustatyta tvarka nubausti E. B., gyvenantį (duomenys neskelbtini), kuris laikotarpyje nuo 2025 m. balandžio 11 d. iki 2025 m. balandžio 13 d. ją sumušė. Dėl to ji pajautė fizinį skausmą (1 t., b. l. 14 - 21).

Asmens apžiūros protokole užfiksuota, asmens sutikimu, nukentėjusioji S. S.. Apžiūros metu ant dešinės rankos iš išorinės pusės ir vidinės pusės matyti kraujosruvos, ant kairės rankos vidinės ir išorinės pusės matyti kraujosruvos, ant dešinės pusės šlaunies matyti kraujosruva, taip pat matyti ant nugaros kraujosruva (1 t., b. l. 39-41).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G434/2025(04) nurodyta, kad S. S. nustatyti kūno sužalojimai: nubrozdinimas kairiame antakyje, kraujosruvos kairės akies vokuose, abiejuose žastuose, abiejose alkūnėse, abiejuose dilbiuose, abiejose krūtyse, nugaros kairėje pusėje, dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje. S. S. nustatytiems sužalojimams padaryti reikėjo 24 trauminių poveikių bukais kietais daiktais. S. S. nustatyti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. S. S. nustatyti kūno sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. S. S. nustatyti kūno sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tiek sužalojimų visuma, tiek ir kiekvienas sužalojimas atskirai (1 t., b. l. 54 - 56).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta - medinis, juodos spalvos pastas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pastatas gyvenamas, pro mėlynos spalvos medines duris patenka į pastato vidų. Pastate yra viena patalpa, kuri apstatyta baldais. Viduryje stovi stalas, matosi išgertuvių pėdsakai. Apžiūros metu kraujo ar kitų nusikalstamos veikos pėdsakų nepastebėta. Apžiūros metu fotografuota, nieko nepaimta (1 t., b. l. 31 - 33).

2025 m. balandžio 14 d. Tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2025 m. balandžio 13 d. 18.22 val. dirbant kartu su tyrėju M. K. buvo gautas pranešimas, kad: „Dabar name galimai prievarta laikoma pranešėjos dukra, 36 m. Pranešėja atvyko pas ją, bet neatidaro asmenys durų. Pranešėja nori, kad būtų patikrinta ar dukrai nieko neatsitiko. GMP poreikis nežinomas.“ Nuvykus radome pranešėją B. S., kuri teigė sužinojusi, kad jos pilnametė dukra yra sumušta ir atvyko jos pasiimti adresu (duomenys neskelbtini). Moteris teigė, kad jos dukra S. S. yra neblaivi ir sumušta. Kartu buvusi neblaivi (3.42 prom.) S. S., gimusi (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad vartojo alkoholį su pažįstamu E. B., tarp jų kilo konfliktas ir E. B. ją sumušė, spardė kojomis. Moteris parodė kraujosruvas ant rankų, prakirstą antakį. Dėl nustatyto sunkaus girtumo S. S. nebuvo galimybės apklausti ar priimti iš jos pareiškimą, moteris išvyko apžiūrai į Kelmės ligoninės priėmimo skyrių. Nukentėjusioji teigė, kad išsiblaiviusi pageidaus rašyti pareiškimą. Buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), kur rastas neblaivus (3.19 prom.) E. B., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris teigė, kad vartojo alkoholį su S. S., neneigė, kad tarp jų buvo kilęs konfliktas, tačiau neigė prieš ją smurtavęs. Apžiūrėta įvykio vieta, nustatyta liudininkė J. J., kuri nebuvo apklausta. J. J. teigė, kad išgertuvių metu jos namuose S. S. pradėjo konfliktuoti su E. B. ir konflikto metu vyras trenkė S. S.. E. B. yra paleistas iš įkalinimo įstaigos, jam uždėta apykojė. Girtumai tikrinti alkoholio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARLN-0574, patikros Nr. 215570, galioja iki 2025-06-01 (1 t., b. l. 7-9)

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. To paties straipsnio 3 dalyje – kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiais nusikaltimais kėsinamasi į žmogaus sveikatą ir kūno neliečiamumą. Objektyviai tai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 1 dalį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, Nr. 2K-474-489/2016, Nr. 2K-227-788/2017, Nr. 2K-128-895/2019).

E. B. kaltė dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje įrodyta jo paties daliniu prisipažinimu, nukentėjusiosios duotais parodymais teismo posėdžio metu, liudytojų parodymais, kita ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkta medžiaga:

Kaltinamasis E. B. savo kaltę pripažino iš dalies, neigė nukentėjusiąją spardęs, tačiau nurodė, kad sudavė į veido sritį, antakį, sulaužė akinius. Nurodė, kad konfliktavo su S. S., kad pati S. S. buvo agresyvi, tačiau tiksliai neprisimena visų aplinkybių dėl girtumo, mano negali būti taip, kad spardė ir to neprisimintų. Pripažino, kad sudavė S. S. per veidą, trenkė galva į jos antakį. Taip pat nurodė, kad pati S. S. dėl girtumo ne kartą virto, šią aplinkybę patvirtino ir liudytojai. Visas minėtas aplinkybes patvirtino nukentėjusioji, ji pripažino, taip pat buvusi neblaivi, tarp jos su kaltinamuoju vyko konfliktai. Liudytojai nurodė, kad nukentėjusioji ir kaltinamasis konfliktavo, konflikto metu buvo sulaužyti S. S. akiniai - kai galva E. B. trenkė S. į kaktą, dužo akiniai, prakirstas antakis. Nė vienas iš liudytojų nematė, kad E. B. būtų spyręs, nurodė, kad dar trenkė ne kartą ranka. E. B. taip pat nepripažįsta spyręs. Kaltinamojo, liudytojų, nukentėjusiosios nurodytos įvykio aplinkybės grindžiamos kita byloje surinkta medžiaga: asmens apžiūros protokolas, tarnybinis pranešimas, kur fiksuota, kad E. B. buvo neblaivus, nustatyta 3,19 prom. neblaivumas, įvykio vietos apžiūros protokolas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G434/2025(04), kur nurodyti S. S. padaryti kūno sužalojimai: nubrozdinimas kairiame antakyje, kraujosruvos kairės akies vokuose, abiejuose žastuose, abiejose alkūnėse, abiejuose dilbiuose, abiejose krūtyse, nugaros kairėje pusėje, dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, kurie sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G434/2025(04) matyti, kad nukentėjusiosios patirti kūno sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Pagal išvadą matyti, kad tikėtina buvus spyrius kojomis, nes išvadoje nurodyta, kad yra kraujosruvos ant kojų, krūtų. Be to nukentėjusioji nurodė, kad ji buvo nuvirtusi, ją kaltinamasis spardė kojomis, tai ji dengėsi rankomis. Atitinkamai šios aplinkybės pagrindžia kraujosruvas ant nukentėjusiosios rankų. Iš pateikto akivaizdu, kad S. S. nežymų sveikatos sutrikdymą patyrė konfliktų su E. B. metu nuo jo suduodamų smūgiu galva, rankomis, kojomis. Taip pat nustatyta, kad nukentėjusioji kaltinamajam nėra nei sutuoktinė, nei sugyventinė, taip pat nėra duomenų, kad jie gyventų kartu ir vestų bendrą ūkį.

Teismas, vadovaudamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, juos visus išsamiai ir objektyviai išanalizavus bei sugretinus tarpusavyje pripažįsta, kad kaltinamasis E. B. nukentėjusiajai S. S. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą - tai yra tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, gyvenamajame pastate, tyčia, ne mažiau dviejų kartų, rankomis sudavė stovėjusiai nukentėjusiajai į galvos sritį, dėl ko ji nugriuvo ant lovos, po to, tyčia, ne mažiau penkių kartų, spyrė nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas, po to tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tyčia vieną kartą galva sudavė nukentėjusiajai į kairį antakį, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarydamas nubrozdinimą kairiame antakyje, kraujosruvas kairės akies vokuose, abiejuose žastuose, abiejuose dilbiuose, t. y. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstytą bei į kaltinamojo E. B. atliktus neteisėtus tyčinius veiksmus, į tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir jų pasekmes, bei to norėjo, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo E. B. kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo padaryto nusikaltimo pobūdį, sunkumą, į tai, kad E. B., būdamas teistas, paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos, t.y. dar pilnai neatlikęs bausmės, padarė naują tyčinį nusikaltimą (šiuo atveju smurtinį), taipogi į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius byloje esančius duomenis ir kitas bylos aplinkybes, sprendžia ir pripažįsta, kad kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamojo E. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltinamasis iš dalies prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas ir 13 punktas).

Kaltinamasis E. B. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė lygtinio paleidimo metu, kai bausmė pagal ankstesnį nuosprendį dar neatlikta. Praeityje kaltinamasis teistas septynis kartus, paskutinį kartą teistas 2023 m. vasario 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir buvo paleistas lygtinai 2025 m. sausio 8 d. pagal kalėjimo viršininko 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. NĮ-18-15-48 (1 t., b. l. 114-128, 129-137, 138), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 139-144), dirbantis (1 t., b. l. 145), nėra duomenų, kad būtų registruotas įskaitoje dėl psichikos sutrikimų, o yra įskaitoje dėl priklausomybės ligų, gydytas (1 t., b. l. 150, 154, 158). E. B. nevedęs.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į visas byloje nustatytas aplinkybes, veikos pavojingumą (kaltinamasis ne pirmą kartą panaudojo fizinį smurtą kito asmens atžvilgiu). Kaltinamasis E. B. savo kaltę pripažino visiškai ikiteisminio tyrimo metu, o bylą nagrinėjant teisme prisipažino iš dalies - poziciją pakeitė ir sutiko tik su tuo, kad galva trenkė nukentėjusiajai į antakį, kurį prakirto, tačiau nepripažino ją spardęs. Nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo metu. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad iš ankstesnių nubaudimų išvadų nedaro, linkęs daryti nusikaltimus prieš žmogaus sveikatą. Siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bei paveikti jį laikytis įstatymų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymą, atsižvelgiant į tai, kad iš nubaudimų išvadų visiškai nedaro, kad jis jau teistas laisvės atėmimu ir anksčiau, skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, t.y. už nusikaltimą numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje skirtina vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

E. B. 2023 m. vasario 28 d. teistas Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 3 metus 1 mėnesį laisvės atėmimo. 2024 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo viršininko sprendimu Nr. NĮ-18-1548 E. B. paleistas lygtinai likus neatliktos laisvės atėmimo bausmės 9 mėnesiams ir 8 dienoms, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 3 dalimi, taikant intensyvią priežiūrą (1 t., b. l. 129-137, 138).

Bylos duomenimis nustatyta, kad E. B. nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo metu, t.y. 2025 m. balandžio 11-13 dienomis, kai lygtinai paleistas 2025 m. sausio 8 d. (1 t., b. l. 138). Pagal teismų praktiką, jei asmuo padaro naują nusikalstamą veiką neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam skirtos bausmės (lygtinio paleidimo metu), bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 64 straipsniu. Kaip ir šiuo atveju, E. B. padarė nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 1 dalis), taip ir 2023 m. vasario 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu nuteistas už nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 138 straipsnio 1 dalis), be to jis ir anksčiau yra teistas už tapatų nusikaltimą. Atsižvelgiant į tai, kad E. B. ne kartą teistas už nusikaltimus žmogaus sveikatai, iš nuteisimų išvadų nedaro, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė ir 2023 m. vasario 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu skirta bausmė bendrintinos visiškai jas sudedant (BK 64 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju pažymėtina, kad bausmes bendrinant pagal BK 64 straipsnį, esminės reikšmės turi naujos nusikalstamos veikos padarymo laikas, t.y. aplinkybė, jos veika padaryta lygtinio paleidimo metu, kai realus bausmės vykdymas buvo sustabdytas.

E. B. vykdė 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir 2024 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo viršininko sprendimu Nr. NĮ-18-1548 paleistas lygtinai likus neatliktos laisvės atėmimo bausmės 9 mėnesiams ir 8 dienoms (1 t., b. l. 138).

Teismų praktikoje yra nurodyta, kad pagal teisinį reglamentavimą, naujos nusikalstamos veikos padarymas lygtinio paleidimo laikotarpiu sukelia nuteistajam teisinių pasekmių, toks asmuo nėra laikomas atlikusiu bausmę suėjus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos terminui, o jo neatlikta pagal ankstesnįjį teismo nuosprendį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, padarytą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, pagal BK 64 straipsnio nuostatas. Laikas nuo paleidimo iš pataisos įstaigos iki naujo nusikaltimo padarymo nelaikomas atlikta bausme, taigi į atliktos bausmės laiką neįskaičiuojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-199/2014, 2K-47-628/2014, 2K-56-495/2022, 2K-51-387/2024).

Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, t.y. į tai, kad E. B. naują nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo metu, esminės reikšmės skiriant bausmę neturi tai, kad lygtinio paleidimo iš Alytaus kalėjimo terminas sueina 2025 m. spalio 16 d. Nagrinėjamu atveju, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė yra subendrintina su E. B. lygtinai paleidžiant likusia neatlikta laisvės atėmimo bausme – 9 mėnesiais 8 dienomis ir skirtina 1 metų 9 mėnesių 8 dienų laisvės atėmimo bausmė (BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalys).

E. B. skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 110-113), kuri paliekama galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl civilinio ieškinio išsprendimo ir advokato išlaidų

Baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys – 2025 m. rugpjūčio 4 d. nukentėjusioji S. S. pateikė civilinį ieškinį, prašo priteisti 200 Eur. Nurodė, kad civilinis ieškinys dėl sulaužytų akinių. Kaltinamasis buvo žadėjęs iki teismo grąžinti visą sumą už akinius, t.y. 350 Eur, tačiau per du kartus grąžino tik 150 Eur. Neturtinės žalos neprašo.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji pareiškė ieškinį dėl turtinės žalos. Kaltinamasis neginčijo, kad akiniai buvo sulaužyti, jis žadėjo atlyginti, bet neatlygino kol kas visos sumos, tai civilinis ieškinys tenkintinas. Iš kaltinamojo E. B. priteisti S. S. 200 Eur žalos atlyginimo.

Kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka (BPK 160 straipsnio 1 dalis). BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad E. B. buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kaltinamąjį gynė advokatė V. Pluščiauskienė. Nustatyta, kad kaltinamajam buvo privalomas gynėjas , ners be gynėjo pagalbos jo interesai nebūtų tinkamai ginami . E. B. gynėjas paskirtas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi, kai siekiama, kad tinkamai būtų atstovauti kaltinamojo interesai (1 t., b. l. 196, 197). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis paleistas į laisvę lygtinai, į tai, kad gynėjas privalomas, siekiama, kad jo interesai būtų tinkamai ginami, taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301- 308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia

E. B. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi pripažinti recidyvistu.

E. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir prie šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės – 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo, pridėti 2023 m. vasario 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu paskirtą ir 2024 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo viršininko sprendimu Nr. NĮ-18-1548 E. B. paleidus lygtinai likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmę - 9 (devynis) mėnesius 8 (aštuonias) dienas, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 9 (devynis) mėnesius 8 (aštuonias) dienas laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo dienos.

E. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Patenkinti nukentėjusiosios S. S. civilinį ieškinį visiškai dėl turtinės žalos atlyginimo. Priteisti iš E. B. S. S. 200 Eur (du šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.