Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. DOK-3151/2026 Bylos Nr. BIK-721/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47312-2024-8 Procesinio sprendimo kategorija: 2.8.1.3; 2.8.1.4 (N)(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Algimanto Valantino, spręsdama atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės K. K. ir jo gynėjo advokato Syverino Bacevičiaus (Syveryn Bacevič) kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 10 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasatoriai kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir K. K. išteisinti; priteisti K. K. išlaidas, patirtas teisinei pagalbai apmokėti. Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai padarė esminius BPK pažeidimus, kurie lėmė nepagrįstą ir neteisėtą baudžiamosios atsakomybės taikymą, t. y. inkriminavo BK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką nenustatęs būtinojo jos sudėties požymio-fizinio skausmo sukėlimo realumo ir tikrumo. Įrodymus vertino selektyviai, tinkamai jų nesugretindami visumoje, nevertino liudytojų parodymų jų patikimumo aspektu. Faktinės bylos aplinkybės nustatytos remiantis vien tik nukentėjusiosios I. K. parodymais, kad abiejų įvykių metu ji verkė ir jai skaudėjo. Byloje nėra kitų duomenų, patvirtinančių, kad I. K. nurodomi įvykiai būtų realiai įvykę. Kasatorių vertinimu, žemesnės instancijos teismų nustatytos faktinės aplinkybės ir liudytojų parodymai sudaro pagrindą spręsti, kad K. K. veiksmai ir jų pavojingumo laipsnis nesiekia tokio lygio, kad būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė. Tačiau baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo klausimo teismai detaliau neanalizavo, tik lakoniškai pasisakė, kad šie kaltinamojo argumentai tėra jo gynybinė pozicija. Žemesnės instancijos teismai, spręsdami dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, neatsižvelgė į byloje nustatytas faktines aplinkybes, o ypač išvadą, kad pavojingumo laipsnis šiuo atveju nesiekia įprasto pavojingumo laipsnio BK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtintai veikai, taip pat nevertino vaiko būsenos, priežastinio ryšio, žalos realumo. Priteisė neturtinės žalos dydį, atitinkantį teismų praktiką, kurioje faktiškai nustatytas aukščiausias pavojingumo laipsnis. Taigi priteisė akivaizdžiai neproporcingą neturtinės žalos dydžio atlyginimą, tinkamai nemotyvavo tokio savo sprendimo.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas baudžiamąją bylą kasacine tvarka, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Klausimai, ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės galutinai išsprendžiami apeliacinės instancijos teisme. Taigi, kasaciniame skunde turi būti keliami tik teisės taikymo ir aiškinimo, o ne fakto ar kiti su materialiosios teisės taikymu ar proceso teisės pažeidimais nesusiję klausimai.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad tokio pobūdžio argumentais iš esmės siekiama pakartotinio, K. K. palankaus byloje esančių įrodymų vertinimo, kitokių faktinių aplinkybių, nei jas nustatė žemesnės instancijos teismai, nustatymo. Tačiau tokie faktinio pobūdžio argumentai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-82-699/2018, 6 punktas; 2023 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-38-1073/2023, 83 punktas; ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2016 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016, 26 punktas; ir kt.). Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad formalus nesutikimas su nepalankiais teismų sprendimais, dėstant įstatymų nuostatas, cituojant teismų praktiką, pateikiant savą įrodymų interpretavimą ir savaip nustatant veikos faktines aplinkybes, nėra vienas iš apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, juo labiau grindžiamas teisiniais argumentais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-47-648/2024, 7 punktas).

Pažymėtina ir tai, kad dalis kasacinio skundo argumentų (dėl baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo, neturtinės žalos dydžio nustatymo) atitinka jau išnagrinėto apeliacinio skundo argumentus. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, juos įvertino pateikdamas motyvuotas išvadas. Kasatoriai nepateikia teisinių argumentų, kurie rodytų apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumą bei sudarytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasaciniame skunde turi būti nurodytas kasatoriaus prašymas, kuris turi atitikti BPK 382 straipsnio 2–6 punktuose nurodytą teismo sprendimą. Paduotame skunde prašoma K. K. išteisinti dėl BK 140 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos. Toks prašymas neatitinka BPK 382 straipsnyje nurodytų kasacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio kasacinę bylą, įgaliojimų. Taigi, kasacinio skundo prašymas yra suformuluotas netinkamai.

Nesant teisinių argumentų, kuriuos būtų galima vertinti kaip teisiškai reikšmingus dėl galimai padarytų esminių BPK pažeidimų ar (ir) netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės K. K. ir jo gynėjo advokato Syverino Bacevičiaus (Syveryn Bacevič) kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.