Telšių apylinkės teismo nutartis

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Laura Maciutė, sekretoriaujant Samantai Petkienei, dalyvaujant pareiškėjams V. S., A. L., pareiškėjų atstovei advokatei Juritai Repšienei, suinteresuotiems asmenims Telšių rajono 3-ojo notarų biuro notarui Gediminui Perminui (nuotoliniu būdu), R. K. ir jos atstovui advokatui Audriui Karpinskui, I. J., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. S. ir A. L. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje Telšių rajono 3-ojo notarų biuro notaras Gediminas Perminas, R. K., I. J.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjai V. S., A. L. bei jų atstovė advokatė Jurita Repšienė skundą palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė tenkinti.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo notaras Gediminas Perminas papildomai paaiškino, kad 2005 m. mirus S. L. užvesta paveldėjimo byla. Buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į pinigines lėšas bei vienai iš įpėdinių išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą į dalį turto. Paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą į žemės sklypus nebuvo išduotas, kadangi buvo kilęs ginčas tarp įpėdinių dėl testamento turinio. 2006 m. balandžio 14 d. A. L. kreipėsi į notaro biurą su prašymu dėl paveldėjimo bylos stabdymo, nes ketino kreiptis į teismą dėl testamento turinio išaiškinimo. Kadangi I. J. buvo praleidusi terminą palikimui priimti, 2006 m. birželio 5 d. A. L. ir R. K. įtraukė ją į įpėdinių ratą. 2010 m. kovo 23 d. siuntė A. L. kvietimą atvykti į notaro biurą, kad būtų galima užbaigti paveldėjimo bylą. Kitiems įpėdiniams kvietimų nesiuntė, nes jie buvo pasakę, kad kreipsis į teismą dėl testamento panaikinimo. Teikė užklausas teismui ar įpėdiniai kreipėsi dėl testamento išaiškinimo ir/ar jo panaikinimo. Gavo atsakymą, kad niekas iš įpėdinių į teismą nesikreipė. Pagal tokį testamento turinį paveldėjimo teisės liudijimo išduoti negali, nes nėra aiškiai apibrėžta turto dalis, kuri turėtų atitekti įpėdiniui.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo I. J. papildomai paaiškino, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) r. Pas ją mama (S. L.) maždaug iki 2000 m. atvažiuodavo su autobusu ar traukiniu ir sakydavo, kad „pabėgo“ iš namų. Sakydavo, kad ją namuose „spaudžia“ dėl testamento sudarymo. Brolio žmona R. amžinai dejuodavo, kad jos vaikai bus metami į gatvę. Mama yra sakiusi, kad jai ir sesei paliks žemės. Dėl brolio taip pat sakė nepergyventi, tai iš jos kalbų suprato, kad mama planavo ir jam palikti dalį žemės. Mama sakydavo – vaikai nesipykit, žemės užteks visiems. Kuriose konkrečiai vietose kam paliks – neįvardino. Mama sakė, kad sudarė testamentą, kuriuo pirmą namo aukštą užrašė anūkei V. L. Kad būtų keitusi testamentą – nesakė. Mama žinojo, kokiose konkrečiai vietose jai bus atkurta nuosavybės teisė į žemę. Žeme ir mišku faktiškai naudodavosi brolis. Mamai yra sakiusi, kad brolis kerta mišką ir parduoda, o jai iš to nieko nekliūva. Po mamos mirties visus sklypus valdė brolis, buvo išnuomojęs ūkininkams. O ji dar ir žemės mokestį turėjo mokėti. Po nepriklausomybės atkūrimo mama jai perleido apie 3,25 ha žemės, kuri buvo perkelta į (duomenys neskelbtini) r., broliui apie 4 ha, vadinamos „druskos kalnu“, o sesei žemę perleido mamos sesuo. Kieno buvo ta žemė – nežino, tačiau ne iš tų 15 ha.

Teismo posėdžio metu liudytoja N. U. paaiškino, kad nuo 1995 m. iki 2022 m. Telšių mieste užėmė notaro pareigas, dirbo apie 27 m. Nurodė, kad ji tvirtino tiek 2001 m. gegužės 17 d., tiek ir 2004 m. birželio 14 d. testatorės S. L. sudarytus testamentus. Tuo metu galiojo ne visi registrai. Reikėjo įsitikinti testatoriaus veiksnumu. Jai jokių abejonių dėl testatorės veiksnumo neiškilo. Priešingu atveju nebūtų tvirtinusi testamentų. Pažymėjo, kad notarai tvirtindami testamentą neprivalo nustatyti turto priklausymo testatoriui fakto ar tikrinti giminystės. Šiuos duomenis turi pateikti įpėdiniai palikimo priėmimo metu. Pasirašant testamentą gali dalyvauti būsimi įpėdiniai, bet šiuo atveju įpėdiniai nedalyvavo, nes tokiu atveju būtų pažymėta testamente. Testatorė buvo atvykusi viena, jos niekas neįtakojo. Sudarydama testamentą testatorė dar negalėjo žinoti į kokį konkrečiai turtą jai bus atkurtos nuosavybės teisės, nepateikus jokių konkrečių dokumentų ji negalėjo į testamentą įrašyti konkretaus žemės sklypo ploto. Dėl to ir buvo padarytas įrašas, kad paliekamas sklypas (duomenys neskelbtini). Testatorė įsivaizdavo, kad yra vienas žemės sklypas. Prie testamento jokia medžiaga nebuvo pridėta. Nuosavybės teisės buvo atkurtos 2006 m., t. y. po testatorės mirties. Notarinėje praktikoje yra išaiškinta, kad jeigu vieno savininko žemės sklypas buvo atkurtas kitoje vietoje arba išskaidytas į kelis sklypus, reiškia, kad vienoje vietoje nebuvo laisvo sklypo arba trukdė koks nors kelias, upelis ar kt. Jeigu pagal vieną sprendimą, vieną išvadą, vieno savininko atkurta žemė – jai nebūtų kilę klausimo ar išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad testatorė S. L. 1998 m. sausio 12 d. Telšių apskrities viršininko administracijai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises (natūra) į bendro 15,12 ha buvusio žemės savininko L. G. žemės plotą, (duomenys neskelbtini) kaime. 1991 m. rugsėjo 10 d. teiktame prašyme S. L. išreiškė pageidavimą susigrąžinti žemę buvusioje vietoje.

Iš Telšių apskrities Telšių rajono žemėtvarkos skyriaus 1998 m. sausio 20 d. pažymos Nr. 176 „Dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų“ matyti, kad S. L. priklausė atkurti nuosavybės teises į 15,12 ha bendro ploto žemės sklypą, iš kurio 11,94 ha žemės ir 3,18 ha miško, kurią nuosavybės teise valdė L. G. (duomenys neskelbtini).

S. L. 2001 m. gegužės 17 d. sudarė testamentą, notarinio registro Nr. 3952, kuriuo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis ji nusprendė palikti vaikaičiams V. L. (dabar – S.) ir A. L., o gyvenamojo namo pirmą aukštą, ½ dalį ūkinių pastatų ir žemės sklypo prie šių pastatų, esančius (duomenys neskelbtini) – vaikaitei V. L.

2003 m. kovo 5 d. buvo surašytas Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas, kuriuo buvo paženklintas žemės ūkio veiklai suformuotas 15,12 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo parengti žemės sklypų planai ir abrisai, suformuoti 4 žemės sklypai. Minėtus dokumentus suderino pasirašydama S. L.

S. L. 2004 m. birželio 14 d. sudarė naują testamentą, notarinio registro Nr. 6244, kuriuo panaikino 2001 m. gegužės 17 d. sudarytą testamentą, notarinio registro Nr. 3952. Minėtu testamentu testatorė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nusprendė palikti sūnui A. L., o jai priklausančius pastatus ir prie jų esančią žemės sklypo dalį, adresu (duomenys neskelbtini) – vaikaitei V. L. (dabar – S.).

S. L. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties, Telšių apskrities viršininko 2006 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. 78-14898 ir Telšių apskrities viršininko 2006 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. P1.Ž-189, jai buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į keturis, 15,12 ha bendro ploto, žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Žemės sklypai buvo suformuoti natūra buvusioje vietoje, kuri buvo laisva ir neužimta valstybės išperkama ir neprivatizuojama žemė arba asmeniniam ūkiui skirta žeme.

Po S. L. mirties Telšių rajono 3-ajame notarų biure užvesta paveldėjimo byla. Notaras

2006 m. balandžio 7 d. V. L. išdavė paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą į ½ dalį žemės sklypo su jame esančiomis 3/5 dalimis gyvenamojo namo, ūkiniu pastatu, malkine, 3/5 dalimis kitų statinių, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat 2006 m. liepos 20 d. S. L. vaikams A. L., R. K. ir I. J. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į pinigines lėšas, esančias AB „Hansabankas“ banke.

A. L. 2006 m. balandžio 14 d. paveldėjimo bylą vedančiam notarui Gediminui Perminui pateikė prašymą nespręsti klausimų dėl paveldėjimo teisės liudijimų jo seserims R. K. ir I. J. išdavimo, nurodydamas, kad pastarosios pretenduoja į jam testamentu paliktą žemės sklypą, su kuo jis nesutinka ir ketina kreiptis į teismą. R. K. 2010 m. gegužės 10 d. notarui pateikė prašymą neišduoti A. L. paveldėjimo teisės liudijimo, nes ketina kreiptis į teismą dėl testamento turinio išaiškinimo.

A. L., atstovaujamas A. L., 2025 m. kovo 25 d. kreipėsi į notarą prašydamas išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į 4 žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Telšių rajono 3-ojo notarų biuro notaras Gediminas Perminas 2025 m. gegužės 7 d. nutarimu atsisakė atlikti notarinį veiksmą nurodydamas, kad S. L. 2004 m. birželio 14 d. testamente, notarinio registro Nr. 6244, nėra nurodytas sklypo plotas, unikalus ar kadastrinis numeris, kuriais vadovaujantis būtų galima identifikuoti paveldimą turtą ir į jį išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą. Be to, testamente nurodomas tik vienas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), o pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis mirusiosios vardu registruoti 4 žemės sklypai. Taip pat tarp įpėdinių yra kilęs ginčas dėl testamente nurodyto turto paveldėjimo.

A. L. nesutikdamas su notaro priimtu nutarimu, 2025 m. gegužės 29 d. pateikė skundą dėl notaro veiksmų.

Telšių apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-4575-1037/2025 pareiškėjo A. L. skundą dėl notaro veiksmų tenkino iš dalies ir įpareigojo Telšių rajono 3-ojo notarų biuro notarą Gediminą Perminą išduoti pareiškėjui A. L. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į žemės sklypus, kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas 2026 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-158-852/2026, tenkindamas suinteresuoto asmens R. K. atskirąjį skundą, Telšių apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartį panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas A. L. (duomenys neskelbtini) mirė. Jo palikimą priėmė vaikai – V. S. ir A. L.

2026 m. balandžio 7 d. nutartimi pareiškėjas A. L. pakeistas jo teisių perėmėjais V. S. ir A. L.

Dėl notaro atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą (ne)teisėtumo.

Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, kurio išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Vis tik dažnai teisių į paveldėtą turtą įgyvendinimui (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.) reikalingas dokumentas, patvirtinantis įpėdinio teisių į palikimą įgijimą, todėl palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti notaro išduoti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.66 straipsnis). Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 2 punktą paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra vienas iš notarų atliekamų notarinių veiksmų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad notaras Gedinimas Perminas 2025 m. gegužės 7 d. nutarimu atsisakė atlikti notarinį veiksmą, t. y. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą A. L. pagal 2004 m. birželio 14 d. testamentą, nurodydamas, kad testamento turinys yra neaiškus, nėra galimybės identifikuoti kurį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), testatorė paliko įpėdiniui, nes minėtoje vietoje mirusiosios vardu registruoti 4 žemės sklypai. Be to, tarp įpėdinių yra kilęs ginčas dėl testamente nurodyto turto paveldėjimo. Skųsdamas notaro veiksmus, pareiškėjas A. L., o pastarajam bylos nagrinėjimo metu mirus – jo įpėdiniai V. S. ir A. L., prašė panaikinti pirmiau nurodytą notaro nutarimą ir įpareigoti notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą. Pažymėtina, kad notarui, kaip valstybės įgaliotam asmeniui, atliekančiam Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, yra taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai. Notaras savo funkcijas turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Ši nuostata taikytina ir išduodant paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimo turinys, kai paveldima pagal testamentą, turi tiksliai atitikti testamente išdėstytą testatoriaus valią. Dėl to notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą, turi būti įsitikinęs dėl testatoriaus valios, išreikštos testamente, aiškiai suprasti jo patvarkymų dėl palikimo esmę. Paprastai dėl to nekyla problemų, kai testamento turinys yra nuoseklus, nedviprasmiškas, neprieštaringas, testamentas surašytas, vartojant standartinę teisinę terminiją ir sąvokas, apibrėžtas teisės normų. Pagal CK 5.18 straipsnio 2 dalį testamento teksto klaidos, netikslus asmenų įvardijimas, tai, kad kokio nors asmens ar daikto savybė ar padėtis pasikeitė ar išnyko, jei iš testamento turinio testatoriaus valia aiški, neturi reikšmės, taigi tokie netikslumai nėra kliūtis išduoti paveldėjimo teisės liudijimą dėl testamento neaiškumo. Tačiau galimi ir tokie atvejai, kai testamento turinį galima aiškinti įvairiai (skirtingai), arba jo turinio esminės dalys prieštarauja viena kitai ir kartu panaikina viena kitą ar iš viso neįmanoma nustatyti tikrosios testatoriaus valios (nesuprantamas testamentas – CK 5.16 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaip minėta, notaras neturi įgaliojimų nustatinėti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei spręsti dėl ginčijamų aplinkybių. Kai testamento turinys yra neaiškus, notaras neturi teisės pats jį aiškinti, interpretuoti savo nuožiūra, pasikliauti įpėdinio teikiamu aiškinimu, o įpėdiniams jį aiškinant skirtingai – spręsti, kurio aiškinimas atitinka tikrąją testatoriaus valią. Tokiu atveju notaras privalo atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, o ginčas pagal suinteresuotų asmenų kreipimąsi spręstinas teisme. Išanalizavus teismui pateikto 2004 m. birželio 14 d. S. L. sudaryto testamento turinį nėra pagrindo pripažinti, kad jis yra visiškai aiškus ir nedviprasmiškas, kadangi, kaip teisingai nurodė notaras, nėra aiškiai individualizuotas testamentiniam įpėdiniui paliekamas žemės sklypas, įpėdiniai skirtingai interpretuoja testamento turinį ir tarp jų yra kilęs ginčas dėl paveldimo turto. Teismas įvertinęs minėtas aplinkybes konstatuoja, kad notaro veiksmai atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą A. L. buvo teisėti ir neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams.

Dėl testamento aiškinimo.

Kitas byloje pareikštas reikalavimas – įpareigoti notarą išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą. Tam, kad teismas galėtų nuspręsti, ar yra pagrindas tenkinti šį reikalavimą, būtina aiškinti testamento turinį.

Testatorius laisva valia sprendžia dėl testamento turinio ir turi teisę savo nuožiūra visą turtą ar jo dalį palikti bet kuriam asmeniui (CK 5.18, 5.19 straipsniai). Jeigu testamente įvardytas konkretus daiktas paliekamas įpėdiniui, tai reiškia, kad paliekamas visas daiktas, bet ne jo dalis. Įpėdiniai pagal įstatymą paveldi, jeigu nėra testamento (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.22 straipsnio 1 dalį testatoriaus turto dalis, kuri lieka testamentu nepaskirta, padalijama tarp įpėdinių pagal įstatymą, paveldinčių pagal CK 5.11–5.14 straipsniuose nustatytas taisykles. Prie šių įpėdinių priklauso ir tie įpėdiniai pagal įstatymą, kuriems paveldimo turto dalis priskirta testamentu, jeigu testamente nenustatyta kitaip (CK 5.22 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, esant testamentinių įpėdinių ir įpėdinių, kurie laikomi paveldėtojais pagal įstatymą, ginčui dėl palikimo dalies, teismas turi nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes dėl testamente išreikštos testatoriaus valios, t. y. paliktas testamentu įpėdiniui visas palikėjo turtas ar turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2008).

Nustatant reikšmingas aplinkybes dėl testamente išreikštos testatoriaus valios, svarbu atsižvelgti į tai, kad testamentas yra vienašalis sandoris (CK 1.63 straipsnio 3 dalis, 5.19 straipsnis). Jam, kaip vienašaliam sandoriui, sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies (testatoriaus) valios (CK 1.63 straipsnio 3 dalis). Testamentu išreiškiama tik vieno asmens valia savo nuožiūra palikti visą turtą ar jo dalį vienam ar keliems asmenims arba atimti paveldėjimo teisę iš vieno, kelių ar visų įpėdinių (CK 5.19 straipsnio 1–3 dalys). Pagal CK 1.63 straipsnio 5 dalį vienašaliams sandoriams prievoles ir sutartis reglamentuojančios teisės normos taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja įstatymams ir vienašalio sandorio esmei. Dėl to testamente išreikštos testatoriaus valios turiniui nustatyti sutarčių aiškinimo taisyklės netaikytinos visa apimtimi, nes testamentas yra vienašalis sandoris, bet ne sutartis – dvišalis sandoris, kuriuo sutarties šalys suderina savo valią, pasiekia susitarimą dėl tarpusavio teisių ir pareigų bei susitaria dėl civilinių teisinių santykių sukūrimo, pakeitimo ar nutraukimo. Testamente išreikštai valiai aiškinti sutarčių aiškinimo taisykles reglamentuojančios CK 6.193 – 6.195 straipsnių teisės normos taikytinos tik tiek, kiek tai neprieštarauja testamento, kaip vienašalio sandorio, kuriuo išreikšta tik testatoriaus valia, esmei.

Atsižvelgiant į testamento, kaip paveldėjimo pagrindo, prigimtį ir teisinį reglamentavimą (CK 5.2, 5.15–5.42 straipsniai), kilus įpėdinių ginčui dėl testamente išreikštos testatoriaus valios turinio, šis turi būti nustatomas vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, remiamasi ne vien pažodiniu testamento teksto aiškinimu, bet nagrinėjant tikruosius testatoriaus ketinimus, elgesį iki ir po testamento sudarymo, taip pat vertintinos testamento sudarymo aplinkybės ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės (mutatis mutandis CK 6.193 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į testamento prigimtį, esmę bei jo dalyką, reikšmė (mutatis mutandis CK 6.193 straipsnio 3 dalis). Be to, sprendžiant testatoriaus valios turinio nustatymo klausimą, būtina atsižvelgti į tai, kad negalioja testamentas, kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jeigu iš testamento turinio testatoriaus valia aiški, tai neturi reikšmės testamento teksto klaidos, netikslus asmenų įvardijimas, tai, kad kokio nors asmens arba daikto savybė ar padėtis pasikeitė ar išnyko (CK 5.18 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad mirusioji S. L. pretendavo atkurti nuosavybės teises į jai tenkančią senelio L. G. (duomenys neskelbtini), turėtą žemės dalį, t. y. 15,12 ha. S. L. 1998 m. sausio 12 d. Telšių apskrities viršininko administracijai buvo pateikusi prašymą atkurti nuosavybės teises į žemę natūra. Iš 1991 m. rugsėjo 10 d. teikto prašymo matyti, kad S. L. pageidavo susigrąžinti žemę buvusioje vietoje. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūra buvo baigta tik po testatorės mirties.

Testatorė S. L. iki pat mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Tame pačiame name kartu gyveno ir sūnaus A. L. šeima, t. y. jo sutuoktinė R. L. ir vaikai V. L. (dabar – S.) ir A. L. Iš pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų paaiškinimų nustatyta, kad šeima gyveno ūkiškai. Suinteresuoti asmenys R. K. ir I. J. teismo posėdžio metu iš esmės patvirtino, kad žeme aplink sodybą ir mišku tiek iki S. L. mirties, tiek po jos mirties faktiškai naudojosi A. L. I. J. teismo posėdžio nurodė, jog brolis kirto ir pardavinėjo medieną, po mamos mirties žemę buvo išnuomojęs ūkininkams. O R. K. nurodė, kad brolio žmona R. L. neleido tetai K. V. (mamos seseriai) iš miško kirsti malkų, kurias neva mama buvo pažadėjusi duoti už perleistus 14 ha žemės. Taip pat nurodė, kad kai mama pati nebeturėjo sveikatos, turėtą karvę ir dirbtą žemę perleido broliui.

S. L. 2001 m. gegužės 17 d. sudarė testamentą, kuriuo išreiškė valią žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (į kurį nuosavybės teisės dar nebuvo atkurtos ir tuo metu dar nebuvo pradėti rengti planai bei kiti dokumentai, pagal kuriuos būtų galima kaip nors individualizuoti paliktiną sklypą ir/ar jo dalį), lygiomis dalimis palikti vaikaičiams V. L. (dabar – S.) ir A. L., o gyvenamojo namo pirmą aukštą, ½ dalį ūkinių pastatų ir žemės sklypo prie šių pastatų, esančius (duomenys neskelbtini) – vaikaitei V. L. Testatorė daugiau jokio kito nekilnojamojo turto ar turtinių teisių, be aptartų testamente, neturėjo.

Sudarant 2004 m. birželio 14 d. testamentą, kuriuo buvo panaikintas 2001 m. gegužės 17 d. sudarytas testamentas, S. L. nekilnojamojo turto masė nebuvo pakitusi. Minėtu testamentu testatorė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nusprendė palikti sūnui A. L., o jai priklausančius pastatus ir prie jų esančią žemės sklypo dalį, adresu (duomenys neskelbtini) – vaikaitei V. L. (dabar – S.). Nors iki 2004 m. birželio 14 d. testamento sudarymo 2003 m. kovo 5 d. jau buvo parengtas ir testatorės pasirašytas Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas, kuriuo buvo paženklintas žemės ūkio veiklai suformuotas 15,12 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei galimai galėjo būti parengti 4 formuojamų žemės sklypų planai ir abrisai (nors objektyvių duomenų, kada jie buvo pateikti testatorei pasirašyti – prieš ar po 2004 m. birželio 14 d. testamento sudarymą, byloje nėra), tačiau testatorė neišskyrė, jog sūnui pageidauja palikti tik kažkurį konkretų sklypą ar jo dalį. Kaip minėta, ir antrojo testamento sudarymo metu nuosavybės teisės į žemę testatorei dar nebuvo atkurtos. Testatorė keisdama testamentą, iš esmės atkartojo 2001 m. gegužės 17 d. testamento turinį tik pakeitė valią žemę (duomenys neskelbtini), palikti sūnui, o ne anūkams.

Suinteresuoti asmenys R. K. ir I. J. teismo posėdžio metu teigė, kad jų mama planavo broliui palikti tik vieną sklypą, o likę turėjo būti padalinti joms. R. K. taip pat teigė, kad testamentas buvo keičiamas, nes nebuvo kam prižiūrėti sergančios mamos. Tokie suinteresuotų asmenų argumentai vertintini kaip mažai tikėtini. Kaip minėta, testatorė keisdama testamentą, nenurodė, kad sūnui A. L. pageidauja palikti tik kažkurią konkrečią dalį iš jai atkurtinos nuosavybės. Teismo vertinimu, jei testatorė būtų pageidavusi dalį sklypo/-ų palikti savo dukroms, tą konkrečiai ir būtų nurodžiusi testamente. Šiuo atveju R. K. ir I. J. nei į 2001 m., nei į 2004 m. sudarytus testamentus nebuvo įtrauktos. Be to, byloje nėra ginčo, kad S. L. iki mirties kiekvienam savo vaikui jau buvo perleidusi po tam tikrą dalį turėtos žemės.

Suinteresuotas asmuo R. K. buvo iškėlusi versiją, kad S. L. nuosavybės teises į 3 sklypus (1,15 ha, 1,89 ha ir 0,30 ha ploto) planuota atkurti (duomenys neskelbtini), ir tik vieną (11,78 ha ploto) (duomenys neskelbtini). Minėtas aplinkybes grindė tuo, kad 3 sklypų planuose (1,15 ha, 1,89 ha ir 0,30 ha ploto) ir abrisuose buvo atlikti taisymai nurodant kaimo pavadinimą. R. K. vertinimu, A. L. testamentu buvo paliktas tik vienas 11,78 ha ploto žemės sklypas. Su tokiais R. K. teiginiais sutikti taip pat nėra pagrindo. Teismas, išsamiai išanalizavęs į bylą pateiktą Nuosavybės teisės atkūrimo bylą nenustatė, jog S. L. ketinta nuosavybės teises į žemę atkurti kitoje vietovėje, o ne (duomenys neskelbtini). Kaip minėta, L. G. priklausiusi žemė buvo (duomenys neskelbtini), S. L. pateikė prašymą susigrąžinti žemę buvusioje vietoje, žemės sklypo ribos buvo paženklintos (duomenys neskelbtini), žemės sklypai buvo suformuoti natūra buvusioje vietoje ir kt.

Taip pat svarbu paminėti, jog suinteresuoti asmenys R. K. ir I. J. savaip interpretuodamos S. L. testamente išdėstytą valią, kone 20 m. nesikreipė į teismą nei dėl testamento turinio išaiškinimo, nei dėl jo nuginčijimo. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja, buvusi notarė Nijolė Urbaitienė, kuri tvirtino tiek 2001 m. gegužės 17 d., tiek ir 2004 m. birželio 14 d. testatorės S. L. sudarytus testamentus, pažymėjo, kad jai abejonių dėl testatorės gebėjimo aiškiai išreikšti savo valią neiškilo.

Teismas kompleksiškai įvertinęs visus byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus sprendžia, kad testatorė S. L. siekė sūnui A. L. palikti visą sklypą, į kurį jai priklausė atkurti nuosavybės teises. Aplinkybės, kad S. L. nuosavybės teisės natūra buvo atkurtos ne į vieną, o į 4 žemės sklypus, kaip išaiškinta kasacinio teismo praktikoje – netikslus turto įvardijimas testamente negali pakeisti tikrosios testatoriaus valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-916/2017). Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad A. L. turėjo būti išduotas paveldėjimo teisės pagal 2004 m. birželio 14 d. sudarytą testamentą liudijimas į visus 4 žemės sklypus, kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), todėl yra pagrindas įpareigoti notarą atlikti šį notarinį veiksmą (CPK 513 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų klausimų.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai V. S. ir A. L. iš viso patyrė 2 078,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 57 Eur žyminis mokestis, 21,80 Eur už duomenų gavimą iš archyvo bei 2 000 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Suinteresuotas asmuo R. K. iš viso patyrė 2 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Suinteresuoti asmenys notaras Gediminas Perminas bei I. J. duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tai reiškia, kad kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas. Nurodytoje teisės normoje taip pat yra nustatyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Ar dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, ar jų interesai yra priešingi, svarstant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, gali būti sprendžiama pagal tai, ar sutampa dalyvaujančių asmenų pozicija dėl reikalavimo dalyko. Pavyzdžiui, aplinkybės, kai reikalavimo dalykas yra panaikinti asmens priimtą sprendimą, pripažinti atliktą veiksmą neteisėtu, įpareigoti asmenį atlikti tam tikrą veiksmą, kai tas asmuo nesutinka su reikalavimais, įrodo, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens interesai yra skirtingi ir (ar) priešingi. Tai yra pagrindas nukrypti nuo bendrosios teismo išlaidų neatlyginimo taisyklės ir paskirstyti jas proporcingai padalijant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-695/2020, 59 – 60 punktai).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai prašė: 1) panaikinti 2025 m. gegužės 7 d. Telšių rajono 3-iojo notarų biuro notaro Gedimino Permino nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, 2) įpareigoti notarą išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą pagal S. L. 2004 m. birželio 14 d. testamentą į bendro 15,12 ha ploto žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Taigi byloje buvo sprendžiama dėl notaro atlikto veiksmo – notaro atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą – atitikties įstatymui, t. y. buvo sprendžiama dėl jo teisių ir pareigų, todėl konstatuotinas notaro suinteresuotumas dėl bylos dalies – ginčijamo atsisakymo atlikti notarinį veiksmą panaikinimo – ir atitinkamai priešingumas pareiškėjų suinteresuotumui bylos baigtimi.

Nagrinėjamoje byloje pripažinta, kad notaro nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą buvo teisėtas. Notaro suinteresuotumo bylos baigtimi dėl antrojo reikalavimo, teismas nenustatė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų patirtos bylinėjimosi išlaidos iš notaro nepriteistinos. Kaip minėta, pats notaras duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Suinteresuoti asmenys R. K. ir I. J. byloje palaikė notaro poziciją, pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų R. K. ir I. J. suinteresuotumas bylos baigtimi buvo akivaizdžiai priešingas. Įvertinus nustatytas aplinkybes, byloje priimamą procesinį sprendimą, vadovaujantis pirmiau nurodyta teismų praktika bei teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais yra pagrindas tiek pareiškėjams, tiek minėtiems suinteresuotiems asmenims atlyginti po pusę jų turėtų bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjams V. S. ir A. L. priteistina lygiomis dalimis iš suinteresuotų asmenų R. K. ir I. J. 1 039,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (iš kiekvienos po 519,70 Eur). Suinteresuotam asmeniui R. K. priteistina lygiomis dalimis iš pareiškėjų V. S. ir A. L. 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų (iš kiekvieno po 500 Eur). Kaip minėta, suinteresuotas asmuo I. J. duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Atlikus pareiškėjų V. S., A. L. ir suinteresuoto asmens R. K. bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, suinteresuotam asmeniui R. K. lygiomis dalimis iš pareiškėjų V. S. ir A. L. priteistina 480,30 Eur (1000 Eur – 519,70 Eur) patirtų bylinėjimosi išlaidų (iš kiekvieno po 240,15 Eur).

Valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje iš viso sudaro 90,26 Eur. Vadovaujantis protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principais, šios išlaidos priteistinos lygiomis dalimis iš pareiškėjų V. S. ir A. L. bei suinteresuotų asmenų R. K. ir I. J. (iš kiekvienos šalies po 22,56 Eur) valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).

Nutarčiai įsiteisėjus S. L. nuosavybės teisių atkūrimo bylos originalas grąžintinas Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriui (Respublikos g. 32, Telšiai, 417 kab.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 511, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

skundą tenkinti iš dalies.

Į. T. rajono 3-ojo notarų biuro notarą Gediminą Perminą teisės aktų nustatyta tvarka išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į žemės sklypus, kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pagal S. L. 2004 m. birželio 14 d. sudarytą testamentą, notarinio registro Nr. 6244.

Priteisti pareiškėjams V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 519,70 Eur bylinėjimosi išlaidų (kiekvienam po 259,85 Eur).

Priteisti suinteresuotam asmeniui R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjų V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 240,15 Eur bylinėjimosi išlaidų (iš viso 480,30 Eur).

Priteisti iš pareiškėjų V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei suinteresuotų asmenų I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvienos šalies po 22,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Išaiškinti šalims, jog valstybės naudai priteistas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, jos turi sumokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų (platesnę informaciją apie mokėjimus galima rasti interneto tinklapyje: https://www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai?lang=lt). Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą – 2222.

Nutarčiai įsiteisėjus S. L. nuosavybės teisių atkūrimo bylos originalą grąžinti Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriui (Respublikos g. 32, Telšiai, 417 kab.).

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Telšių rūmus.