Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dokumento Nr. DOK-2390 Bylos Nr. eCIK-692/2026 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32416-2025-4 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininko) ir Jūratės Varanauskaitės, susipažinusi su 2026 m. liepos 1 d. paduotu pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ekinta“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 2 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ekinta“ padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos skundą dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų, suinteresuotieji asmenys antstolis Arminas Naujokaitis, V. R., akcinė bendrovė „Linas Agro“. Šia nutartimi apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 8 d. nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

2. CPK 704 straipsnio 8 dalyje nustatyti teisiniai padariniai pirkėjui nesumokėjus visos kainos už perkamą turtą, t. y. sumokėtos 10 procentų turto pardavimo kainos šio kodekso 753 straipsnyje nustatyta tvarka skyrimas skolininko skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti atlieka apsauginę funkciją, kad nebūtų piktnaudžiaujama nurodytu institutu ir stabdomas vykdymo procesas neturint intereso pirkti turto. CPK 704 straipsnio 8 dalis negali būti taikoma tuo atveju, kai faktiškai yra pasinaudojama CPK 704 straipsnio institutu, kadangi tokiu atveju CPK 704 straipsnio 8 dalyje nurodytas įmokos paskirstymas skolininko skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti atliktų ne apsauginę, tačiau baudinę funkciją, nors tokios sankcijos įstatymų leidėjas nėra nustatęs.

3. Bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl CPK 704 straipsnio aiškinimo ir antstolio įgaliojimų ribų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 704 straipsnyje įtvirtintas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui institutas yra specialus vykdymo proceso teisinis reguliavimas, todėl šioje teisės normoje nustatytos taisyklės negali būti aiškinamos plačiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-2-421/2025 14 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai pabrėžia, kad antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik įstatymo suteiktų įgaliojimų ribose (intra vires), o įgaliojimų viršijimas (ultra vires) laikytinas vykdymo proceso teisėtumo principo pažeidimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-823/2023 22 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-2-421/2025). Bylą nagrinėję teismai pripažino antstolio teisę taikyti teisines pasekmes, kurios nėra aiškiai įtvirtintos CPK. Nei CPK 704 straipsnis, nei kitos vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos nenumato antstolio teisės pasilikti ar paskirstyti tik dalį 10 procentų įmokos tais atvejais, kai pirkėjas atsisako įsigyti dalį turto, tačiau kitą dalį įsigyja ir už ją visiškai atsiskaito. Vis dėlto teismai tokį antstolio veikimą pripažino teisėtu, nenurodydami konkrečios proceso teisės normos, iš kurios tokie įgaliojimai būtų kildinami. Tokiu būdu buvo nepagrįstai išplėstos tiek CPK 704 straipsnio taikymo ribos, tiek antstolio įgaliojimų apimtis.

4. CPK 704 straipsnio 8 dalis gali būti taikoma tik tuo atveju, kai yra visos įstatyme nustatytos prielaidos skolininko pasiūlytam pirkėjui įsigyti turtą, tačiau pirkėjas, nepaisydamas to, per įstatyme nustatytą terminą nesumoka visos kainos už perkamą turtą. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad šiuo atveju viena iš priežasčių, kodėl buvo keičiama perkamo turto apimtis, buvo teisinės kliūtys, t. y. skolininko pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sutikimai tik dėl 4 žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo. Taigi teismai konstatavo, kad pareiškėja negalėjo įsigyti viso iš pradžių planuoto turto ir dėl nuo pareiškėjos nepriklausančių priežasčių, tačiau nepaisant to pritaikė CPK 704 straipsnio 8 dalyje nustatytą sankciją pareiškėjai. Toks šios teisės normos taikymas neatitinka jos paskirties ir reiškia nepagrįstą atsakomybės taikymą asmeniui dėl aplinkybių, kurios priklausė nuo kitų asmenų veiksmų.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui.

Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakoma.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.