Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis G. B. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamą kaltinimą kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad konfliktas įvyko dėl netvarkingo autobuso. R. užpildė visą autobusą vandeniu, kuris užšalo, valdžia turi pretenzijų, įtrūko vandens siurblys nuo užšalusios sistemos. Daugiau iki to įvykio nebuvo konfliktų su R. B., jokių nebuvo. Kovo 16 d. dispečerinėje pamatė R. su N., pradėjo aiškintis. Ir tada kilo konfliktas. V. jį apglėbė rankomis, laikė iš nugaros, R. iš visų jėgų trenkė jam į kairį žandikaulį. Gailisi, kad sukėlė konfliktą, tačiau R. jam pasakė „čiuožk iš čia“. Neketino jo sumušti, jis gestikuliavo rankomis, tiesiog atbuline ranka trenkė jam. Triukšmas, emocijos, vienas ant kito rėkimas, kad sužalojo lūpą jam. Sužalojo netyčia. Iš „(duomenys neskelbtini)“ nusipirko rankinę. Jo darbas toks, kad parduoda bilietus. Galėjo būti apie 15 eurų metalinių eurų toje rankinėje. Galėjo sužaloti. Pripažįsta šią aplinkybę, kad įsikabino į R. B. striukę tam, kad jis jam rankomis nesuduotų atgal. Striukę R. B. pats vilkdamasis galėjo susiplėšyti. Tiksliai neįvardins, kada jis jam trenkė. Galėjo pirštas nukentėti, kai jam trenkė atgal. Jam už rankos nelaikė, nei už piršto taip pat. Jis norėjo toliau eskaluoti situaciją. Labai gailisi už netinkamą reakciją, už savo emocijas. Smūgis buvo netyčinis, iš emocijų sukilo. Buvo didelės emocijos, buvo keiksmažodžių vienas kitam. Pats pirmas pradėjo konfliktą. Nepriimtinas toks elgesys, neturėtų taip elgtis, tiesiog taip gavosi. Įsikabino į striukę, kad jam nesuduotų. Mano, R. B. išsinėrė iš striukės, kad būtų laisviau, kad galėtų jam trenkti. Kad tyčia sužalojo, nepripažįsta. Byloje yra civiliniai ieškiniai, nesutinka su jais, nes to piršto nelaužė, nelindo. Galėjo susižaloti, kai davė jam į veidą. Sodros civilinio ieškinio nepripažįsta. Dėl striukės gali kompensuoti. Neturtinės žalos R. B. prašo 2 000 Eur, tikrai per daug, nesutinka su šia suma.

Nukentėjusysis R. B. teisme parodė, kad įvykis vyko 2026-03-16. Dirba „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju 7 metus. G. B. - jo bendradarbis. Abu kolegos, taip nesikalba, bendrauja kaip bendradarbiai. Niekada nebuvo susipykę, šiaip nebendrauja, tik darbo reikalais. Kovo 16 d. atvyko į darbą, 8 val. ryte turėjo vaikus išvežioti, bet atšaukė reisą, tai liko rezerve, rezervo kambaryje (vairuotojų laukimo salėje). Laukė kito reiso, kad galėtų dirbti. Su V. N. sėdėjo, kalbėjo. Po to atėjo G. B. ir pradėjo priekaištauti, kaip prieš 2-3 mėnesius važiavo į kelionę ir į autobusą prileido vandens, į tualetą, vanduo užšalo, bet jie nebuvo net durų atidarę. Nežino, kas tam tualete buvo iki jų prieš tai ir jam paaiškino kelis kartus. Tas tualetas ten neveikė. Tada jis pradėjo priekaištauti. Jam aiškino, kad su valdžia jau griežtai buvo kalbėjęs, kad jie neleido į patį tualetą vandens, prileido tada tik į virtuvės bakelį, tada minuso nebuvo, to vandens, aišku, neišleido, po to tas vanduo gal ir užšalo. Kaip ir sakė, su valdžia jau buvo kalbėta, ir išsiaiškino, kad tai ne jis. Tuo autobusu keičiasi visi. Prileido į virtuvės baką, minuso nebuvo, grįžę neišleido, gal po to vanduo ir užšalo. G. B. tik pasakė „mes čia tvarkome, o jūs teršiate“. Sugedo tas virtuvės bakelis, sakė, kad valdžia žino, sutvarkys. Jam jo atsakymai nepatiko, pradėjo įžeidinėti, jam atsikirto, neatsimena, ką tikrai pasakė, tada jis jam su rankine trenkė į veidą. Rankinė tokia, kur dedamos metalinės monetos, delninė. Ji pilna monetų buvo, nes girdėjosi iš skambesio. Pas jį irgi tokia yra rankinė. Tada jis pašoko ir norėjo pasišalinti, kad išvengtų konflikto. Kadangi jis priešais jį stovėjo, jo tikslas buvo jį patraukti į šoną ir išeiti lauk. Neatsimena, lyg jį pastūmė, tada kolega puolė į vidurį. Jis jam užtempė striukę ant galvos, o kolega tuo metu jį laikė, kad išskirtų juos. Tada išsinėrė iš tos striukės ir pasišalino iš patalpos lauk. Paskui jau su valdžia kalbėjosi apie šį įvykį. Viskas vyko apie 9.30 val. patalpoje, kuri skirta vairuotojams, buvo trise – jis, šalia sėdėjo V. N. ir atėjo G. B., atsisėdo ant fotelio. Tai buvo smūgis iš rankinės į veidą. Jis pats sėdėjo, o G. B. atsistojo ir jam trenkė. V. N. sėdėjo šalia ir viską matė. Su V. N. yra taip pat kolegos, niekada nėra susipykę. Nežino, ar tarp V. N. ir G. B. yra buvę konfliktai, nėra niekada matęs jų bendraujant. Konfliktas vyko dėl kelionės, kuri turėjo vykti sausio mėnesį, ankščiau negalėjo nieko pasiaiškinti, nebuvo susitikę per tą laiką. Jis pasakė valdžiai, kad jie tokį autobusą paliko. Pakalbėjo su valdžia, kaip ir viską išsiaiškino. Viskas buvo tvarkoje ir niekas jokių pretenzijų nereiškė. Kolega, su kuriuo jis dirba kartu, buvo sutikęs G. B. ne vieną kartą, jis jam nieko apie tai nesakė, nei pusę žodžio neprasitarė, o būtent jis užkliuvo. G. B. buvo pranešęs administracijai apie galimai netvarkingą autobusą, jie pakalbėjo su valdžia, jam jokių pretenzijų niekas nereiškė. Jis jam trenkė į veidą rankine, pajuto stiprų fizinį skausmą, veidas visas degė, apatinę lūpą prakirto, kraujosruvos dantenose, padarė poodinę kraujosruvą kairės plaštakos V piršte. Skaudėjo kol sugijo, stiprus skausmas buvo. Skausmą 10 balų sistemoje net nežino kaip įvertinti, buvo stiprus fizinis skausmas. Iki įvykio neturėjo jokių sužalojimų, nei veido srityje, nei kūno srityje. Kairės rankos V pirštą sutrenkė, kai norėjo nuo G. B. atsistumti, tiksliai neatsimena. Konflikto metu tikrai nesudavė G. B., nebent atsistumdamas, kai nematė nieko, nes jam buvo užtempta striukė ant galvos, neatsimena. Tas visas susistumdymas vyko greitai, G. B. trenkė, V. N. įsiterpė į vidurį tarp jų, tada užtempė striukę jam ant galvos, jis išsinėrė ir pabėgo lauk iš patalpos. Striukė yra sugadinta, suplėšyta, ją tik 2 kartus buvo užsidėjęs, plyšo visas striukės šonas. Nedarbingume buvo gal savaitę dėl piršto, negalėjo net sulenkti. Dabar kaip ir viskas gerai. Padarė magnetinį tyrimą, tai nieko nerado, nepiktybinį rado. Po viso įvykio tik pajuto, kad skauda pirštą. Net nespėjo sureaguoti, kai jis atsistojo ir jam trenkė, mano, tai tyčinis smūgis. Rankinė buvo sunki, pilna monetų, tikrai ne netyčia užkliudė, nes smūgis buvo labai stiprus. Po šio įvykio kalbėjosi administracijos iškviesti pasiaiškinti. Išsikvietė vadovė, G. B. tepasakė „nieko čia baisaus nenutiko, mes vyriškai išsiaiškinome“ ir, mano, po jo tokio pasakymo apie susitaikymą nėra net kalbos. Apie situaciją dėl autobuso su valdžia išsiaiškino dar sausio mėn. Per tuos kelis mėnesius iki kovo girdėjo visokių gandų, iš kolegų skleidžiamų, nors ir jau buvo išsiaiškinę, kas iš tiesų taip padarė. G. B. buvo nusiteikęs jau iš karto konfliktiškai prieš jį, kai įėjo į patalpą, jis jau seniai pyktį laiko prieš jį, nežino net kodėl. V. N. laikė po įvykio dar G. B., kai išėjo iš patalpos, ir rėkė, kad baigtų. Gali atsakyti tik tiek, kad G. B. tikrai netrenkė atgal. Ir jokių faktų apie tualetą neiškreipė, nemelavo, jokių tualetų jie nebuvo net atidarę, tik į virtuvės bakelį leido vandenį. Pateiktas yra civilinis ieškinys, 169 Eur turtinė žala, gydymo išlaidos 75 Eur, traumatologo paslaugos dėl piršto „(duomenys neskelbtini)“, ten apžiūrėjo ir skyrė magnetinį rezonansą. Nustatė nepiktybinį auglį. Iki įvykio piršto neskaudėjo. G. B. sėdėjo ant fotelio, tik atsistojo ir iš karto trenkė, rankomis negestikuliavo. Tai buvo tyčinis smūgis, netyčia galima tik griūnant kažką padaryti, o jis trenkė ir dar tokiu smūgiu. Rankinė, kuria sudavė, buvo pilna metalinių monetų, girdėjosi metalo garsas. Tikrai ne netyčia užkliudė. Striukė įvertinta 94 Eur. Striukė dėvėta kelis kartus, striukė pirkta (duomenys neskelbtini), prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“. Turi jas kelias, juodą dėvėjo dažniau, o įvykio metu dėvėtą buvo kelis kartus užsidėjęs. Ji gana ryški, nesinorėjo išteplioti, nors ir 2 metų senumo, jos beveik nedėvėjo, tokią pat juodą nusipirko kasdieniniam nešiojimui. Tą kartą juodą įdėjo skalbti, tai teko šitą išsitraukti. Striukė suplėšyta, dar jos neišmetė. Tikrai nesusiplėšė tos striukės pats, nes po smūgio G. B. užtempė jam ją ant galvos, nes jis laikė į ją įsikabinęs. Dėl neturtinės žalos suma 2 000 Eur, palaiko šią sumą. Patirtą žalą grindžia tuo, kad G. B. vis dar neatsiprašė. Dirba tame pačiame darbe, nuteikinėja kolegas prieš jį, visus įtikinėja, kad jis nekaltas, kaltindamas jį toliau dėl šios situacijos. Kolegos nenori bendrauti, darbe susidaręs netinkamas klimatas. Dėl patirto streso paūmėjo liga, stipriai sustiprėjo žvynelinė. Turi nuotraukas, kaip stipriai išbėrė visą kūną, nuo streso ši liga ūmėja ir gana stipriai progresuoja, psichologiškai labai sunku. Sužalojimai buvo iš vidinės pusės, lūpa sugijo per savaitę. Pradėjo ūmėti žvynelinė, čia baisiausias diskomfortas. Dėl sužaloto piršto buvo nedarbingume 1 savaitę. Buvo taip, kad pirštas ištinęs, negalėjo sulenkti, posėdžio dienai jau geriau. Pagal specialisto išvadą padaryta poodinė kraujosruva plaštakos V piršte, jis buvo patinęs, buvo mėlynė. Tiksliai nepasakys, kur susižalojo. Konflikto metu patirtas sužalojimas. Bet kokiomis aplinkybėmis sužalotas, neaišku.

Liudytojas V. N. teisme parodė, kad dirba jau 9 metai vairuotoju. Kartu su nukentėjusiuoju ir kaltinamuoju vairuoja autobusus. Jokių piktumų nėra nei su nukentėjusiuoju, nei su kaltinamuoju. Konfliktų nėra. Tiktai darbiniai santykiai. Tą dieną buvo pietų metas jam, pertrauka, dirbo pirmu maršrutu. Įėjo į dispečerinę, sėdėjo R., jis pats sėdėjo viduryje, o fotelis šalia, tada atėjo G., jie (G. ir R.) pradėjo abu ginčytis. G. atsistojo ir davė R. į burną. Jis laikė G. iš nugaros, o G. laike R. už striukės. Nuėjo su R. B. į prausyklą, sako: „lūpa man praskelta“. Pasikvietė jį dispečerė kovo 16 d., ryte, apie 9.30 val. Viskas vyko kambariuke, jam buvo pertrauka. Toje patalpoje sėdėjo trise: G. iš kairės, o R. iš dešinės, lūpą jam prakirto. Iki įvykio nebuvo pas R. sužalojimų. G. yra karštakošis, jis su delnine trenkė R.. Iki to įvykio buvo žodinis konfliktas, jokio gestikuliavimo rankomis nebuvo, tai buvo tyčinis veiksmas. Rankinė juoda buvo, atbuline ranka trenkė R.. Rankinė skirta pinigams nešiotis. Sekundžių tai reikalas buvo tas konfliktas, suduota į veido sritį rankine. G. laikė už nugaros, kad nusiramintų, o G. laikė R. į striukę įsikibęs, o ar plyšo striukė, neatsimena. Iš striukės po to išsivilko. Tyrimo metu papasakojo aplinkybes teisingai. Lygtai striukės pažastyje buvo įplyšimas, galėjo būti ta striukė tokia ryški, salotinė. G. tada išvažiavo namo, o jis su R. nuėjo į tualetą. Nebuvo jokio griuvimo, G. išsinėrė iš striukės ir viskas, konfliktas baigėsi. Dėl sužalojimų skundėsi tik veide dėl lūpos ir kad pirštą skauda. Vyko grumtynės apie pusę minutės gal. Jo (V. N.) ranka buvo sužalota gal kai laikė. Grumtynių metu susižalojo, pretenzijų neturi. Laikė G. B., kad užgesinti tą konfliktą.

Nors kaltinamasis G. B. kaltu prisipažino tik iš dalies, jo kaltę įrodo nukentėjusiojo R. B. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duoti parodymai, liudytojo V. N. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duoti parodymai ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai.

2026-03-16 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, jog R. B. pareiškė, kad 2026-03-16 apie 09.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ autobusų vairuotojų poilsio salėje, žodinio konflikto metu jį sumušė bendradarbis G. B.. Rankine, kurioje buvo metalinės monetos, trenkė jam per veidą, taip praskeldamas lūpą, grumtynių metu suplėšė striukę ir buvo sumušta kairės rankos plaštaka, taip sukeliant jam fizinį skausmą. Jam išaiškinta civilinio ieškinio pateikimo tvarka, jį pareikš vėliau teisme. Prašo nubausti jį sumušusį asmenį įstatymų nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 10-16).

2026-03-17 policijos BIRT ataskaitų žiūryklėje (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)) užfiksuota informacija, iš kurios matyti, kad 2026-03-16 13.09 val. iš (duomenys neskelbtini) ligoninės gautas slaugytojos pranešimas, kad 09.30 val. kreipėsi R. B., kuris dėl kairės rankos plaštakos sumušimo, lūpos žaizdos, gydosi ambulatoriškai. Nukentėjo darbe UAB „(duomenys neskelbtini)“ ginčo metu. Atvyks į policijos komisariatą rašyti pareiškimą (t. 1, b. l. 17-19).

2026-03-16 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Užfiksuota, kad įvykio vieta yra darbuotojų poilsio kambarys. Kambario kairėje matomas baltas stalas, dešinėje matomi spintelės ir kėdės. Priešais matoma minkšta rudos spalvos sofa, po dešine rudas odinis fotelis. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota, nieko nepaimta (t. 1, b. l. 20-27).

2026-03-17 Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog R. B. nustatyti sužalojimai: muštinė žaizda apatinės lūpos vidiniame paviršiuje su aplinkine pogleivine kraujosruva, kraujosruva dantenose ties apatinio žandikaulio dešinės pusės pirmu dantimi, poodinė kraujosruva kairės plaštakos V piršte. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Labiausiai tikėtina, kad muštinė žaizda apatinės lūpos vidiniame paviršiuje su aplinkine pogleivine kraujosruva, kraujosruva dantenose ties apatinio žandikaulio dešinės pusės pirmu dantimi padarytos tiesioginio trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu. Poodinė kraujosruva kairės plaštakos V piršte galėjo būti padaryta tiek tiesioginio trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu, tiek griuviminės ar kritiminės traumos metu kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje. R. B. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 32-33).

2026-03-16 daiktų apžiūros protokole užfiksuota striukės atlikta apžiūra. Apžiūrima vyriška, žalios spalvos su juodos spalvos nuo alkūnių link riešų rankovėmis striukė su gaubtuvu. Striukės kairėje pusėje matomas užrašas „(duomenys neskelbtini)“, ji užtraukiama užtrauktuku. Striukės kairėje pažastyje yra skylė, einanti per siūlę, kurios ilgis 8 cm (t. 1, b. l. 71-78). 2026-03-16 pareigūno nutarimu striukė grąžinta saugojimui R. B. (t. 1, b. l. 79-83).

2026-03-20 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, jog G. B. pateikė rankinę (t. 1, b. l. 84-86).

2026-03-20 daiktų apžiūros protokole užfiksuota rankinės apžiūra. Rankinė - moteriška, juodos spalvos, natūralios, minkštos odos. Jos ilgis - 22 cm, aukštis - 14 cm. Ant rankinės priekinės dalies matomos pritvirtintos metalinės raidės su užrašu „(duomenys neskelbtini)“. Rankinė trijų skyrių, visi trys skyriai užtraukiami metaliniais užtrauktukais, prie kiekvieno užtrauktuko pritvirtintas metalinis traukiklis/laikiklis, ant kurių iš abiejų pusių įspaustas užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Užtrauktuko traukiklio/laikiklio ilgis - 3,5 cm, plotis - 1cm. Ant rankinės kraujo dėmių nėra (t. 1, b. l. 87-93). 2026-03-20 pareigūnės nutarimu apžiūrėta rankinė grąžinta saugojimui G. B. (t. 1, b. l. 95-97).

2026-03-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte Nr. SR-185 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, jog patalpos, kur įvyko konfliktas tarp darbuotojų ((duomenys neskelbtini)) vaizdo įrašo nėra. 2026-03-20 elektroniniu paštu išsiųstas vaizdo įrašas, kur konfliktuojančius kolegas išskyręs darbuotojas V. N. eina link tualeto nusiplauti sužalotą ranką (t. 1, b. l. 99-100).

2026-03-27 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto vaizdo įrašo atlikta apžiūra. Faile „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad filmuojama iš aukštai, garso nėra. Ant ekrano matoma data ir laikas 2026-03-16 09:37:51. Filmuojamas koridorius. Matomas ateinantis V. N.. Jis eidamas pakelia kairę ranką ir į ją pasižiūri, ant kairės rankos plaštakos odos paviršiaus matosi kraujas. V. N. greitai praeina pro šalį. Įrašo pabaiga (t. 1, b. l. 101-103).

2026-03-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, jog pateikiamos pasiaiškinimų (G. B., R. B. ir V. N.) kopijos, 3 lapai. G. B. savo 2026-03-18 paaiškinime nurodė, kad kilusio konflikto su R. B. metu jis gestikuliuodamas rankoj laikyta taše netyčia sudavė R. B. į veido sritį, o agresyviai sureagavęs į tai R. B., staiga pašokęs stipriai jam smogė kumščiu į apatinį kairės pusės žandikaulį, sukeldamas trumpą nokautą ir stiprų fizinį skausmą. Konfliktui toliau plėstis neleido vairuotojas V. N., stojęs tarp jų į vidurį ir juos išskyręs. Po įvykio dėl stipraus galvos skausmo, nubrozdinimų ir patinusio žandikaulio kreipėsi į medikus, kur jam buvo suteikta pagalba. R. B. savo 2026-03-17 paaiškinime nurodė, kad kilusio konflikto su G. B. metu, G. B. vyriška rankine trenkė jam per veidą. Atsistojus gintis, tarp jų įsikišo V., kuris G. laikė. G. buvo jam įsikibęs į striukę, jos nepaleido, todėl išsinėrė iš striukės ir išėjo iš kambario. Grumtynių metu plyšo striukė ir susižalojo kairės rankos 5 pirštą. Nuo smūgio rankine plyšo lūpa iš vidinės pusės ir buvo pažeistos dantenos. V. N. savo 2026-03-17 pasiaiškinime nurodė, kad konflikto metu G. B. rankine trenkė R. B. į veidą, dėl ko prakirto jam lūpą. Besimušančius puolė skirti, o asmenis išskyrus G. B. išėjo (t. 1, b. l. 106-110).

Iš 2026-04-09 el. laiško kopijos matyti, jog R. B. pateikė nelaimingo atsitikimo darbe aktą. Akte nurodoma, kad 2026-03-16 apie 9.30 R. B. su V. N. būnant darbovietės poilsio kambaryje, užėjo G. B., kuris pradėjo kaltinti R. B. dėl autobuse palikto netvarkingo tualeto. R. B. keletą kartų teisinosi, tačiau G. B. nesiliovė priekaištavęs, pradėjo kelti toną ir vadinti R. B. necenzūriniais žodžiais. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurį girdėjo šalia buvęs V. N.. Tuomet G. B. trenkė R. B. rankine į veido sritį. R. B. atsistojo gintis, tarp vyrų kilo grumtynės. N. N. bandė juos išskirti, nes G. B. įsikibo į R. B. striukę ir jos nepaleido. V. N. laikė G. B., o tuo tarpu R. B. išsinėrė iš striukės ir išėjo iš poilsio kambario. Dėl kilusio konflikto R. B. suplėšyta striukė, sužalotas kairės rankos penktas pirštas. 2026-03-16 10.46 val. R. B. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ligoninės priimamąjį, kur buvo suteikta pirmoji pagalba. R. B. išduotas nedarbingumas nuo 2026-03-17 iki 2026-03-27. 2026-03-16 17.36 val. G. B. kreipėsi į (duomenys neskelbtini), kur buvo suteikta pirmoji pagalba, nedarbingumas neišduotas (t. 1, b. l. 111-114).

2026-04-14 akistatos protokole tarp nukentėjusiojo R. B. ir įtariamojo G. B. užfiksuota, kad jie pasiliko prie savo parodymų. Nukentėjusysis R. B. teigė, jog sėdint ant sofos G. B. keldamasis nuo fotelio jam vieną kartą iš rankinės sudavė į veido sritį. Tas suduotas smūgis buvo tyčinis. G. B. rankine jam tyčia trenkė į veido sritį. Prieš suduodant smūgį G. B. tikrai rankomis negestikuliavo. Sudavęs jam rankine per veidą, G. B. stovėjo priešais jį, jis, norėdamas išeiti iš kambario, atsistojo, G. B. suėmė už drabužių ir patraukė į šoną. Tada V. N. šoko į vidurį, laikė G. B., o jis bandė pasitraukti. G. B., jį pagriebęs už striukės, laikė, lygtai buvo jam suėmęs už striukės priekio, užtempė striukę jam ant galvos, jis per galvą striukę išsimovė. V. N. šaukė G. B.: „ką darai“, jis išėjo iš poilsio kambario. G. B. kumščiu į veidą nei vieno smūgio nesudavė. Nežino, kodėl G. B. teigia tai. Nežino iš kur pas G. B. atsirado sužalojimai. Įvykio metu pargriuvę nebuvo, į jokius baldus ar sieną atsitrenkę nebuvo. Įtariamasis G. B. nurodė, kad jis žodinio konflikto metu atsistojo, nuėjo prie R. B., kuris sėdėjo ant sofos ir gestikuliuodamas rankomis netyčia rankine kliudė R. B. priekinę veido dalį. R. B. staigiai pašoko, jie vienas kitam įsikibo į atlapus ir besigrumiant R. B. dešinės rankos kumščiu jam trenkė vieną kartą labai stiprų smūgį į kairės pusės apatinę žandikaulio dalį. Tada V. N. jį apkabino ir viskas baigėsi. R. B. per galvą nusimovė striukę. Jam atrodo, kad jis pirmas išėjo iš poilsio kambario. (t. 1, b. l. 182-186).

2026-03-20 savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, jog G. B. pateikė 2026-03-16 medicininių dokumentų išrašus: medicinos dokumentų išrašą/siuntimą; ambulatorinio apsilankymo aprašymą; diagnostinio tyrimo aprašymą; vakcinacijos išrašą. Dokumentuose nurodyta, kad G. B. 2026-03-16 17.36 val. lankėsi (duomenys neskelbtini). Nustatyta diagnozė – kitų ir dauginių skruosto ir smilkininio apatinio žandikaulio sąnario srities žaizda. Būklė – sąmoningas, orientuotas, skausminga ties k. pusės apatinio žandikaulio kampu, ten pat patinę. Už ausies 2 odos paviršiniai įbrėžimai 1x1 mm ir 6x1 mm, anamnezė – 2026-03-16 nedarbo metu darbo vietoje 9.40 val. bendradarbis kumščiu trenkė į galvą, sąmonės praradęs nebuvo (t. 2, b. l. 1-4, 5-6).

Iš 2026-03-20 el. laiško matyti, jog G. B. atsiuntė nuotraukas su po 2026-03-16 įvykio atsiradusiais sužalojimais (t. 2, b. l. 9-12).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į asmens kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

Kaltinamasis G. B. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies, paaiškindamas, kad kilusio konflikto, kurį jis pats pirmas ir pradėjo dėl darbinių reikalų, su R. B. metu gestikuliuodamas rankomis, atbuline ranka R. B. trenkė su rankine, kurioje buvo metaliniai eurai, ir tokiu būdu sužalojo jam lūpą, tačiau smūgis buvo netyčinis, sukilęs iš emocijų. Tyčinio sužalojimo nepripažįsta. Piršto nelaužė, nelindo. Pripažįsta aplinkybę, kad įsikabino į R. B. striukę, bet tik tam, kad R. B. nesuduotų atgal, nes R. B. iš visų jėgų jam trenkė į kairį žandikaulį, tačiau kada R. B. jam tiksliai trenkė, neįvardins. Striukę R. B. galėjo susiplėšyti pats ją vilkdamasis, o jo pirštas galėjo nukentėti, kai R. B. jam trenkė atgal į veidą, nes nei už rankos, nei už piršto R. B. nelaikė. Tačiau teismas tokius kaltinamojo paaiškinimus, kad nukentėjusiajam smogė su rankine į veidą netyčia, gestikuliuodamas, o pirštą nukentėjusysis galėjo susižaloti pats jam smogdamas ranka atgal, atmeta, vertindamas juos kaip gynybinius, siekiant išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Tiek tyčinį smūgiavimą rankine nukentėjusiajam į veidą, tiek nukentėjusiojo piršto sužalojimo aplinkybes vykusių grumtynių metu patvirtina tiek iš dalies ir paties kaltinamojo paaiškinimai, tiek visiškai nuoseklūs viso proceso metu nukentėjusiojo ir įvykio vietoje buvusio liudytojo parodymai, tiek kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisminio nagrinėjimo metu patikrinti įrodymai, kurių viseto analizė teismui leidžia daryti neabejotiną išvadą dėl kaltinamojo G. B. kaltės visa kaltinime numatyta apimtimi.

Kaltinamasis G. B. pripažįsta, kad kilusio konflikto metu trenkė nukentėjusiajam R. B. į veido sritį rankoje laikyta rankine ir tokiu būdu padarė muštinę žaizdą lūpoje ir kraujosruvą dantenose, tačiau viso proceso metu kaltinamasis neigė tokius veiksmus atlikęs tyčia, paaiškindamas, kad nukentėjusiojo R. B. veidą kliudė atsitiktinai, gestikuliuodamas ranka su joje laikyta rankine, kurioje buvo metalinių pinigų. Nepripažįsta ir aplinkybės, kad įvykio metu sužalojo nukentėjusiojo pirštą, paaiškindamas, kad R. B. pirštą susižalojo pats galimai tada, kada nukentėjusysis trenkė kumščiu jam į apatinį žandikaulį po to, kai netyčia kliudė rankine nukentėjusiajam per veidą, todėl atsakomybės dėl piršto sužalojimo kategoriškai neprisiima. Tačiau teismas su tokiais kaltinamojo argumentais neturi pagrindo sutikti, kadangi tokių įvykio aplinkybių bylos medžiaga nepatvirtina. Anaiptol, bylos duomenys byloja, kad smurtinio pobūdžio veiksmas – smūgis rankine per veidą nukentėjusiajam buvo tyčinis, kilęs ne iš spontaniško, o iš anksto susiformavusio pykčio ir susierzinimo dėl nukentėjusiojo neva netinkamai atliekamų tam tikrų darbinių pareigų, o nukentėjusiojo pirštas sužalotas vykusio susikibimo (grumtynių) metu. Teisme kaltinamasis nurodė, kad sužalojo netyčia, kadangi konflikto metu buvo triukšmas, sukilo emocijos, vienas ant kito rėkė, o ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, kad agresyviai nusiteikęs nebuvo, atvykęs į darbovietės poilsio kambarį paduodamas ranką pasisveikino su abiem ten buvusiais R. B. ir V. N., ir atsisėdęs ant fotelio su R. B. pradėjo aiškintis darbinius klausimus, tik R. B. bendravus arogantiškai ir abejingai ir po R. B. išsakytų žodžių „čiuožk iš čia“ jis gestikuliuodamas ranka, kurioje laikė rankinę, netyčia kliudė nukentėjusiojo veidą, po ko nukentėjusysis, apimtas didelės agresijos, sužvėrėjo, pašoko ir kumščiu jam trenkė į kairės veido pusės apatinį žandikaulį, dėl ko ir galėjo susižaloti savo pirštą (t. 1, b. l. 174-177, 192-195). Tuo tarpu nukentėjusysis R. B. ir įvykyje dalyvavęs liudytojas V. N. aplinkybes nurodė kiek kitaip. R. B. teisme parodė, kad atėjęs į poilsio patalpą G. B. pradėjo jam priekaištauti, nukentėjusiojo pasisakymai G. B. nepatiko, pradėjo įžeidinėti, kaltinamajam atsikirto žodžiais ir tada G. B. jam su rankine trenkė į veidą. Pašokęs nukentėjusysis norėjo pasišalinti, kad išvengtų tolimesnio konflikto ir norėdamas patraukti priešais stovintį G. B. į šoną, kad galėtų išeiti lauk, neatsimena, lyg jį pastūmė, tada kolega V. N. puolė į vidurį, laikė G. B., bandė juos išskirti, o kadangi G. B. R. B. užtempė striukę ant galvos, jis iš tos striukės išsinėrė ir iš patalpos pasišalino. Nurodė, kad kairės rankos penktą pirštą sutrenkė, kai norėjo nuo G. B. atsistumti, bet tiksliai neatsimena, tačiau konflikto metu tikrai G. B. nesudavė, nebent atsistumdamas, kai nematė nieko, nes jam buvo užtempta striukė ant galvos. G. B. jam trenkė ir iš karto atsistojęs nuo fotelio, rankomis negestikuliavo. Teisme nukentėjusysis taip pat parodė, kad jau iki įvykio G. B. prieš jį buvo nusiteikęs neigiamai, iš kolegų girdėjo skleidžiamų visokių gandų apie jį, o įvykio metu jau įėjus į patalpą G. B. buvo nusiteikęs prieš ji irgi konfliktiškai, nes jau seniai laiko prieš jį pyktį ir nežino kodėl. Analogiškas aplinkybes parodė ir įvykio vietoje buvęs liudytojas V. N., kuris kaltinamojo nuotaiką įvykio metu apibūdino priešingai ir įvykio aplinkybes papasakojo kiek kitaip nei kaltinamasis. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad į darbovietės poilsio patalpą atėjęs G. B. pasisveikino paduodamas ranką tik su juo, o su R. B. nesisveikino ir jam iš to iškart pasirodė, kad G. B. R. B. atžvilgiu nusiteikęs priešiškai. G. B., atsisėdęs šalia jo ant sofos, pradėjo žodžiais įžeidinėti R. B., kalbėjo su juo pakeltu tonu, abu vienas kitą išvadino necenzūriniais žodžiais ir žodinio konflikto metu G. B., persivėręs per jį, sudavė iš rankinės R. B. vieną kartą į veidą. Po to G. B. puolė ant R. B., sugriebė R. B. už striukės ir jie abu atsistotojo. Jis (V. N.) tada puolė į tarpą ir juos išskyrė. Kadangi G. B. buvo suėmęs iš priekio R. B. už striukės, tai R. B. kažkaip išsinėrė iš tos striukės, ta striukė atsidūrė pas R. B.. Tada jis G. B. nuvedė prie durų ir šis išėjo, o jis su R. pasiliko poilsio kambaryje. Tuomet ant R. apatinės lūpos pastebėjo žaizdą, o kad R. B. būtų trenkęs G. B., nepastebėjo (t. 1, b. l. 67-70). Teisme liudytojas taip pat parodė, kad kaltinamasis G. B. yra karštakošis, pradėjus jam ir R. B. ginčytis, kaltinamasis G. B. atsistojo ir davė nukentėjusiajam į burną, prakirto jam lūpą. Nurodė, kad jokio gestikuliavimo rankomis nebuvo, tai buvo tyčinis veiksmas. Nukentėjusysis jam skundėsi dėl sužalojimų veide - dėl lūpos ir dėl piršto skausmo, grumtynės vyko galimai apie pusę minutės. Taigi, tiek nukentėjusiojo, tiek tiesiogiai įvykio vietoje buvusio liudytojo V. N. parodymai sutampa, matyti, kad kaltinamasis G. B., atėjęs į darbovietės poilsio patalpą, jau buvo nusiteikęs priešiškai nukentėjusiojo atžvilgiu, su nukentėjusiuoju bendravo pakeltu tonu, vyko apsižodžiavimas, o smūgis ranka su joje turėta rankine nukentėjusiajam į veidą buvo tyčinis, nes jokio gestikuliavimo, kaip aiškino kaltinamasis, nebuvo, smūgis buvo sąmoningas, kaip staigus atsakas į nukentėjusiojo išsakytus kaltinamąjį supykdžiusius žodžius. Bylos duomenys rodo ir tai, kad nukentėjusysis piršto sužalojimą patyrė grumdamasis (būdamas susikibęs) su kaltinamuoju, kadangi kitų duomenų, iš kurių būtų galima daryti prielaidas dėl piršto sužalojimo, byloje nėra nustatyta. Kaltinamojo išsakyta versija, kad nukentėjusysis galimai susižalojo pirštą trenkdamas kumščiu jam į žandikaulį, byloje surinktais duomenimis nepasitvirtina, kadangi, kaip minėta, tiek pats nukentėjusysis viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad kaltinamajam jis jokio smūgio nesudavė, o incidento metu, be kita ko, jis patyrė ir rankos piršto sužalojimą, tiek ir įvykio vietoje buvęs liudytojas V. N. taip pat nurodė, kad jokio smūgio kaltinamajam iš nukentėjusiojo jis nepastebėjo, o tuoj po įvykio nukentėjusysis jam skundėsi be kita ir dėl piršto. Nukentėjusiojo ir liudytojo nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme. Antai 2026-03-16 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (t. 1, b. l. 10-16) R. B. nurodė, kad žodinio konflikto metu jį sumušė bendradarbis G. B., t. y. rankine, kurioje buvo metalinės monetos, trenkė jam per veidą ir taip praskėlė lūpą, o grumtynių metu suplėšė striukę ir sumušė kairės rankos plaštaką, taip sukeliant fizinį skausmą. 2026-03-17 policijos BIRT ataskaitų žiūryklės informacijoje (t. 1, b. l. 17-19) užfiksuota, kad 2026-03-16 13.09 val. iš (duomenys neskelbtini) ligoninės gautas slaugytojos pranešimas, jog 09.30 val. kreipėsi R. B. dėl kairės rankos plaštakos sumušimo, lūpos žaizdos, kad nukentėjo darbe ginčo metu, išleistas gydytis ambulatoriškai. Įvykio metu nukentėjusiojo patirtus sužalojimus patvirtina ir 2026-03-17 Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 32-33), kurioje nurodyta, jog R. B. nustatyti kaltinime įvardyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, o poodinė kraujosruva kairės plaštakos V piršte galėjo būti padaryta tiek tiesioginio trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu, tiek griuviminės ar kritiminės traumos metu kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. 2026-03-16 daiktų apžiūros protokole (t. 1, b. l. 71-78) užfiksuota striukės atlikta apžiūra, užfiksuojant, kad striukės kairėje pažastyje yra 8 cm ilgio per siūlę einanti skylė. 2026-03-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktuose darbuotojų - G. B., R. B. ir V. N. paaiškinimuose matyti, kad nors G. B. nurodo, jog sudavė R. B. į veido sritį netyčia, o agresyviai sureagavęs į tai R. B., staiga pašokęs stipriai jam smogė kumščiu į apatinį kairės pusės žandikaulį, R. B. ir V. N. savo paaiškinime tokių aplinkybių nenurodė. Nukentėjusysis R. B. paaiškinime nurodė, kad konflikto metu G. B. rankine trenkė jam per veidą, o atsistojus gintis tarp jų įsikišo V., kuris bandė juos išskirti, jis G. laikė, o G. R. B. buvo įsikibęs į striukę, jos nepaleido, todėl iš jos išsinėrė. Grumtynių metu plyšo striukė ir susižalojo kairės rankos penktą pirštą, nuo smūgio rankine plyšo lūpa iš vidinės pusės ir buvo pažeistos dantenos. V. N. savo pasiaiškinime taip pat nurodė, kad konflikto metu G. B. rankine trenkė R. B. į veidą ir prakirto jam lūpą, juos puolė skirti. Iš 2026-04-09 el. laišku R. B. pateikto nelaimingo atsitikimo darbe akto (t. 1, b. l. 111-114) matyti, kad į poilsio kambarį užėjęs G. B. pradėjo kaltinti R. B. dėl autobuse palikto netvarkingo tualeto. R. B. keletą kartų teisinosi, tačiau G. B. nesiliovė priekaištavęs, pradėjo kelti toną ir vadinti R. B. necenzūriniais žodžiais. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurį girdėjo šalia buvęs V. N.. Tuomet G. B. trenkė R. B. rankine į veido sritį. R. B. atsistojo gintis, tarp vyrų kilo grumtynės. N. N. bandė juos išskirti, nes G. B. įsikibo į R. B. striukę ir jos nepaleido. V. N. laikė G. B., o tuo tarpu R. B. išsinėrė iš striukės ir išėjo iš poilsio kambario. Dėl kilusio konflikto R. B. suplėšyta striukė, sužalotas kairės rankos penktas pirštas, R. B. kreipėsi į gydymo įstaigą, kur buvo suteikta pirmoji pagalba, R. B. išduotas nedarbingumas nuo 2026-03-17 iki 2026-03-27. 2026-03-16 17.36 val. G. B. kreipėsi į gydymo įstaigą taip pat, kur buvo suteikta pirmoji pagalba, tačiau nedarbingumas neišduotas. Iš 2026-04-14 akistatos protokolo tarp R. B. ir G. B. (t. 1, b. l. 182-186) matyti, kad asmenys pasiliko prie savo ankstesnių parodymų, t. y. nukentėjusysis R. B. parodė, kad G. B. jam vieną kartą iš rankinės tyčia sudavė į veido sritį, rankomis kaltinamasis negestikuliavo, kad norėdamas išeiti iš kambario G. B. suėmė už drabužių ir patraukė į šoną, tada V. N. šoko į vidurį, laikė G. B., o G. B., jį pagriebęs už striukės, laikė, užtempė striukę jam ant galvos ir per galvą striukę išsimovė, G. B. kumščiu į veidą nesudavė nei vieno smūgio. Nors G. B. akistatos metu pakartojo tą patį, kad konflikto metu gestikuliavo rankomis ir netyčia joje laikyta rankine kliudė R. B. veidą (tačiau tokios aplinkybės teisme neįsirodė), bet dėl neva jam suduoto R. B. smūgio jau nurodė kiek kitaip, kad po sudavimo per veidą R. B., šis staigiai pašoko ir jie vienas kitam įsikibo į atlapus ir taip besigrumiant R. B. kumščiu jam trenkė vieną kartą labai stiprų smūgį į kairės pusės apatinę žandikaulio dalį (kai tuo tarpu ankstesnės apklausos metu, darbovietei teiktame paaiškinime nurodė, kad nukentėjusysis jam smūgiavo tuoj po jo neva netyčinio smūgio per veidą). Visgi, nukentėjusiojo smūgiavimo kaltinamajam neužfiksavo nei tiesioginis liudytojas V. N., tokią aplinkybę nuosekliai neigė ir viso proceso metu nukentėjusysis, nurodęs, kad iki įvykio jokių sužalojimų - nei veido srityje, nei kūno srityje neturėjo, iki įvykio piršto neskaudėjo, jokių sužalojimų pas nukentėjusįjį iki įvykio nematė ir liudytojas V. N., negirdėjo iš jo ir jokių nusiskundimų dėl piršto skausmo, tokia aplinkybė neatsispindi ir kitoje rašytinėje bylos medžiagoje, taip tvirtina tik pats kaltinamasis. Nesiremti nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo, nes, kaip minėta, jų parodymai tarpusavyje sutampa, atitinka ir kitą rašytinę bylos medžiagą, parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl aplinkybės, kad nukentėjusysis susižalojo pirštą pats trenkdamas kaltinamajam į žandikaulį, teismas nenustatė. Tokios aplinkybės nepatvirtina ir teismui pateiktos kaltinamojo atsiųstos fotonuotraukos bei medicininių dokumentų išrašai apie G. B. padarytą apatinio žandikaulio sąnario srities žaizdą (t. 2, b. l. 5-12), kadangi tokio pobūdžio sužalojimas galėjo atsirasti ir dėl vykusių grumtynių, nes ir pats kaltinamasis nurodė, kad su nukentėjusiuoju visgi grūmėsi, buvo susikabinę, įsikibę vienas kitam į atlapus, tarp jų vyravo didelė emocinė įtampa, viskas vyko pakankamai greitai ir intensyviai.

Taigi, teismo ištirtų įrodymų, kurie vieni kitus papildo, vieni kitiems neprieštarauja ir sudaro logišką nagrinėjamo įvykio grandinės seką, visumos analizės pagrindu darytina neabejotina išvada, kad kaltinamasis G. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tyčia rankine sudavęs nukentėjusiajam R. B. vieną kartą į veido sritį, po to įsikibęs rankomis į nukentėjusiojo R. B. striukę ir su juo grumdamasis, padarė nukentėjusiajam R. B. muštinę žaizdą apatinės lūpos vidiniame paviršiuje su aplinkine pogleivine kraujosruva, kraujosruvą dantenose ties apatinio žandikaulio dešinės pusės pirmu dantimi bei poodinę kraujosruvą kairės plaštakos V piršte, kas specialisto konstatuota kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Nukentėjusysis R. B. ikiteisminio tyrimo metu (2026-04-20) pareiškė civilinį ieškinį dėl 169 eurų turtinės ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 52-59). Ieškinyje nurodo, kad turtinę žalą sudaro įvykio metu suplėšyta striukė, kurios vertė – 94 Eur ir išlaidos gydymui – 75 Eur (kvitus prideda). Neturtinę žalą grindžia tuo, kad patyrė sisteminį neigiamą poveikį fizinei ir dvasinei sveikatai bei socialiniam saugumui. Užpuolimo metu patyrė skausmą ir kūno sužalojimus, kurių pasekmės tęsiasi ir ieškinio rašymo dienai. Dėl patirto didelio streso ir nuolatinės įtampos stipriai paūmėjo lėtinė liga – psoriazė, kuri sukelia papildomas fizines kančias, reikalauja specifinio gydymo ir neigiamai veikia psichologinę savijautą. Po įvykio patiria ir psichologinį spaudimą bei bauginimą, nes kaltinamasis G. B. jam teigia, kad po kreipimosi į teisėsaugą jis nebegalės pilnavertiškai dirbti kolektyve, nuteikinėja prieš jį kitus kolegas, kas kuria priešišką ir emociškai sekinančią atmosferą darbe. Profesinėje veikloje prarado saugumo jausmą, kadangi agresijos neslepiantis G. B., dirbdamas toje pačioje įmonėje, siekia jį izoliuoti ir tokiu būdu sukelia jam emocinį nestabilumą, kas trukdo darbinei koncentracijai. G. B. elgesys po įvykio – kaltės nepripažinimas ir bandymas jį įbauginti rodo, kad patirta žala yra tęstinė, o jo orumas ir dvasinė pusiausvyra šiurkščiai pažeisti. Taip pat prašoma priteisti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teisme nukentėjusysis nurodė, kad trenkus jam į veidą rankine, pajuto stiprų fizinį skausmą, veidas visas degė, prakirto apatinę lūpą, sukėlė kraujosruvas dantenose, padarė poodinę kraujosruvą kairės plaštakos penktame piršte. Skaudėjo, kol sugijo, skausmą 10 balų sistemoje net nežino kaip įvertinti, buvo stiprus fizinis skausmas. Ieškinį dalyje dėl 2 000 Eur dydžio neturtinės žalos palaiko, nes kaltinamasis G. B. posėdžio dienai jo dar neatsiprašė, darbe nuteikinėja kolegas prieš jį, visus įtikinėja dėl savo nekaltumo, dėl nagrinėjamos situacijos kaltindamas nukentėjusįjį. Kolegos nenori bendrauti, darbe susidaręs netinkamas klimatas. Dėl patirto streso stipriai paūmėjo žvynelinės liga, kas ir yra baisiausias diskomfortas. Nuotraukos įrodo, kad stipriai išbėrė visą kūną, o nuo streso ši liga ūmėja ir gana stipriai progresuoja, todėl psichologiškai yra labai sunku. Sužalojimai buvo iš vidinės pusės, lūpa sugijo per savaitę, o dėl sužaloto piršto nedarbingume buvo vieną savaitę. Pirštas buvo ištinęs, buvo mėlynė, negalėjo sulenkti, posėdžio dienai jau geriau. Dėl turtinės žalos teisme paaiškino, kad striukės vertė yra 94 Eur, pirko (duomenys neskelbtini) prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, buvo dėvėta tik kelis kartus.