Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Egidijus Gerika, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Monikai Statkutei, dalyvaujant ieškovui S. B. ir jo atstovui advokatui Andriui Kazakevičiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. B. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei E. A. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Ž. P., UAB „Civinity namai Palanga“, AB Lietuvos draudimas, UAB „Šiaulių vandenys“, Šiaulių rajono savivaldybės administracija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, UAB „Julianus Inkaso“, Daugiabučio namo Vytauto g. 110 savininkų bendrija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, UAB „Civinity namai Klaipėda“, UAB „Parduotuvė tik“, AB „Ignitis“, UAB „GelvoraSergel“, UAB „CONLEX“, UAB „Horizontal Media“, UAB „Vingės statyba“ ir UAB „Makstapa“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Faktinės bylos aplinkybės

Dėl turto atidalijimo būdo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 1, 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog būtent atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kito bendraturčio teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kitas bendraturtis gali siūlyti alternatyvias atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes arba, jei nesiekia jokio atidalijimo varianto, savo nesutikimą su siūlomu ieškovo projektu gali grįsti jo, kaip bendraturčio, interesų pažeidimu. Teismai, spręsdami šalių ginčą dėl turto atidalijimo ir vertindami, ar vieno iš bendraturčių siūlomas atidalijimo būdas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrą diskreciją, kurią įgyvendindami privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d., 2016 m. liepos 5 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-367/2014; Nr. 3K-3-347-248/2016). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad asmeniui, siekiančiam įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019). Tai reiškia, kad atsidalijimo teisė, priešingai nei atidalijimo būdo pasirinkimo teisė, yra absoliuti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-611/2022). Atsidalijimo teisės absoliutumas lemia tai, kad bendraturčiui, siekiančiam atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, nereikia įrodinėti atsidalijimo motyvų, egzistuojančio bendraturčių nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo ir (ar) kitų aplinkybių, dėl kurių yra siekiama pasinaudoti įstatymo suteikta teise. Ieškinio atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės pareiškimas reiškia, kad bylos nagrinėjimo (įrodinėjimo) dalykas yra teisingas atidalijimo būdo parinkimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-943/2022). Teismai, atidalydami kiekvienam iš bendraturčių jo dalį natūra, turi atsižvelgti į konkrečias galimybes sklypus panaudoti pagal paskirtį, taip pat į kitas aplinkybes, leidžiančias racionaliai valdyti ir naudotis sklypu, laikantis planuojamų sklypų paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė Sklypo nenaudoja, juo nesirūpina ir nuosavybės teisių savo vardu VĮ Registrų centre nėra įregistravusi. Ginčo sklypas yra 10 arų ploto, visuomeninės paskirties, jame nėra jokių statinių. Padalijus šį Sklypą į dvi lygias dalis, kiekvienam savininkui liktų tik po 5 arus žemės. Kaip pažymėjo ieškovas patikslintame ieškinyje, toks plotas yra per mažas Sklypo paskirčiai tinkamai įgyvendinti. Ieškovas nurodo, kad visada rūpinosi Sklypu, planuoja jame įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, todėl turi realų suinteresuotumą naudotis šiuo turtu. Atsakovė, priešingai, nuosavybės teisių neįregistruoja ir Sklypo neprižiūri (nepjauna žolės). Dėl tokio atsainaus atsakovės požiūrio ieškovas negali tinkamai įgyvendinti savo teisių į žemės sklypą, kuriam naudoti reikalingas ir bendraturčio sutikimas. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad teisingiausias, racionaliausias ir šalių interesus geriausiai atitinkantis atidalijimo būdas – priteisti Sklypą natūra ieškovui, o atsakovei iš ieškovo priteisti atitinkamo dydžio piniginę kompensaciją (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

Dėl kompensacijos pinigais

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Taigi byloje turi būti nustatyta turto rinkos vertė bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu. Sprendžiant, kuriam iš bendraturčių turtas priteistinas natūra, o kuriam – kompensacija, teismų praktikoje paprastai laikomasi nuostatos, kad kompensacija priteisiama tokį atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdą prašančiam taikyti bendraturčiui, nes tokiu atveju preziumuojama, kad jis, siekdamas nutraukti bendrą nuosavybės valdymą, sutinka gauti kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003). Taip pat svarbu nustatyti, kuris iš bendraturčių turi esminį interesą naudotis daiktu. Klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų visetą apie bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu, atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos būklę, profesinę veiklą, šeimos sudėtį ir kt. Nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, taip pat svarbu ištirti, ar bendraturčiai išgali realiai sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, nes priešingu atveju teismo sprendimo vykdymas taptų komplikuotas – išieškojimą gali tekti nukreipti į atidalytą turtą ir taip bendro daikto netektų abu bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011).

Turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą. Viešų registrų duomenys apie vidutinę turto rinkos vertę yra paremti masinio turto vertinimo būdu, t. y. ją apskaičiuojant imama ne konkretaus turto vertė, bet vidutinė panašių objektų vertė, neatsižvelgiant į individualias turto savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014; 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-916/2019). VĮ Registrų centro duomenimis 2026 m. sausio 12 d. bendra žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 18 700,00 Eur.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovei priklausanti Sklypo dalis yra areštuota: antstolio Arturo Bložės – nuo 2017 m. balandžio 12 d., antstolės Brigitos Tamkevičienės – nuo 2020 m. gegužės 8 d. Šie duomenys patvirtina, kad atsakovės nuosavybės teisės dalis gali būti realizuojama atliekant priverstinio vykdymo veiksmus, tačiau daugiau nei devynerius metus tokie veiksmai nėra atliekami. Esant šiai situacijai, ieškovo, kaip bendraturčio, siekis įsigyti atsakovei priklausančią dalį, realizuojant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnyje įtvirtintą bendraturčio pirmumo teisę bei vengiant turto perleidimo tretiesiems asmenims, yra teisiškai pagrįstas.

Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant atsakovei piniginę kompensaciją šiuo atveju yra racionalesnis ir šalių teises geriau užtikrinantis būdas. Byloje nėra ginčo dėl šalims priklausančių turto dalių – Nekilnojamojo turto registro ir notaro duomenimis, ieškovui ir atsakovei priklauso po 1/2 dalį Sklypo, tik atsakovė savo dalies neįsiregistruoja Nekilnojamojo turto registre. Ieškovas, nurodydamas atsakovei išmokėtinos kompensacijos dydį, remiasi VĮ Registrų centro nustatyta vidutine rinkos verte (18 700,00 Eur). Ieškovo siūloma 9 350,00 Eur kompensacijos suma tiksliai atitinka atsakovei priklausančios turto dalies vertę. Atsakovė neginčijo ieškovo nurodytos turto vertės ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog siūloma suma yra nepagrįsta (CPK 178 straipsnis). Be to, bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė yra nusišalinusi nuo jai priklausančios turto dalies priežiūros ir nebendradarbiauja su bendraturčiu sprendžiant klausimus, susijusius su bendro turto valdymu bei naudojimu. Nors ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų apie turimas lėšas, atsižvelgiant į tai, kad jis yra darbingo amžiaus ir pats prašo atidalyti turtą šiuo būdu, teismas daro išvadą, jog jis turi galimybę išmokėti atsakovei nustatyto dydžio piniginę kompensaciją.

Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis atsakovės atžvilgiu yra pradėta ne viena vykdomoji byla dėl priverstinio išieškojimo. Todėl atidalijant Sklypą ir išmokant atsakovei piniginę kompensaciją, kreditorių interesai nebus pažeisti. Priešingai – nė vienas išieškotojas nepateikė prieštaravimo dėl turto atidalijimo būdo ar dydžio. Atsakovei išmokėtina kompensacija bus nukreipta atsakovės skoloms padengti (CPK 688 straipsnis), todėl apie priimtą sprendimą informuotini ir išieškojimą iš atsakovės vykdantys antstoliai.

Ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų visumą apie bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu, atsižvelgus į ieškovo amžių (61 metai), jo sveikatos būklę, procesinį aktyvumą (dalyvavo teismo posėdyje, davė išsamius paaiškinimus žodžiu) bei atsakovės amžių (70 metų) ir jos procesinį pasyvumą (į teismo posėdį neatvyko, į teismo siunčiamus elektroninius laiškus ir skambučius neatsakė, siųstų procesinių dokumentų nepriėmė), taip pat bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad atsakovė jai priklausančia Sklypo dalimi nesinaudoja ir neprisideda prie šio turto išlaikymo, konstatuotinas teisinis bei faktinis pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą ir atidalyti ginčo turtą, priteisiant ieškovui S. B. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovei E. A. priteisiant iš ieškovo S. B. 9 350,00 Eur piniginę kompensaciją.

Atsižvelgiant į išmokėtos kompensacijos sumą, atsakovei nepareiškus prieštaravimo dėl ieškovo nurodyto kompensacijos dydžio, o ieškovui nenurodant kompensacijos išmokėjimo termino, ieškovas S. B. kompensaciją atsakovei įpareigojamas sumokėti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad sumokėjo 211,00 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 211,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą priteisimo šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kadangi ieškovo atstovas prašymo ir įrodymų dėl kitų bylinėjimosi išlaidų nepateikė, šios išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu sudaro 116,64 Eur, t. y. jos didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (8 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš bylą pralaimėjusios šalies valstybei priteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Atidalyti ieškovui S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) natūra jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise su atsakove E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valdomo žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruoto V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini):

– Priteisti ieškovui S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į 1/2 (vieną antrąją) dalį žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant ieškovą vieninteliu šio žemės sklypo savininku;

– Priteisti E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9 350,00 Eur (devynis tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) piniginę kompensaciją už jai priklausiusią žemės sklypo dalį;

– Įpareigoti ieškovą S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išmokėti nurodytą 9 350,00 Eur piniginę kompensaciją atsakovei ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš atsakovės E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 211,00 Eur (du šimtus vienuolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 116,64 Eur (vieną šimtą šešiolika eurų 64 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 2222, mokėjimo įrodymą pateikiant teismui.

Išsiųsti šio neįsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašą antstoliams, vykdantiems išieškojimą iš atsakovės E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) t. y. antstoliui Andriui Liaškovui, antstoliui Tomui Ubartui, antstoliui Ričardui Kudrauskui, antstolei Irmai Ežerskienei, antstolei Giedrei Vasiliauskaitei, antstolei Astai Rimaitei Žičkuvienei, antstoliui Giedriui Jonauskui, antstolei Brigitai Tamkevičienei, antstoliui Zenui Zenkevičiui, antstolei Redai Vizgaudienei, antstolei Vidai Daugirdienei, informuojant, kad atsakovei iš ieškovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), yra išmokėtina 9 350,00 Eur piniginė kompensacija, ir pažymint, kad antstolis turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka areštuoti šias atsakovei priklausančias lėšas, esančias pas trečiąjį asmenį (ieškovą).

Išsiųsti šio neįsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašą notarui Viktorui Žilinskui.

Specialiame interneto tinklapyje paskelbti tokio turinio pranešimą:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2026 m. rugpjūčio 25 d. išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-6477-1261/2026, iškelta pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovei E. A. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Ž. P., „Civinity namai Palanga, UAB, j. a. k. 152429379, AB Lietuvos draudimas, j. a. k. 110051834, UAB „Šiaulių vandenys“, j. a. k. 144133366, Šiaulių rajono savivaldybės administracija, j. a. k. 188726051, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, j. a. k. 145787276, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, j. a. k. 288600210, UAB „Julianus Inkaso“, j. a. k. 300115639, Daugiabučio namo Vytauto g. 110 savininkų bendrija, j. a. k. 145624820, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, j. a. k. 193180814, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, j. a. k. 163743744, UAB „Civinity namai Klaipėda“, j. a. k. 140336910, UAB „Parduotuvė tik“, j. a. k. 175868773, AB „Ignitis“, j. a. k. 303383884, UAB „GelvoraSergel“, j. a. k. 125164834, UAB „CONLEX“, j. a. k. 302538171, UAB „Horizontal Media“, j. a. k. 306083326, UAB „Vingės statyba“, j. a. k. 122759264, ir UAB „Makstapa“, j. a. k. 126248922. Atsakovės E. A., gim. 1955 m. spalio 26 d., gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl jai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovė informuojama, kad 2026 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas jai laikomas įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Sprendimas per 30 dienų gali būti apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus. Atsakovė su byla gali susipažinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose adresu Algirdo Juliaus Greimo g. 77, Šiaulių m. Informacijos teirautis tel. (0 41) 421 434.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.