Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Baudžiamosios bylos Nr. 1-376-1079/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16501-2026-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.1.10.1.1; 1.2.25.5; 2.3.4.3; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2;2.12.2.8. (S)

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Jekaterinai Mažonienei ir Živilei Kazlauskienei,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorams Žilvinui Generauskui ir Šarūnui Vaicekavičiui,

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

KAL1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

KAL1 vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2026 m. gegužės 23 d. apie 15.49 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį keturratį FL-08, neįregistruotą teisės aktų nustatyta tvarka, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 %o (promilės) neblaivumas, t. y. 2026 m. gegužės 23 d. 16.13 val. alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARRK-0095 (patikrinimo Nr. 2431670), jam nustatytas 1,91 promilių neblaivumas.

KAL1 teisiamajame posėdyje kaltu dėl vairavimo būnant neblaiviam prisipažino visiškai. Nepripažino aplinkybės, kad vairavo motorinę transporto priemonę. Parodė, kad važiavo iš (duomenys neskelbtini) kaimo į (duomenys neskelbtini). Alkoholį gėrė naktį iki paryčių – 5 valandų ryto, pamiegojo iki pusės dviejų ir važiavo. Nesijautė, kad yra neblaivus, todėl važiavo. Nuvažiavo apie 15 km, pareigūnai nustatė, kad jis yra neblaivus, vairuotojo pažymėjimo neprašė. Po įvykio išsikvietė blaivų sūnų, jis patraukė transporto priemonę. Sutinka su jam nustatytu neblaivumu. Teisės vairuoti neturi, teises prarado 2000 m. ar 2002 metais. Jos nesusigrąžinęs. Automobilis priklauso LUD1, ji paprašydavo, jis paveždavo, tai į kapines, į grybus. Tuo metu LUD1 išvykus į užsienį, paliko jam automobilį. Su šiuo automobiliu važinėja apie metus, nežinojo, kad jį reikia įregistruoti kaip motorinę transporto priemonę ir, kad jai vairuoti reikia vairuotojo pažymėjimo. Kai pirko šitą mašiną, pardavėjas sakė, kad nieko nereikia – registracijos, draudimo, teisiu. Kreipėsi į Regitrą, jiems žodžiu pasakė, kad nereikia registruoti tokios transporto priemonės, raštiško atsakymo nedavė. Turi nesumokėtų baudų, planuoja važiuoja dirbti į užsienį, kad galėtų apmokėti baudas. Neturi problemų su alkoholio vartojimu, yra baustas, kad neblaivus vairavo dviratį. Gailisi dėl to kas įvyko.

Teisiamajame posėdyje liudytoja – transporto priemonės savininkė, LUD1 parodė, kad transporto priemonę įsigijo prieš metus, susigundė, kad jai vairuoti nereikia vairuotojo pažymėjimo. Pardavėja sakė, kad gali 4 žmonės važiuoti, leido apžiūrėti automobilius. Tą dieną išaiškino, kad nereikia vairuotojo pažymėjimo, daug kas perka praradus teises, automobiliui nereikia registracijos. Po įvykio kreipėsi į Regitrą, nusivežė dokumentus. Ten pasakė, kad šitas automobilis nėra registruojamas. Nesidomėjo apie šią transporto priemonę ir nebuvo anksčiau sustabdyta su ja. Patikėjo pardavėjo žodžiais, kad ją galima vairuoti be teisių, neregistruojama. KAL1 su ja girtas nevažiuodavo, nebūtų leidusi, tą dieną buvo išvažiavusi. Leisdavo jam naudotis šita transporto priemone, ką nors nuvežti ar parvežti. Automobilio dokumentus yra pateikusi į bylą, kokius turi.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių pripažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo KAL1 kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo ir parodymų, yra neginčytinai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):

2026 m. gegužės 23 d. pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl neblaivaus vairuotojo, kuriame nurodyta, kad 2026 m. gegužės 23 d., apie 15.45 val. patruliuojant patruliavimą, (duomenys neskelbtini), pastebėta važiuojanti elektrinė transporto priemonė, kuri važiavo kelio viduryje, manevravo. Sukėlus įtarimą dėl vairuotojo būsenos, jis buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Vairuotojas KAL1 <...>, nuo kurio dvelkė stiprus alkoholio kvapas, jo akys buvo paraudusios, kalba nerišli. KAL1 paaiškino, kad nakties metu vartojo alkoholinius gėrimus, o prieš valandą išgėrė dvi taras po 1,0 l alaus, kiek pamenantis 6,0 laipsnių stiprumo. Elektrinės transporto vairuotojas sutiko nusistatyti neblaivumą. Pirmu patikrinimo metu 15.49 val. nustatytas 1,97 promilių girtumas, antru patikrinimo metu 16.13 val., nustatytas 1,91 promilių girtumas. KAL1 su padarytu pažeidimu sutiko, nurodė, kad elektrinė transporto priemonė priklauso jo sugyventinei LUD1 <...>, kuri šiuo metu išvykusi į užsienį. Patikrinimo metu ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, duomenys palikti aplinkybių tikslinimui. Atlikus patikslinimą nustatyta, kad KAL1 vairuojama elektrinė priemonė, pagal jos gamyklinius duomenys yra priskiriamas prie lengvųjų keturračių, todėl reikalinga tos rūšies vairuotojo pažymėjimas, priemonė turi būti įregistruojama, bei apdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu <...> (b. l. 32);

2026 m. gegužės 23 d. neblaivumo nustatymo akte ir alkoholio kiekio matavimo prietaisu užfiksuota, kad KAL1 pirmu tikrinimu 15.49 val. nustatytas – 1,97 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 16.13 val. nustatytas – 1,91 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 27-29);

2026 m. gegužės 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir foto lentele užfiksuota, kad apžiūrėta elektrinė transporto priemonė, modelis FL-08, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-23).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo keliamas klausimas, ar KAL1 vairuotas elektrinis automobilis laikomas motorine transporto priemone, dėl kurios vairavimo esant neblaiviam kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 30 punkte yra nurodyta, kad lengvasis keturratis – keturratė motorinė transporto priemonė, kurios masė (be akumuliatorių baterijų, jeigu tai elektros varikliu varoma transporto priemonė) be krovinio ne didesnė kaip 350 kg, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3 (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), didžiausioji nominalioji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad KAL1 vairuota transporto priemonė yra keturratė, kurioje yra įrengtos keturios sėdimos vietos, jos variklio galingumas 1 kW, maksimalus greitis 25 km/h. Nors KAL1 teisme teigė, jog jo vairuota transporto priemonė priskiriama prie elektrinių mikrojudumo priemonių, tačiau tiek nuosprendžio 13 punkte nurodyta transporto priemonės sąvoka, tiek byloje gauti papildomi įrodymai patvirtina, kad KAL1 vairuota transporto priemonė priskiriama prie lengvųjų keturračių. Iš byloje gauto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos rašto matyti, kad pagal kaltinamojo gynėjo pateiktą paklausimą ir informaciją, kad transporto priemonės „FL-08“ naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW, didžiausias projektinis greitis ne didesnis kaip 45 km/h, masė be krovinio ne didesnė kaip 350 kg, Susisiekimo ministerijos nuomone, ji pagal Įstatymo įvardytą nuostatą atitinka lengvojo keturračio sąvoką. Lengvieji keturračiai laikomos motorinėmis transporto priemonėmis (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 36 punktas) (b. l. 130-131). KAL1 vairuota transporto priemonė FL-08 neatitinka Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 31¹ punkte nurodytos elektrinės mikrojudumo priemonės sąvokos, nes ji, nors ir atitinka didžiausios naudingosios galios ir didžiausio projektinio greičio parametrus, tačiau nėra skirta važiuoti vienam asmeniui, nes, kaip minėta, įrengtos keturios vietos.

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą KAL1 padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kadangi jis vairavo nustatyta tvarka neįregistruotą motorinę transporto priemonę – lengvąjį keturratį FL-08, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu nustatytas 1,91 promilių neblaivumas. Tai patvirtina pačio kaltinamojo parodymai tiek ikiteisminio, tiek ir teismo posėdžio metu, nustatyto neblaivumo rezultatai, įvykio vietos apžiūros protokolas su foto lentelėmis apžiūrėta įvykio vieta, liudytojos parodymai ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis.KAL1 du kartus buvo tikrinamas alkoholio matuokliu, kurio naudojimas yra įteisintas, ir, pagal bylos duomenis, įrenginiui laiku atlikta metrologinė patikra, ji yra galiojanti, todėl pagrindo abejoti nustatytu KAL1 neblaivumu teismas neturi. Kaltinamasis KAL1 neginčijo jam nustatyto neblaivumo.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

Kaltinamasis KAL1 padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). KAL1 atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę KAL1, atsižvelgtina į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veika padaryta netiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją (baigta veika), kaltininko asmenybę – anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 47-51), administracine tvarka baustas, paskirtos baudos nesumokėtos, administracinės nuobaudos galiojančios (b. l. 52-54), nusikalstamos veikos padarymo ir bylos nagrinėjimo teisme metu registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 62).

Už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą įstatymas numato tris bausmės rūšis – baudą, areštą ir laisvės atėmimą iki vienerių metų.

Spręsdamas dėl bausmės skyrimo KAL1 teismas vertina tai, jog kaltinamasis yra teisiamas pirmą kartą, tačiau penkerių metų laikotarpyje yra baustas administracine tvarka už vairavimą transporto priemonių esant neblaiviam, paskirtos baudos nesumokėtos, jų suma – 1450 Eur, ir kaip nurodė pats kaltinamasis yra vykdomas jų priverstinis išieškojimas, kaltinamasis nedirba. Nurodytos aplinkybės suponuoja teismui išvadą, kad anksčiau kaltinamajam KAL1 už šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus paskirtos nuobaudos – baudos, kaltinamojo elgesiui jokio poveikio nepadarė, jis ir toliau pažeidinėja kelių eismo taisykles, vairavo transporto priemones ne kartą neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, paskirtų baudų nemoka, todėl baudos bausmė nepasieks bausmės tikslų. Kaltinamajam KAL1 už padarytą nesunkų tyčinį nusikaltimą skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta antra pagal griežtumą bausmė – areštas, jos dydį nustatant tarp įstatyme nurodyto bausmės minimumo ir sankcijoje nurodyto bausmės vidurkio (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra būtent teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, tai, kad jis dėl nusikalstamos veikos įvykdymo kaltę pripažino, teisiamas pirmą kartą, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, taip pat įvertinęs ir tai, kad Lietuvos baudžiamoji politika nėra ir negali būti orientuota į asmens izoliaciją nuo likusios visuomenės (tai turi būti tik kaip paskutinė priemonė - ultima ratio), o valstybės siekiamybė ir pastangos yra mažinti kalinčių asmenų skaičių, daro išvadą, kad kaltinamajam atidėjus paskirtos arešto bausmės vykdymą, jis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ateityje laikysis įstatymų ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl taiko BK 75 straipsnio nuostatas ir atideda paskirtos arešto bausmės vykdymą. Teismo nuomone, būtina kaltinamajam suteikti galimybę keisti gyvenimo būdą, taip pat su probacijos priežiūra keisti savo nusikalstamą elgesį ir resocializuotis.

Atsižvelgdamas į tai kas aukščiau išdėstyta, teismas sprendžia, KAL1 bausmės vykdymą atidėti artimam minimaliam įstatyme nurodytam laikotarpiui, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6 ir 10 punktai).

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-418-222/2016).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis KAL1 padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir tik sėkmingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių padarinių. Esant tokioms aplinkybėms teismo nuomone baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones yra būtina ir tikslinga. Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą, teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis metų laikotarpyje baustas administracine tvarka už šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų. Jau anksčiau jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės vairuoti atėmimo terminas nepasibaigęs. Nustatytos aplinkybės teismui suponuoja išvadą, kad kaltinamasis KAL1 nėra linkęs laikyti nustatytų elgesio taisyklių, vykdo šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl teismas sprendžia, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta uždraudžiant KAL1 naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – dvejus metus, draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Todėl, nustačius, kad transporto priemonė buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Byloje nustatyta, jog KAL1 neblaivus vairavo sugyventinei LUD1 priklausantį lengvąjį keturratį, kurį LUD1 įgijo pasiėmusi tikslinę paskolą Mini automobiliui įgyti (b. l. 75-78). Ikiteisminio tyrimo metu negauta jokių objektyvių duomenų apie tai, kad tikroji transporto priemonės savininkė LUD1 žinojo apie kaltinamojo ketinimą daryti nusikalstamą veiką, todėl šio turto konfiskavimas netikslingas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad bausmės paskirtis bus pasiekta ir teisingumo principas įgyvendintas paskiriant KAL1 BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Pagal byloje esančią tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį, įgytos transporto priemonės kaina yra 4338,00 Eur. Atsižvelgus į nusikaltimo pavojingumą (vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,91 prom. neblaivumas), aplinkybes, apibūdinančias KAL1 asmenybę, elgesį, finansinę jo situaciją (duomenų apie gaunamas pajamas nėra), tai, kad įgydami lengvąjį keturratį tiek LUD1, tiek ir kaltinamasis galimai buvo suklaidinti pardavėjo, kad tai nėra motorinė transporto priemonė, leidžia daryti išvadą, kad KAL1 vairuotos transporto priemonės visos vertės konfiskavimas nebūtų teisingas ir suvaržytų asmens teises daugiau, negu yra būtina. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl konfiskuotinos turto vertės, pernelyg negalima suabsoliutinti atgrasymo tikslo, siejamo su turto vertės konfiskavimu, o taip pat būtina atsižvelgti į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirtį siekti kompromiso, teisinės santarvės ir nusikaltimą padariusio asmens resocializacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-195-788/2019). Taigi, teismo vertinimu, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas išieškotiną konfiskuotino turto vertės sumą sumažinti iki 50 procentų transporto priemonės vertės. Dalies transporto priemonės vertės – 2169 Eur konfiskavimas, sukels kaltinamajam neigiamus padarinius ir turėtų atgrasyti nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. Esant išdėstytiems argumentams, konfiskuotina suma, atitinkanti dalį transporto priemonės, priklausančios trečiajam asmeniui, vertės yra 2169 Eur ir ši suma konfiskuotina iš kaltinamojo KAL1. Tokia suma, teismo įsitikimu, atitinka padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo asmenybę ir neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams.

Ikiteisminio tyrimo metu KAL1 paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjant bylą kaltinamajam KAL1 ginti paskirtas advokatas Algimantas Ruginis. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad už KAL1 suteiktą antrinę teisinę pagalbą paskaičiuota advokatui mokėtina suma – 337,50 Eur (b. l. 145). Atsižvelgiant į tai, kad gynėją skyrė ikiteisminio tyrimo įstaiga, nes gynėjo dalyvavimas bylą nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, šios išlaidos iš jo nėra priteistinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

transporto priemonė – lengvasis keturratis FL-08, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), teisme tenkinus LUD1 prašymą, grąžintas savininkei, todėl jis paliktinas savininkės nuosavybėje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas);

CD diskas su vaizdo įrašu (prie galinio bylos viršelio) paliktinas kaip bylos medžiaga.

KAL1 išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 ir 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 432 straipsniu,

nusprendžia:

KAL1 pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nuteisti arešto bausme 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, KAL1 paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 20 (dvidešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 6, ir 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68, 72 straipsniais paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

uždrausti KAL1 naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejus) metus;

Konfiskuoti iš KAL1 nusikalstamos veikos padarymo priemonės – FL-08, dalį vertės atitinkančią pinigų sumą – 2169,00 Eur (du tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt devynis eurus), sumokėti į bet kurią valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 2222.

Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

lengvąjį keturratį FL-08, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), palikti savininkės LUD1 nuosavybėje;

CD diską su vaizdo įrašu palikti kaip bylos medžiagą.

Išaiškinti KAL1, kad asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.