Teisora
Registruotis

Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2026-09-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-223-1140/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2026-09-24
Bylos Nr.
1A-223-1140/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-25797-2025-2
Bylos rūšis
Baudžiamoji byla
Teisėjai
Ernesta Montvidienė, Nerijus Masiulis, Gintarė Bunikienė
Nuteistasis
O. K., A. Š.
Prokuroras
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-223-1140/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25797-2025-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.7; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.1.10.1.1; 1.2.14.3.1; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 2.1.7.4.1; 2.4.2.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.7 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 24 d. Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintarės Bunikienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nerijaus Masiulio, Ernestos Montvidienės,

sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, Raimondai Katiliūtei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Steponavičiūtei,nuteistajam O. K. (O. K.), jo gynėjui advokatui Valdui Kairiui,nuteistajam A. Š., jo gynėjui advokatui Mindaugui Jonaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Steponavičiūtės bei nuteistųjų A. Š. ir O. K. gynėjo advokato Valdo Kairio apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirtos: pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 2 metams, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių bei paskirta subendrinta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. birželio 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 10 parų arešto bausme bei paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 10 mėnesių 10 dienų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2025 m. gruodžio 17 d. iki 2026 m. balandžio 15 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. Š. taikoma paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Vadovaujantis BK 27 straipsniu A. Š. pripažintas recidyvistu.

O. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirtos: pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 2 metams, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams; pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 15 parų areštas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės už nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnes bausmes bei skirta subendrinta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, minėta bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą bei paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2025 m. liepos 22 d. iki 2025 m. liepos 23 d. ir nuo 2025 m. gruodžio 18 d. iki 2026 m. balandžio 15 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo O. K. taikoma paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Vadovaujantis BK 27 straipsniu O. K. pripažintas recidyvistu.

Iš A. Š. ir O. K. nepriteistos proceso išlaidos Lietuvos Respublikos valstybei už antrinės teisinės pagalbos suteikimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

O. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti, o būtent: nuo tiksliai nenustatytos datos ir laiko neteisėtai laikė nedidelį kiekį – 0,1393 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), o jose esančio delta-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija yra 14,7% ir nedidelį kiekį tabako ir narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) mišinį, kurio masė yra 0,1716 g, o jame 0,0113 g 6,6% psichotropinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio (THC) mišiniuose ir tirpaluose iki tol, kol 2025 m. liepos 22 d., 09:16 val., (duomenys neskelbtini), šias narkotines ir psichotropines medžiagas rado ir paėmė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnai. O. K. ir A. Š. nuteisti už tai, kad 2025 m. birželio 27 d., apie 13.50 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, veikdami bendrai grupėje, panaudodami fizinį smurtą – suduodami rankomis ir kojomis ne mažiau dešimties smūgių nukentėjusiajam T. N. į įvairias kūno vietas, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, tuo padarė jam odos nubrozdinimus dešinėje kaktos pusėje, dešinės ausies kaušelyje, abiejose alkūnėse, abiejuose keliuose, poodines kraujosruvas abiejuose sėdmenyse, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą ir taip atimdami galimybę jam priešintis, pagrobė svetimą, nukentėjusiajam T. N. priklausantį turtą – kuprinę „Puma“ 40 eurų vertės, kurioje buvo piniginė „Tommy Hilfiger“ 20 eurų vertės, su T. N. vardu išduotu vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini) 17 eurų vertės, T. N. vardu išduota asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini) 10 eurų vertės, T. N. vardu išduota AB Luminor banko bekontakte mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) 10 eurų vertės, grynaisiais pinigais – 10 eurų, IKI nuolaidų kortele Nr. (duomenys neskelbtini), 1 euro vertės; plastikinis indelis maistui 1 euro vertės, šakutė 50 centų vertės, metalinės žirklės 3 eurų vertės, du tušinukai, kurių vieno vertė 1 euras, 2 eurų bendros vertės, bei kepuraitę su snapeliu „Jordan“ 10 eurų vertės, taip pagrobė svetimą, nukentėjusiajam T. N. priklausantį 124,50 eurų vertės turtą. Be to, O. K. ir A. Š. nuteisti už tai, kad neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone, t. y. 2025 m. birželio 27 d., apie 13.50 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, veikdami bendrininkų grupėje kartu, plėšimo metu, neteisėtai įgijo nukentėjusiojo T. N. vardu išduotą bekontaktę AB „Luminor“ bankas mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kuri susieta su tame pačiame banke T. N. vardu atidaryta banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurią laikė su savimi iki nenustatytos datos, tokiu būdu jie neteisėtai įgijo, laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti. Be to, O. K. ir A. Š. nuteisti už tai, kad neteisėtai panaudojo elektroninės mokėjimo priemonės duomenis finansinei operacijai inicijuoti ir neteisėtai atliko dešimt finansinių operacijų, t. y. 2025 m. birželio 27 d. 14:00 val., 14:02 val. ir 14:03 val. veikdami bendrininkų grupėje, turėdami neteisėtai įgytą svetimą mokėjimo priemonę – T. N. vardu išduotą bekontaktę AB „Luminor“ bankas mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „Stoties krautuvėlė“, adresu Tilžės 118, Šiauliai, tris kartus pridėjo aukščiau nurodytą mokėjimo kortelę prie stacionarus kortelių skaitytuvo ir taip identifikuodami save kaip nukentėjusįjį T. N., iš jo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), atsiskaitė bendrai už 71,80 Eur sumą, po ko tęsdami savo nusikalstamą veiką ir veikdami vieninga tyčia, tą pačią dieną 14:12 val., parduotuvėje „Maxima“, adresu Aido g. 8, Šiauliai, vieną kartą pridėjo aukščiau nurodytą mokėjimo kortelę prie stacionarus kortelių skaitytuvo ir taip identifikuodami save kaip nukentėjusįjį T. N., iš jo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), atsiskaitė už 31,80 Eur sumą, po ko tęsdami savo nusikalstamą veiką ir veikdami vieninga tyčia, tą pačią dieną 15:17 val., parduotuvėje „Royal Smoke“, adresu Aido g. 8, Šiauliai, vieną kartą pridėjo aukščiau nurodytą mokėjimo kortelę prie stacionaraus kortelių skaitytuvo ir taip identifikuodami save kaip nukentėjusįjį T. N., iš jo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), atsiskaitė už 19,49 Eur sumą, po ko tęsdami savo nusikalstamą veiką ir veikdami vieninga tyčia, tą pačią dieną 15:25 val. ir 15:29 val., parduotuvėje „Sportland“, adresu Aido g. 8, Šiauliai, du kartus pridėjo aukščiau nurodytą mokėjimo kortelę prie stacionaraus kortelių skaitytuvo ir taip identifikuodami save kaip nukentėjusįjį T. N., iš jo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), atsiskaitė už 24,99 Eur sumą bei pasikėsino atsiskaityti už 48,93 Eur sumą, tačiau operacijos nebaigė, kortelių skaitytuvui paprašius suvesti PIN kodą, po ko tęsdami savo nusikalstamą veiką ir veikdami vieninga tyčia, tą pačią dieną 15:50 val. ir 15:51 val., parduotuvėje „Douglas“, adresu Aido g. 8, Šiauliai, du kartus pridėjo aukščiau nurodytą mokėjimo kortelę prie stacionaraus kortelių skaitytuvo ir taip identifikuodami save kaip nukentėjusįjį T. N., iš jo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pasikėsino atsiskaityti už 76,68 Eur sumą, tačiau operacijos nebaigė, kortelių skaitytuvui paprašius suvesti PIN kodą, po ko tęsdami savo nusikalstamą veiką ir veikdami vieninga tyčia, tą pačią dieną 15:56 val., parduotuvėje „Maxima“, adresu Aido g. 8, Šiauliai, vieną kartą pridėjo aukščiau nurodytą mokėjimo kortelę prie stacionaraus kortelių skaitytuvo ir taip identifikuodami save kaip nukentėjusįjį T. N., iš jo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pasikėsino atsiskaityti už 5,00 Eur sumą, tačiau operacijos nebaigė, kortelių skaitytuvui paprašius suvesti PIN kodą, tokiu būdu jie neteisėtai panaudodami svetimą mokėjimo priemonę, neteisėtai atliko dešimt finansinių operacijų, kurių metu apgaule savo naudai įgijo svetimą – nukentėjusiajam T. N. priklausantį turtą – 148,08 Eur pinigines lėšas.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Jolanta Steponaivičiūtė prašo: panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalis, kuriomis A. Š.: vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių bei skirta subendrinta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu paskirta bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. birželio 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 10 parų arešto bausme bei skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 10 mėnesių 10 dienų; Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes paskirtas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir BK 214 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti 2 metus laisvės atėmimo; Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su pagal BK 215 straipsnį paskirta bausme ir paskirti 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu paskirtą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. birželio 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 10 parų arešto bausme bei skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 7 mėnesiams 10 dienų; Bausmės pradžią skaičiuoti nuo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. balandžio 15 d. nuosprendžio paskelbimo – 2026 m. balandžio 15 d. Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalis, kuriomis O. K.: vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės už nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnes bausmes bei skirta subendrinta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, minėta bausmė subendrinta apėmimo būdu su bausme, paskirta už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą bei skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 10 mėnesių. Prašo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais bausmes paskirtas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti 2 metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su pagal BK 215 straipsnio 1 dalį paskirta bausme ir paskirti 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. balandžio 15 d. nuosprendžio paskelbimo – 2026 m. balandžio 15 d. Kitas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

Prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. Š. ir O. K. kaltais ir priimdamas jų atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, o O. K. ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, teisingai kvalifikavo nuteistųjų įvykdytas nusikalstamas veikas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai konstatavo O. K. ir A. Š. kaltę.

Tačiau, pasak prokurorės, pirmosios instancijos teismas, subendrindamas paskirtas bausmes, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, padarė teisės taikymo klaidų, kurios lėmė neteisingos galutinės bausmės paskyrimą. Taip pat apylinkės teismas nenurodė nuteistiesiems paskirtų bausmių pradžios. Dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos galutinės bausmės Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. balandžio 15 d. nuosprendis keistinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

Prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką ir subendrindamas jas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir, 4 dalimis dalinio sudėjimo būdu, neatkreipė dėmesio į tai, kad veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, buvo padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl taikė netinkamą bausmių bendrinimo būdą. Kaip matyti, O. K. ir A. Š. buvo kaltinami tuo, kad 2025 m. birželio 27 d., apie 13.50 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, veikdami bendrai grupėje, panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą, nukentėjusiajam T. N. priklausantį turtą – kuprinę, kurioje buvo piniginė su T. N. vardu išduotu vairuotojo pažymėjimu, asmens tapatybės kortele, AB „Luminor“ banko bekontakte mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), grynaisiais pinigais, nuolaidų kortelėmis ir kitais daiktais. Kaip matyti, šiais veiksmais, veikdami vieninga tyčia bei vykdydami vieningą sumanymą, O. K. ir A. Š. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, todėl prokurorė mano, jog šios veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, kas lemia, jog už jas paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Taip pat prokurorė pamini, jog O. K. ir A. Š. įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje, t. y. panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę 2025 m. birželio 27 d. 14:00 val., 14:02 val. ir 14:03 val. parduotuvėje „Stoties krautuvėlė“, adresu Tilžės g. 118, Šiauliai; 14:12 val. parduotuvėje „Maxima“, adresu Aido g. 8, Šiauliai; 15:17 val. parduotuvėje „Royal Smoke“, adresu Aido g. 8, Šiauliai; 15:25 val. ir 15:29 val. parduotuvėje „Sportland“, adresu Aido g. 8, Šiauliai; 15:50 val. ir 15:51 val. parduotuvėje „Douglas“, adresu Aido g. 8, Šiauliai; 15:56 val. parduotuvėje „Maxima“, adresu Aido g. 8, Šiauliai. Padarytą BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir kitas dvi BK 180 straipsnio 1 dalyje bei 214 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas skyrė laiko tarpas, todėl teismas, pasak prokurorės, pagrįstai BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų atžvilgiu laikė realiąja nusikaltimų sutaptimi. Esant realiai nusikaltimų sutapčiai, paskirtos bausmės bendrinamos bausmių sudėjimo būdu.

Prokurorės nuomone, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, yra pagrindas skundžiamą nuosprendį pakeisti dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo (BK 63 straipsnio nuostatų) taikymo, kadangi tai lėmė neteisingos (per griežtos) bausmės O. K. ir A. Š. paskyrimą (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai). Taip pat yra pagrindas nuosprendį pakeisti ir nustatyti subendrintos galutinės bausmės pradžią.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Š. prašo išteisinti jį už nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltime; pritaikyti BK 75 straipsnį, t. y. atidėti bausmės vykdymą.

Skunde apeliantas nurodo, kad su skundžiamu nuosprendžiu nesutinka, nes jam skirta bausmė yra akivaizdžiai per griežta ir neteisinga.

Nuteistasis pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas jį už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, neįvertino visų aplinkybių ir pripažino jį kaltu be jokių faktinių įrodymų, o vadovaudamasis tik prielaidomis ir vidiniu įsitikinimu:

pasak apelianto, tai, kad jis pasinaudojo svetima banko kortele (dėl ko jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi), neįrodo, kad jis dalyvavo plėšime. Nukentėjusysis atpažinimo metu, kaip asmenį smurtavusį prieš jį, atpažino būtent O. K., o ne apeliantą, iš to darytina išvada, kad tuo metu apeliantas tikrai miegojo ir veikoje nedalyvavo;

iš išsamių O. K. ir nukentėjusiojo parodymų susidaro įvaizdis, kad tai netinkamai inkriminuota veika, nes tai labiau panašu į fizinio skausmo sukėlimą bei iškritusios piniginės vagystę, o ne plėšimą.

Prokurorė, prašydama apeliantui skirti bausmę už visus nusikaltimus, prašė jam skirti kur kas švelnesnę bausmę, be to, buvo įžvelgta galimybė bausmės vykdymą atidėti, pritaikius BK 75 straipsnį, bet teismas neatkreipė dėmesio į tai, neatkreipė dėmesio į apelianto socialinius ryšius, į tai, kad jis turi mažametę dukrą, kuri turi neįgalumą ir jai reikalinga nuolatinė priežiūra, o apeliantas yra vienintelis šeimos maitintojas.

Apeliaciniu skundu nuteistojo O. K. gynėjas advokatas Valdas Kairys prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalį, kuria O. K. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, ir jį išteisinti, likusioje dalyje nuosprendį pakeisti, paskiriant nuteistajam švelnesnes bausmes.

Skunde gynėjas nurodo, kad jis neginčija teismo nuosprendžio dalies, kuria nuteistasis O. K. buvo nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, tačiau nesutinka, kad nukentėjusiojo T. N. mokėjimo kortelę nuteistasis įgijo grupėje su A. Š. plėšimo būdu.

Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, numatytas BPK 20 straipsnio 5 dalyje ir 305 straipsnio 1 dalyje, nes įrodymus vertino neišsamiai, iškreipė jų turinį, tinkamai neišanalizavo bei tarpusavyje nepalygino visų duomenų, nesusiejo jų į loginę visumą, nenurodė iš esmės jokių įtikinamų motyvų, kodėl vadovavosi vienais ir atmetė kitus įrodymus, neanalizavo ir nevertino liudytojų parodymų patikimumo bei padarė neteisingas išvadas.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmos instancijos teismas O. K. ir nuteistojo A. Š. parodymus dėl T. N. turto užvaldymo atmetė, o vadovavosi nukentėjusiojo T. N. parodymais. T. N. įvykio metu buvo girtas, todėl jo parodymai negali būti patikimi. Ikiteisminio tyrimo metu T. N. davė tyrimui naudingus parodymus, tačiau teisme jis prisipažino, kad buvo girtas ir visko neprisimena, o pasakoja manydamas, kad taip buvo. T. N. patvirtino, kad O. K. su A. Š. jį vaišino degtine, o nukentėjusysis pasižadėjo nupirkti dar vieną butelį degtinės. Baigus gerti nuteistųjų butelį, T. N. atsisakė pirkti butelį degtinės, todėl O. K. supykęs įspyrė nukentėjusiajam į koją, o nukentėjusysis dėl girtumo nugriuvo, po to pabėgo palikęs kuprinę. Kuprinėje buvusius daiktus išmetė, o iš piniginės pasiėmė mokėjimo kortelę. Nukentėjęs teisme pripažino, kad O. K. prieš jį smurtavo būtent dėl to. Taigi, apelianto teigimu, O. K. nukentėjusiojo atžvilgiu smurtavo ne siekdamas užvaldyti svetimą turtą, todėl jo veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje požymių.

Nukentėjęs T. N. nurodė, kad jam galėjo būti suduota apie 5 smūgiai, tačiau teismas nesivadovavo šiais parodymais, o apeliantui inkriminavo 10 suduotų smūgių. Specialisto išvadoje Nr. G 772/2025(04) nurodyta, kad sužalojimai T. N. kūne padaryti ne mažiau kaip 10 trauminių poveikių pasėkoje. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad odos nubrozdinimai nustatyti abiejose alkūnėse, abiejuose keliuose, poodines kraujosruvos abiejuose sėdmenyse. Šie nubrozdinimai galėjo atsirasti nukentėjusiajam nugriūnant ar atsitrenkiant į kietus daiktus dėl girtumo, o ne dėl apelianto veiksmų, todėl 10 smūgių inkriminuoti nepagrįstai. Pirmos instancijos teismas nesiaiškino, kokiu būdu buvo padaryti nukentėjusiajam sužalojimai. Net specialisto išvadoje nurodyta, kad nubrozdinimai padaryti griuviminių ar kritiminių traumų metu. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai ignoravo šią specialisto išvadą.

Pasak apelianto, pirmos instancijos teismas pažeidė in dubio pro reo principą ir nepašalinęs neaiškumų, prieštaravimų ir abejonių, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Toks nuosprendis negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl turi būti pakeistas.

Apeliantas nurodo, kad panaikinus nuosprendžio dalį pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, O. K. skirtina švelnesnė bausmė už veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, nes O. K. prisipažino jas padaręs ir nuoširdžiai galėjosi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje prokurorė Jolanta Steponavičiūtė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo A. Š. bei nuteistojo O. K. gynėjo advokato Valdo Kairio apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis A. Š. prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis O. K. ir jo gynėjas advokatas Valdas Kairys prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, netenkintus apeliacinio skundo, sutinka su prokurorės apeliaciniu skundu.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo A. Š. ir nuteistojo O. K. gynėjo advokato Valdo Kairio apeliaciniai skundai atmetami, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Steponavičiūtės apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtų bausmių (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina pateiktų apeliacinių skundų ribose. Kaip matyti iš nuteistojo A. Š., nuteistojo O. K. gynėjo apeliacinių skundų turinio, jie nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, tvirtindami, kad teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir nepagrįstai rėmėsi nenuosekliais nukentėjusiojo T. N. parodymais, nuteistasis A. Š. plėšime nedalyvavo, nes miegojo, o nuteistasis O. K. nukentėjusiajam T. N., kuris nesutiko nupirkti alkoholio, spyrė į koją, nukentėjusysis dėl girtumo nugriuvo ir palikęs kurpinę pabėgo, taigi, jis prieš nukentėjusįjį T. N. smurtavo ne siekdamas įgyti svetimą turtą, todėl prašo juos pagal BK 180 straipsnio 1 dalį išteisinti, abu nuteistieji taip pat prašo jiems skirti švelnesnes bausmes, o nuteistasis A. Š. prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Prokurorė Jolanta Steponavičiūtė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį ir subendrindamas nuteistiesiems paskirtas bausmes pagal BK 63 straipsnio 4 dalį, padarė teisės taikymo klaidų, kurios lėmė neteisingų galutinių bausmių paskyrimą, be to apylinkės teismas nenurodė nuteistiesiems paskirtų bausmių pradžios. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje

Įvertinus bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas A. Š. ir O. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog A. Š. ir O. K. bendrais veiksmais įvykdė plėšimą ir pagrobė nukentėjusiajam T. N. priklausantį turtą – kuprinę, kurioje buvo piniginė su T. N. vardu išduotu vairuotojo pažymėjimu, asmens tapatybės kortele, AB „Luminor“ banko bekontakte mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), grynaisiais pinigais, nuolaidų kortelėmis ir kitais daiktais, ir jų padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas veiksmais, numatytais minėtoje BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Nuteistasis O. K., apklausiamas teisme, savo kaltės dėl plėšimo nukentėjusiojo T. N. atžvilgiu nepripažino, tvirtindamas, kad nesmurtavo prieš nukentėjusįjį T. N., siekdamas pagrobti pastarojo turtą. Tvirtino, kad jis, nuteistasis A. Š. ir nukentėjusysis T. N. gėrė degtinę, nukentėjusysis buvo pažadėjęs nupirkti dar vieną butelį degtinės, tačiau A. Š. užmigus, nukentėjusysis pasakė, kad degtinės butelio nebepirks ir norėjo išeiti, todėl nuteistasis O. K., supykęs, susistumdė su nukentėjusiuoju, spyrė jam į koją ir pastarasis nukrito ant žemės, nukentėjusiajam krentant ant žemės iškrito nukentėjusiojo piniginė. Nuteistasis O. K. pribėgo, paėmė iškritusią piniginę, ištraukė banko kortelę, o piniginę numetė toliau, pažadino A. Š. ir nuėjo pirkti alkoholio, tuo metu nukentėjusysis atsistojo ir nuėjo link parduotuvės. Ikiteisminio tyrimo metu, pirmoje apklausoje O. K. parodė, kad nukentėjusiajam atsisakius nupirkti degtinės butelį, jis su A. Š. susinervavo, A. Š. prispaudė nukentėjusįjį prie sienos ir liepė arba nupirkti butelį degtinės, arba bus sumuštas, nukentėjusysis vistiek nesutiko pirkti degtinės, todėl A. Š. pradėjo mušti nukentėjusįjį, tada ir O. K. trenkė nukentėjusiajam, spyrė jam du kartus į pilvo sritį. Kai jau sumušė nukentėjusįjį ir jis nuo smūgių buvo nukritęs ant žemės, nebesipriešino, A. Š. paėmė nukentėjusiojo kuprinę, su ja jie nuėjo prie kito pastato kampo, ten iškraustė kuprinę ir kas jiems buvo nereikalinga išmetė ant žemės ir paliko ten, piniginėje rado banko kortelę, kurią ir pasiėmė. Nuteistasis O. K., teismo posėdyje pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu jis buvo išsigandęs ir strese, dėl girtumo pusę įvykio aplinkybių neprisimena.

Nuteistasis A. Š., apklausiamas teisme, savo kaltės dėl plėšimo nukentėjusiojo T. N. atžvilgiu nepripažino, tvirtindamas, kad begeriant alkoholinius gėrimus su nuteistuoju O. K. ir nukentėjusiuoju T. N., jis užmigo, pamena, kad vėliau jį pažadino O. K. ir pasiūlė nueiti į parduotuvę nusipirkti dar degtinės, nukentėjusiojo jau nebebuvo. Nebuvo tokio fakto, kad jis būtų reikalavęs nukentėjusiojo nupirkti svaigalų ir būtų prirėmęs nukentėjusįjį prie sienos. Ikiteisminio tyrimo metu įteikus pareiškimą dėl įtarimo nuteistasis A. Š. nurodė, kad apie aplinkybes, nurodytas pranešime apie įtarimą, nelabai gali ir papasakoti, nes tų aplinkybių jis dėl tuo metu buvusio girtumo tikrai nepamena.

Aukščiau nurodytus nuteistųjų parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme, paneigia nukentėjusiojo T. N. duoti parodymai, kuriuos patvirtina specialisto išvada, kuria nustatyti nukentėjusiajam T. N. padaryti kūno sužalojimai, skambučio bendrajam pagalbos centrui garso įrašas, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, liudytojo S. L. parodymai.

Nukentėjusysis T. N., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad jis su nuteistaisiais vartojo alkoholinius gėrimus, kuriais vaišino nuteistieji. Nutiestieji jo paprašė nupirkti jiems dar svaigalų, bet jis nesutiko. Dėl girtumo jis daug ko nepamena, tačiau pamena, kad buvo parverstas ant žemės ir sumuštas. Jam gulinčiam ant žemės buvo suduota keletą kartų į kūną, į klubus. Jis nematė kas jį mušė. Po to nutiestieji pasisavino jo kuprinę, piniginę. Jis nematė kaip iš jo paėmė tuos daiktus, nes stengėsi kuo greičiau pasišalinti. Prieš jį parverčiant ant žemės, niekas iš kaltinamųjų nemiegojo. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, kad su nuteistaisiais vartojo alkoholinius gėrimus, vienas iš nuteistųjų jį pastūmė, dėl jo neblaivumo jam buvo sunku išlaikyti pusiausvyrą, dėl to nukrito ant žemės. Nukritus ant žemės nuteistieji pradėjo jį spardyti, spyrė iki 10 kartų į jo klubo sritis, kiek kuris kartų spyrė, jis pasakyti negali. Dėl ko jie taip pasielgė su juo, jis nežino. Po šių savo veiksmų nuteistieji iš įvykio vietos pasišalino. Įvykio dienos vakare, paskambinus policijos pareigūnams ir pranešus apie rastus jo asmeninius daiktus, jis suprato, kad neturi su savimi turėtos kuprinės, kurioje buvo jo piniginė su banko kortele bei kiti daiktai.

Tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, nukentėjusysis T. N. dėl esminių aplinkybių nuosekliai tvirtino, kad vartojo alkoholinius gėrimus su nuteistaisiais, dėl ko įvyko konfliktas tarp jo ir nuteistųjų įvardinti negali, tačiau buvo nuteistųjų perverstas ant žemės ir sumuštas, kuris iš nuteistųjų ir kur sudavė smūgius, jis įvardinti negali, nes rankomis dengėsi veidą, vėliau iš įvykio vietos pabėgo ir apie įvykį pranešė policijos pareigūnams, po sumušimo pasigedo su savimi turėtos krupinės, kurioje buvo piniginė su banko mokėjimo kortele ir kitais jo asmeniniais daiktais. Šias nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina:

2025 m. rugsėjo 19 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro, skambučio pradžia 13:55. Pranešėjas (nukentėjusysis) praneša, kad nori iškviesti policiją, nes tik ką jį du vyrai užpuolė, reikalavo atiduoti narkotikus, užpuolė ir suspardė, adresu (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis pabėgo nuo užpuolikų, pasislėpė. Tie du vyrai bandė iš jo atimti telefoną, raktus, viską, bet jis pabėgo ir pasislėpė;

2025 m. birželio 28 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato pareigūno tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2025 m. birželio 27 d. apie 14 val. buvo gautas pranešimas, kad prieš 2-3 min. lauke prie laiptinės durų du vyrai suspardė kojomis pranešėją, reikalavo narkotikų. Atvykus į įvykio vietą nukentėjusysis teigė, kad prie (duomenys neskelbtini), mano pirmosios laiptinės buvo užpultas ir sumuštas dviejų nepažįstamų asmenų, kurie vėliau pasišalino. Dėl ko galėjo būti sumuštas T. N. pasakyti negalėjo, nes jokio konflikto tarp jo ir kitų asmenų nebuvo kilę. Po įvykio T. N. pasigedo piniginės, tačiau kokiomis aplinkybėmis ji dingo, pasakyti negalėjo, nes nežinojo, ar ją įvykio metu pasisavino jį sumušę asmenys, ar kur nors pametė;

2025 m. spalio 13 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis atpažino A. Š., kuris dar kartu su vienu asmeniu, kurio jis neatpažino, jį užpuolė ir sumušė. Ką A. Š. konkrečiai jo atžvilgiu darė jis nurodyti negali, nes kaip ir minėjo apklausose, buvo per daug girtas, kad prisimintų, tačiau jie abu jį sumušė ir jį apiplėšė;

liudytojo S. L., kuris įvykio dieną eidamas Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), kieme prie Santuokos rūmų rado ant žemės išmėtytus nukentėjusiojo daiktus, parodymai, kad nukentėjusiajam atvykus pasiimti jo asmeninių daiktų, nukentėjusysis papasakojo, kad buvo „Ramunėje“, ten gėrė, o kai iš jos išėjo, ėjo, kaip suprato, per (duomenys neskelbtini) kiemą, kur dviese ant suoliuko sėdėjo kažkokie vaikinai, nuo kurių nukentėjusysis gavo „į kuprą“, sakė, kad nuo jų bėgo.

Tai, kad nukentėjusysis T. N. dėl esminių aplinkybių davė nuoseklius parodymus, patvirtina ir nuteistojo O. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Visuma byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo O. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, ką konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, nes jie atitinka bylos duomenis. Nuteistasis O. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nukentėjusiajam nesutikus nupirkti dar vieno butelio degtinės, jis su nuteistuoju A. Š. susinervavo, A. Š. pradėjo mušti nukentėjusįjį, prie jo prisijungė ir pats O. K.. Kai jau sumušė nukentėjusįjį ir jis nuo smūgių buvo nukritęs ant žemės, A. Š. paėmė nukentėjusiojo kuprinę, su ja jie nuėjo prie kito pastato kampo, ten iškraustė kuprinę ir kas jiems buvo nereikalinga išmetė ant žemės ir paliko ten, piniginėje rado banko kortelę, kurią ir pasiėmė. Tokius nuteistojo O. K. parodymus patvirtina ne tik nukentėjusiojo T. N. duoti parodymai, bet ir specialisto išvada, kuria buvo nustatyti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai, taip pat liudytojo S. L. parodymai ir jo padaryta fotonuotrauka su išmėtytais nukentėjusiojo daiktais netoli įvykio vietos.

Šių aptartų įrodymų visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, neduoda pagrindo netikėti nukentėjusiuoju T. N. ir nesivadovauti jo parodymais, nes kaip jau buvo minėta, nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtina ir kiti anksčiau aptarti bylos duomenys.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. Š. ir O. K., panaudodami smurtą prieš nukentėjusįjį T. N., pastarajam nugriuvus ant žemės, pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtą – kurpinę, kurioje buvo piniginė su T. N. vardu išduotu vairuotojo pažymėjimu, asmens tapatybės kortele, AB „Luminor“ banko bekontakte mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), grynaisiais pinigais, nuolaidų kortelėmis ir kitais daiktais, taigi, nuteistieji bendrais tyčiniais veiksmais visiškai realizavo nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, požymius. Remiantis aptartu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad visos apeliantų skunduose minimos aplinkybės buvo teisingai įvertintos pirmosios instancijos teismo priimant apkaltinamąjį nuosprendį, ir jie pagrįstai nuteisti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

Nuteistasis A. Š. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtas bausmes, teigdamas, kad paskirtos bausmės yra per griežtos ir neteisingos. Nuteistojo O. K. apeliaciniu skundu prašoma skirti švelnesnes bausmes, motyvuojant tuo, kad jis išteisintinas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, o dėl veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, padarymo jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, kas laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe.

Teismas skiria bausmes pagal BK specialiosios dalies įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia: į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinus visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat nustatomas skiriamos bausmės dydis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Žemesnės instancijos teismas

A. Š. ir O. K., veikdami bendrai, įvykdė plėšimą, neteisėjai įgijo ir disponavo elektronine mokėjimo priemone bei neteisėtai ją panaudojo, tai yra padarė tris apysunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis, BK 180 straipsnio 1 dalis, 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis), nusikalto veikdami tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos yra baigtos, o O. K. dar neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti, t. y. padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis, 259 straipsnio 2 dalis).

A. Š. nusikalto būdamas anksčiau teistas 9 kartus, teistumas neišnykęs, ne kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei (BK 178 straipsnis), finansų sistemai (BK 213 straipsnis) bei kitas įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamas veikas, už kurias jis atliko viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir terminuoto laisvės atėmimo bausmes, naujas nusikalstamas veikas įvykdė būdamas 2025 m. birželio 4 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų baudžiamuoju įsakymu pripažintas recidyvistu bei neatlikęs minėtu baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos arešto bausmės. Be to, A. Š. yra baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, nedirba. A. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad visas tris nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai). Kaip jau buvo pažymėta aukščiau, A. Š. 2025 m. birželio 4 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų baudžiamuoju įsakymu (įsiteisėjo 2025 m. birželio 26 d.) buvo pripažintas recidyvistu, todėl pagrįstai ir teisėtai jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, kad jis visas tris nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis nuosprendžio priėmimo metu galiojusia BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija, įtvirtinusia bausmės skaičiavimo nuo jos vidurkio taisyklę, nuteistajam A. Š. už nusikaltimų, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė laisvės atėmimo bausmes, artimas šios bausmės vidurkiui. Kaip jau minėta, A. Š. nusikalto būdamas ne kartą teistas tiek už nusikaltimus nuosavybei, tiek ir nusikaltimus finansų sistemai. Šios aplinkybės patvirtina didesnį A. Š. asmenybės pavojingumą. Nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Todėl teisėjų kolegija, vertindama šias ir pirmiau aptartas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, taip pat atsižvelgdama ir į pagrobto turto vertę, veikų padarymo aplinkybes, kilusias pasekmes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo A. Š. už nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, už nusikaltimo, numatyto BK 214 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o už nusikaltimo, numatyto BK 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nėra aiškiai per griežtos. Šios paskirtos bausmės tiek bausmės rūšimi, tiek ir jų dydžiais yra teisingos, atitinka nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Švelninti A. Š. paskirtas bausmes nėra jokio pagrindo.

O. K. nusikalto būdamas anksčiau teistas 5 kartus, iš jų teistas už plėšimą, vagystę, sukčiavimą, viešosios tvarkos pažeidimus, naujas nusikalstamas veikas įvykdė praėjus vos mėnesiui po jo atžvilgiu priimto 2025 m. gegužės 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžio. Be to, O. K. yra baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, nedirba, neturi pastovios gyvenamosios vietos, gyvenamąją vietą deklaravęs Visagino savivaldybėje. O. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, atžvilgiu yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. O. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nusikalstamų veiku, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, atžvilgiu nėra, jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad visas tris nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai).

Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad O. K. šioje byloje nuteistas už vieno baudžiamojo nusižengimo ir trijų apysunkių tyčinių nusikaltimų padarymą, taip pat patvirtina, jog apeliantas, būdamas pilnametis, buvo teistas už tyčinių nusikaltimų įvykdymą, jo teistumai neišnykę ir nepanaikinti įstatymų nustatyta tvarka, o veikas, dėl kurių padarymo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis įvykdė praėjus tik mėnesiui po jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio (2025 m. gegužės 21 d.). Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis nuosprendžio priėmimo metu galiojusia BK 27 straipsnio 1 dalies redakcija, bei atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, pripažino O. K. recidyvistu, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra teisėta ir pagrįsta. Tačiau, pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu, nuteistojo O. K. atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ankstesnės redakcijos BK 27 straipsnio 1 dalį, atskirai priimti sprendimą asmenį pripažinti recidyvistu nebuvo reikalaujama, o recidyvistu savaime buvo laikomas asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaręs vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Nuo 2025 m. vasario 1 d. pasikeitus BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatoms ir teismui dėl asmens pripažinimo recidyvistu turint priimti atskirą sprendimą, asmuo laikomas recidyvistu tik po nuosprendžio, kuriuo asmuo pripažįstamas recidyvistu, įsiteisėjimo, o iki tol asmuo recidyvisto statuso neturi. Sistemiškai aiškinant BK nuostatas, susijusias su naujos redakcijos BK 27 straipsnio 1 dalies įsigaliojimu, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog asmuo veiką padarė būdamas recidyvistas, taikytina tik tada, kai esant BK 27 straipsnio 1 dalyje išdėstytoms sąlygoms asmenys, jau būdami pripažinti recidyvistais, teisiami už naujo nusikaltimo padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-511/2026). Atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais O. K. recidyvistu pripažintas nebuvo, recidyvistu jis pripažintas tik skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu, šis nuosprendis keistinas, panaikinant O. K. nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje padarymą įstatymų leidėjas yra numatęs keturias alternatyvias bausmes: viešuosius darbus, arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą – tris alternatyvias bausmes: laisvės apribojimą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki šešerių metų, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje, padarymą – keturias alternatyvias bausmes: baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki šešerių metų, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą – keturias alternatyvias bausmes: baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki šešerių metų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo O. K. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, 15 parų arešto bausmę, kuri dydžiu yra tik truputį didesnė negu šios bausmės rūšies minimumas, skiriamas asmenims, padariusiems baudžiamuosius nusižengimus (BK 49 straipsnio 3 dalis), už nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, – laisvės atėmimą 2 metams, kai šios bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų, už nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, – laisvės atėmimą 1 metams 7 mėnesiams, kai šios bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų, o už nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, – laisvės atėmimą 1 metams 8 mėnesiams, kai šios bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų. Panaikinus nustatytą nuteistojo O. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, keisti nuteistajam už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo, nes atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nustatymas yra tik viena iš tų aplinkybių, kurios išvardintos BK 54 straipsnio 2 dalyje, o skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Be to, vien tik minėtos atsakomybę sunkinančios aplinkybės panaikinimas, atsižvelgus į nustatytų nuteistojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą, savaime nerodo žymiai mažesnio asmens pavojingumo ir tai nėra būtina sąlyga švelninti jam paskirtą bausmę, nuteistojo padarytų nusikaltimų rūšys, pavojingumas ir kt. iš esmės lieka tie patys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-511/2026). Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam O. K. paskirta bausmė rūšimi ir dydžiu yra teisinga, ji tinkamai individualizuota, atitinka nuteistojo asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Dėl bendrinimo

Prokurorė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems A. Š. ir O. K. už tris jų padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, paskirtas bausmes bendrindamas pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, padarė teisės taikymo klaidą, kuri lėmė neteisingų galutinių bausmių paskyrimą nuteistiesiems. Teisėjų kolegija šiam prokurorės apeliacinio skundo argumentui pritaria.

Pagal BK 63 straipsnio 5 dalį bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose.

Nuosprendyje nustatyta, kad nuteistieji O. K. ir A. Š. 2025 m. birželio 27 d., apie 13.50 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, veikdami bendrai grupėje, panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą, nukentėjusiajam T. N. priklausantį turtą – kuprinę, kurioje buvo piniginė su T. N. vardu išduotu vairuotojo pažymėjimu, asmens tapatybės kortele, AB „Luminor“ banko bekontakte mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), grynaisiais pinigais, nuolaidų kortelėmis ir kitais daiktais. Taigi, šiais veiksmais, veikdami vieninga tyčia bei vykdydami vieningą sumanymą, O. K. ir A. Š. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, todėl pritartina prokurorės pozicijai, kad šios veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl už jas paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kas dėl nuteistųjų padarytos BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, t. y. neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimo, iš teismo nuosprendžio matyti, kad nuteistieji neteisėtai svetimą nukentėjusiojo T. N. mokėjimo kortelę panaudojo ir neteisėtai atliko 10 finansinių operacijų – 2025 m. birželio 27 d. 14.00 val., 14.02 val. ir 14.03 val. parduotuvėje „Stoties krautuvėlė“, adresu Tilžės g. 118, Šiauliai; 14.12 val. parduotuvėje „Maxima“, adresu Aido g. 8, Šiauliai; 15.17 val. parduotuvėje „Royal Smoke“, adresu Aido g. 8, Šiauliai; 15.25 val. ir 15.29 val. parduotuvėje „Sportland“, adresu Aido g. 8, Šiauliai; 15.50 val. ir 15.51 val. parduotuvėje „Douglas“, adresu Aido g. 8, Šiauliai; 15.56 val. parduotuvėje „Maxima“, adresu Aido g. 8, Šiauliai. Taigi nuteistųjų padarytą BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir kitas dvi BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas skyrė laiko tarpas. Be to, nusikaltimai buvo padaryti skirtingomis pavojingomis veikomis. Todėl BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų atžvilgiu laikytina realiąja nusikaltimų sutaptimi. Esant realiai nusikaltimų sutapčiai paskirtos bausmės bendrinamos bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 4 dalis), išskyrus atvejį, kai nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ir 11 straipsnius.

Kaip matyti, nuteistajam A. Š. inkriminuoti 2 apysunkiai nusikaltimai, numatyti BK 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, sudaro idealią nusikalstamų veikų sudėtį, todėl už juos paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Ir ši subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 4 dalis) turėjo būti subendrinta su A. Š. paskirta bausme pagal BK 215 straipsnio 1 dalyje, o ši subendrinta bausmė – visiško bausmių sudėjimo būdu su A. Š. paskirta ir neatlikta bausmės dalimi pagal Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. birželio 4 d. baudžiamąjį įsakymą (BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalys, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktis).

O. K. inkriminuoti 2 apysunkiai nusikaltimai, numatyti BK 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, sudaro idealią nusikalstamų veikų sudėtį, todėl už juos paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Ir ši subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 4 dalis) turėjo būti subendrinta su A. Š. paskirta bausme pagal BK 215 straipsnio 1 dalyje, o ši subendrinta bausmė – apėmimo būdu su O. K. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirta bausme, nes šis O. K. inkriminuotas baudžiamasis nusižengimas ir kiti jam inkriminuoti apysunkiai nusikaltimai labai skiriasi pagal pavojingumą (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas skundžiamą nuosprendį pakeisti dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo (BK 63 straipsnio nuostatų) taikymo, kas lėmė neteisingos (per griežtos) bausmės A. Š. ir O. K. paskyrimą (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

Taigi, keičiant skundžiamą apylinkės teismo 2026 m. balandžio 15 d. nuosprendį, A. Š. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos tokiu būdu: vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, bendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę bausmę, nustatant subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, ši subendrinta bausmė ir bausmė, paskirta pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios 2 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant 7 mėnesius laisvės atėmimo (atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nuteistojo A. Š. charakteristiką), nustatant subendrintą 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu ši A. Š. paskirta bausmė bendrintina visiško bausmių sudėjimo būdu su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. birželio 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 10 parų arešto bausme, paskiriant jam galutinę subendrintą 2 metų 7 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmę.

Toliau, keičiant skundžiamą apylinkės teismo 2026 m. balandžio 15 d. nuosprendį, O. K. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos tokiu būdu: vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, bendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę bausmę, nustatant subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, ši subendrinta bausmė ir bausmė, paskirta pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios 2 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant 7 mėnesius laisvės atėmimo (atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nuteistojo O. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis), nustatant subendrintą 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, ši subendrinta bausmė ir bausmė, paskirta pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, bendrintinos apėmimo būdu, galutinę subendrintą bausmę nustatant 2 metus 7 mėnesius laisvės atėmimo.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

Nuteistasis A. Š. apeliaciniu skundu prašo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, atsižvelgiant į jo socialinius ryšius, į tai, kad jis turi mažametę dukrą, kuri turi neįgalumą, jai yra reikalinga nuolatinė priežiūra, o jis yra vienintelis šeimos maitintojas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tenkinti šį nuteistojo prašymą nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad A. Š. nusikalstamas veikas padarė turėdamas teistumą, būdamas recidyvistu, per labai trumpą laiko tarpą po paskutinio nuteisimo, švelnesnių su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių, trumpesnių su laisvės atėmimu susijusių bausmių skyrimas nepadarė jam jokios teigiamos įtakos, jis neparodė noro taisytis, todėl teismas sprendė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti A. Š. atlikus realią laisvės atėmimo bausmę, todėl bausmės vykdymo institutas jam buvo netaikytas. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija sutinka ir teisėjų kolegija. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardinta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018, 2K-53-697/2021). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-53-697/2021). Skundžiamu nuosprendžiu A. Š. pripažintas kaltu padaręs tris tyčinius apysunkius nusikaltimus, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Teisėjų kolegijos nuomone, nors ir egzistuoja formalūs bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad A. Š. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau minėta, A. Š. nusikalto būdamas anksčiau teistas devynis kartus, be kita ko, ir už turtinius nusikaltimus, naujas nusikalstamas veikas padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam įstatymų nustatyta tvarka teistumui, nepraėjus nė mėnesiui po jo atžvilgiu priimto baudžiamojo įsakymo, jis yra baustas ir administracine tvarka, turintis galiojančių nuobaudų. Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus A. Š. polinkius ir bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistojo priešingas teisei (nusikalstamas) elgesys nėra atsitiktinio pobūdžio ir anksčiau jam taikytos teisinio poveikio priemonės nedavė pageidaujamų rezultatų, nepaskatino jo keisti savo nusikalstamą elgesį.

Dėl bausmės pradžios skaičiavimo ir kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė nuteistiesiems paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios. Dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas ir dėl neišspręsto bausmės pradžios skaičiavimo klausimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad nuteistiesiems iki skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo yra taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, todėl jiems paskirtų galutinių laisvės atėmimo bausmių terminas pradedamas skaičiuoti nuo skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2026 m. balandžio 15 d. 2025 m. spalio 21 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Aistės Adomaitytės-Koroliovės nutarimu O. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, tačiau šios kardomosios priemonės klausimas, priimant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nebuvo išspręstas. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, nurodant, kad O. K. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Dėl proceso išlaidų

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. rugpjūčio 18 d. pažyma Nr. APD-2026-08396 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą A. Š., kurias sudaro 225 Eur ir 2026 m. rugpjūčio 19 d. pažyma Nr. APD-2026-08433 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą O. K., kurias sudaro 200 Eur. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), todėl Šiaulių apygardos teismo 2026 m. gegužės 28 d. nutartimi nuteistajam A. Š. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Mindaugas Jonaitis, o nuteistajam O. K. – gynėjas advokatas Valdas Kairys. Atsižvelgdama į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama ne tik pagal nuteistųjų A. Š. ir O. K., kurie šiuo metu yra laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietose, bet ir pagal prokurorės apeliacinį skundą ir šis skundas yra tenkinamas, teisėjų kolegija sprendžia, jog išieškoti iš nuteistųjų A. Š. ir O. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra pagrindo ir šių išlaidų neišieško. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti nuteistojo A. Š. ir nuteistojo O. K. gynėjo advokato Valdo Kairio apeliacinius skundus.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Steponavičiūtės apeliacinį skundą tenkinti visiškai.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. balandžio 15 d. nuosprendį.

Panaikinti O. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką padarė recidyvistas.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. Š., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių bei skirta subendrinta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. Š., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. birželio 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 10 parų arešto bausme bei skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 10 mėnesių 10 dienų.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria O. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnes bausmes bei skirta subendrinta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria O. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, minėta bausmė subendrinta apėmimo būdu su bausme, paskirta už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą bei skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 10 mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, A. Š. bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jam subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, A. Š. subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį ir paskirti subendrintą 2 (dvejų) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu A. Š. paskirtą subendrintą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. birželio 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 10 parų arešto bausme ir A. Š. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 7 (septyniems) mėnesiams 10 (dešimčiai) dienų.

Bausmės pradžią A. Š. skaičiuoti nuo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. balandžio 15 d. nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2026 m. balandžio 15 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, O. K. bausmes paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, O. K. subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį, ir paskirti O. K. subendrintą bausmę – 2 (dvejų) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, O. K. paskirtą subendrintą bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, ir O. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejų) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimą.

Bausmės pradžią O. K. skaičiuoti nuo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. balandžio 15 d. nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2026 m. balandžio 15 d.

O. K. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Kitą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistųjų A. Š. ir O. K., susidariusių dėl būtino gynėjų dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, valstybės naudai neišieškoti.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjai Gintarė BunikienėNerijus MasiulisErnesta Montvidienė