- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-23
- Bylos Nr.
- e2S-774-883/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00858-2024-0
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Pareiškėjas
- L. B.
- Suinteresuotas asmuo
- R. G.
- Kategorijos
- 3.5.14Vykdomasis raštas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (suinteresuoto asmens) R. G. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2026 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. B. prašymą suinteresuotam asmeniui R. G. dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu. I. Ginčo esmė Pareiškėja L. B. pateikė prašymą, kuriuo prašė išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2SP-8364-445/2024 dėl išlaikymo išieškojimo, kadangi R. G. nevykdo 2024 m. rugsėjo 14 d. nutartimi patvirtintos išlaikymo prievolės. Suinteresuotas asmuo R. G. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos prašymą, kuriame nurodė, kad jis ir L. B. taikos sutartimi susitarė, kad jų sūnus E. G. nuolat gyvens su motina L. B., o jis mokės sūnaus išlaikymui po 400 Eur per mėnesį. Sudarius taikos sutartį, L. B. savo gyvenamąją vietą pakeitė (gyveno atskirai nuo 2025 m. rugpjūčio mėnesio iki 2026 m. sausio mėnesio), tačiau vėliau vėl grįžo gyventi į jo ir sūnaus namus adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi sūnaus faktinė gyvenamoji vieta nesikeitė ir po taikos sutarties sudarymo sūnaus išlaikymu ir priežiūra rūpinosi ir skolininkas, jį išlaikė, užtikrino jo poreikius, todėl nėra pagrįstas L. B. prašymas už šį laikotarpį gauti vykdomąjį raštą dėl išlaikymo skolos, nes tokios skolos nėra. Nuo 2024 m. rugsėjo 16 d. iki dabar jis rūpinosi sūnumi, jį išlaikė, jis gyveno toje pat gyvenamojoje vietoje. Šiuo metu jis ir L. B. susitarė, kad vaiko - E. G. gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu ir tokį susitarimą patvirtino teismas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2026 m. birželio 10 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino ir L. B. išdavė vykdomąjį raštą suinteresuoto asmens R. G. atžvilgiu pagal šią Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-8364-445/2024 patvirtintos ikiteisminės taikos sutarties aktualią priverstinai vykdytiną sąlygą, susijusią su vieno nepilnamečio vaiko periodiniu materialiniu išlaikymu, atsižvelgiant į faktinę prievolės vykdymo situaciją: „R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) įsipareigoja mokėti E. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui periodines išmokas: po 400 (keturis šimtus) eurų kas mėnesį už laikotarpius nuo 2024-09-16 iki 2025-08-01 ir nuo 2026-02-01 iki 2026-05-19, jas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymui skiriamos lėšos pervedamos į L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu atidarytą atsiskaitomąją sąskaitą banke, o šalims susitarus, gali būti pasirenkami kiti mokėjimo būdai“. Šios nutarties pagrindu išduotą vykdomąjį raštą teismas nurodė vykdyti atsižvelgiant į aplinkybę, kad skolininkas R. G. iš dalies vykdė pareigą teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Teismas išaiškino šalims, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 586 straipsnio 1 dalimi, vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra šiame skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, t. y. realias teisines pasekmes sukelia ne vykdomojo dokumento išdavimas teisme, o jo pateikimas priverstiniam vykdymui. Šia nutartimi teismo išduoto vykdomojo rašto pateikimas priverstiniam vykdymui priklausys nuo pareiškėjos valios, kur ji besąlygiškai gali disponuoti šia teise. Teismas sprendė, kad yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą, tam pakanka aplinkybės, jog kokia nors dalis taikos sutarties sąlygų nebuvo vykdoma. Teismo vertinimu, skolininko nurodytos aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos, nes jo elgesys vaiko atžvilgiu atitinka savanorišką papildomą pagalbą vaikui ir negali būti pagrindas įskaityti kaip bazinio išlaikymo teikimo prievolę. Tai taip pat atitinka taikos sutarties 2.4 punkte numatytą sąlygą, kad R. G. įsipareigoja teikti nepilnamečiam sūnui E. G. papildomą materialinę paramą esant poreikiui skirti didesnes lėšas sveikatos priežiūrai, kitoms paslaugoms, lavinimui. Pareiškėja pripažįsta, kad skolininkas iš dalies teikė išlaikymą vaikui, atitinkamai suformulavo prašymą, nagrinėjama situacija taip pat atitinka dispozityvumo principą (galima laisvai disponuoti savo turtine teise ir prašyti mažiau). Teismas nenustatė požymių, jog pareiškėja piktnaudžiauja teise nepagrįstai siekdama gauti vykdomąjį dokumentą. Teismas nurodė, kad vykdomasis raštas pareiškėjai L. B. išduotinas iki naujo išlaikymo nepilnamečiui vaikui nustatymo, t. y. iki 2026 m. gegužės 19 d. Teismas atkreipė skolininko dėmesį į tai, kad pareiškėjai pateikus vykdyti išduotą vykdomąjį raštą, suinteresuotam asmeniui nebus užkirstas kelias antstoliui teikti įrodymus apie jo faktiškai teiktą nepilnamečiams vaikams išlaikymą ir įsiskolinimo nebuvimą, arba esant ginčui savo interesus ginti įstatymo nustatyta tvarka (pvz., skundžiant antstolio veiksmus ir pan.). Teismas pažymėjo, kad nepilnamečio vaiko E. G. gyvenamoji vieta ir išlaikymo tvarka nuo 2026 m. gegužės 19 d. yra pakeista, ir nuo šios dienos skolininkas R. G. neturi pareigos teikti išlaikymą vaikui. Todėl pareiškėja L. B. reikalauja priteisto vaikui išlaikymo skolos, susidariusios už tam tikrą praeitą laikotarpį. Teismo vertinimu, šiuo atveju netaikytinas skubiai vykdytinas išlaikymo priteisimas, kaip tai numato CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas (suinteresuotas asmuo) R. G. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2026 m. birželio 9 d. nutartį civ. byloje Nr. 2VP-5922- 445/2026 ir neišduoti pareiškėjai L. B. vykdomojo rašto arba perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, prijungti prie skundo papildomus įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Pareiškėja nepagrįstai kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Jos kreipimasis yra susijęs su tuo, kad nuo 2026 m. gegužės 19 d. taikos sutartimi buvo nustatyta sūnaus E. gyvenamoji vieta su apeliantu, o išlaikymas yra nustatytas teikti pareiškėjai. Pareiškėja nepaaiškino, dėl kokių priežasčių nesikreipė dėl priverstinio vykdymo dėl išlaikymo vaikui išieškojimo per beveik du metus. Pareiškėja nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių negalėjusi kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo per nurodomą laikotarpį, kai, jos teigimu, apeliantas nevykdė pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino apelianto nurodomų aplinkybių, kad sūnus E. G. ir po 2024 m. rugsėjo 16 d. taikos sutarties pasirašymo liko gyventi apelianto ir tuo metu pareiškėjos gyvenamojoje vietoje, apeliantas nuolat išlaikė, rūpinosi visų sūnaus poreikių tenkinimu.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodė, kad jo prisidėjimas prie sūnaus išlaikymo nebuvo epizodinis, ar tenkinant tik papildomas vaiko priežiūros, ką nepagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas.
Apeliantas nurodė sūnaus išlaikymui patirtas išlaidas, tarp kurių nurodyta kelionė į JAV su sūnumi E. Už kelionę apeliantas nurodė sumokėjęs iš viso 3000 Eur, iš kurių sūnaus dalis sudarytų - 1000 Eur. Iš didesnių pirkinių, kuriuos įgijo pastaraisiais metais ir kurie naudojami sūnaus poreikiams - Komado kepsninė - 600 Eur (sūnus mėgsta lauke gamintą maistą), nupirko sūnui E. naują dviratį, už kurį apeliantas sumokėjo 200 Eur.
Apeliantas nurodė, kad buvo būtina surengti žodinį bylos nagrinėjimą ir išklausyti pareiškėjos ir jo argumentus dėl vykdomojo rašto išdavimo. Bylos nagrinėjimo metu apeliantas būtų pilnai paaiškinęs sūnaus E. faktinio išlaikymo aplinkybe, o pareiškėja būtų nurodžiusi, dėl kokių priežasčių nesikreipė dėl vykdomojo rašto išdavimo anksčiau, t. y. laikotarpiu, kai buvo priimta teismo nutartis, ir būtų pateikusi informaciją dėl bendro sūnaus išlaikymo laikotarpio bei laikotarpio, kai ji buvo visiškai nusišalinusi nuo sūnaus išlaikymo. Neišklausius šalių, vadovaujantis tik formaliu prašymu, nebuvo atskleista bylos esmė, išsiaiškintos visos reikšmingos vykdomojo rašto išdavimui aplinkybės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja L. B. prašo R. G. atskirąjį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2026 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą, palikti galioti išduotą vykdomąjį raštą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Pagrindinis šios bylos klausimas yra ne tai, kokius daiktus atsakovas pirko vaikui, kokias dovanas teikė ar kokias papildomas išlaidas patyrė, bet tai, ar jis vykdė teismo nustatytą pareigą mokėti periodinį išlaikymą.
Byloje pateikti banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad atsakovas nevykdė teismo nustatytos pareigos mokėti po 400 Eur per mėnesį. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad būtų mokėjęs išlaikymą tokia tvarka ir tokiu dydžiu, kaip buvo nustatyta teismo patvirtintoje taikos sutartyje.
Pareiškėja pažymėjo, kad nesikreipė dėl vykdomojo rašto išdavimo už visą laikotarpį nuo taikos sutarties patvirtinimo. Atsižvelgdama į faktines aplinkybes ir vaiko gyvenamąją vietą, nereikalauja išlaikymo už laikotarpį nuo 2025-08-01 iki 2026-01-31. Pareiškėja taip pat nurodė, kad dar iki kreipimosi dėl vykdomojo rašto buvo pradėjusi tvarkyti dokumentus dėl išieškojimo, tačiau atsakovas ne kartą prašė to nedaryti, teigė, kad gali viską išspręsti gražiuoju ir susitarti be priverstinio išieškojimo. Dėl šios priežasties kurį laiką pareiškėja tikėjosi geranoriško taikos sutarties vykdymo ir neskubėjo kreiptis dėl priverstinio išieškojimo.
Pareiškėja neneigė, kad atsakovas pirko vaikui įvairius daiktus, drabužius, avalynę, mokyklines priemones, maistą, prisidėjo prie kai kurių išlaidų ir organizavo tam tikrą vaiko laisvalaikį, tačiau šioje byloje nagrinėjama ne tai, ar atsakovas pirko vaikui daiktus ar dovanas, bet tai, ar jis vykdė teismo nustatytą pareigą mokėti periodinį išlaikymą po 400 Eur per mėnesį.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad apelianto nurodytos išlaidos (kelionė į JAV, kepsninės pirkimo ir kt.) neatitinka faktinių aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas atmestinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dėl vykdomojo rašto išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė 2025 m. pajamų mokesčio deklaraciją, komunalinių mokesčių mokėjimo kvitus, pažymą iš UAB „Ortodonta“ su kvitu; pažymą iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos, AB Swedbank sąskaitos išrašą 2025 m., fotonuotraukas - dviračio, kambario, ir kt. įgytų sūnaus poreikiams daiktų.
Pareiškėja kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė mokėjimo nurodymo kopiją, banko sąskaitos išrašus, pareiškėjos susirašinėjimą su apeliantu, K. G. paaiškinimą.
Naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas reglamentuojamas CPK 314 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs sprendžiamo klausimo ir pateiktų naujų įrodymų sąsają, sprendžia, kad apelianto pateiktas banko sąskaitos išrašas turi reikšmės sprendžiamam klausimui, todėl jis priimamas ir vertinami su kitais byloje esančiais įrodymais.
Apelianto pajamų mokesčių deklaracija, mokėjimų kvitai, pažyma iš mokyklos, fotonuotraukos bei pareiškėjos susirašinėjimas su apeliantu ir K. G. paaiškinimas nepriimami į bylą, nes atsižvelgiant į jų turinį darytina išvada, kad jie neturės esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagrįstumo. Pareiškėjos pateikti banko sąskaitos išrašai jau pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl juos tuo pagrindu atsisakytina priimti.
Dėl atskirojo skundo argumentų
Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatytą reglamentavimą, tuo atveju, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.
Pareiškėja L. B. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui netinkamo teikimo. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-8364-445/2024 buvo patvirtinta L. B. ir R. G. 2024 m. liepos 15 d. sudaryta taikos sutartis, kurioje nustatyta, kad šalių nepilnamečio vaiko E. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina L. B. jos gyvenamosios vietos adresu (1.1. papunktis), R. G., įsipareigojo mokėti E. G. išlaikymui periodines išmokas: po 400 Eur kas mėnesį nuo 2024 m. liepos 1 d. iki sūnaus pilnametystės, jas indeksuojant LRV nustatyta tvarka (2.1. papunktis), šalys taip pat susitarė, kad išlaikymui skiriamos lėšos pervedamos į L. B. vardu atidarytą atsiskaitomąją sąskaitą banke, o šalims susitarus, gali būti pasirenkami kiti mokėjimo būdai (2.2. papunktis), nepilnamečio sūnaus E. G. lėšų tvarkytoja skirta jo motina L. B. (2.3. papunktis), R. G. įsipareigojo teikti nepilnamečiam sūnui E. G. papildomą materialinę paramą esant poreikiui skirti didesnes lėšas sveikatos priežiūrai, kitoms paslaugoms, lavinimui, įsigyjant prekes prieš mokslo metų pradžią ar kt. (2.4. papunktis).
Iš šalių sudarytos taikos sutarties turinio matyti, kad šalys taikos sutartimi aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė dėl nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydžio ir jo teikimo tvarkos bei būdo. Esant aiškiai nurodytam išlaikymo teikimo būdui ir tvarkai, apeliantui kilo pareiga įrodyti, jog jis tinkamai vykdo taikos sutarties sąlygas ir, kaip numatyta, teikė išlaikymą po 400 Eur, mokėdamas kiekvieną mėnesį į L. B. vardu atidarytą atsiskaitomąją sąskaitą banke ar šalių sutarimu pasirinktu kitu mokėjimo būdu. Svarbu pažymėti, kad įvertinus apelianto ir pareiškėjos pateiktus banko sąskaitų išrašus matyti, kad apeliantas L. B. 2024 m. rugsėjo 30 d. pervedė 80 Eur, mokėjimo paskirtis „Sąskaitos papildymas“. Kitų neginčytinų įrodymų, jog apeliantas kas mėnesį būtų pervedęs į pareiškėjos banko sąskaitą ar tiesiogiai pareiškėjai perdavęs pinigines lėšas nepateikta (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju apeliantas neginčija aplinkybės, kad kas mėnesį jis nepervesdavo taikos sutartimi sutartos išlaikymo sumos, tačiau įrodinėjo, kad jis nepilnamečiam sūnui pirko įvairius daiktus ir tokiu būdu išlaikė sūnų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių sudarytos taikos sutarties 2.4. papunkčiu aiškiai susitarta, jog R. G. įsipareigoja teikti nepilnamečiam sūnui E. G. papildomą materialinę paramą esant poreikiui skirti didesnes lėšas sveikatos priežiūrai, kitoms paslaugoms, lavinimui, įsigyjant prekes prieš mokslo metų pradžią ar kt. Taigi, tai, kad apeliantas sūnui pirko įvairius daiktus ar apmokėjo už paslaugas, tiesiogiai išplaukia iš minėto taikos sutarties 2.4. papunkčio, o apelianto pareiga teikti 400 Eur išlaikymą kiekvieną mėnesį numatyta taikos sutarties 2.1. papunktyje. Pažymėtina, kad šios taikos sutarties sąlygos yra viena nuo kitos nepriklausančios, t. y. nėra numatyta, kad apelianto daiktų ar paslaugų įsigijimas nepilnamečio sūnaus naudai panaikina jo prievolę teikti numatyto dydžio išlaikymą. Priešingai, kaip minėta, papildomas išlaikymo teikimas yra aiškiai atskirtas nuo pagrindinės nepilnamečio sūnaus išlaikymo prievolės.
Svarbu pažymėti ir tai, kad Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2026 m. gegužės 19 d. nutartimi patvirtinta pareiškėjų R. G. ir L. B. 2026 m. gegužės 8 d. sudaryta taikos sutartis dėl nepilnamečio vaiko E. G. gyvenamosios vietos, išlaikymo, bendravimo tvarkos nustatymo, kuria šalys taikiai susitarė tokiomis sąlygomis: 1.1. šalių nepilnamečio vaiko, E. G. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su tėvu R. G. jo gyvenamosios vietos adresu. 2. Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo šalys sutaria, kad: 2.1. L. B. įsipareigoja vaiko E. G. išlaikymui iki pilnametystės perduoti E. G. asmeninėn nuosavybėn turtą, kuris buvo pripažintas jos asmenine nuosavybe 2024 m. rugsėjo 16 d. Alytaus apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2SP-8364-445/2024 pagrindu. Nurodyta nutartis įsiteisėjo 2026 m. gegužės 19 d.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog pasikeitė nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta savaime nepanaikina iki tol pagal teismo patvirtintą taikos sutartį egzistavusios ir vykdytinos apelianto pareigos teikti vaikui joje nustatyto dydžio išlaikymą, todėl tol, kol nebuvo atsiradęs teisinis pagrindas šią prievolę pakeisti ar jai pasibaigti, skolininkas privalėjo ją vykdyti tokia apimtimi, kokia buvo nustatyta Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-8364-445/2024 patvirtintoje taikos sutartyje.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliantui nepateikus įrodymų, jog sutartas išlaikymas nepilnamečiam sūnui buvo suteiktas, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog taikos sutarties sąlygos nėra vykdomos.
Svarbu pažymėti ir tai, kad apeliantas nepagrįstai argumentuoja, jog pareiškėja nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių negalėjusi kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo per nurodomą laikotarpį, kai jos teigimu apeliantas nevykdė pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Akcentuotina, kad CPK įtvirtinta pareiškėjos teisė kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo nesiejama su pareiga pagrįsti, dėl kokių priežasčių ji dėl vykdomojo rašto išdavimo nesikreipė anksčiau. Sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą reikšminga nustatyti, ar teismo patvirtinta taikos sutartis yra vykdytina ir ar joje nustatyta prievolė buvo tinkamai įvykdyta, o ne vertinti pareiškėjos delsimo kreiptis dėl priverstinio vykdymo priežastis.
Apeliantas taip pat nurodo, kad buvo būtina surengti žodinį bylos nagrinėjimą ir išklausyti pareiškėjos ir jo argumentus dėl vykdomojo rašto išdavimo. Pažymėtina, kad CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka; teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti; spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje nustatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės; teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka; dėl teismo nutarties išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą gali būti paduotas atskirasis skundas.
Kaip matyti, CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatyta teismo diskrecijos teisė nuspręsti, ar klausimo nagrinėjimui tikslinga skirti teismo posėdį žodinio proceso tvarka, ar, esant atitinkamoms sąlygoms, klausimo dėl vykdomojo rašto išdavimo išsprendimas galimas ir neskiriant bylos žodinio nagrinėjimo. Bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantui buvo suteikta galimybė pateikti savo paaiškinimus bei įrodymus dėl pareiškėjos pateikto prašymo, apeliantas pirmosios instancijos teismui pateikė atsiliepimą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Taigi, apeliantui buvo sudarytos realios galimybės pasinaudoti procesinėmis teisėmis, išdėstyti savo poziciją ir atsikirsti į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, o vien tai, kad klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo buvo išspręstas rašytinio proceso tvarka, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti apelianto teisės būti išklausytam principo pažeidimo. Apeliantas taip pat nenurodo, kokių bylai reikšmingų aplinkybių jis negalėjo išdėstyti raštu ar kokius papildomus įrodymus būtų galėjęs pateikti tik žodinio bylos nagrinėjimo metu. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas, klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo išnagrinėjęs rašytinio proceso tvarka, neužtikrino apeliantui galimybės būti išklausytam ar kitaip pažeidė jo procesines teises.
Dėl bylos procesinės baigties
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimą pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, ir pagrįstai išdavė pareiškėjai vykdomąjį raštą. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o apelianto atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2026 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.