Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Nerijus Masiulis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo juridinio asmens, kuriam paskirta piniginė sankcija, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Dainiaus Žiedo skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugpjūčio 27 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bylos esmė

Latvijos Respublikos Valstybinės policijos vyriausiojo viešosios tvarkos policijos departamento Reagavimo skyriaus Saugaus eismo valdymo tarnybos Vežimo keliais priežiūros skyriaus 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimu byloje Nr. 01187002540325-1 (toliau – ir Sprendimas Nr. 01187002540325-1) UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), paskirta 1 300 Eur piniginė sankcija (bauda) už tai, kad 2025 m. rugsėjo 29 d. 19.33 val., (duomenys neskelbtini), įmonės vairuotojui F. S. vairuojant transporto priemonių junginį – sunkvežimį „VOLVO FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „JYKI V31“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu nustatyta, kad transporto priemonėje buvo įrengtas skaitmeninis tachografas ir juo buvo naudojamasi be vairuotojo kortelės (2025 m. rugsėjo 18 d.). Tuo nesilaikyta Europos Sąjungos Reglamento Nr. 165/2014 34¹ straipsnio, Latvijos Respublikos Kelių eismo įstatymo 43.9 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų bei Vežimo keliais įstatymo 58 straipsnio 6 dalies reikalavimų. Spendimas įsiteisėjo 2025 m. spalio 16 d., tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo paskirtos piniginės sankcijos per nustatytą vieno mėnesio nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminą. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi tenkintas Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos – Latvijos Respublikos Valstybinės policijos Rygos regiono departamento Viešosios tvarkos policijos skyriaus Eismo administracinių nusižengimų tyrimo tarnybos prašymas (liudijimas) ir nutarta pripažinti bei vykdyti Sprendimą Nr. 01187002540325-1, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paskirta 1 300 Eur piniginė sankcija (bauda). UAB „(duomenys neskelbtini)“ įpareigota 1 300 Eur piniginę sankciją (baudą) sumokėti per du mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

Juridinio asmens, kuriam paskirta piniginė sankcija, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Dainius Žiedas pateikė skundą Šiaulių apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir baudžiamąją bylą dėl piniginės sankcijos pripažinimo bei vykdymo nutraukti.

Skunde bendrovės atstovas teigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesutinka su piniginės sankcijos pripažinimu ir leidimu vykdyti.

Akcentuoja, kad skundžiamoje nutartyje nurodoma, jog sprendimas siųstas bendrovės pašto adresu, bet iš prie liudijimo pridėtų įrodymų matyti, kad jis siųstas konkretiems įmonės darbuotojams ir tik gautas patvirtinimas (duomenys neskelbtini), reiškiantis, jog laiškas pasiekė serverį, o ne konkrečią pašto dėžutę, nebuvo nukreiptas į „brukalo“ aplanką, tuo labiau būtų gautas ir perskaitytas įmonės vadovo, galinčio priimti sprendimą sumokėti paskirtą baudą ar inicijuoti jos ginčijimą Latvijoje.

Pažymi, kad nagrinėjant klausimą dėl Europos Sąjungos valstybėje paskirtos baudos, teismas nevertina paskirtos baudos teisėtumo ir pagrįstumo, asmuo neturi galimybių ginčyti jam pritaikytos atsakomybės. Todėl, asmeniui nesutinkant su Europos Sąjungos valstybės prašymu, teikiamu pagal Pamatinį sprendimą, ypatingai svarbu nustatyti ar buvo užtikrintos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės gauti sprendimą suprantama kalba su išaiškintomis teisėmis bei jį ginčyti baudą paskyrusios valstybės įstatymų nustatyta tvarka.

Taip pat pažymi, kad už administracinį teisės pažeidimą paskirta 1 300 Eur bauda pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prilyginama baudžiamosios atsakomybės taikymui (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fisher prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2k-172-719/2022), todėl taikytini baudžiamajam procesui keliami standartai apie procesinių dokumentų, sąlygojančių patraukimą atsakomybėn įteikimą asmeniui, kuris baudžiamas ir tokių įrodymų buvimą byloje.

Bendrovės atstovo teigimu, teisinėn atsakomybėn traukimas asmuo turi pareigą išlikti pasyvus ir netrukdyti prieš jį vykstančiam procesui, privalo šaukiamas atvykti ir dalyvauti procesiniuose veiksmuose, teikti objektyviai egzistuojančius įrodymus. Pareiga rūpintis proceso eiga ir jame dalyvauti asmeniui gali būti kildinama tik po to, kai asmuo tinkamai informuojamas apie jo atžvilgiu pradėtą teiseną. Iki to laiko būtent administracinės (baudžiamosios) valdžios pareiga yra tinkai informuoti ir įteikti asmeniui dokumentus įtakojančius jo teisinę (procesinę) padėtį, patraukimą atsakomybėn. Teisinė fikcija, jog išsiuntus asmeniui (procesinius) dokumentus jo nurodytu buveinės ar elektroninio pašto adresais, jie laikomi įteikti, taikoma tik privatiniuose santykiuose (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 4 dalis), kur tokios pareigos nevykdymas asmeniui gali sąlygoti tik civilines pasekmes, nuostolius, bet ne baudžiamąją/administracinę atsakomybę su to sąlygotu teistumu/baustumu ir kt. Tuo tarpu taikant baudžiamąją ar jai prilyginamą administracinę atsakomybę draudžiama pareziumuoti, kad išsiuntus dokumentus jie bus gauti, privaloma užtikrinti jų asmeninį įteikimą ir tokių įrodymų pateikimą į bylą. Todėl ir Lietuvos teismai siųsdami pranešimus el. paštu., prašo adresato patvirtinti dokumentų gavimą.

Pažymi ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, jog valstybė privalo imtis priemonių, kad asmuo būtų informuotas apie jo atžvilgiu vykstantį procesą. Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimai: Sejdovic v. Italy (2006, Didžioji kolegija) asmens nuteisimas jam nežinant apie procesą pažeidžia EŽTK 6 straipsnį, valstybė turi ¡rodyti, kad asmuo buvo tinkamai informuotas arba sąmoningai atsisakė dalyvauti; Colozza v. Italy (1985) vien prielaidos, kad asmuo galėjo žinoti apie procesą, nepakanka; Somogyi v. Italy (2004) teismai negali remtis vien formaliu pranešimo išsiuntimu; būtina Įsitikinti, kad pranešimas buvo veiksmingas: Neziraj v. Germany (2012) teisė dalyvauti procese yra esminė teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalis. Teisingumo Teismas savo sprendimuose ne kartą yra pabrėžęs, kad būtina įsitikinti, jog asmeniui sprendimas, kuriuo, kaip šiuo atveju, jis yra nubaustas, buvo įteiktas (pvz., Teisingumo Teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimas byloje Nr. C-354/15, 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimas byloje Nr. C-671/18, 2021 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Nr. C-338/20).

Nurodo, kad elektroninį laišką iš Latvijos gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė M. M.. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą ir Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas bendrovė savo teises ir pareigas įgyvendina per įmonės vadovą. Buhalterė nesuprato gautų dokumentų esmės, manė, kad juos atsiuntė per klaidą ir nekreipė dėmesio, nieko apie juos neinformavo, į buhalterės pareigas neįeina spręsti apie įmonės atžvilgiu vykstančius teisinius procesus. Tinkamu įmonės informavimu laikytinas jų įteikimas bendrovės vadovui ar dokumentų administravimą įmonėje vykdančiam asmeniui (sekretoriui, biuro administratoriui ir pan.), teisinam atstovui.

Apibendrintai teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tinkamai informuota apie bylą, todėl negalėjo nustatyti egzistuojant pagrindą pripažinti ir leisti vykdyti sprendimą.

Atsiliepimų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Dainiaus Žiedo skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo skundo argumentus, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugpjūčio 27 d. nutarties motyvus ir susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta bylos medžiaga, sprendžia, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo jos naikinti ar keisti.

Europos Sąjungos Tarybos 2005 m. vasario 24 d. pamatiniame sprendime 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (su pakeitimais, padarytais sprendimu 2009/299/TVR) (toliau – ir Pamatinis sprendimas 2005/214/TVR) nustatytos taisyklės ir tvarka, kuriomis vadovaujantis kitose valstybėse narėse teismo sprendimu paskirtos piniginės sankcijos pripažįstamos ir vykdomos pagal pripažįstančios valstybės teisę. Pamatinio sprendimo 2005/214/TVR 6 straipsnyje nustatyta, kad sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos, nereikalaudamos jokių papildomų formalumų, pripažįsta joms pagal 4 straipsnį perduotus sprendimus ir nedelsdamos imasi būtinų priemonių, kad jie būtų vykdomi, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija nusprendžia taikyti Pamatinio sprendimo 2005/214/TVR 7 straipsnyje numatytą nepripažinimo ar nevykdymo pagrindą.

Pamatinio sprendimo 2005/214/TVR 7 straipsnio 2 dalies g punkte taip pat nustatyta, jog sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą, jeigu yra nustatyta, kad pagal 4 straipsnyje numatytą liudijimą atitinkamas asmuo rašytinės procedūros atveju pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę nebuvo asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal nacionalinę teisę, informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir pasinaudojimo tokia teisių gynimo priemone terminus. Pamatinio sprendimo 2005/214/TVR 7 straipsnio 2 dalies i punkte numatyta, kad sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija taip pat gali atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą, jeigu, kaip yra numatyta i papunktyje – pagal 4 straipsnyje numatytą liudijimą asmuo asmeniškai nedalyvavo teisminiame nagrinėjime, po kurio buvo priimtas sprendimas, išskyrus atvejus, kai liudijime nurodyta, kad pagal kitus sprendimą priėmusios valstybės nacionalinėje teisėje nustatytus procesinius reikalavimus laiku: asmeniui buvo asmeniškai įteiktas teismo šaukimas ir tokiu būdu jis buvo informuotas apie numatytą teisminio nagrinėjimo, po kurio buvo priimtas sprendimas, laiką ir vietą, arba jis kitomis priemonėmis faktiškai gavo oficialią informaciją apie numatytą teisminio nagrinėjimo laiką ir vietą tokiu būdu, kad buvo aiškiai nustatyta, jog jis žinojo apie numatytą teisminį nagrinėjimą, ir asmuo buvo informuotas, kad sprendimas gali būti priimtas, jei jis neatvyks į teisminį nagrinėjimą; arba, kaip numatyta ii papunktyje, kad žinodamas apie numatomą teisminį nagrinėjimą, asmuo įgaliojo advokatą, kurį paskyrė atitinkamas asmuo arba valstybė, jį ginti teisminio nagrinėjimo metu ir tas advokatas iš tiesų jį gynė teisminio nagrinėjimo metu; arba, kaip numatyta iii papunktyje, kad jam įteikus sprendimą ir jį aiškiai informavus apie teisę į bylos persvarstymą arba teisę pateikti apeliacinį skundą, kurių nagrinėjimo procese šis asmuo turi teisę dalyvauti ir kurie suteikia galimybę bylą pakartotinai nagrinėti iš esmės, įskaitant naujus įrodymus, o po šio proceso pirminis sprendimas gali būti panaikintas, asmuo: aiškiai nurodė, kad jis neginčija sprendimo, arba per taikomą laikotarpį nepareikalavo persvarstyti bylą arba nepateikė apeliacinio skundo. Taip pat Pamatinio sprendimo 2005/214/TVR 7 straipsnio 2 dalies j punkte numatyta, kad sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija taip pat gali atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą, jeigu pagal 4 straipsnyje numatytą liudijimą asmuo asmeniškai nedalyvavo, nebent liudijime nurodyta, kad asmuo, aiškiai informuotas apie procesą ir galimybę asmeniškai dalyvauti teisminiame nagrinėjime, aiškiai pareiškė, kad atsisako teisės dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime, ir aiškiai nurodė, kad jis neginčija bylos.

Be to, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 365¹ straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas atsisako pripažinti piniginę sankciją, jeigu jos vykdymas pažeistų pagrindines žmogaus teises ir laisves. To paties straipsnio 3 dalies 7, 8 ir 9 punktuose taip pat nustatyta, kad teismas atsisako pripažinti piniginę sankciją, jeigu: piniginė sankcija buvo paskirta rašytinio proceso būdu ir pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę nubaustas asmuo nebuvo asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal sprendimą priėmusios valstybės nacionalinę teisę, informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir pasinaudojimo tokia teisių gynimo priemone terminus; piniginė sankcija buvo paskirta nedalyvaujant nubaustam asmeniui, išskyrus atvejus, kai BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 11 punkte nurodytame liudijime pažymima, kad asmuo buvo informuotas apie procesą pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę ir galimybę asmeniškai dalyvauti nagrinėjant bylą teisme, bet aiškiai pareiškė, kad atsisako teisės dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, taip pat aiškiai nurodė, kad jis neginčija bylos; piniginė sankcija buvo paskirta asmeniui, kuris asmeniškai nedalyvavo nagrinėjant bylą teisme, o sprendimas buvo priimtas, išskyrus atvejus, kai šio straipsnio 3 dalies 11 punkte nurodytame liudijime pažymima, kad: a) jam asmeniškai laiku buvo įteiktas teismo šaukimas arba jis kitomis priemonėmis faktiškai gavo oficialią informaciją apie numatytą bylos nagrinėjimo laiką ir vietą tokiu būdu, kad yra akivaizdu, jog jis žinojo apie numatytą bylos nagrinėjimą, taip pat asmuo buvo informuotas, kad sprendimas gali būti priimtas, nors jis neatvyks į bylos nagrinėjimą, arba b) jis, žinodamas apie numatomą bylos nagrinėjimą, įgaliojo savo pasirinktą ar valstybės paskirtą gynėją jį ginti bylos nagrinėjimo metu ir gynėjas iš tiesų šį asmenį gynė bylos nagrinėjimo metu, arba c) jam įteikus sprendimą ir jį aiškiai informavus apie teisę į bylos persvarstymą arba teisę paduoti apeliacinį skundą, kuriuos nagrinėjant šis asmuo turi teisę dalyvauti ir kurie suteikia galimybę bylą, įskaitant naujus įrodymus, pakartotinai nagrinėti iš esmės, o po šio proceso pirminis sprendimas gali būti panaikintas, asmuo aiškiai nurodė, kad jis neginčija sprendimo, arba per nustatytą laikotarpį nepareikalavo persvarstyti bylą, arba nepadavė apeliacinio skundo.

Skundu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas paties pažeidimo padarymo fakto neginčija ir iš esmės ginčija vienintelę aplinkybę, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo tinkamai informuota apie pradėtą administracinės teisenos procesą užsienio valstybėje – Latvijos Respublikoje, o tai pažeidė bendrovės teisę į tinkamą informavimą, todėl užsienio valstybės priimtas sprendimas negali sukelti jai teisinių pasekmių. Aukštesnysis teismas su bendrovės atstovo skundo argumentais nesutinka.

Iš byloje esančio Latvijos Respublikos liudijimo h dalies 3 punkto 1b ir 3 papunkčių, 4 punkto matyti, kad Sprendimas Nr. 01187002540325-1 buvo priimtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo – transporto priemonės vairuotojo F. S. akivaizdoje. Apie paskirtą baudą transporto priemonės vairuotojas buvo informuotas jam suprantama kalba, o sprendimas su apeliacijos informacija ir informacija apie teises buvo išsiųstas atsakomybėn patrauktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ oficialiu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Minėtame liudijime taip pat nurodyta, kad sprendimas kartu su pažeidimo santrauka, apeliacijos tvarka ir mokėjimo tvarka, anglų ir lietuvių kalbomis, pakartotinai buvo išsiųstas 2026 m. sausio 27 d. tuo pačiu bendrovės elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir dar persiųstas penkiems bendrovės darbuotojams (įskaitant įmonės direktoriui D. P.), o paskirtos baudos sumokėjimo terminas pratęstas. El. laiškų pristatymas buvo patvirtintas sėkmingo pristatymo pranešimais bei gautas vienas patvirtinimas, kad elektroninis laiškas perskaitytas (perskaitė bedrovės buhalterė M. M.). Kaip matyti, tiek Sprendime Nr. 01187002540325-1, tiek bendrovei el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) siųstoje pažeidimo santraukoje aiškiai nurodyta teisė į pakartotinį bylos nagrinėjimą arba teisė pateikti apeliacinį skundą, kurių nagrinėjimo procese asmuo turi teisę dalyvauti ir kurie suteikia galimybę bylą pakartotinai nagrinėti iš esmės, įskaitant naujų įrodymų pateikimą, o po šio proceso pirminis sprendimas gali būti panaikintas. Per nustatytą terminą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepareikalavo pakartotinio bylos svarstymo ir apeliacinio skundo nepateikė.

Skunde bendrovės atstovas akcentuoja, kad skundžiamoje nutartyje nurodoma, jog Sprendimas Nr. 01187002540325-1 siųstas bendrovės pašto adresu, bet iš prie liudijimo pridėtų įrodymų matyti, kad jis siųstas konkretiems įmonės darbuotojams ir tik gautas patvirtinimas (duomenys neskelbtini), reiškiantis, jog laiškas pasiekė serverį, o ne konkrečią pašto dėžutę, nebuvo nukreiptas į „brukalo“ aplanką, tuo labiau būtų gautas ir perskaitytas įmonės vadovo, galinčio priimti sprendimą sumokėti paskirtą baudą ar inicijuoti jos ginčijimą Latvijoje.

Visų pirma, priešingai, nei teigia bendrovės atstovas, tiek skundžiamoje nutartyje, tiek liudijime nurodyta, kad Sprendimas Nr. 01187002523525-1 el. paštu buvo išsiųstas ne tik penkiems bendrovės darbuotojams, bet ir bendrovės oficialiu el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantys sėkmingo pristatymo bei laiško perskaitymo patvirtinimai. Be to, kaip matyti, bendrovės atstovo skunde neginčija, jog nurodyti elektroninių paštų adresai būtų neteisingi ar nenaudojami, tuo tarpu pateikiama versija, kad iš viso net 6 skirtingiems gavėjams, tarp jų – bendrovės vadovui bei oficialiu bendrovės el. pašto adresu – siųsti laiškai nepasiektų gavėjų gautųjų laiškų pašto dėžutės, yra neįtikinama gynybinė versija. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuolat ir sistemingai nereaguoja į jai siunčiamus pranešimus oficialiu UAB (duomenys neskelbtini)“ elektroninio pašto adresu bei bendrovės darbuotojų elektroninio pašto adresais, todėl ji pati turi prisiimti dėl to kylančias pasekmes. Kaip matyti, nuo 2022 m. teismuose nagrinėjama virš 60 bylų dėl piniginių sankcijų pripažinimo ir vykdymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu (Informacinės teismų sistemos LITEKO2 duomenys), tačiau ši bendrovė nuolat teikia informaciją, kad ji ir jos atstovai negauna pranešimų apie Latvijos Respublikos kompetentingų institucijų nagrinėjamas bylas ar jų atžvilgiu priimtus sprendimus, siunčiamus tiek bendrovės registruotais adresais, tiek oficialiais bendrovės el. pašto adresais. Todėl, aukštesniojo teismo vertinimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neabejotinai yra susipažinusi ir žino procesinių dokumentų įteikimo tvarką iš Latvijos Respublikos. Matyti ir tai, kad nagrinėjamu atveju Latvijos Respublikos kompetentinga institucija ėmėsi visų įmanomų priemonių informuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie priimtą sprendimą ir apie teisę į pakartotinį bylos nagrinėjimą arba teisę pateikti apeliacinį skundą, siųsdama minėtą informaciją tiek oficialiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio pašto adresu, tiek penkiais kitais bendrovės darbuotojų elektroninio pašto adresais. Be to, liudijime aiškiai nurodyta, kad toks įteikimas atitinka Latvijos Respublikos teisės aktų reikalavimus ir sprendimas laikomas įteiktu tinkamai. Nesant objektyvių duomenų, paneigiančių liudijime nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo abejoti Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos pateikta informacija apie procesinių dokumentų įteikimą ir tinkamą bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ informavimą apie jos procesines teises. Vien tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teigia dokumentų faktiškai negavusi, nepaneigia jų išsiuntimo ir tinkamo pristatymo fakto įmonės oficialiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio pašto adresu bei bendrovės darbuotojų elektroninio pašto adresais.

Bendrovės atstovas skunde taip pat tvirtina, kad nors byloje esantys duomenys patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė M. M. perskaitė jai Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos siųstą lietuvių kalba išverstą informaciją apie bendrovei Sprendimu Nr. 01187002540325-1 paskirtą baudą, tačiau ji nesuprato šių dokumentų esmės, manė, kad juos atsiuntė per klaidą ir nekreipė dėmesio, nieko apie juos neinformavo, be to, į buhalterės pareigas neįeina spręsti apie įmonės atžvilgiu vykstančius teisinius procesus. Tačiau aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 24 straipsnyje, be kita ko, aiškiai nurodyta, kad darbdaviai ir darbuotojai, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, privalo veikti sąžiningai, ir tarpusavyje bendradarbiauti, o šiuo atveju – informuoti darbdavį apie gautus procesinius dokumentus.

Aukštesnysis teismas pažymi ir tai, kad šiuo atveju juridinis asmuo turi pareigą užtikrinti tinkamą oficialiais adresais siunčiamos korespondencijos priėmimą ir organizuoti savo veiklą taip, kad galėtų laiku susipažinti su gaunamais procesiniais dokumentais. Todėl neigiamos pasekmės, atsirandančios dėl to, kad oficialiais el. pašto adresais siunčiami dokumentai yra neperskaitomi ar su jais nesusipažįstama, negali būti perkeliamos sprendimą priėmusiai institucijai. Vien tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesiima jokių veiksmų spręsti situacijoms, kai, jos manymu, procesiniai dokumentai nuolat įteikiami netinkamai (pavyzdžiui, atnaujinti kontaktinius duomenis informacinėse sistemose, kreiptis į užsienio instituciją su prašymu gauti procesinius sprendimus elektroninių ryšių priemonėmis, nustatyti pareigą vairuotojams nedelsiant pranešti apie gautus sprendimus bendrovės atžvilgiu), rodo įmonės pasyvų ir atsainų požiūrį į daromus administracinės teisės pažeidimus, susijusius su transporto priemonės junginio masė viršijimu ir kitais kelių eismo taisyklių pažeidimais, šiuo atveju – naudojimosi tachografu pažeidimas, kai įmonė užsiima medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba Lietuvoje ir užsienyje (iš įmonės pateikiamų rekvizitų), ir, kai tokie pažeidimai daromi nuolat. Be to, baudžiamajame procese proceso dalyviai privalo elgtis sąžiningai ir bendradarbiauti su procesą vykdančiomis institucijomis, o jų procesinės teisės negali būti naudojamos taip, kad būtų trukdoma procesui ar sudaromos dirbtinės kliūtys procesinių dokumentų įteikimui. Aukštesniojo teismo vertinimu, priešingas aiškinimas sudarytų prielaidas proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir vengti procesinių dokumentų įteikimo, kas būtų nesuderinama su proceso ekonomiškumo ir sąžiningumo principais. Atsižvelgdamas į tai, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju procesiniai dokumentai buvo įteikti laikantis Latvijos Respublikos teisės aktų reikalavimų, todėl nėra BPK 365¹ straipsnio 3 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti pripažinti ir vykdyti institucijos sprendimą.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugpjūčio 27 d. nutartis, kuria pripažinta Sprendimu Nr. 01187002540325-1 UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirta 1 300 Eur dydžio piniginė sankcija ir nutarta ją vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo tenkinti bendrovės atstovo skundo jame išdėstytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti juridinio asmens, kuriam paskirta piniginė sankcija, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo Dainiaus Žiedo skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugpjūčio 27 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.