Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Nr. DOK-3107 eCIK-1032/2026 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00093-2024-8 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkės), susipažinusi su 2026 m. rugsėjo 4 d. paduotu suinteresuoto asmens T. A. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. birželio 4 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

suinteresuotas asmuo T. A. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. birželio 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Amika LT“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Bylą nagrinėję teismai bankrotą pripažino tyčiniu ir nustatė, kad už bendrovės tyčinį bankrotą yra atsakinga T. A.

Suinteresuoto asmens T. A. kasacinis skundas paduotas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai sprendė, kad kasatorės veiksmai atitinka Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 1 dalyje numatytą tyčinio bankroto pagrindą ir JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nustatytus tyčinio bankroto požymius:

1. Byloje nebuvo nustatyti tyčiniai kasatorės veiksmai, kuriais būtų siekiama privesti bendrovę prie bankroto, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo; be to, nėra pagrindų spręsti apie sąmoningai blogą juridinio asmens valdymą. Teismas šiame kontekste neįvertino, kad pareiškėja (bankrutavusi bendrovė) iš skolininkų yra prisiteisusi ir (ar) išieškojusi ženklias pinigines sumas pagal sandorius, dėl kurių sudarymo bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu, tai suponuoja, kad suinteresuotas asmuo, sudarydama minėtus sandorius, esmingai nepablogino bendrovės finansinės padėties ir nepažeidė bendrovės ir (ar) jos kreditorių interesų.

2. Teismai didelį dėmesį skyrė JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymui, tačiau, viena vertus, minėtų požymių egzistavimą konstatavo nepagrįstai, kita vertus, netinkamai teisiškai kvalifikavo nustatytų aplinkybių visumą, pripažindami ją pakankama JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam tyčinio bankroto pagrindui konstatuoti.

3. Teismai netinkamai nustatė bendrovės nemokumo momentą: teismams, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, pasisakius dėl bendrovės nemokumo momento (faktiškai nuo 2023 metų), nagrinėjamoje byloje teismai nepagrįstai atsisakė ankstesnėse įsiteisėjusiose nutartyse nustatytoms aplinkybėms suteikti prejudicinę reikšmę, tinkamai nepagrindę, kokie nauji įrodymai pateisino kitokį bendrovės nemokumo momento nustatymą. Spręsdami dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, rėmėsi sandoriais, kurie buvo sudaryti dar iki nemokumo momento ir todėl, įvertinus bendrovės finansinę padėtį, priežastiniu ryšiu neturi būti siejami su tuo, kad bendrovei buvo iškelta bankroto byla. Teismai suinteresuoto asmens veiksmų neįvertino verslo sprendimo taisyklės kontekste, t. y. nevertino pagal sprendimų priėmimo metu egzistavusias aplinkybes bei tuo metu objektyviai žinomą riziką.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Grąžinti Advokatų profesinei bendrijai Widen Legal (j. a. k. 302585363) 57 (penkiasdešimt septynis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. rugsėjo 4 d. AB Swedbank banke už suinteresuotą asmenį T. A. (duomenys neskelbtini). Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.