Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintarės Bunikienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nerijaus Masiulio, Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Elonos Korostinos ir nuteistojo A. P. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. P. paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 26 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 21 d. nutartimi A. P. paskirtos bausmės, jas iš dalies sudedant, prie Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 26 d. nuosprendžiu skirtos 1 (vienų) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 1 d. nuosprendžiu skirtos baudos bausmės, prieš tai, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 35 (trisdešimt penkias) laisvės apribojimo dienas pakeitus 11 (vienuolika) laisvės atėmimo dienų, ir A. P. paskirta subendrinta 1 (vienų) metų 10 (dešimties) mėnesių 5 (penkių) dienų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 26 d. nuosprendžiu paskirta ir 2025 m. spalio 21 d. nutartimi pakeista bei subendrinta 1 (vienų) metų 10 (dešimties) mėnesių 5 (penkių) dienų laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir A. P. paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 1 (vieno) mėnesio 5 (penkių) dienų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 7, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant A. P. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

- neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas A. P. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. liepos 26 d. 1.53 val. iki 2025 m. liepos 26 d. 10.33 val. (viena para).

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.), A. P. pripažintas recidyvistu.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas įgyti ir naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketverių) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 4 dalies 1 punktu, nuspręsta konfiskuoti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklausantį automobilį „Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo užvedimo raktelį, saugomus automobilių saugojimo aikštelėje, adresu: (duomenys neskelbtini).

Nuosprendžiu taip pat išspręsti kardomųjų priemonių ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti, klausimai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Dėl nepagrįsto bausmių subendrinimo BK 63 straipsnio pagrindu

Dėl bausmių subendrinimo pagal BK 64 straipsnį

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo A. P. atžvilgiu

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pradžios nustatymo

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmetamas, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Elonos Korostinos apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai nuteistajam A. P. paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas).

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nei prokurorės, nei nuteistojo apeliaciniuose skunduose A. P. kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos ir veikos kvalifikavimas neginčijami, keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas – prokurorė prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai nuteistajam paskirtos bausmės, nuteistasis prašo sušvelninti jam paskirtą galutinę subendrintą bausmę. 8. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kartu pažymima, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. 9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. P. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atsižvelgė į tai, jog ši veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, ji yra baigta, padaryta tiesiogine tyčia, A. P. anksčiau teistas 8 kartus, nusikalto neišnykus teistumui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (t. 1, b. l. 94–103), yra daug kartų baustas administracine tvarka (be kita ko, ir už vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemonę), turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 1, b. l. 118–144), nedirba (t. 1, b. l. 146–147), registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 1, b. l. 149), nustatyta viena A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsižvelgęs į minėtų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę. Skundžiamu nuosprendžiu paskyręs nuteistajam bausmę, teismas A. P. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 21 d. nutartimi 35 MGL (1 750 Eur) dydžio neišieškotą baudą, pakeistą 35 laisvės apribojimo dienomis, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, pakeitė į 11 laisvės atėmimo dienų ir, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 26 d. nuosprendžiu A. P. paskirtos 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo dalį Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirtos baudos bausmės, pakeistos laisvės atėmimo bausme, bei paskyrė A. P. subendrintą 1 metų 10 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmę. Po to teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu A. P. paskirtą laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 26 d. nuosprendžiu paskirta ir 2025 m. spalio 21 d. nutartimi pakeista bei subendrinta 1 metų 10 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridėdamas dalį nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir A. P. paskyrė galutinę subendrintą 2 metų 1 mėnesio 5 dienų laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 63 straipsnį.

Dėl BK 63 straipsnio taikymo

10. BK 63 straipsnyje reglamentuojama bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas tvarka toje pačioje baudžiamojoje byloje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies sudėti. Pagal tokias pačias taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai byloje nustatyta nusikalstama veika buvo padaryta iki nuosprendžio priėmimo kitoje (ankstesnėje) byloje. Šiuo atveju, subendrinus bausmes, į galutinės bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-267-788/2024). 11. Bylos duomenimis, A. P. iki nusikaltimo, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo buvo nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 26 d. nuosprendžiu, kuriuo jam buvo paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, bei visiško sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta 35 MGL (1 750 Eur) dydžio bauda, ir A. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių ir 35 MGL (1 750 Eur) dydžio bauda. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 21 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 1 d. nuosprendžiu A. P. paskirta ir neišieškota 35 MGL (1750 Eur) dydžio bauda, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunkčiu (redakcija, galiojusi iki 2025 m. sausio 31 d.), 47 straipsnio 8 dalimi, pakeista į 35 dienų laisvės apribojimo bausmę (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Kaip teisingai pažymėta prokurorės skunde, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. lapkričio 18 d. nutartimi išnagrinėtas Probacijos tarnybos teikimas ir išspręstas klausimas dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 26 d. nuosprendžiu ir to paties teismo 2025 m. spalio 21 d. nutartimi A. P. paskirtų bausmių subendrinimo (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. lapkričio 18 d. nutartimi Probacijos teikimas netenkintas. Teismas šioje nutartyje, be kita ko, nurodė, kad nesant aiškiai šios nutarties įsiteisėjimo datai (nutartis įsiteisėjo 2026 m. vasario 5 d.), bausmių subendrinimas šiuo metu gali pasunkinti A. P. teisinę padėtį, nes galima situacija, kad padavus apeliacinį skundą dėl šios nutarties, A. P. iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo ir apygardos teismo galutinio sprendimo priėmimo atliks visą 35 dienų laisvės apribojimo bausmę, paskirtą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 21 d. nutartimi. Iš tiesų, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenimis, A. P. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 21 d. nutartimi paskirtą laisvės apribojimo bausmę atliko, todėl 2025 m. gruodžio 4 d. jis išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, kaip atlikęs laisvės apribojimo bausmę, toliau vykdant probaciją dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 26 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo (t. 3, b. l. 25-28). 12. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su prokurorės skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis ir subendrino A. P. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 26 d. nuosprendžiu bei Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 21 d. nutartimi paskirtas bausmes. Dėl to skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuosprendžio dalis, kuria subendrintos nuteistajam 2023 m. birželio 26 d. nuosprendžiu bei 2025 m. spalio 21 d. nutartimi paskirtos bausmės, naikintina (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Dėl BK 64 straipsnio taikymo

13. BK 64 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis (2 dalis). Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį (3 dalis). 14. Bylos duomenimis, nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, A. P. padarė 2025 m. liepos 26 d., t. y. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 26 d. nuosprendžiu paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nauju ir ankstesniu (2023 m. birželio 26 d.) nuosprendžiais nuteistajam paskirtos bausmės turi būti bendrinamos vadovaujantis BK 64 straipsniu. Nors iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų matyti, kad nuteistasis A. P. 2026 m. balandžio 10 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikui (t. 3, b. l. 25-28), tačiau BK 64 straipsnio nuostatų taikymas yra siejamas ne su naujo nuosprendžio priėmimo, o su naujos nusikalstamos veikos, dėl kurios priimamas apkaltinamasis nuosprendis, padarymo data (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85-719/2020, 2K-207-788/2021). Pažymėtina, kad naujo nusikaltimo, kuris įvertintas apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu, padarymas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu sukelia probuojamajam (nuteistajam) teisines pasekmes ir yra vienas iš probacijos vykdymo nutraukimo pagrindų (Probacijos įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Toks asmuo pagal Probacijos įstatymo 31 straipsnio nuostatas nėra laikomas atlikusiu bausmę suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, o jo neatlikta pagal ankstesnįjį nuosprendį bausmė subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, padarytą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, taikant BK 64 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-303/2015). 15. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, taip pat į tai, kad naikinama skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria nepagrįstai subendrintos nuteistajam A. P. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 26 d. nuosprendžiu ir šio teismo 2025 m. spalio 21 d. nutartimi paskirtos bausmės, taip pat naikintina ir skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu A. P. paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 26 d. nuosprendžiu paskirta ir 2025 m. spalio 21 d. nutartimi pakeista 2021 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirta bei subendrinta bausme, ir A. P. skundžiamu nuosprendžiu bei 2023 m. birželio 26 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintinos iš naujo. Dėl to skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bendrinant dviem nuosprendžiais nuteistajam paskirtas bausmes ir neteisingos galutinės subendrintos bausmės paskyrimo (BPK 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas).

Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto taikymo

16. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ankstesnės redakcijos BK 27 straipsnio 1 dalį, atskirai priimti sprendimą asmenį pripažinti recidyvistu nebuvo reikalaujama, recidyvistu savaime buvo laikomas asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaręs vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Nuo 2025 m. vasario 1 d. pasikeitus BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatoms ir teismui dėl asmens pripažinimo recidyvistu turint priimti atskirą sprendimą, asmuo laikomas recidyvistu tik po nuosprendžio, kuriuo asmuo pripažįstamas recidyvistu, įsiteisėjimo, o iki tol asmuo recidyvisto statuso neturi. Sistemiškai aiškinant BK nuostatas, susijusias su naujos redakcijos BK 27 straipsnio 1 dalies įsigaliojimu, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog asmuo veiką padarė būdamas recidyvistas, taikytina tik tada, kai esant BK 27 straipsnio 1 dalyje išdėstytoms sąlygoms asmenys, jau būdami pripažinti recidyvistais, teisiami už naujo nusikaltimo padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-511/2026). Atsižvelgiant į tai, kad ankstesniu nuosprendžiu A. P. recidyvistu pripažintas nebuvo, recidyvistu jis pripažintas tik skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu, šis nuosprendis keistinas, panaikinant A. P. nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl nuteistajam A. P. paskirtos bausmės

17. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, įstatymų leidėjas yra numatęs tris alternatyvias bausmes: baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki vienų metų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes (nurodytas šio nuosprendžio 9 punkte), padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo A. P. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri dydžiu yra tik truputį didesnė negu sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (7 mėnesiai 15 dienų). Be to, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta iki laisvės atėmimo 6 mėnesiams. Panaikinus nustatytą nuteistojo A. P. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, keisti nuteistajam už jo padarytą nusikaltimą paskirtą bausmę, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo, nes atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nustatymas yra tik viena iš tų aplinkybių, kurios išvardintos BK 54 straipsnio 2 dalyje, o skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Be to, vien tik minėtos atsakomybę sunkinančios aplinkybės panaikinimas, atsižvelgus į nustatytų nuteistojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą, savaime nerodo žymiai mažesnio asmens pavojingumo ir tai nėra būtina sąlyga švelninti jam paskirtą bausmę, nuteistojo padarytų nusikaltimų rūšys, pavojingumas ir kt. iš esmės lieka tie patys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-511/2026). Pagrindo švelninti nuteistajam A. P. paskirtą bausmę nesudaro ir jo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu jam ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas buvo pasibaigęs ir jis buvo išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikui. 18. BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką arba sulaikytas užklupus darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo prisipažino ją padaręs, nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį, teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir, jeigu yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir jeigu: 1) kaltininkas išlaiko asmenį su negalia ar sunkia liga sergantį asmenį ir nebūtų kam jo prižiūrėti arba 2) kaltininkas išlaiko mažametį vaiką, kurio dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties arba įsakymo vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Pažymėtina, kad galimybė skirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę, net ir esant konkrečioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, yra teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, bet ne pareiga. Sprendimą taikyti arba netaikyti BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalis teismas gali priimti ne tik konstatavęs visų įstatyme numatytų būtinų sąlygų visumą, bet ir atsižvelgęs į visas kitas bylos aplinkybes. Taigi, jeigu ir yra BK 62 straipsnyje nustatytos sąlygos, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę bausmės nešvelninti, jei jis mano, kad paskyrus švelnesnę bausmę jos paskirtis nebūtų pasiekta. 19. Iš bylos duomenų matyti, kad A. P., padaręs nusikalstamą veiką, pats savo noru nepranešė apie šią veiką, jis buvo sulaikytas gavus pranešimą, kad automobilį vairuoja galimai neblaivus asmuo, policijos pareigūnams sulaikius A. P., jis elgėsi agresyviai, nesugebėjo atsakyti į klausimą, ar yra vartojęs alkoholio, atsisakė pasitikrinti blaivumą (t. 1, b. l. 37–28). Byloje taip pat nenustatyta nė vienos iš BK 62 straipsnio 2 dalyje nurodytų alternatyvių sąlygų, kurioms esant būtų pagrindas svarstyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymą. Nors apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugpjūčio 8 d. A. P. savo kaltę pripažino ir dėl savo veiksmų gailėjosi (t. 2, b. l. 28–30), ši aplinkybė nėra pakankama taikyti nuteistojo atžvilgiu BK 62 straipsnio 1 dalį. Įvertinusi tai, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo skirtos ne tik švelnesnės bausmės (viešieji darbai, areštas, bauda), bet ir terminuotas laisvės atėmimas, ne kartą buvo taikytas nuteistojo padėtį lengvinantis institutas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai teigiamo poveikio nepadarė – A. P. ir toliau pažeidinėja baudžiamuosius įstatymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirti nuteistajam už jo padarytą nusikaltimą švelnesnę bausmę negu terminuotas laisvės atėmimas būtų neteisinga. Bylos duomenys apie sistemingą apelianto nusikalstamą elgesį rodo, kad jis nelinkęs laikytis įstatymų reikalavimų, neatsisako savo kriminalinių polinkių, priešingai, nusikalstamas veikas daro pakartotinai. 20. BK 54 straipsnio 3 dalies redakcijoje įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. 21. Kaip jau minėta, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą gali būti baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienų metų. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad įstatymas šiuo atveju numato tris alternatyvias bausmes, nėra pagrindo svarstyti apie BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybę nuteistajam, juo labiau kad pats nuteistasis skundu prašo tik sušvelninti jam paskirtą galutinę subendrintą bausmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, taip pat tai, kad nuteistasis vairavo automobilį suvokdamas, jog yra neblaivus (tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme A. P. nurodė, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti (t. 2, b. l. 28–30, 147), savo veiksmais kėlė akivaizdžią grėsmę ne tik transporto eismo saugumui, bet ir savo bei kitų asmenų sveikatai ar net gyvybei (liudytojas K. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad automobilio vairuotojas važinėjo po visą kelią, važiavo iš vienos eismo juostos į kitą, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir vos nekliudė kito automobilio, pavojingai manevravo (t. 1, b. l. 48–48), šiuos liudytojo parodymus patvirtina kitų objektų (automobilio vaizdo registratoriaus) apžiūros protokole užfiksuoti duomenys (t. 1, b. l. 59–60), anksčiau A. P. taip pat buvo teistas už vairavimą esant neblaiviam, yra daug kartų baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai parinko nuteistajam A. P. griežčiausią BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą bausmę nesudaro ir jo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu anksčiau jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis buvo pasibaigęs, nauja veika padaryta likus nedideliam laikotarpiui iki bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaigos, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė viršija 2 metus, o iš medicininių dokumentų matyti, kad jam yra diagnozuota (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 122; t. 3, b. l. 3–4, 7–11). Pastebėtina, kad A. P. sveikatos problemų turėjo ir anksčiau, tačiau akivaizdu, kad tai jo nuo nusikaltimo padarymo nesulaikė.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

22. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienų iki trejų metų. Pagal BK 75 straipsnio 4 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienų iki trejų metų. Bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis). Atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, teismas gali paskirti nuteistajam šio straipsnio 1 dalyje numatytą intensyvią priežiūrą. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas (BK 75 straipsnio 6 dalis). 23. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo nustatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.). Taip pat pažymėtina ir tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti nebaudžiamumo prielaidų, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018, 2K-53-697/2021, 2K-107-976/2021). 24. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo A. P., atsižvelgė į tai, kad A. P. įvykdė nesunkų nusikaltimą, už kurį skirtina mažesnė nei 4 metų laisvės atėmimo bausmė, anksčiau jis yra teistas, naują nusikaltimą įvykdė neatlikęs anksčiau paskirtos bausmės, turėdamas neišnykusį teistumą ir tai buvo pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kas, teismo vertinimu, neigiamai apibūdina kaltinamąjį, taip pat atsižvelgė į tai, jog kaltinamasis prisipažino, gailisi įvykdęs nusikalstamą veiką, teismo posėdžio metu kritiškai įvertino savo poelgį, turi sveikatos problemų, ir tai, teismo vertinimu, sudaro pagrindą spręsti, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai A. P. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, bausmės vykdymą atidedant maksimaliam 3 metų laikotarpiui. Sutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu teisėjų kolegija neturi pagrindo. Minėta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju spręsdamas šį klausimą pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino ankstesnių A. P. teistumų, jo padaryto nusikaltimo pobūdžio ir pavojingumo, taip pat tinkamai neįvertino nuteistojo asmenybės, nors sprendžiant dėl BK 75 straipsnio taikymo yra būtina vertinti visumą aplinkybių, reikšmingų išvadai, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o ne pasirinktinai sureikšminti tik atskiras aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-697/2021). 25. Kaip jau minėta, naują tyčinę nusikalstamą veiką A. P. padarė būdamas anksčiau ne kartą teistas, taip pat ir už analogiško nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą. Nusikalto neišnykus teistumui, neatlikęs paskutiniais teismų sprendimais, t. y. 2021 m. liepos 1 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2023 m. birželio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirtų bausmių. Pastaraisiais teismų nuosprendžiais A. P. paskyrus laisvės atėmimo bausmes, jų vykdymas buvo atidėtas, tačiau akivaizdu, kad tai jokios teigiamos įtakos A. P. elgesiui nepadarė, nes jis ir toliau daro nusikalstamas veikas, nuteistasis savo elgesio kritiškai nevertina, jo nekeičia, priešingai, toliau pažeidinėja baudžiamuosius įstatymus, vairuoja transporto priemones būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, taip keldamas pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai ir net gyvybei. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai A. P. bus pasiekti atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagrindo daryti priešingą išvadą nesudaro ir apeliaciniame skunde bei teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos 2023 m. birželio 26 d. nuosprendžiu jam paskirtas 2 metų 6 mėnesių bausmės vykdymo atidėjimo terminas buvo suėjęs, jis buvo oficialiai išregistruotas iš Lietuvos probacijos tarnybos registrų, nes visus probacijos įpareigojimus vykdė tinkamai, jokių pažeidimų probacijos metu nepadarė; jo ilgalaikis (duomenys neskelbtini) negalavimas galėjo iš dalies turėti įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir netinkamų sprendimų priėmimui; jog 2026 m. liepos 16 d. pasirašė sutartį dėl dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje ir ruošiasi pradėti dirbti MB „(duomenys neskelbtini)“ tiekėjo pareigose. Teisėjų kolegijos nuomone, ankstesni A. P. teistumai, tai, kad jis nebe pirmą kartą padaro analogiškas nusikalstamas veikas, rodo, kad A. P. kritiškai savo netinkamo elgesio nevertina ir išvadų nedaro, o sveikatos problemų turėjo ir anksčiau, tačiau akivaizdu, kad tai jo nuo nusikaltimo padarymo nesulaikė. Aplinkybės, jog asmuo pradėjo dalyvauti profesinės reabilitacijos programoje ar ruošiasi pradėti dirbti, nors ir teigiamai charakterizuojančios nuteistąjį, tačiau nepaneigia nei kaltinamojo asmenybės, nei jo padarytos veikos pavojingumo. Kaip minėta aukščiau, nuteistasis vairavo automobilį suvokdamas, jog yra neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti (nėra įgijęs), savo veiksmais kėlė akivaizdžią grėsmę ne tik transporto eismo saugumui, bet ir savo bei kitų asmenų sveikatai ar net gyvybei, anksčiau A. P. taip pat buvo teistas už vairavimą esant neblaiviam, yra daug kartų baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, paskirtų baudų nemoka (t. 1, 118-145). Teisėjų kolegijos nuomone, pritartina prokurorės apeliaciniame skunde išdėstytiems argumentams, jog šioje byloje įpareigojimų paskyrimo nepakaktų A. P. nusikalstamo elgesio priežastims pašalinti. Priešingai, manytina, kad toks sprendimas prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytą nusikalstamą veiką jausmo susiformavimo. 26. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir aptartus duomenis, sprendžia, kad nėra visumos aplinkybių, leidžiančių manyti, kad A. P. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo atžvilgiu taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėjo jam paskirtos bausmės vykdymą. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio A. P. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pradžios

27. Pirmosios instancijos teismas, paskyręs nuteistajam A. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą įgyti ir naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metų laikotarpiui, nustatė šį terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Prokurorės teigimu, teismas, nustatydamas šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pradžios datą, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 68 straipsnio nuostatas, nes pagal BK 68 straipsnio

4 dalį uždraudimas naudotis specialia teise, paskirtas kartu su laisvės atėmimu arba areštu, taikomas visą laisvės atėmimo ar arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo ar arešto atlikimo. Sutikti su šiuo prokurorės skundo argumentu teisėjų kolegija neturi pagrindo.

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-144-628/2018, 2K-155-895/2018, 2K-274-693/2018, 2K-357-489/2018, 2K-363-222/2018, 2K-99-628/2020) yra išaiškinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-217-697/2022) . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 29 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018, kurioje buvo sprendžiamas klausimas, nuo kada reikėtų skaičiuoti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nurodyta, kad: 1) šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę; 2) pagrindas skaičiuoti baudžiamojo poveikio priemonės pradžią nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos yra tas, kad asmeniui taikytos kardomosios priemonės (dokumento paėmimo) turinys faktiškai atitinka baudžiamojo poveikio priemonės turinį, t. y. asmeniui taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai (visiškas apribojimas naudotis teise vairuoti transporto priemones), kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.

29. Nagrinėjamoje byloje A. P. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 37–39) bei dokumento paėmimas ir paimta jo asmens tapatybės kortelė (t. 2, b. l. 44–46, 48–49). Proceso metu nebuvo paimtas A. P. vairuotojo pažymėjimas, nes A. P. nebuvo įgijęs teisės vairuoti. Jam taip pat nebuvo paskirta ir kita kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (BPK 134¹ straipsnis), nes negalima sustabdyti teisės, kurios asmuo nėra įgijęs. Kartu šiame kontekste pažymėtina, kad nei BK, nei kiti teisės aktai nedraudžia taikyti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – asmeniui, kuris tokios teisės nebuvo įgijęs. Tačiau tokiu atveju galimybės įgyti teisę vairuoti transporto priemones draudimas gali būti taikomas ne anksčiau kaip įsiteisėjus nuosprendžiui, nes baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), o bausmė yra vykdoma tik įsiteisėjus teismo nuosprendžiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-217-697/2022). Taigi pirmosios instancijos teismas, atidėjęs nuteistajam A. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir nustatęs paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo įgyti ir naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemonės terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

30. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad naikinama nuosprendžio dalis, kuria nuteistajam A. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, o BK 68 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad uždraudimas naudotis specialia teise, paskirtas kartu su laisvės atėmimu arba areštu, taikomas visą laisvės atėmimo ar arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo ar arešto atlikimo, skundžiamas nuosprendis keistinas, nustatant A. P. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą įsigyti ir naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – taikyti visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką ir 4 metus po šios bausmės atlikimo (BPK

328 straipsnio 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Elonos Korostinos apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. gegužės 4 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti A. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką padarė recidyvistas.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 26 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 21 d. nutartimi A. P. paskirtos bausmės, jas iš dalies sudedant, prie Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 26 d. nuosprendžiu skirtos 1 (vienų) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 1 d. nuosprendžiu skirtos baudos bausmės, prieš tai, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 35 (trisdešimt penkias) laisvės apribojimo dienas pakeitus 11 (vienuolika) laisvės atėmimo dienų, ir A. P. paskirta subendrinta 1 (vienų) metų 10 (dešimties) mėnesių 5 (penkių) dienų laisvės atėmimo bausmė.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 26 d. nuosprendžiu paskirta ir 2025 m. spalio 21 d. nutartimi pakeista bei subendrinta 1 (vienų) metų 10 (dešimties) mėnesių 5 (penkių) dienų laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir A. P. paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 1 (vieno) mėnesio 5 (penkių) dienų laisvės atėmimo bausmė.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 7, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant A. P. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria numatyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria numatyta baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimo įgyti ir naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 26 d. nuosprendžiu A. P. paskirtą ir neatliktą 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirti A. P. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. P. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

A. P. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo įsigyti ir naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – 4 (ketverių) metų termino pradžią skaičiuoti nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo dienos, t. y. atlikus laisvės atėmimo bausmę arba lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos.

Kitą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. gegužės 4 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šiaulių apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.