- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-23
- Bylos Nr.
- eATIK-166/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-16-3-00376-2025-9
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Teisėjai
- Artūras Pažarskis (pirm.), Rima Ažubalytė, Olegas Fedosiukas
- Pažeidėjas
- R. B.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Prašymo Nr. DOK-3273/2026 Bylos Nr. eATIK-166/2026 Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00376-2025-9 Procesinio sprendimo kategorija 21.12.6 (S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės, Olego Fedosiuko ir Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininko), susipažinusi su administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. įgaliotojo atstovo advokato Vidmondo Vėgelio prašymu atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. birželio 6 d. nutarimo, Utenos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutarties ir Panevėžio apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 13 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. nubaustas už tai, kad jis, 2025 m. sausio 13 d. 07.34 val. Vilnius – Švenčionys – Zarasai 55,000 km. vairuodamas transporto priemonę „BMW“ ((duomenys neskelbtini)) ir atlikdamas lenkimo manevrą kirto siaurą ištisinę ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, lenkimą atliko sankryžoje pažymėtu kelio ženklu, taip pažeisdamas taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 140.1 ir 140.7 punktų reikalavimus.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucijos) 2025 m. birželio 6 d. nutarimu R. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį 175 Eur dydžio bauda ir jam skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas trims mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. skundas atmestas, Institucijos 2025 m. birželio 6 d. nutarimas paliktas galioti nepakeistas.
Panevėžio apygardos teismo 2025 m. spalio 21 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. apeliacinis skundas netenkintas, Utenos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartis palikta nepakeista.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 7 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2025 m. spalio 21 d. nutartis panaikinta ir administracinio nusižengimo byla perduota nagrinėti apygardos teismui.
Panevėžio apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, Institucijos 2025 m. birželio 6 d. nutarimas ir Utenos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartis pakeista. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi R. B. paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminas sutrumpintas iki vieno mėnesio.
Administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. įgaliotasis atstovas advokatas V. Vėgelis prašo panaikinti Institucijos 2025 m. birželio 6 d. nutarimą, Utenos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartį, Panevėžio apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 13 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną R. B. nutraukti, arba pakeisti Institucijos nutarimą, apylinkės teismo nutartį, apygardos teismo nutartį ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi R. B. neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo, arba panaikinti apygardos teismo nutartį ir perduoti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti apygardos teismui.
Prašyme nurodoma, kad apygardos teismo nutartis neatitinka ANK 636 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Apygardos teismo nutartyje motyvai dėl R. B. kaltės formos yra tarpusavyje prieštaringi. Nutarties motyvuojamojoje dalyje konstatuota, kad R. B. „aiškiai suprasdamas, jog šiurkščiai pažeidžia KET reikalavimus, sąmoningai pasirinko draudžiamą elgesį <...> veikė tiesiogine tyčia“, o individualizuojant poveikio priemonę, teismas pažeidimą įvertino kaip „atsitiktinio pobūdžio ir sąlygotą subjektyvaus asmens suvokimo dėl susiklosčiusių aplinkybių“. Prieštaringi motyvai dėl esminio administracinio nusižengimo sudėties požymio – kaltės formos – reiškia, kad nutartis dalyje iš esmės nemotyvuota. Apygardos teismo nutartyje taip pat pateikti prieštaringi motyvai dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo.
Prašyme teigiama, kad apygardos teismas nepagrįstai nesivadovavo bylos medžiagoje esančia eksperto išvada ir V. M. parodymais, taip pažeisdamas ANK 567 straipsnio ir 569 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės teisme ekspertas V. M. buvo apklaustas kaip liudytojas, o ne kaip specialistas, tokiu būdu apylinkės teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Pareiškėjo vertinimu apygardos teismas nepagrįstai atsisakė kviesti ir apklausti ekspertą, motyvuodamas tuo, kad ekspertas buvo apklaustas apylinkės teisme, o jo duoti parodymai bus įvertinti kartu su pateikta išvada. Nurodo, kad apygardos teismo nutartyje eksperto parodymai nebuvo vertinti.
Pareiškėjo vertinimu apylinkės teismo nutartyje prie Institucijos inkriminuotų KET 140.1 ir 140.7 punktų R. B. papildomai inkriminuoti KET 136.3, 136.4 ir 136.5 punktų pažeidimai. Apygardos teismo nutartyje apeliacinio skundo argumentai dėl non reformatio in peius principo pažeidimo nepagrįstai atmesti, nurodant, kad apylinkės teismo nurodyti pažeidimai nėra administracinio nusižengimo sudėties elementai ir R. B. nebuvo nubaustai už tai, dėl ko nebuvo kaltinamas.
Prašyme reiškiama abejonė apygardos teismo objektyviuoju nešališkumu atsižvelgus į tai, kad pirmą kartą administracinio nusižengimo bylą apygardos teisme nagrinėjo šio teismo pirmininkas. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui panaikinus apygardos teismo nutartį ir perdavus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti apygardos teismui, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjo to paties apygardos teismo teisėja, dėl šios priežasties kyla abejonių ar teisėjo galėjo laisvai spręsti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. atsakomybės.
Prašyme nurodoma, kad nagrinėjamu atveju R. B. veiksmuose nebuvo būtinojo administracinio nusižengimo požymio – kaltės. R. B. kaltės dėl administracinio nusižengimo nepripažino ir tai grindė eksperto išvada, kurioje nustatytos aplinkybės paneigia galimybę suvokti lenkimo draudimą manevro pradžios momentu ir, draudimui atsiskleidus, jo išvengti. Apygardos teismas nepagrįstai nevertino eksperto išvadoje nustatytų aplinkybių, vadovaujantis in dubio pro reo principu nevertino kilusių abejonių administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. naudai ir nepagrįstai jo veiksmuose nustatė administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, požymius.
Motyvuojamoji dalis
Prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą atsisakytina priimti.
Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, be kita ko, turi būti nurodyti ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindai ir išsamūs teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (ANK 662 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių (ANK 662 straipsnio 13 dalis). Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinama esant ne bet kokiam, o tik esminiam materialiosios ar proceso teisės pažeidimui, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti. Nesutikimas su teismų išvadomis, nesant išsamių teisinių argumentų apie esminį teisės pažeidimą, nesudaro administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindo. Proceso atnaujinimas administracinio nusižengimo byloje yra ekstraordinarinė (išskirtinė) įsiteisėjusių nutarimų ar nutarčių peržiūrėjimo priemonė, kuri nesuteikia galimybės siekti dar vieno (kitokio) byloje nustatytų aplinkybių vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021, 10 punktas; 2024 m. sausio 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-654/2024, 6 punktas). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl administracinio nusižengimo faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindas ir atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, įrodymų nerenka, iš naujo jų nevertina, netikrina jų patikimumo ir pakankamumo, nenurodo, kuriais įrodymais privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti, faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai sprendžia apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nesutinkama su Institucijos ir teismų sprendimais, kuriais R. B. nubaustas už administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą iš esmės pakartojamos tos pačios aplinkybės (dėl R. B. kaltės, dėl eksperto išvados, dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo), kurios buvo vertinamos tiek apylinkės, tiek apygardos teisme, ir dėl jų pakankamai motyvuotai pasisakyta (apylinkės teismo nutarties 3–4 puslapiai, apygardos teismo nutarties 13–14, 22–28 punktai). Prašyme nurodomi esminiai tiek materialiosios teisės (ANK 8 straipsnio, 34 straipsnio 6 dalies ir 420 straipsnio 1 dalies) pažeidimai, tiek procesinės teisės (ANK 567 straipsnio, 569 straipsnio, 636 straipsnio) pažeidimai yra siejami R. B. įgaliotojo atstovo advokato V. Vėgelio nurodytomis aplinkybėmis, kurios buvo nagrinėtos ir paneigtos administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusių teismų. Sprendžiant, ar atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl įrodymų vertinimo nepagrindžiant teismų padarytų pažeidimų išsamiais teisiniais argumentais, kad padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, nėra pagrindas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą. Šioje byloje paduotas prašymas nutraukti administracinio nusižengimo bylą, arba vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies R. B. neskirti administracinio poveikio priemonės, arba panaikinti apygardos teismo nutartį ir perduoti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti apygardos teismui yra grindžiamas argumentais, susijusiais su, pareiškėjo nuomone, neteisingai nustatytomis bylos aplinkybėmis ir pagrįstas pasiūlymu iš naujo vertinti byloje surinktus duomenis, tikrinti ar jų pakanka R. B. kaltumui nustatyti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. įgaliotojo atstovo advokato V. Vėgelio prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą neatitinka ANK 662 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatytų reikalavimų ir neturi ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyto pagrindo (ANK 662 straipsnio 5 dalies 6 punktas), todėl šį prašymą atsisakytina priimti.
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 3 ir 6 punktais, 6 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. įgaliotojo atstovo advokato Vidmondo Vėgelio prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.