Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, laikomas neteistu,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis P. J. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei O. G., o būtent: 2026 m. gegužės 1 d. apie 17.30 val. namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia ranka sudavė vieną kartą sugyventinei O. G. į veido sritį ir taip savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai O. G. fizinį skausmą.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. J. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad 2026 m. gegužės 1 d. apie 17.30 val. dengė šiltnamį, išgėrė ir susipyko. Viskas vyko namuose, prie šiltnamio, adresu: (duomenys neskelbtini) Su O. G. susipyko, susikivirčijo, nes buvo išgėrę. Kivirčo metu jis dešinės rankos delnu nukentėjusiajai trenkė šalia akies. Iš pradžių jokių sužalojimų nesimatė. Nukentėjusioji jam pasakė, kad kvies policiją. Ji nesakė, kad skauda. Jau buvo truputį ir susitaikę. Mano, kad po jo suduoto smūgio nukentėjusioji turėjo jausti skausmą, bet stipraus smūgio nebuvo. Pripažįsta, kad savo sugyventinei sudavė smūgį ir ji pajuto fizinį skausmą. Gailisi dėl šio savo poelgio. Buvo alaus ir degtinės išgėrę. Apsvaigimas nuo alkoholio turėjo reikšmės jo veiksmams. Blaivus taip nebūtų pasielgęs. Priklausomybės alkoholiui ar narkotikams neturi. Jis nukentėjusiosios atsiprašė, su ja susitaikė. Taip pirmas atvejis, kai jis sudavė sugyventinei. Po įvykio išvažiavo į namus. Anksčiau buvo teistas už tai, kad vairavo neturėdamas teisės. Buvo teistas už smurtą artimoje aplinkoje. Buvo priimtas baudžiamasis įsakymas už tai, kad smurtavo prieš buvusią sutuoktinę. Tvirtina teisme gautą susitaikymo protokolą, kurį pasirašė jis ir nukentėjusioji.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas, prokurorė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo P. J. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ne tik jo paties prisipažinimu, bet ir baudžiamosios bylos medžiaga, ištirta teisme:

Nukentėjusioji apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad P. J. yra jos sugyventinis, kartu jau 6 metus, veda bendrą ūkį. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini), šis adresas yra jos nuosavybė. P. J. yra deklaruotas kitur. 2026 m. gegužės 1 d., valandos tiksliai pasakyti negali, ji kartu su P. J. gėrė alkoholinius gėrimus, gėrė alų ir degtinę, buvo stipriai neblaivūs. Po išgertuvių tarp jos ir sugyventinio P. J. kilo žodinis konfliktas, dėl to jie sukonfliktavo. P. J. jai pradėjo grasinti ir trenkė jai iš rankos vieną kartą į veido sritį, iš kurios rankos trenkė, ji nepamena, nežino, ar trenkė iš delno ar iš kumščio. Po šio smūgio jai buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį dešimtbalėje sistemoje, vertina 10 balų, kadangi ir dabar jai likusi mėlynė po akimi ir vis dar skauda, greičiausiai P. J. trenkė jai iš kumščio. Po suduoto smūgio ji iškarto nuėjo išsikviesti policijos pagalbą, o P. J. sėdo ant motociklo ir pabėgo. Su policijos pareigūnais kartu atvažiavo ir greitoji medicinos pagalba, medikai ją išsivežė į Šiaulių Respublikinę ligoninę, kur ją apžiūrėjo gydytojai ir paleido gydytis ambulatoriškai namo. Ją ligoninėje peršvietė, rimtų sužalojimų nenustatė, sakė yra tik smarkiai sutrenkta. Ikiteisminio tyrimo metu civilinio ieškinio nereikš, pas teismo medicinos ekspertus nevyks, papildomai pas gydytojus nesikreips. Po šio įvykio ji P. J. nematė, jis namo negrįžo, kur šiuo metu jis gali būti, ji nežino ir po įvykio jie visiškai nebendrauja, nežino, ar galės P. J. atleisti, jei jis jos atsiprašys. (1 t., b. l. 35–36);

2026 m. gegužės 1 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, užfiksuota, kad neblaivus sugyventinis P. J., gim. (duomenys neskelbtini), sumušė neblaivią O. G., suduodamas vieną kartą ranka į veido sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą (1 t., b. l. 6);

2026 m. gegužės 1 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad smurtą patyrusiam asmeniui matyti sužalojimas – kraujosruva, smurtą patyrusio asmens būsena – baimė, nustatytas neblaivumas 1,77 promilių girtumas, O. G. paaiškinimas dėl įvykio aplinkybių (1 t., b. l. 10–13);

2026 m. gegužės 1 d. tarnybiniame pranešime dėl pranešimo iš ligoninės, nurodyta, kad 2026 m. gegužės 1 d. apie 20:31 val. iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės skubiosios pagalbos skyriaus gautas darbuotojos J. pranešimas, kad 2026 m. gegužės 1 d. apie 18:40 val. GMP pristatė neblaivią O. G., kuri nueknėtjo šeimyninio konflikto metu. Diagnozė: akies voko ir periakulinės srities sumušimas. Išleista gydytis ambulatoriškai (1 t., b. l. 14);

BIRT ataskaitų žiūryklės informacija, iš kurios matyti, kad 2026 m. gegužės 1 d. 17.40 gautas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje (1 t., b. l. 21–25);

2026 m. gegužės 1 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 26–32);

2026 m. gegužės 1 d. asmens apžiūros protokole ir fotonuotraukomis užfiksuota O. G. vizualinė apžiūra. Apžiūros metu O. G. veido srityje, po kaire akimi matoma kraujosrūva ir paraudimas (1 t., b. l. 49-53);

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta informacija, iš kurios matyti, jog buvo įvertinta O. G. būklė (1 t., b. l. 56–57).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos teisinės kvalifikacijos

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

Šiame kontekste pažymėtina, kad fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą nurodęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, t. y. paties kaltinamojo P. J. prisipažinimą, nukentėjusiosios O. G. parodymus, jog jai buvo suduotas stiprus smūgis į veido sritį ir sukeltas fizinis skausmas, kurį ji vertino 10 balų, asmens apžiūros protokole, Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuotas aplinkybes, sprendžia, kad aptartų įrodymų visuma patvirtina, jog P. J. 2026 m. gegužės 1 d. apie 17.30 val. namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia ranka sudavė vieną kartą sugyventinei O. G. į veido sritį ir taip savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai O. G. fizinį skausmą. P. J. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš sugyventinę O. G. kvalifikuoti teisingai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl BK 38 straipsnio taikymo

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo P. J. gynėjas pateikė 2026 m. gegužės 25 d. susitaikymo protokolą, iš kurio matyti, kad kaltinamasis P. J. susitaikė su nukentėjusiąja O. G. ir prašo kaltinamojo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius.

Kaltinamasis P. J. ir jo gynėjas, nukentėjusioji O. G., taip pat ir prokuroras, teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti P. J. nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad tokia įstatymo konstrukcija įtvirtina, jog, net ir nustačius nurodytų sąlygų visumą, teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas ad hoc (konkrečiu atveju) sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo sprendimą atleisti ar ne nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis, gali lemti realus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė ir kitos aplinkybės. Tai, kad nukentėjusieji atleido nuteistajam, taip pat nustatytos kitos BK 38 straipsnyje nurodytos sąlygos, kaip jau minėta, nereiškia imperatyvo teismui taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nusikaltimą padariusį asmenį. Baudžiamuosiuose teisiniuose santykiuose nukentėjusiojo privataus intereso kompensuoti nusikaltimu padarytą žalą patenkinimo negalima laikyti lemiančia aplinkybe taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, nes nusikaltimu yra padaroma žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, teisės saugomam interesui, todėl teismai turi atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį. Nustatant šio intereso pažeidimo mastą, įvertinamas realus veikos pavojingumas, kaltininko asmenybė, jo atgaila ir tikimybė pasitaisyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206-697/2015, 2K-52-942/2020). Nagrinėjamų aplinkybių kontekste primintina ir kasacinės instancijos teismo praktika, kad teismo išvada dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos buvimo yra visų reikšmingų tuo klausimu bylos aplinkybių vertinimo rezultatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120/2007). Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, atlygino padarytą žalą) ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-606/2006, 2K-589/2011).

Kaip nustatyta anksčiau aptartų įrodymų visuma, kaltinamasis P. J. veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika baigta. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl tokio savo elgesio, nukentėjusiosios atsiprašė, su ja susitaikė. Byloje nėra pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Tai, kad kaltinamasis P. J. ir nukentėjusioji O. G. susitaikė, patvirtina jų pasirašytas susitaikymo protokolas (1 t., b. l. 106). Nors P. J. praeityje ir buvo teistas už smurtą artimoje aplinkoje, tačiau teistumas už šią nusikalstamą veiką jam yra išnykęs, jis laikomas neteistu (1 t., b. l. 68–71). Be to, kaip nurodė tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusioji, jog jie kartu gyvena 6 metus, veda bendrą ūkį, jog toks smurtinis atvejis buvo pirmą kartą, konfliktas tarp jų įvyko, nes buvo išgėrę. Nors kaltinamojo smurtinis elgesys nėra pateisinamas, tačiau vertintina tai, kad buvo suduotas tik vienas smūgis, nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, rimtesnių sužalojimų nukentėjusiajai nebuvo padaryta. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis P. J. baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 72–76), nedirbantis (1 t., b. l. 77) registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 65–67).

Sprendžiant klausimą dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo vertintina ir tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, atsižvelgdamas į veikos padarymo aplinkybes, vertindamas kaltinamojo asmenybę, visgi sprendžia, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybė yra pakankamai maža, jog anksčiau aptartos aplinkybės duoda pagrindą manyti, kad P. J. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo P. J. atžvilgiu BK 38 straipsnio nuostatų taikymas galimas, todėl jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja O. G. ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant jį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, P. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė: dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią įpareigotinas atlikti per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

2026 m. gegužės 25 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam P. J. pirmosios instancijos teisme. Prašyme nurodyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu kaltinamojo P. J. interesus atstovauti buvo paskirtas advokatas Saulius Staškus. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos P. J. sudaro 106,25 Eur.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorius, remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu (nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka), P. J. parinko gynėją advokatą Saulių Staškų. Tokios aplinkybės rodo, kad šioje byloje, siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Esant šioms aplinkybėms išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš P. J. nepriteistinos.

P. J. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios O. G. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 50 metrų atstumu – nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmena (1vnt) su vaizdo ir garso įrašais – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu n u s p r e n d ž i a :

P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, kaltinamajam ir nukentėjusiajai O. G., gim. (duomenys neskelbtini), susitaikius, ir baudžiamąją bylą P. J. atžvilgiu nutraukti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, P. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę: - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią įpareigoti įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. P. J. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios O. G. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 50 metrų atstumu – nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti. Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmeną (1 vnt.) su vaizdo ir garso įrašais, voke prisegtame prie bylos viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Išaiškinti kaltinamajam P. J., kad jei jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.