Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjos Joniškio rajono savivaldybės neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijos atstovei Laimai Klemienei,

institucijos, teikiančios byloje išvadą, Joniškio rajono savivaldybės administracijos atstovei Laimai Klemienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Joniškio rajono savivaldybės neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. S., V. J., VšĮ (duomenys neskelbtini), išvadą teikiančiai institucijai, Joniškio rajono savivaldybės administracijai dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse, peržiūrėjimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjos Joniškio rajono savivaldybės neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijos atstovė Laima Klemienė pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. J. nurodė, kad S. S. sveikata yra geresnė. Sūnus jai skambino per motinos dieną, paskambina ir per kitas didžiąsias šventes, pasveikina. S. supranta, kad reikia tvarkytis, vartoti vaistus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, kai dėl psichikos ir elgesio sutrikimo asmuo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, o tai lemia jo nesugebėjimą pasirūpinti savimi, savarankiškai priimti sprendimų dėl naudojimosi jam suteiktomis teisėmis ir laisvėmis bei už juos atsakyti, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė teismui pripažinti tokį asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ir CK reglamentuojama tvarka nustatyti globą šioje srityje. Atitinkamai, kai dėl psichikos ir elgesio sutrikimo asmuo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, CK 2.11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė teismui pripažinti tokį asmenį ribotai veiksniu toje srityje ir CK reglamentuojama tvarka nustatyti rūpybą šioje srityje.

Pripažinimo neveiksniu instituto taikymo ir globos tam tikroje srityje neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus, taip pat kitų asmenų teises ir interesus (CK 3.238 str. 1 d.). Pripažinimo ribotai veiksniu ir rūpybos tam tikroje srityje ribotai veiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis apsaugoti ir apginti ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus, taip pat kitų asmenų teises ir interesus (CK 3.239 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 469 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, jog tuo atveju, jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų CPK 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų arba paties neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje. CPK 469 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas šiame straipsnyje nurodytas bylas, sprendžia, ar yra pagrindas panaikinti arba pakeisti teismo sprendimą, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2025-09-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-83-1065/2025 nuspręsta pripažinti S. S. neveiksniu šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); 2) socialinių paslaugų srityje (kreipimasis dėl socialinės priežiūros, socialinių paslaugų, gebėjimo naudotis socialinėmis paslaugomis ir pan.).

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama peržiūrėti Šiaulių apylinkės teismo 2025-09-25 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-83-1065/2025, kuriuo S. S. pripažintas neveiksniu tam tikrose asmeninių neturtinių santykių srityse, bei pripažinti S. S. veiksniu dvejose asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); 2) socialinių paslaugų srityje (kreipimasis dėl socialinės priežiūros, socialinių paslaugų, gebėjimo naudotis socialinėmis paslaugomis ir pan.).

Iš 2026-04-27 Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijos posėdžio protokolo matyti, kad S. S. yra savarankiškas visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Gali pats priimti sprendimus ir save atstovauti. Medicininėje pažymoje nurodyta, kad S. S. (duomenys neskelbtini), skyriuje elgesys teisingas, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja, gydymui neprieštarauja. 2026-03-13 (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad S. S. geba tai daryti savarankiškai sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); geba tai daryti savarankiškai socialinių paslaugų srityje (kreipimasis dėl socialinių paslaugų, gebėjimas naudotis socialinėmis paslaugomis, reikiamų socialinių paslaugų poreikio įvertinimas). VšĮ (duomenys neskelbtini) 2026-03-03 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad S. S. gydymosi metu ligoninėje savarankiškai apsitarnauja, rūpinasi savo asmens higiena, geba racionaliai tvarkyti asmenines pinigines lėšas. Byloje pateiktas 2026-04-09 raštas dėl S. S. apgyvendinimo, kuriame suinteresuotas asmuo V. J. sutinka, kad jos sūnus S. S., pasibaigus gydymui (duomenys neskelbtini), grįžtų gyventi pas ją.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad yra du būtini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis negalėjimas) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) kreiptasi į teismą, vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo (iš dalies) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018).

Nagrinėjamos civilinės bylos kontekste aktuali ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, kurioje EŽTT nuosekliai pabrėžia, jog asmens veiksnumo ribojimo klausimas negali būti sprendžiamas pernelyg formaliai, o medicininė išvada negali būti pernelyg suabsoliutinama. Todėl teismas, priimdamas sprendimą dėl asmens veiksnumo ribojimo, negali vadovautis tik medicininėje išvadoje nustatytu medicininiu kriterijumi, vertindamas jį kaip pakankamą pagrindą neveiksnumui (ribotam veiksnumui) konstatuoti. Bet koks sprendimas, pagrįstas asmens psichinių gebėjimų vertinimu, turi būti pagrįstas medicininiais dokumentais, tačiau teisėjas, o ne gydytojas, kad ir psichiatras, turi įvertinti visas svarbias aplinkybes, susijusias su suinteresuotuoju asmeniu ir jo asmeninėmis aplinkybėmis. Todėl bylą nagrinėjančio teisėjo funkcija yra nuspręsti, ar tokia kraštutinė priemonė, kaip veiksnumo ribojimas yra būtina, ar gali pakakti mažiau ribojančios priemonės (žr. EŽTT 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimo byloje X. ir Y. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 5193/09, 85 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-684/2020, 33 punktą).

Atkreiptinas dėmesys, kad vien tik medicininio kriterijaus nepakanka asmenį pripažinti neveiksniu konkrečioje srityje, be kita ko, būtina analizuoti psichinio sutrikimo poveikį asmens socialiniams gebėjimams, apie kuriuos teismas sprendžia iš byloje surinktų įrodymų visumos (asmens, dėl kurio veiksnumo klausimas sprendžiamas, paaiškinimų, jo gyvenamosios aplinkos, socialinių darbuotojų, ekspertų išklausymo ir kt.). Didelis dėmesys turėtų būti skiriamas būtent faktinių asmens gyvenimo aplinkybių, visumos įrodymų įvertinimui, atsižvelgiant į tai, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 str. 2 d.).

Teismas, vykdydamas pareigą įvertinti asmens veiksnumo ribojimų atlaisvinimo būtinybę konkrečiose gyvenimo srityse, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, t. y. išklausęs pareiškėjos atstovės, suinteresuoto asmens S. S., VšĮ (duomenys neskelbtini) atstovės, išvadą teikiančios institucijos atstovės paaiškinimus, įvertinęs kitus rašytinius įrodymus: neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijos posėdžio protokolą, medicinines pažymas, išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, VšĮ (duomenys neskelbtini) raštus, peržiūrėjęs S. S.pritaikytus veiksnumo apribojimus, sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti peržiūrimą teismo sprendimą ir pasiūlyti asmeniui sudaryti sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus (CPK 469 str. 4 d. 4 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 469 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai. Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025-09-25 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-83-1065/2025 ir pasiūlyti S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), sudaryti sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus. Teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.