Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorui, ginančiam viešąjį interesą Donatui Micevičiui,

institucijos, teikiančios išvadą – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus atstovei L. L.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. S., V. J., išvadą teikiančiai institucijai (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriui, dėl S. S. pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas: 1. S. S. paskirti teismo psichiatrijos ekspertizę pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus ekspertams, atsakant į pareiškime nurodytus klausimus. 2. Teismo psichiatrijos ekspertizei nustačius, kad S. S., dėl psichikos sutrikimų negali suprasti savo veiksmų reikšmės asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) sveikatos priežiūros srityje; 2) socialinių paslaugų gavimo srityje, pripažinti jį neveiksniu minėtose srityse.

VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centras 2024 m. sausio 9 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad S. S. yra (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro pacientų registre. VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centras 2024 m. sausio 17 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad S. S. yra nustatyti psichikos sutrikimai, jie progresavo. Protinės būklės tyrimas ((duomenys neskelbtini)) atliktas nebuvo, nes pacientui nustatytas psichikos sutrikimas, bet ne demencijos sutrikimas. Nurodyta, kad S. S. buvo taikytas ir šiuo metu taikomas stacionarinis priverstinis gydymas (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) klinikoje. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patenkintas pareiškėjos VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės prašymas leisti S. S. priverstinai gydyti vieną mėnesį, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 11 d. Nutartyje nurodyta, kad S. S. serga (duomenys neskelbtini), nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini), jo dabartinė būsena yra pavojinga paties paciento, aplinkinių sveikatai ir gyvybei, jo elgesys sunkiai prognozuojamas, todėl ligonį būtina gydyti stacionare. VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro 2024 m. sausio 24 d. parengtoje išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl S. S. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nurodyta, kad asmuo negeba tai daryti asmeninių neturtinių santykių srityje - sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.). Ši išvada padaryta atsižvelgiant į tai, kad S. S. kategoriškai neigia, jog turi psichikos sutrikimą, nesilanko pas psichiatrą ambulatoriškai, stacionare jam taikomas priverstinis gydymas. Bendroje informacijoje apie asmenį pažymėta, kad S. S. nepripažįsta turintis psichikos sutrikimų. Jam nustatytas: (duomenys neskelbtini). Mano, kad yra gydomas netikslingai ir be reikalo. Teigia, kad pareigūnai taip nori su juo susidoroti. Asmuo nepripažįsta turintis psichikos sutrikimų, atsisako lankytis pas psichiatrą, vartoti medikamentus, savo būklei yra nekritiškas.

Liudytoja V. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre gydytoja-psichiatre. Jų įstaigoje S. S. nuolat nesigydė. Jo kortelėje yra išrašai nuo 2002 m., 2018 m. du kartai, 2019 m. buvo gydomas (duomenys neskelbtini) psichiatrinėje ligoninėje, visais atvejais buvo nustatyta (duomenys neskelbtini). 2023 m. gegužės 24 d. S. S. kreipėsi ambulatoriškai, sakydamas, kad negali nustoti vartoto alkoholio, tuomet jis išsakė (duomenys neskelbtini), ji surašė (duomenys neskelbtini) sutrikimą, kas buvo patvirtina, jis buvo paguldytas stacionariai. Gydėsi nuo 2023 m. gegužės 24 d. iki birželio 14 d., diagnozė buvo (duomenys neskelbtini). Po gydymo jis dar kartą kreipėsi į kolegę ambulatoriškai 2023 m. lapkričio mėn., dėl vaistų išrašymo. Taip pat vieną kartą dar buvo atvežtas su greitąja med. pagalba, daugiau jo negydė. Asmenybė sutrikusi (duomenys neskelbtini), o dėl alkoholio vartojimo išsivystė (duomenys neskelbtini). Tai yra diagnozė, be ne liga, tai yra charakterio (duomenys neskelbtini), dėl ko asmeniui sukelia agresiją. Jis gydytojų rekomendacijų nelinkęs laikytis, renkasi, kuriuos iš paskirtų vaistų vartoti. Jeigu vartotų jam priderintus vaistus, jo būklė pagerėtų, nebūtų (duomenys neskelbtini). Jo ligos istorija rodo, kad asmeniui turėtų būti taikomas priverčiamasis gydymas, kad jam būtų nuolatinė medicininė priežiūra.

Išvadą teikiančios institucijos (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu S. S. yra gydomas (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje, taikant priverčiamąją medicinos priemonę. Asmeniui reikalinga nuolatinė medicininė priežiūra ir pagalba. Neprieštarauja, kad asmeniui būtų apribotas veiksnumas tam tikrose srityse, kurios yra nurodytos. Nėra informacijos, kokia šiuo metu S. S. sveikatos būklė, kuomet yra taikomas stacionarus gydymas. Kada jis nebuvo gydomas, gyveno kartu su mama, jam nebuvo teikiamos socialinės paslaugos, jis viską susitvarkydavo savarankiškai institucijose. Jam nebuvo reikalinga pagalba apsirūpinat maistu, būstu. Savarankiškai jis gali save apsitarnauti ir būti visuomenėje, jei ne pykčio ir agresijos priepuoliai.

Suinteresuotas asmuo V. J. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą ir vietą jai pranešta tinkamai.

Suinteresuotas asmuo S. S., atsižvelgiant į ekspertizės akte nurodytas rekomendacijas dėl savo sveikatos būklės į teismo posėdį nebuvo kviečiamas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Neveiksnumo instituto ir globos neveiksniu tam tikroje srityje pripažintam asmeniui nustatymo taikymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir teisėtus interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali būti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.5 straipsnį, fizinio asmens veiksnumas suprantamas kaip galėjimas savarankiškai ir visa apimtimi įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas. Civilinis teisnumas ar veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka (CK 2.6 straipsnio 1 dalis). CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Asmens veiksnumo ribojimo mastą nulemia asmens psichikos sutrikimo pobūdis ir intensyvumas bei to nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti, bet ne hipotetinis svarstymas, kurios iš gyvenimo sričių asmeniui, negalinčiam suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, būtų aktualios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019).

Bylos duomenimis iš viešosios įstaigos Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės 2024 m. sausio 17 d. informacijos matyti, kad S. S. yra viešosios įstaigos Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registre, jam nustatytos diagnozės: 2002 m. birželio 3 d. - 2002 m. birželio 3 d., (duomenys neskelbtini); 2014 m. gruodžio 27 d. - 2014 m. gruodžio 30 d., (duomenys neskelbtini); 2014 m. gruodžio 30 d. - 2014 m. gruodžio 31 d., (duomenys neskelbtini); 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. sausio 5 d., (duomenys neskelbtini); 2018 m. gruodžio 8 d., (duomenys neskelbtini); 2018 m. gruodžio 10 d. - 2018 m. gruodžio 12 d., (duomenys neskelbtini); 2019 m. lapkričio 18 d. - 2019 m. lapkričio 30 d., (duomenys neskelbtini); 2023 m. gegužės 24 d. - 2023 m. birželio 14 d., (duomenys neskelbtini). S. S. nuo 2024 m. sausio 9 d. gydomas (duomenys neskelbtini) klinikoje. Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro 2024 m. sausio 9 d. informacijoje nurodyta, kad S. S. yra (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro pacientų registre. Iš viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro 2024 m. sausio 17 d. informacijos matyti, kad S. S. yra nustatyti psichikos sutrikimai, jie progresavo. Protinės būklės tyrimas ((duomenys neskelbtini)) atliktas nebuvo, nes pacientui nustatytas (duomenys neskelbtini) sutrikimas, bet ne (duomenys neskelbtini) sutrikimas.

Iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad patenkintas pareiškėjos VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės prašymas leisti S. S. priverstinai gydyti vieną mėnesį, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 11 d. Nutartyje konstatuota, kad S. S. serga (duomenys neskelbtini), nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini), jo dabartinė būsena yra pavojinga paties paciento, aplinkinių sveikatai ir gyvybei, jo elgesys sunkiai prognozuojamas, todėl ligonį būtina gydyti stacionare. Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro socialinės darbuotojos 2024 m. sausio 24 d. parengtoje išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“ nurodyta, kad S. S. savarankiškai negeba pasirūpinti asmeninių neturtinių santykių srityje - sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.). Ši išvada padaryta atsižvelgiant į tai, kad S. S. kategoriškai neigia, jog turi psichikos sutrikimą, nesilanko pas psichiatrą ambulatoriškai, stacionare jam taikomas priverstinis gydymas. Bendroje informacijoje apie asmenį pažymėta, kad S. S. nepripažįsta turintis psichikos sutrikimų. Jam nustatytas: (duomenys neskelbtini).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) ekspertinio skyriaus ambulatorinio poskyrio 2025 m. gegužės 20 d. – rugpjūčio 21 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodyta, kad S. S. diagnozuotas (duomenys neskelbtini).S. S. psichikos sutrikimai yra nuolatinio negrįžtamo pobūdžio. Dėl savo psichikos sveikatos būklės S. S. negali suprasti savo veiksmų esmės ir teisingai juos valdyti visose asmeninių neturtinių santykių srityse ir visose turtinių santykių srityse.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad yra du būtini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis negalėjimas) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) kreiptasi į teismą, vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo (iš dalies) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018).

Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuluota nuostata, kad asmens veiksnumo ribojimas yra kraštutinė priemonė, naudojama išimtinėmis aplinkybėmis, ir detaliai išanalizavus, ar asmuo dėl psichikos sutrikimų tikrai nebegali veikti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, siektina kiek įmanoma mažiau riboti asmens veiksnumą, paliekant jam teisę veikti tose srityse, kuriose jis dar gali. Tačiau asmens veiksnumo ribojimo mastas yra siejamas ne su santykių sritimis, kurios tokiam asmeniui yra aktualios ar neaktualios, o su psichikos sutrikimo pobūdžiu bei intensyvumu ir to nulemtu asmens negalėjimu suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti. Būtent asmens psichikos sutrikimo pobūdis ir intensyvumas bei to nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti lemia asmens veiksnumo ribojimo mastą.

Tik tais atvejais, kai teismui kyla abejonių dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje tikslingumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, naudai ir visais atvejais turi būti taikomos kuo mažiau asmens veiksnumą ribojančios priemonės. Asmens veiksnumo ribojimas gali būti pripažintas neproporcingu tik tada, kai teismui kyla abejonių, ar asmuo iš tikrųjų yra visiškai neveiksnus, nors tai patvirtina medicininiai neveiksnumo nustatymo kriterijai, ar vis dėlto, įvertinus ir teisinius neveiksnumo nustatymo kriterijus, teismas nusprendžia, kad tam tikrose santykių srityse asmuo gali suprasti tam tikrų savo veiksmų prasmę ir juos valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019).

Teismas, atsižvelgdamas į teismo psichiatrijos ekspertizės akte užfiksuotus duomenis, jog S. S. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), psichikos sutrikimai yra nuolatinio negrįžtamo pobūdžio, taip pat byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, teismo posėdyje liudytoja apklaustos gydytojos-psichiatrės duotus parodymus, apie S. S. diagnozuotus psichikos sutrikimus, į gydymo įstaigų pateiktą informaciją apie S. S. nustatytas diagnozes, socialinės darbuotojos išvadą bei kitą bylos medžiagą, sprendžia, jog minėti duomenys patvirtina S. S. neveiksnumo nustatymo poreikį pareiškime nurodytose srityse.

Pagrindo taikyti daugiau jo veiksnumą ribojančias priemones, teismas nenustatė, tai pagrindžia ir socialinės darbuotojos 2024 m. sausio 24 d. parengta išvada, kad S. S. gali savimi pasirūpinti savarankiškai turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudaryme ir pan.; kilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo (nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniuose santykiuose (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); kitose turtinių santykių srityse. Asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); šeimos santykių srityje; asmens gebėjime būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių srityje (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); kitose asmeninių neturtinių santykių srityse. Taip pat išvadą teikiančios institucijos atstovės paaiškinimus teismo posėdžio metu, kad S. S., kada nebuvo gydomas, jam nebuvo teikiamos socialinės paslaugos, jis viską susitvarkydavo savarankiškai institucijose. Jam nebuvo reikalinga pagalba apsirūpinat maistu, būstu, savarankiškai jis galėjo save apsitarnauti. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, siekiant apsaugoti S. S. teises ir teisėtus interesus jis pripažintinas neveiksniu asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); socialinių paslaugų srityje (kreipimasis dėl socialinės priežiūros, socialinių paslaugų, gebėjimo naudotis socialinėmis paslaugomis ir pan.).

Priėmus sprendimą pripažinti pilnametį asmenį neveiksniu tam tikrose srityse, turi būti sprendžiamas globos nustatymo ir globėjo paskyrimo klausimas (CPK 505 straipsnio 1 dalis), todėl priimtina nutartis pradėti globos S. S. nustatymo bylą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263-265, 268, 270, 279, 467, 468 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

pripažinti S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksniu asmeninių neturtinių santykių srityse:

- sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.);

- socialinių paslaugų srityje (kreipimasis dėl socialinės priežiūros, socialinių paslaugų, gebėjimo naudotis socialinėmis paslaugomis ir pan.).

Pradėti globos S. S. nustatymo procesą.

Teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.