Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei D. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjos Z. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, O. R. ir L. N..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovė D. A. teismo posėdžio metu prašė dėl pareiškimo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Atstovė pažymėjo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nuosavybės teisių atkūrimo procese kaip M. M. įpėdinė veikė M. J., tačiau institucijos nebuvo paprašiusios pateikti dokumentą, liudijantį palikimo priėmimą. Atstovė pažymėjo, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo nustatyta, kad M. M. palikimą faktiniu valdymu priėmė kita jos dukra O. P., todėl, atsižvelgiant į tai, kad palikimas negalėjo būti pririmtas iš dalies, laikytina, kad O. P. priėmė visą M. M. palikimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, o to paties straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja Z. N. yra M. J., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra. Testamentų registro duomenys patvirtina, kad M. J. palikimą priėmė pareiškėja Z. N. ir suinteresuotas asmuo L. N.. M. J. motina yra M. M., kuri mirė (duomenys neskelbtini).

Pagal 1964 m. CK 573 straipsnio, kuris taikytinas nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams, 1 dalies 1 punktą pareiškėjos motina, kaip mirusiosios dukra, buvo pirmos eilės įstatyminė įpėdinė. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalį šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pastebėtina, kad, nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

Sprendžiant klausimą, ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, tais atvejais, kai nuosavybės teisė į paveldimą turtą atkuriama po palikimo atsiradimo, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad faktiniu palikimo priėmimu pripažįstami įpėdinio atliekami veiksmai, nukreipti į palikėjui priklausančių teisių atkūrimą (pvz., paduoda pareiškimus atitinkamoms tarnyboms, kreipiasi dėl teisių įforminimo, teikia dokumentus, reikalingus joms įforminti, palikėjo ar savo vardu užveda ir dalyvauja bylose, kuriose priimami sprendimai, turintys reikšmės palikėjo teisių atkūrimui ar įgyvendinimui, ir pan.), taip pat toks įpėdinio elgesys, kai nuosavybės teisės į žemę dar neatkurtos, tačiau įpėdinis kelerius metus bent dalimi sklypo nuolat naudojasi ir elgiasi kaip neatsisakęs nuo paveldėjimo įpėdinis. Toks įpėdinio elgesio vertinimas sietinas su tokios paveldėjimo situacijos ypatumu, pakankamai ilgai trunkančiu ir sudėtingu nuosavybės teisų atkūrimo procesu bei nepriklauso nuo įstatymo nustatyto termino palikimui priimti, nes, kaip minėta, palikimo atsiradimo metu nuosavybės teisių nebuvo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2007; 2012 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2012; 2014 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2014).

Nagrinėjamu atveju M. M. mirties dieną buvo likusi turtinė teisė atkurti nuosavybės teises pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisų į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą į dviejų buvusių savininkų P. M. ir N. M. nuosavybės teise valdytą žemę. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, jeigu piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) M. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko N. M. valdytą 141/1593 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pagal Šiaulių rajono notarės 2004 m. balandžio 28 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), iš M. M. šią žemės sklypo dalį paveldėjo O. P., po kurios mirties šį turtą pagal 2007 m. sausio 3 d. paveldėjimo teisės liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu paveldėjo L. N.. Iš M. M. paveldėjimo bylos nustatyta, kad Šiaulių rajono apylinkės teismo 2004 m. sausio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-169-04-2004 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad O. P. po savo motinos M. M. mirties palikimą – 1,41 ha žemės sklypą, esantį

(duomenys neskelbtini), priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) M. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko P. M. valdytą žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Iš Nacionalinės žemės tarnybos archyvo gauti M. M. nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko P. M. valdytą žemę bylos dokumentai patvirtina, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūromis mirusiosios M. M. vardu rūpinosi M. J., kuri rašė įvairius pareiškimus, pasirašinėjo dokumentus, kuriuose ji nurodė, kad yra paveldėtoja.

Tiek pareiškėjos, tiek suinteresuoto asmens paaiškinimai patvirtina, kad M. J., likusi gyventi gyvenamajame name, kuriame iki mirties gyveno M. M., priėmė po jos mirties likusius asmeninius daiktus. Labiau tikėtina, kad O. P. ir M. J. buvo susitarusios pasidalinti mirusiosios M. M. vardu atkurtas nuosavybės teises į skirtingų buvusių savininkų žemę, atsižvelgiant į tai, kad M. M. gyveno su M. J., o O. P. buvo išsikrausčiusi gyventi į (duomenys neskelbtini). Todėl atsižvelgiant į tai bei įvertinus Šiaulių rajono apylinkės teismo 2004 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-169-04-2004 rezoliucinę dalį, kurioje išskirtas

1,41 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį faktiniu valdymu priėmė tik O. P., darytina išvada, kad Šiaulių rajono apylinkės teismo 2004 m. sausio 26 d. sprendimu nebuvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad O. P. po savo motinos M. M. priėmė visą palikimą sudarantį turtą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Priežasčių, kodėl O. P. ir M. J. kartu nesikreipė dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dėl M. M. palikimo priėmimo faktiniu valdymu nėra galimybės nustatyti nei iš minėto teismo sprendimo, nei iš pareiškėjos ir suinteresuoto asmens L. N. paaiškinimų. Tiek O. P., tiek M. J. buvo pirmos eilės M. M. įpėdinės, todėl, kaip teisingai nurodė pareiškėjos atstovė, jos abi galėjo priimti palikimą pradėjusios faktiškai valdyti M. M. paveldėtą turtą po motinos mirties.

Tuo atveju, kai palikimą, kurį sudaro turtas, į kurį bus atkurtos nuosavybės teisės (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis) priima keli įpėdiniai, jie proporcingai paveldėto turto daliai įgyja mirusio pretendento į nuosavybės teisių atkūrimą turėtą ir paduodant prašymą atkurti nuosavybės teises jau pradėtą įgyvendinti teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, t. y. reikalavimo teisę, kurios ypatumas tas, kad ją įgyvendinus subjektinės nuosavybės teisės į materialų turtą turėtoju tampa ne šią teisę turėjęs ir įgyvendinęs, bet miręs asmuo, ir kiekvienam įpėdiniui perduodamas nuosavybėn tas materialus turtas, kuris buvo gautas jam įgyvendinus reikalavimo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2008).

Todėl, teismo vertinimu, aplinkybės, kad palikimas negali būti priimtas iš dalies, yra svarbios notarui, kuris toliau administruos M. M. paveldėjimo bylą, ir nustatys palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis.

Atsižvelgiant į tai, nustatytinas pareiškėjos prašomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjos motina M. J., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė savo motinos M. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą per įstatyme nustatytą terminą. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, kadangi nuo šio fakto nustatymo priklauso pareiškėjos turtinių teisių pasikeitimas, t. y. paveldėjimo teisės liudijimo gavimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 61,33 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio

7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl jos priteistinos iš pareiškėjos valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 ir 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė savo motinos M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą per įstatyme nustatytą terminą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Priteisti iš pareiškėjos Z. N., kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 61,33 Eur (šešiasdešimt vieno euro 33 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 2222, įrodymą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.