- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-04
- Bylos Nr.
- eCIK-985/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23287-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski (pirm.), Irmantas Šulcas, Eglė Zemlytė
- Ieškovas
- Arginta, UAB
- Atsakovas
- Luminor Bank AS veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių
- Trečiasis asmuo
- Vitebsko srities komunalinė unitarinė vandens tiekimo - kanalizacijos ūkio įmonė Vitebskoblvodokanal
Dokumento Nr. DOK-3010 Bylos Nr. eCIK-985/2026 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23287-2022-7 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.3.4 (S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininko), Irmanto Šulco ir Eglės Zemlytės, susipažinusi su 2026 m. rugpjūčio 27 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arginta“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 2 d. nutarties peržiūrėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl banko garantijos nutraukimo. Byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. birželio 2 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 15 d. sprendimą, kuriuo atmestas ieškovės UAB „Arginta“ ieškinys nutraukti atsakovo Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, 2019 m. birželio 11 d. bendrąją banko garantijų sutartų, kuria atsakovas įsipareigojo ieškovės reikalavimu išduoti jo nurodytam asmeniui (Vitebsko savivaldybės komunalinei jungtinei vandentiekio ir nuotekų tvarkymo įmonei UE „Vitebskvodokanal“) prievolių įvykdymą užtikrinančią garantiją.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 2 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą (toliau – Reglamentas) ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 7 straipsnio 3 dalies nuostatas, neteisingai sprendė, kad byloje nebuvo pagrindo nutraukti banko garantijos, kurios naudos gavėjas, pareiškęs atsakovui reikalavimus išmokėti 1 214 877,14 Eur pagal banko garantiją, yra Europos Sąjungos sankcionuoto asmens kontroliuojamas asmuo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Reglamento nuostatos draudžia vykdyti sankcionuoto asmens finansinius reikalavimus, tačiau nenustato tokios sankcijos kaip sutarties ar sandorio nutraukimas.
2. Teismas taip pat nenurodė, kokiu pagrindu Tarptautinių sankcijų įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatytus ribojamųjų priemonių įgyvendinimo būdus vertino kaip vienodus, nevertindamas ir nepasisakydamas, kokią reikšmę jų parinkimui turi konkrečių Reglamente nustatytų ribojamųjų priemonių turinys. Reglamento 2 straipsnyje kaip viena ribojamoji priemonė įtvirtintas lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) jurisprudenciją lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymo sąvokos aiškinamos plačiai, taip pat apima veiksmus, būtinus tam, kad sankcionuotam asmeniui nebūtų sudaryta galimybė faktiškai naudotis atitinkamu turtu, pvz., ESTT 2021 m. lapkričio 11 d. sprendime byloje Bank Sepah, C-340/20, 43 punkte nurodyta, kad lėšų įšaldymu siekiama kuo labiau apriboti sandorius, kurie gali būti atliekami naudojant įšaldytas lėšas. ESTT 2007 m. spalio 11 d. sprendime byloje Möllendorf ir Möllendorf-Niehuus, C-117/06, 62 punkte pažymėta, kad Reglamento Nr. 881/2002 9 straipsnis turi būti suprantamas taip, kad jo nustatytos priemonės, tarp kurių yra ir ekonominių išteklių įšaldymas, taip pat draudžia vykdyti prieš įsigaliojant šiam reglamentui sudarytas sutartis.
3. Teismas nevertino ir antrosios ribojamosios priemonės turinio (Reglamento 2 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas leisti naudoti lėšomis ir ekonominiais ištekliais), t. y. draudžiama bet kokiems kitiems nesankcionuotiems asmenims leisti naudoti jų ar kitų asmenų lėšas ar ekonominius išteklius sankcionuotiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ir institucijoms ar naudoti juos šių sankcionuotų asmenų naudai. Skirtumą tarp lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymo ribojamosios priemonės ir draudimo leisti naudotis lėšomis ir ekonominiais ištekliais sudaro šio turto priklausomybė sankcionuotiems ar nesankcionuotiems asmenims. Reglamento 2 straipsnyje asmenims yra nustatyta teisinė pareiga imtis ar susilaikyti nuo veiksmų, kad sankcionuoti asmenys ne tik nesinaudotų ir negalėtų naudotis jiems priklausančiomis lėšomis ar ištekliais, bet ir pareiga imtis ar susilaikyti nuo veiksmų, kuriais sankcionuotiems asmenims būtų leista naudotis kitų asmenų lėšomis ar ištekliais.
4. Trečioji ribojamoji priemonė yra Reglamento 8d straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas tenkinti su sutartimi ar sandoriu susijusius reikalavimus ir tai apima ir reikalavimus pagal garantiją. Aiškindamas šią ribojamąją priemonę ESTT sprendime byloje SH (ESTT 2019 m. sausio 17 d. sprendimas byloje SH, C-168/17) nurodė, kad pagal minėtą straipsnį draudžiama tenkinti bet kokį reikalavimą, susijusį su tokia sutartimi ar sandoriu. Remdamasis nurodyta ESTT sprendimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-701/2024 padarė išvadą, kad šią ribojamąją priemonę nustatančioje teisės normoje pateiktas pavyzdinis reikalavimų sąrašas turi būti suvokiamas kaip neribojantis plataus į šio straipsnio taikymo sritį patenkančių su sutartimi ar sandoriu susijusių reikalavimų spektro.
5. Ieškovės teigimu, Tarptautinių sankcijų įstatymo 7 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama sistemiškai kartu su Reglamento nuostatomis. Nustatant, kokiu būdu turi būti įgyvendinamos sankcijos – nutraukiant sandorį ar sustabdant jo vykdymą – būtina įvertinti konkrečios ribojamosios priemonės pobūdį, taip pat kam priklauso lėšos ar ekonominis išteklius, kurį sankcionuotas asmuo siekia panaudoti. Apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamais teismų procesiniais sprendimais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Arginta“ (j. a. k. 120930752) 241 (du šimtus keturiasdešimt vieną) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. rugpjūčio 6 d. Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje lėšų pervedimo nurodymu Nr. 10862. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.