Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau-UAB) „Arginta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arginta“ ieškinį atsakovui Luminor Bank AS dėl banko garantijos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. CPK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ieškinio priėmimą bendrosios kompetencijos teisme reglamentuoja CPK 137 straipsnio normos. Jeigu teismas, spręsdamas civilinės bylos iškėlimo klausimą, nustato vieną iš CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų atsisakyti priimti ieškinį, civilinė byla negali būti iškelta.

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

12. Teismas nurodė, kad ieškovė savo reikalavimus grindžia Europos Tarybos Reglamentu (ES), nustatančiu ribojimo priemones Baltarusijai bei Tarptautinių sankcijų įstatymo nuostatomis, draudžiančiomis sudaryti sandorius ir prievoles, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms. Tuo pagrindu prašo nutraukti Banko išduotą Garantiją teismo sprendimu. Iš bylos priedų matyti, jog nurodyta Garantija buvo išduota pačios ieškovės prašymu. Be to, Garantija įsigalioja, įvykdžius tam tikras sąlygas, tame tarpe ankstesnių garantijų atšaukimą (punktas a). Iš to seka, jog ieškovė, vadovaudamasi sutartyje numatytais atvejais, turi teisę Garantiją atšaukti pati. Poreikį nutraukti Garantiją ieškovė grindžia tarptautinių sankcijų įgyvendinimo būtinumu, tačiau už jų įgyvendinimą yra atsakingos kompetentingos institucijos (Tarptautinių sankcijų įstatymo 11 straipsnis), o esant įstatyme numatytoms sąlygoms, yra skiriamas laikinasis administratorius, kuris užtikrina tarptautinių sankcijų privalomumą (Tarptautinių sankcijų įstatymo 8 straipsnis). Tokiu būdu pagal ieškovės nurodomą ieškinio faktinį pagrindą, matyti, kad ieškovės reikalavimas nepatenka į civilinių teisių reguliavimo sritį.

13. Apeliantė nesutikdama su skundžiamos nutarties motyvais atsirajame skunde nurodo, jog UAB „Arginta“ ieškiniu neprašo atšaukti 2019 m. birželio 11 d. Garantijos Nr. BG110803/160, o prašo ją nutraukti. Reikalavimas nutraukti nurodytą Garantijos sandorį yra kitoks reikalavimas, turintis ir skirtingas teisines pasekmes. Tokie teismo argumentai neatitinka ieškinio reikalavimo ir yra neteisėti, nes prieštarauja CK 1.137 straipsnio 1 dalyje ir 1.138 straipsnyje nustatytai asmens teisei pasirinkti savo teisių gynimo būdą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais sutinka.

14. Pažymėtina, kad suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką yra ieškovo teisė ir pareiga. Pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės, ieškovas realizuoja savo teisę kreiptis į teismą, jo manymu, dėl pažeistų teisių gynybos. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Materialiosios teisės požiūriu pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus CK 1.138 straipsnyje. Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisės apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: dėl įgyvendinimo būdų ir apimties, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdų, teisės atsisakymo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K -3-425/2012).

15. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašo nutraukti Luminor bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, 2019 m. birželio 11 d. garantiją Nr. BG110803/160, taigi ieškinio reikalavimas (ieškinio dalykas) yra būtent minėtos garantijos nutraukimas (CK 1.138 straipsnio 5 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė ieškinyje aiškiai suformulavo ir nurodė ieškinio dalyką, t. y. nurodė, kokiu būdu ji siekia apginti savo pažeistas teises (nutraukiant garantijos sandorį). Sutiktina su apeliante, kad skundžiamoje nutartyje nurodyti argumentai, kad pati ieškovė gali atšaukti 2019 m. birželio 11 d. garantiją Nr. BG110803/160, neteisėtai apriboja CK 1.137 straipsnyje įtvirtintą ieškovės teisę laisvai pasirinkti jos pažeistų teisių gynimo būdus. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, kaip nenagrinėtiną teisme.

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat pažymėjo, kad ieškovė poreikį nutraukti garantiją grindžia tarptautinių sankcijų įgyvendinimo būtinumu, tačiau už jų įgyvendinimą yra atsakingos kompetentingos institucijos (Tarptautinių sankcijų įstatymo 11 straipsnis), o esant įstatyme numatytoms sąlygoms, yra skiriamas laikinasis administratorius, kuris užtikrina tarptautinių sankcijų privalomumą (Tarptautinių sankcijų įstatymo 8 straipsnis). Nurodė, kad tokiu būdu pagal ieškovo nurodomą ieškinio faktinį pagrindą, matyti, kad ieškovo reikalavimas nepatenka į civilinių teisių reguliavimo sritį.

17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodo, jog ieškovė ieškinį grindžia tarptautinių sankcijų įgyvendinimo būtinumu. Kaip minėta, ieškovė ieškiniu prašo nutraukti Luminor bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, 2019 m. birželio 11 d. garantiją Nr. BG110803/160. Ieškinyje nurodo, jog 2019 m. birželio 10 d. ieškovės prašymo pagrindu Bankas 2019m. birželio 11d. išdavė 1 214 877,14 Eur dydžio banko garantiją Nr. BG110803/160 Vitebsko savivaldybės komunalinei jungtinei vandentiekio ir nuotekų tvarkymo įmonei UE „Vitebskvodokanal“, esančiai Mira g. 37, Vitebskas, Baltarusijos Respublika. Ieškovės teigimu nuo 2022 m. vasario 19 d. įsigaliojus Europos tarybos Reglamentui (ES) 2022/212, kuriuo iš dalies buvo pakeistas Reglamentas (EB) Nr. 765/2006 dėl Baltarusijos taikomų ribojimo priemonių bei remiantis Tarptautinių sankcijų įstatymo 7 straipsnio 3 dalies normomis, garantija negali būti vykdoma, tačiau atsakovas (Bankas) jos jau daugiau nei 9 mėnesius nenutraukia, todėl yra pagrindas garantijos sandorį nutraukti teismo sprendimu. Taigi priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, ieškovė UAB „Arginta“ ieškinį grindžia ne tarptautinių sankcijų įgyvendinimo būtinumu, bet Tarptautinių sankcijų įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi, kurioje yra nustatyta pareiga nutraukti iki nustatant tarptautinių sankcijų Lietuvos Respublikoje įgyvendinimą sudarytus sandorius, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms.

18. Pažymėtina, kad CK 1.138 straipsnio 5 punkte yra nustatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, nutraukdamas arba pakeisdamas teisinį santykį. Šiuo atveju ieškovė pareikšdama ieškinį būtent ir siekia pasinaudoti CK 1.138 straipsnio 5 punkte įtvirtintu civilinių teisių gynimo būdu, t. y. teismo sprendimu nutraukti garantijos sandorį. Remiantis tuo, kas nurodyta, laikytinas nepagrįstu pirmosios instancijos teismo teiginys, kad ieškovės reikalavimas nepatenka į civilinių teisių reguliavimo sritį ir yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino ieškinio priėmimo normas bei nepagrįstai ieškinį atsisakė priimti. Todėl atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

20. Papildomai atkreiptinas dėmesys į apeliantės rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, jog pirmosios instancijos teismas 2022 m. gruodžio 14 d. priėmė dar vieną nutartį, kuria papildė 2022 m. lapkričio 30 d. nutartyje nurodytus atsisakymo priimti ieškinį motyvus. Apeliantė prašo šią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį panaikinti. Pažymėjo, kad teismas priimdamas tokią nutartį, kuria papildė ieškinio atsisakymo priimti motyvus, pažeidė CPK 334 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą proceso taisyklę, todėl tokia nutartis naikintina.

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas gavęs ieškovės atskirąjį skundą dėl 2022 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį, priėmė 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį, kuria priėmė apeliantės atskirąjį skundą ir įpareigojo išsiųsti apeliantės atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui. Nustatyta, kad šios nutarties motyvuojamojoje dalyje, teismas be kita ko, nurodė, jog susipažinęs su atskirojo skundo turiniu, teismas papildo 2022 m. lapkričio 30 d. nutartyje nurodytus atsisakymo priimti ieškinį motyvus. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, pareikšdama ieškinį, nenurodė, nei kokias savo, kaip civilinės teisės subjekto civilines teises gina, nei kokie jos interesai atsakovo veiksmais/neveikimu pažeidžiami, nei kokie išvestiniai reikalavimai esant pagrindui patenkinti reikalavimą nutraukti garantiją atsakovo atžvilgiu reikštini (tik užsimenama, kad ieškovė turi suinteresuotumą Banko garantijų sutarties 3.1 ir 7 punktuose nurodytais finansiniu užstatu bei garantijos limito mokesčiu, tačiau jokių su tuo susijusių reikalavimų ieškiniu nekelia). Taigi, toks ginčas nepatenka į civilinių teisių reguliavimo sritį, o priklauso viešosios teisės sričiai, kurioje gali būti keliami administracinės ar baudžiamosios atsakomybės taikymo klausimai. Taip pat pažymėjo, kad ieškovė savo kaip skolininkės pagal 2019 m. birželio 11 d. garantiją Nr. BG110803/160 teises CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais gina tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.e2-17365-433/2022, tiek Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2312-656/2022.

22. CPK 334 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas: 1) sutikdamas su atskiruoju skundu, jeigu jis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų šio Kodekso 293 straipsnyje numatytais atvejais, rašytinio proceso tvarka per tris darbo dienas nuo atskirojo skundo gavimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir šiuo klausimu priimtos nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia byloje dalyvaujantiems asmenims; 2) nesutikdamas su atskiruoju skundu arba kai skundas paduotas dėl šio Kodekso 293 straipsnyje nurodytų nutarčių, nustatyta tvarka per tris darbo dienas nuo atskirųjų skundų dėl teismo nutarties ir atsiliepimų į atskiruosius skundus padavimo terminų pabaigos išsiunčia bylą su atskiruoju skundu ir atsiliepimais į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui.

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nesutikęs su apeliantės atskiruoju skundu 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi priėmė atskirąjį skundą ir įpareigojo jį išsiųsti apeliacinės instancijos teismui (CPK 334 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Tačiau kartu šios nutarties motyvuojamoje dalyje nurodė naujus, papildomus motyvus, kuriais atsisako priimti ieškovės ieškinį. Kaip nurodo pats pirmosios instancijos teismas, jis tokiais motyvais papildo skundžiamą 2022 m. lapkričio 30 d. nutartį. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad tokie pirmosios instancijos teismo veiksmai (papildomų ieškinio atsisakymo motyvų nurodymas) prieštarauja CPK normoms. Kaip pagrįstai nurodo apeliantė, nutartį pagal atskirąjį skundą pirmosios instancijos teismas priima tik tada, kai jis pats panaikina savo paties procesinį sprendimą. Jeigu pirmosios instancijos teismas savo procesinės nutarties nenaikina, jis atskirąjį skundą tiesiog išsiunčia apeliacinės instancijos teismui išnagrinėti. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas UAB „Arginta“ atskirojo skundo netenkino, tačiau priėmė nutartį, kurioje papildomai išdėstė naujus atsisakymo priimti ieškinį motyvus. Pažymėtina, kad tokie pirmosios instancijos teismo procesiniai veiksmai (naujų motyvų nurodymas susipažinus su atskiruoju skundu), kurie nėra reglamentuoti CPK, yra pažeidžiantys civilinį procesą reglamentuojančias taisykles.

24. Kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutarties, kadangi šios bylos apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo priimta 2022 m. lapkričio 30 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutarties rezoliucinėje dalyje yra nurodyta tik tai, kad teismas priima ieškovės atskirąjį skundą ir įpareigoja jį išsiųsti apeliacinės instancijos teismui. Todėl šios nutarties motyvuojamoje dalyje nurodyti nauji argumentai dėl ieškinio atsisakymo, jų neįtvirtinus nutarties rezoliucinėje, nesukelia jokių teisinių pasekmių ieškinio priėmimo klausimu. Be to, šia nutartimi apeliacinės instancijos teismui panaikinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nutartį, ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismas turės spręsti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas,

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.