Šiaulių apygardos teismo nutartis

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2026 m. rugsėjo 14 d. Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Muchtarovienės, Aleksandro Rusako, Irmos Valiuškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų IES2 ir IES1 apeliacinį skundą ir atsakovo ATS1 apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2026 m. sausio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų IES2 ir IES1 ieškinį atsakovui ATS1 dėl būsimo stogo defektų šalinimo išlaidų atlyginimo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

Ieškovai IES2 ir IES1 ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo ATS1 ieškovų IES2 ir IES1 naudai 23 849 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad pagal 2023 m. balandžio 25 d. ieškovų su atsakovu sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis, Pirkimo–pardavimo sutartis), ieškovai įsigijo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą (toliau – Namas), esančius (duomenys neskelbtini)(toliau – Turtas). Šalys susitarė, kad ieškovai į Namą atsikraustys 2023 m. lapkričio mėnesį. Apsigyvenę name ieškovai pastebėjo, jog Namo stogas yra kiauras, kai kuriose vietose stipriai bėga vanduo, šlampa Namo perdangos, elektros instaliacija, sienos ir lubos. Dėl tokių namo defektų ieškovas nedelsiant kreipėsi į atsakovą. Atsakovas defektų neginčijo, tačiau iki šiol jokių aktyvių veiksmų problemai spręsti nesiėmė. Ieškovų atstovai atsakovui 2024 m. rugsėjo 9 d. išsiuntė pretenziją, kuria pareikalavo: atlyginti 23 849,00 Eur stogo defektų šalinimui reikalingas lėšas, t. y., nuostolius, paskaičiuotus pagal specialisto parengtą sąmatą, įvertinus esamą stogo dangos būklę, defektus ir būtinus atlikti darbus jiems pašalinti, arba iki 2024 m. rugsėjo 16 d. pateikti konkrečius siūlymus dėl stogo trūkumų pašalinimo. Atsakovui buvo suteiktas papildomas terminas iki 2024 m. spalio 2 d. pateikti galutinį atsakymą. Atsakovas 2024 m. spalio 7 d. atsakyme į pretenziją nurodė, kad pardavėjas negali prisiimti atsakomybės už pretenzijoje nurodytus stogo defektus. Stogo defektams ištaisyti reikalingas kapitalinis remontas, ieškovai reiškia ieškinį dėl būsimų stogo defektų šalinimo išlaidų atlyginimo, kad stogo konstrukcija atliktų tikslinę savo paskirtį.

Atsakovas ATS1 atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovų ieškinį dėl 23 849 Eur būsimų stogo defektų šalinimo išlaidų atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą; priteisti atsakovo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai Namo būklę įvertino prieš sudarant Pirkimo–pardavimo sutartį. 2023 m. kovo 22 d. šalys sudarė preliminariąją Namo pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje ieškovai nurodė, jog turtą apžiūrėjo, o kaip priedas prie šios sutarties yra pateikiamos Namo vidaus ir išorės nuotraukos. Pirkimo–pardavimo sutarties metu, buvo praėję daugiau nei 14 metų nuo namo statybos pabaigos. Sutarties 7.17. punkte nurodyta, kad ieškovai patvirtina, jog iki šios sutarties pasirašymo apžiūrėjo perkamą nekilnojamą turtą ir dėl nekilnojamojo turto būklės ir kokybės jokių pretenzijų atsakovui neturi. Atsakovas Sutarties 7.13. punktu įsipareigojo perduoti turtą tokios būklės, kokia buvo Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu ir garantavo, kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų turto trūkumų. Vertino, kad Sutarties sudarymo metu buvo aiškiai konstatuota, jog neegzistuoja jokie ieškovams nežinomi namo defektai. Ieškovams buvo žinoma ne tik namo išorinė būklė, tačiau ir statybos metai, esama būklė, todėl vertinant rūpestingo ir atidaus (lot. bonus pater familias) asmens standartu, ieškovai turėjo galimybę įvertinti ir įvertino pagrindines namo inžinerines sistemas. Ieškovai, apžiūrėję namą, jį įvertinę, 2023 m. balandžio 25 d. įgijo nuosavybės teisę į namą ir tai yra atskaitos taškas dėl atsakovo atsakomybės už tikrus ar tariamus trūkumus. Pažymėjo, kad trūkumai, kurie atsirado dėl natūralaus susidėvėjimo po Sutarties sudarymo, nepatenka į atsakovo atsakomybės ribas pagal įstatymą. Ieškovų nurodyti trūkumai dėl namo stogo nesandarumo negali būti laikomi buvusiais iki sutarties sudarymo. Jei stogas būtų kiauras iki tokio lygmens, kad per jį bėga vanduo, tuomet jau preliminarios sutarties sudarymo metu, ieškovai būtų pastebėję iš karto vandens pratekėjimo žymes, kurios lieka ant sienų ir lubų, ypatingai kiauryminio pratekėjimo atveju. Ieškovų pateiktame defektavimo akte nėra nurodyta, kad stogo konstrukcija kiaurymiškai pažeista, o tik daromos niekuo nepagrįstos prielaidos, kad nuolydis netinkamas ar parapetai netinkamai patvirtinti. Atkreipė dėmesį, kad defektavimas buvo atliktas iš karto, kuomet ieškovai atsikraustė į namą – 2023 m. lapkričio mėnesį, tačiau defektavimo akte nėra nurodyta, kad vanduo patenka į statinio vidų. Nors ieškovai nurodo, kad per stogą vanduo bėga kiaurai, tačiau praėjus daugiau kaip metams nuo jų gyvenimo name, jokie remonto darbai nebuvo atliekami. Atkreipė dėmesį, kad aplinkybę, jog tokio pratekėjimo nebuvo 2023 m. balandžio 25 d., patvirtina faktas, jog sudarant preliminarią sutartį, ieškovai darė fotonuotraukas, kurios pridėtos prie preliminarios sutarties, kuriose nėra užfiksuotų jokių pratekėjimo žymių. Faktas, jog šiuo metu yra stebimas galimas nesandarumas yra tik namo konstrukcijų natūralaus senėjimo rezultatas. Dėl šių priežasčių, atsakovas negali būti laikomas atsakingų už natūralų nusidėvėjimą, kurio būklę ieškovai galėjo įvertinti ir įvertino iki sudarant Sutartį. Nurodė, kad reikalavimas atlyginti 23 849 Eur yra nesąžiningas ir neprotingas. Susipažinus su ieškovų pateiktomis sąmatomis, mano kad ieškovai norėtų, jog atsakovo lėšomis būtų iš esmės pakeistas visas stogo, jo konstrukcijos, neatsižvelgiant į nusidėvėjimą, pakeista visa stogo danga. Atkreipė dėmesį, kad kartu su sąmata pateikti skaičiavimai, į juos įtraukiant tokias išlaidas, kaip: nenumatyti darbai – 1 500 Eur; stogo konstrukcijų tikrinimas ir remontas – 1500 Eur; nenumatytos medžiagos – 1 500 Eur. Ieškovai nepaaiškina, kodėl nėra galimybių panaudoti esamos stogo dangos. Neaišku kam reikalinga 260 m skardos lankstinių, kai bendras stogo plotas yra mažesnis, nei nurodytas kiekis. Vertino, jog daugiau nei 10 000 Eur iš bendros 23 849 Eur kainos yra skirta neaiškiems darbams ar medžiagoms. Į šią sąmatą yra įtrauktas esminis namo pagerinimas – visos stogo konstrukcijos pakeitimas nauja, visiškai nevertinant, kad ieškovai įsigijo 14 metų senumo namą, su 14 metų senumo stogo konstrukcijomis. Mano, kad ieškovai siekia nesąžiningai pasipelnyti.

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2026 m. sausio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovo ATS1 ieškovų IES2 ir IES1 naudai 7949,67 Eur sumą, 1512,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, 800 Eur už ekspertizės skyrimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2024 m. spalio 18 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; likusioje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas ištyręs byloje esančius įrodymus nustatė ieškovų iš atsakovo įsigyto namo kokybės trūkumų faktą, jog apie dalį šių trūkumų ieškovai buvo informuotas prieš sudarant sutartį, tačiau ne visi jų buvo akivaizdžiai matomi. Teismas sprendė, kad esminiams namo stogo trūkumams nustatyti reikėjo specialistų įvertinimo. Pažymėjo, kad vertinimą atlikę specialistai padarė išvadą, kad Namo stogas yra įrengtas netinkamai, stogas turi defektų.

Teismas įvertinęs prie preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties pridėtas nuotraukas, Sutarties sąlygas, kuriose ieškovai patvirtino, kad dėl nekilnojamojo turto būklės ir kokybės pretenzijų pardavėjui neturi, padarė išvadą, kad pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu buvo aiškiai konstatuota, jog neegzistuoja jokie ieškovams nežinomi namo defektai. Pažymėjo, kad ieškovai, apžiūrėję namą, jį įvertinę, 2023 m. balandžio 25 d. įgijo nuosavybės teisę į namą. Teismas atsižvelgęs, kad Namas buvo 14 metų naudojamas ir nusidėvėjęs, todėl negali būti priteisiama visa suma už naujo stogo įrengimą. Teismas rėmėsi 2024 m. rugsėjo 3 d. ieškovų pateikta sąskaita ir sprendė, kad yra pagrindas iš dalies priteisti sumas už numatytus atlikti darbus ir medžiagas, t. y. 7949,67 Eur (2 3849 : 3), o likusioje dalyje ieškinį atmesti.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovai IES2 ir IES1 prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2026 m. sausio 12 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškovų IES2 ir IES1 ieškinys atmestas, ir priimti naują sprendimą – ieškovų IES2 ir IES1 ieškinį tenkinti visa apimtimi; priteisti ieškovų IES2 ir IES1 naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismo sprendime pateiktos išvados yra nemotyvuotos ir nenurodyta, dėl kokių priežasčių yra trigubai sumažinamas ieškovų reikalavimas, todėl priimtas sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Pažymi, kad ginčijamas sprendimas neatitinka sprendimui ir teismui, priimančiam spendimą, taikomų standartų ir reikalavimų, nurodytų Lietuvos Respublikos teismų įstatyme, taip pat Teisėjų tarybos 2016 m. gegužės 27 d. Nr. 13P-65-(7.1.2) nutarime „Dėl rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) numatytus reikalavimus teismo sprendimo turiniui, bet ir procesines teisės normas. Sprendime yra kartojamos aplinkybės, ko pasėkoje nėra visiškai aiški ir paties sprendimo struktūra.

Teismas nenurodė papildomų argumentų, paaiškinančių, kodėl prašomus priteisti nuostolius sumažino tris kartus bei kodėl šiuo atveju faktas, kad namas buvo pastatytas prieš 14 metų turi esminės reikšmės vertinant faktą, kad Namo stogas įrengtas su esminiais defektais, t. y., ne pagal Namo projektą, kuris ir vėliau nebuvo pakeistas, įrengus kitokius stogo sprendinius. Mano, jog ginčijamas sprendimas yra be motyvų ir tai yra pagrindas sprendimą panaikinti.

Pažymi, kad Namo stogas yra su defektais, kurie buvo dar iki Sutarties sudarymo. Tai, kad atsakovas žinojo, jog stogas yra su defektais patvirtina ne tik paties atsakovo pripažinimas elektroniniame laiške, kad jau anksčiau buvo išsikvietęs „stogininką“ atlikti silikonavimo darbus, bet ir vėliau paaiškėjusi aplinkybė, kad atsakovas priėmė sprendimą statyti Namą nesilaikant jo projekto, t. y., stogas buvo įrengtas ne pagal patvirtintą ir su projektuotoju suderintą projektą. Vėlesni atsakovo atlikti pakeitimai nebuvo projektuotojo patikrinti, įvertinti. Apie šias aplinkybes ieškovams atsakovas taip pat nebuvo nurodęs. Atsakovas ilgą laiką po Turto pardavimo vengė perduoti Namo projekto dokumentaciją bei kitus su statiniu susijusius dokumentus. Šių dokumentų nepateikimas ir tik ekspertizės metu paaiškėję faktai patvirtina, kad atsakovas sąmoningai nuslėpė esmines aplinkybes dėl stogo įrengimo neatitikimų, turėjusių esminės reikšmės ieškovų apsisprendimui pirkti Turtą. Teigia, kad atsakovas neįvykdęs įstatyme numatytos pareigos – informuoti pirkėjus apie reikšmingus defektus, t. y., bent nurodyti aplinkybę, kad Namo stogas yra trūkumais – pasielgė nesąžiningai ir tokiu būdu pažeidė ieškovų interesus, įtakodamas jų apisprendimą įsigyti Turtą.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nustatyti stogo defektai nėra įprasti tokio pobūdžio daiktui, ar atsiradę dėl natūralaus jo nusidėvėjimo. Nustatyti esminiai stogo įrengimo defektai lėmė, jog stogas visiškai neatitinka tokiam daiktui keliamų kokybės reikalavimų: E. K. IDV „Stogu linija“ stogo defektavimo aktas, patvirtina, kad stogo dangos nuolydis per mažas parinktai CLASSIC dangai, netinkamai suveržti skardos lakštai varžtais, neizoliuojant tų vietų, netaisyklingai sumontuoti parapetai, nesandarūs prieškaminiai; teismo eksperto S. K. parengtame teismo ekspertizės akte, papildomai akcentuota, kad sumontuotas stogas neatitinka parengto gyvenamojo namo projekto; byloje nėra duomenų, kad projekto pakeitimai būtu suderinti su projektuotoju ir šiuo atveju galima (žr. apeliacinio skundo 31.2.–31.4. papunkčius). Pažymi, kad šios aplinkybės patvirtina, jog nustatyti defektai yra esminiai įsigyto Namo defektai, atsiradę dar iki Sutarties sudarymo ir realiai trukdantys ieškovams naudotis Namu pagal tikslinę jo paskirtį.

Nurodo, kad ieškovai įrodė aplinkybes, jog (1) defektai atsirado dar iki Turto įsigijimo, kad defektai (2) atsirado ne dėl natūralaus nusidėvėjimo, ir kad (3) apie šiuos defektus ieškovai nebuvo informuoti. Daro išvadą, jog stogo defektu ištaisymas yra atsakovo, kaip netinkamai įvykdžiusio savo pareigas pardavėjo, pareiga, dėl ko ieškovai turi pagristą reikalavimo teisę į atsakovą. Ieškovai būsimas stogo defektų šalinimo išlaidas grindė E. K. IDV „Stogų linija“ pateikta lokaline sąmata, kurioje paskaičiuoti būtini atlikti stogo remonto darbai ir jiems reikalingų medžiagų kaina, t. y., bendra 23 849 Eur suma. Teismas dėl šios sąmatos pagrįstumo ir realumo nepasisakė, tačiau kaip galima suprasti iš sprendimo turinio – ją laikė teisinga, tačiau dėl neaiškių priežasčių, formaliai nurodydamas, kad įvertinamas 14 metų Namo nusidėvėjimas, sumažino prašomą priteisti nuostolių sumą tris kartus.

Pažymi, kad ieškovai, įsigydami ne naujos statybos Namą, tą suprato ir įvertino, tačiau negalėjo tikėtis, jog Namas turės esminių defektų, dėl ko negalės būti naudojamas pagal paskirtį. Ieškovai apžiūrėjo Namą prieš sudarant Pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau jie be specialisto neturėjo galimybės nustatyti, kad stogas sumontuotas netinkamai ir leidžia vandenį, arba kad jis apskritai įrengtas ne pagal projektą. Šie defektai nebuvo akivaizdūs ir reikalavo specialių techninių žinių ar išsamios ekspertizės, jie negalėjo būti pastebėti atliekant įprastą apžiūrą. Atsakovas turėjo pareigą pateikti ieškovams išsamią informaciją apie perkamo Turto trūkumus, to nepadarius atsakovas turi atlyginti ieškovų patirtus (ar būsimus) nuostolius.

Paaiškina, kad ieškovai reikalauja išlaidų būtinų viso stogo keitimui, ne dėl to, kad siekia pagerinti Turtą iš esmės, įsirengti kitokio estetinio vaizdo stogą ar pan., o dėl to, kad kito būdo kaip suremontuoti stogą, kaip tik jį perdengti iš naujo, nėra. Būtent tai, kad atsakovas statydamas Namą ūkio būdu nukrypo nuo techninio projekto, ir įrengė namą ne pagal specialiai projektuotojo numatytus sprendinius, ir lėmė, kad šiai dienai stogą reikia keisti iš esmės. Nurodo, kad prašomi priteisti būsimi nuostoliai grindžiami sąmata, kuri nėra atsakovo paneigta, todėl sudaro pakankamą pagrindą vertinti, kad yra reali nurodytų nuostolių atsiradimo tikimybė. Atsakovas ginčydamas prašomus priteisti nuostolius nepateikė jokių pagrįstų skaičiavimų, kiek, jo vertinimu, kainuotų būtinų defektų pašalinimo darbai, ir nepaneigė ieškovų prašomo nuostolio dydžio. Teismui savo iniciatyva, be jokio pagrįsto argumentavimo ir paaiškinimo, sumažinus ieškovų reikalavimą tris kartus, teismo pozicija laikytina nepagrįsta ir prieštaraujančia formuojamai teismų praktikai.

Apeliaciniu skundu atsakovas ATS1 prašo panaikinti skundžiamą Alytaus rajono apylinkės teismo 2026 m. sausio 13 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-52-418/2026; priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovų IES2 ir IES1 ieškinį atsakovui ATS1 dėl 23 849 Eur būsimų stogo defektų šalinimo išlaidų atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą bei priteisti atsakovo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas; nusprendus, kad skundžiamas Alytaus rajono apylinkės teismo 2026 m. sausio 13 d. sprendimas neturi būti keičiamas, paskirstyti patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į patenkintų bei atmestų reikalavimų dalį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Sprendime nėra jokių motyvų, kurie leistų suprasti dėl kokių priežasčių teismas sprendė, kad atsakovas turi teisinę pareigą atlyginti bent dalį stogo remonto išlaidų. Teismas nenurodė, kokia teisės norma vadovaudamasis sprendė tarp šalių kilusį ginčą, nepasisakė nei dėl vieno šalių pateikto įrodymo patikimumo, nenurodė aplinkybių dėl kurių buvo atmesti atsakovo teikiami įrodymai apie tai, kad Namo stogą nėra reikalinga iš esmės remontuoti, o užtenka tik einamojo remonto darbų. Teismas nepasisakė dėl to, kad namo garažo stogas net neturi būti remontuojamas. Teismas visiškai nepasisakė nei dėl ekspertizės išvados patikimumo, teismo eksperto pateiktų vertinimų, įskaitant ir dėl remonto išlaidų sudėties bei kainos, jei iš tiesų būtų sprendžiama, kad namo stogas turi būti remontuojamas. Teigia, kad šios faktinės aplinkybės teismo privalėjo būti įvertintos, kadangi jos sudarė bylos esmę, šalims nesutariant ne tik dėl to, ar atsakovas turi teisinę pareigą kompensuoti bet kokias stogo remonto išlaidas, tačiau ir dėl to, ar ieškovų nurodytos remonto išlaidos yra įrodytos, atitinka protingumo bei teisingumo reikalavimus. Pažymi, kad teismas perrašė šalių pateiktus procesinius dokumentus ir vienu sakiniu nusprendė, kad atsakovas turi sumokėti ieškovams 7 949,67 Eur. Iš sprendimo visiškai neaišku nei kaip teismas apskaičiavo nurodytą sumą, nei dėl kokių priežasčių buvo vadovaujamasi būtent šia ieškovų pateikta sąmata ar skaičiavimu, bet ne teismo ekspertizės metu pateiktu žymiai mažesniu reikalingų darbų bei medžiagų kiekiu. Atsižvelgiant į tai, vertina, kad sprendimas neatitinka imperatyvių CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų, todėl turi būti panaikintas.

Akcentuoja, kad ieškovai, pareikšdami ieškinį, jo ribas apibrėžė kaip nuostolių atlyginimą. Būtent pagal pareikšto ieškinio ribas, turėtų būti nagrinėjamas byloje kilęs ginčas, paskirstoma įrodinėjimo našta. Ieškovai, detaliai apžiūrėję namą, jį įvertinę,

2023 m. balandžio 25 d. įgijo nuosavybės teisę į namą. Ieškovai byloje įrodinėja, kad trūkumai buvo pastebėti 2023 m. lapkričio mėnesį ir šie trūkumai pasižymėjo stogo nesandarumu, įskaitant ir jo tiesioginį pralaidumą. Pažymi, kad ieškovų nurodyti trūkumai negali būti laikomi buvusiais iki sutarties sudarymo. Jei iš tiesų stogas būtų kiauras iki tokio lygmens, kad per jį bėga vanduo, tuomet jau preliminarios sutarties sudarymo metu, ieškovai būtų pastebėję vandens pratekėjimo žymes, kurios lieka ant sienų ir lubų, ypatingai kiauryminio pratekėjimo atveju, tačiau tokių žymių nebuvo. Ieškovai, teikdami paaiškinimus teismo posėdžio metu, nurodė, kad apžiūrėjo visas namo patalpas, jose nematė jokių naujai atliktų remonto darbų požymių. Pripažino, kad apžiūros metu atsakovas ne tik formaliai aprodė namą, tačiau nurodė ir namo trūkumus, kurie ieškovams buvo priimtini.

Pastebi, kad defektavimo akte nėra nurodyta, kad vanduo patenka į statinio vidų, tačiau ieškovai reikalauja pakeisti visą stogo dangą. Be to, praėjus daugiau kaip dvejiems metams nuo ieškovų gyvenimo name, jokie remonto darbai nebuvo atliekami. Ieškovų pasirinkimas neremontuoti du metus stogo, o tik atlikti smulkius remonto darbus – užtepti siūles sandarinimo medžiagomis, įrodo, kad šie trūkumai nėra tokie, kad ieškovai negalėtų namu naudotis įprastinėmis sąlygomis, juo labiau, kad buvo įsigytas 15 metų senumo namas, kuriam net ir pagal Statybos įstatymą garantija nėra taikoma. Faktas, jog šiuo metu yra stebimas galimas nesandarumas, yra namo konstrukcijų natūralaus senėjimo rezultatas. Tai, kad galimas nežymus pratekėjimas į pastato vidų yra susijęs su natūraliu nusidėvėjimu, patvirtino atsakovo pasitelkto specialisto V. J. 2025 m. kovo 17 d. pateiktos išvados, kuriose tiesiogiai nurodyta, kad dėl difuzinės plėvelės susidėvėjimo, galimas kondensato kaupimas. Akcentuoja, kad ieškovai nepaneigė, kad nėra nustatytas stogo kiauryminis pažeidimas. Atsakovas negali būti laikomas atsakingų už natūralų nusidėvėjimą, kurio būklę ieškovai galėjo įvertinti ir įvertino iki sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovų ieškinys turėjo būti atmestas kaip nepagrįstas.

Pažymi, kad teismas visiškai neįvertino, kad ieškovai neįrodė kitos būtinosios sąlygos – būsimų nuostolių dydžio. Ieškovai pasirinko savo teises ginti bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, reikalaudami būsimų nuostolių atlyginimo. Ieškovams tenka pareiga įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, tačiau ieškovai ne tik jų neįrodė, tačiau ir neįrodinėjo. Teigia, kad ieškovai neįrodinėjo atsakovo neteisėtų veiksmų, siekio nuslėpti namo trūkumus. Mano, kad ieškovai neįrodė būsimų nuostolių dydžio. Atkreipia dėmesį, kad teismas visiškai nepasisakė dėl to, kodėl vertino niekuo nepagrįstus ieškovų pateiktame komerciniame pasiūlyme pateiktus skaičiavimus, o atmetė eksperto nustatytus vertinimus, kad bet kuriuo atveju, net ir keičiant visą stogą, tiesioginės remonto išlaidos negali sudaryti daugiau kaip 13 863,68 Eur (be PVM). Ieškovai ignoravo faktą, kad Namo stogas yra dviejų plokštumų, kurios iš esmės yra vienodo ploto. Ieškinio faktinėse aplinkybėse nurodyta, kad visi tariami trūkumai yra susiję su stogo dalimi, kuri yra virš gyvenamosios namo dalies. Tuo tarpu, jokių trūkumų, kurie būtų susiję su stogo plokštuma virš garažo, ieškovai nenurodė. Teismas neįvertino ieškovų pripažinto fakto, kad stogo konstrukcijas ketinama keisti ne dėl tariamo jo nesandarumo, tačiau dėl to, kad yra ketinama įrengti papildomą įrenginį – saulės elektrinę. Mano, kad dėl šios priežasties, ieškovai nesąžiningai siekė pasigerinti namo būklę atsakovo sąskaita. Teismas privalėjo įvertinti šias aplinkybes, tačiau tokio vertinimo sprendime nėra.

Nurodo, kad reikalavimas pakeisti ne tik stogo dangą, tačiau ir jos konstrukcijas, yra reiškiamas nevertinant, ar šių konstrukcijų negalima išsaugoti, medžiagų panaudoti pakartotinai, ar yra būtina dengti naują stogą, kuomet pagal ieškovų pareikšto ieškinio ribas, esminė problema yra susijusi tik su kondensato susikaupimu ir vienkartinio pobūdžio patekimu į vidų.

Nors teismas nevertino, tačiau mano, kad yra būtina įvertinti eksperto S. K. pateiktų išvadų ydingumą (trūkumai nurodyti apeliacinio skundo 76–85 punktuose), kurie buvo nustatyti bylos nagrinėjimu metu. Teismas visai nepasisakė kaip vertina atliktą ekspertizę, tačiau kartu nenurodė dėl kokių priežasčių teismas rėmėsi ieškovų pateiktu komerciniu pasiūlymu, kuriame nurodytos darbų apimtys, jų kaina ženkliai, beveik du kartus skiriasi nuo eksperto pateiktų skaičiavimų. Šie teismo sprendimo trūkumai taip pat lemia pareigą skundžiamą sprendimą panaikinti.

Pažymi, nors teismas ieškovų ieškinį tenkino tik iš dalies, tačiau nepagrįstai nepriteisė atsakovui dalies jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Mano, kad teismas privalėjo priteisti 67 procentus atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurios sudaro 2 553,70 Eur. Akcentuoja, kad pagal patenkintų ieškinio reikalavimų proporciją, turėtų būti sprendžiamas ir kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimas, todėl teismas nepagrįstai ekspertizės išlaidas priteisė tik iš atsakovo.

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovai IES2 ir IES1 prašo atmesti ATS1 apeliacinį skundą; priteisti ieškovų IES2 ir IES1 naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Atsakovas apeliaciniame skunde neigia ieškovų poziciją dėl Namo stogo dangos ir konstrukcijos keitimo būtinumo, jo pozicija paremta tik deklaratyviais ir gynybiniais argumentais. Pažymi, kad jokių objektyvių ir pagrįstų įrodymų, kad stogo defektai atsirado dėl natūralaus nusidėvėjimo, o ne dėl to, kad jis buvo įrengtas nukrypus nuo projekto, atsakovas nepateikė. Atsakovas neįrodinėjo aplinkybės, kad pasirinktas alternatyvus stogo įrengimo būdas buvo galimas, tinkamas ir kad butų rengęs projekto A laidą, derinęs pakeitimus su architektu ar kitais specialių žinių turinčiais asmenimis.

Pažymi, kad stogo nesandarumas pasireiškia tik esant tam tikroms oro sąlygoms (kritulių intensyvumui, vėjui, sniego tirpsmui), todėl jo nebuvimas fotofiksacijose savaime neįrodo defekto neegzistavimo nuosavybės perdavimo momentu. Defektai pasireiškė ieškovams pradėjus realiai naudotis namu 2023 m. lapkritį, t. y. prasidėjus eksploatacijai ir kritulių sezonui. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog Namo stogo defektai atsirado dėl natūralaus jo nusidėvėjimo. Rašytiniai įrodymai (specialisto išvada, ekspertizės aktas) patvirtina, jog Namo stogo dangai parinkta medžiaga – CLASSIC skardiniai lakštai – netinkami ir negali būti įrengiami plokščiajam stogui. Namo stogas, t. y., abi jo plokštumos, esančios tiek virš gyvenamųjų patalpų, tiek ir virš garažo, yra su defektais ir reikia tvarkyti abi stogo plokštumas, todėl sąmata pateikiama viso stogo keitimui. Stogo konstrukcijas reikia keisti, siekiant įrengti stogą pagal Namo statybos projektą, t. y., ištaisyti esamus defektus ir užkirsti kelią jų atsiradimui ateityje.

Nurodo, kad atsakovo teiginiai, jog nustatyti stogo defektai atsirado dėl natūralaus jo nusidėvėjimo ir gali būti pašalinti atliekant lokalius ir smulkius remonto darbus, t. y., einamąja Namo priežiūrą, yra visiškai nepagrįsta gynybinė pozicija, kuri nepašalina atsakovo atsakomybės ir nepaneigia fakto, kad nuslėpęs šią informaciją nuo ieškovų – pažeidė jų teisę priimti informuotą sprendimą dėl Namo įsigijimo. Nurodo, kad atsakovas neįrodė, kad nustatyti defektai, galėjo būti laisvai pastebimi pirkėjams prieš įsigyjant Namą. Priešingai, pats atsakovas įrodinėjo, jog ieškovams atvykus apžiūrėti Namo nesimatė jokiu defektų, šlapių lubų ar sienų. Atsakovas neįrodė ir kad defektai atsirado po turto perdavimo ar dėl kitu nuo jo nepriklausančiu aplinkybių, todėl atsakomybė už šiuos trūkumus tenka būtent atsakovui.

Paaiškina, kad stogo neremontuoja dėl vykstančio teisminio proceso – siekiant išsaugoti faktinę situaciją ekspertizėms, specialistų apžiūroms ir objektyviam defektų masto nustatymui. Ieškovų taikyti laikini sprendimai nepašalina esminių konstrukcinių trūkumų, o tik trumpam sumažina jų pasekmes. Šios priemonės negali būti laikomos tinkamu ir ilgalaikiu defektų pašalinimu. Atsakovo teiginiai, jog stogo remontas ieškovams reikalingas dėl saulės elektrinės įrengimo, yra nepagrįsti jokiais įrodymais. Ieškovų tikslas – pašalinti nustatytus defektus ir užtikrinti, jog stogas atitiktų projekto sprendinius, kokybės bei teisės aktų reikalavimus, būtų saugus ir tinkamas naudoti pagal gyvenamojo namo paskirtį. Nurodo, jeigu ieškovai prieš sudarydami Pirkimo–pardavimo sutartį būtų buvę informuoti, kad stogas įrengtas nesilaikant projekto ir techninių reikalavimų, parinkta danga neatitinka techninių savybių, taip pat kad ji įrengta netinkamai, dėl ko yra atsiradę stogo dangos defektai, ieškovai būtų galėję pasitelkti specialistus, objektyviai įvertinti būtinų darbų apimtį bei kaštus ir atitinkamai priimti informuotą sprendimą dėl Namo įsigijimo ar prašyti atsakovo kainos sumažinimo.

Nurodo, kad nuostoliams pagrįsti, ieškovai pateikė E. K. IDV „Stogų linija“ parengtą lokalinę sąmatą, kurioje paskaičiuoti būtini atlikti stogo remonto darbai ir jiems reikalingų medžiagų kaina – bendrai 23 849 Eur sumai. Duomenų, kad sąmatoje būtų paskaičiuoti pertekliniai darbai, ar netinkami jų kiekiai, nėra, todėl nėra pagrindo su šia sąmata nesutikti. Atkreipia dėmesį, kad teismo eksperto paskaičiavimas buvo atliktas 2023 m. balandžio mėn. kainomis, naudojantis skaičiavimo programa ir skirtas įvertinti galimą darbų mastą ekspertizės kontekste. Tuo tarpu ieškovų reikalavimas grindžiamas realia lokaline sąmata, sudaryta pagal konkrečius darbų kiekius, technologinius sprendinius ir tuo metu rinkoje taikytus įkainius, t. y. suma, už kurią darbai faktiškai galėtų būti atlikti, ir tokios išlaidos atitinka tikrųjų būsimų nuostolių sampratą. Aplinkybė, kad Namo statyba baigta 2009 metais, negali būti pagrindas mažinti priteistinų išlaidų stogo remontui. Stogo defektai atsirado ne dėl natūralaus nusidėvėjimo ar eksploatacijos trukmės, bet dėl to, kad stogas buvo įrengtas ne pagal projektą ir su esminiais technologiniais pažeidimais.

Pabrėžia, kad atsakovas ginčija ekspertizės akte nurodytas išvadas, tačiau nepateikė jokios alternatyvios specialisto išvados ar ekspertinio pobūdžio įrodymų, kurie objektyviai paneigtų teismo eksperto konstatuotus techninius neatitikimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundai tenkini.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl teismo pareigos tinkamai motyvuoti procesinius sprendimus

Apeliantų dalį apeliacinių skundų argumentų sudaro kritika teismo sprendimo turiniui, jo motyvavimui ir argumentavimui. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo, dėl kokių priežasčių prašomus priteisti nuostolius sumažino tris kartus, bei kodėl faktas, kad namas buvo pastatytas prieš 14 metų (įsigytas 11 metų senumo Namas) turi esminės reikšmės vertinant faktą, kad Namo stogas įrengtas su esminiais defektais, t. y., ne pagal Namo projektą, kuris vėliau nebuvo pakeistas, įrengus kitokius stogo sprendinius. Skundžiamas sprendimas neatitinka Sprendimų kokybės standartų 2.1, 3.3 papunkčių, 4–6 punktų nuostatų, visa tai sudaro absoliutų jo negaliojimo pagrindą, nurodytą CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamame sprendime nėra jokių motyvų, kurie leistų suprasti dėl kokių priežasčių pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas turi teisinę pareigą atlyginti bent dalį stogo remonto išlaidų, taip pat teismas nenurodė, kokia teisės norma vadovaudamasis sprendė tarp šalių kilusį ginčą, nepasisakė nei dėl vieno šalių pateikto įrodymo patikimumo, nenurodė aplinkybių dėl kurių buvo atmesti, nepasisakė dėl atsakovo argumentų, kad namo garažo stogas neturi būti remontuojamas. Taip pat teismas visiškai nepasisakė nei dėl ekspertizės išvados patikimumo, teismo eksperto pateiktų vertinimų, įskaitant ir dėl remonto išlaidų sudėties bei kainos. Pažymi, kad teismas vienu sakiniu nusprendė, kad atsakovas turi sumokėti ieškovams 7 949,67 Eur. Iš skundžiamo sprendimo visiškai neaišku nei kaip teismas apskaičiavo nurodytą sumą, nei dėl kokių priežasčių buvo vadovaujamasi ieškovų pateikta sąmata ar skaičiavimu, bet ne teismo ekspertizės metu pateiktu žymiai mažesniu reikalingų darbų bei medžiagų kiekiu.

Reikalavimus teismo sprendimo turiniui nustato CPK 270 straipsnis. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, iš kokių elementų turi susidaryti motyvuojamoji teismo sprendimo dalis. Nurodęs, kokias aplinkybes nustatė, teismas turi pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą, argumentuoti, kuriuos įrodymus atmeta ir kodėl, taip pat nurodyti įstatymus ir (ar) kitus teisės aktus, kuriais teismas vadovavosi, bei nurodyti kitus teisinius argumentus. Tik tokio turinio teismo sprendimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimą (CPK 263 straipsnis).

Kasacinis teismas, aiškindamas pastarąją nuostatą, yra nurodęs, jog joje įtvirtintas teisinis reglamentavimas reiškia, kad sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje teismas turi pagrįsti išvadas, išdėstytas sprendimo rezoliucinėje dalyje, t. y. jis turi įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus įrodymus ir nustatyti ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikyti ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, nurodyti argumentus, kodėl jis nelaiko patikimais konkrečių įrodymų ir jais nesiremia, atmeta kaip nepagrįstus šalių nurodytus argumentus ir pan. Tik išsamiai ištyręs visas bylai teisingai išspręsti reikšmės galinčias turėti aplinkybes ir sprendime (nutartyje) išdėstęs argumentus dėl šių aplinkybių nustatymo bei vertinimo, teismas gali priimti byloje teisingą ir teisėtą sprendimą, taip, be kita ko, įgyvendindamas ir dalyvaujančių byloje asmenų teisę būti išklausytiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-701/2023, 28 punktas; 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-701/2024, 73 punktas; 2026 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-943/2026, 38 punktas).

Kasacinis teismas nuosekliai pasisako ir tokiu aspektu, kad motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei teismo sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), t. y. esminiu procesiniu pažeidimu, lemiančiu besąlyginį, su galima šio pažeidimo įtaka bylos rezultatui papildomai nesietiną, priimto teismo procesinio sprendimo negaliojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019, 26 punktas; 2026 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-943/2026, 26 punktas). Primenama, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija (žr. EŽTT 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje H. prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30), kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-943/2026, 25 punktas).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į reikalavimus, nustatytus baigiamajam bylos aktui – teismo sprendimui, šių reikalavimų paskirtį bei jų svarbą, įgyvendinant teisingumą, į aktualius kasacinio teismo išaiškinimus, ir įvertinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo ir šalių pateiktų procesinių dokumentų turinį, visiškai sutinka su apeliantų pozicija, kad bylą nagrinėjęs teismas abiejų šalių argumentų analizės bei savarankiško byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo neatliko.

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamų teismų sprendimų motyvus dėl faktų, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl būsimų nuostolių atlyginimo, nustatymo, sutinka su apeliantų apeliacinių skundų argumentais, jog pirmosios instancijos teismo išvados nėra motyvuotos.

Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad tarp bylos šalių kilęs ginčas apima keletą aspektų: šalys skirtingai vertina aplinkybę dėl ieškovų galimybės iki Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo pastebėti ir įvertinti Namo stogo defektus; šalys skirtingai vertina aplinkybes, susijusias su atsakovo pareiga atlyginti būsimus nuostolius dėl Namo stogo defektų šalinimo ir šios pareigos pripažinimu; šalys nesutaria tiek dėl nuostolių už Namo stogo defektų taisymo darbų atlyginimo dydžio, tiek dėl defektų taisymo darbų apimties.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime daug dėmesio skyrė teismų praktikos citavimui, aptarė faktines aplinkybes, susijusias su Namo trūkumų pastebėjimu, paminėta, kad 2023 m. lapkričio 28 d. E. K. atliko stogo defektavimą ir nustatė, kad stogo konstrukcija ir dangos yra su defektais, todėl reikalinga atlikti papildomus darbus, šiems defektams pašalinti, jog 2024 m. rugsėjo 3 d. pateiktoje preliminarioje defektų šalinimo sąmatoje, nurodyta defektų šalinimo darbų vertė – 23 849 Eur. Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendime paminėjo šalių sudarytos preliminariosios sutarties sąlygas, prie jos pridėtas Namo nuotraukas, šios sutarties pagrindu sudarytos Pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, kurias įvertinęs teismas padarė išvadą, kad pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu buvo aiškiai konstatuota, jog neegzistuoja jokie ieškovams nežinomi namo defektai, jog Sutarties sudarymo metų buvo praėję daugiau nei 14 metų nuo Namo statybos pabaigos, jog namas buvo statomas net 3 metus, ūkio būdu. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs, kad Namas buvo 14 metų nusidėvėjimo, padarė išvadą, kad dėl to negali būti priteista visa suma už stogo įrengimą. Taip pat nurodė, kad remiasi 2024 m. rugsėjo 3 d. ieškovų pateikta sąskaita ir iš dalies priteisia sumas už numatytus atlikti darbus ir medžiagas, t. y. 7 949,67 Eur (23849 : 3).

Teisėjų kolegija sutinka su ieškovų apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad iš skundžiamo sprendimo turinio nėra aišku, kodėl pirmosios instancijos teismas prašomų priteisti nuotolių dydį sumažino tris kartus, kodėl faktas, kad Namas buvo pastatytas prieš 14 metų turi esminės reikšmės, sprendžiant dėl namo defektų. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, jog iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas išvadas dėl būsimų išlaidų už Namo stogo remontą (nuostolių) priteisimo padarė net nepateikęs jokių motyvų dėl byloje esančios teismo eksperto S. K. surašyto ekspertizės akto, jo patikimumo, jo remonto išlaidų sudėties ir kainos, nenurodęs jokių motyvų, kodėl remiasi būtent ieškovų pateiktu E. K. atliktu stogo defektavimu ir parengta preliminariąja sąmata, neatlikęs jokio minėtos sąmatos pagrįstumo vertinimo. Taip pat iš skundžiamo sprendimo visiškai nėra aišku, kokiais motyvais remdamasis teismas sprendė, kad atsakovas turi pareigą atlyginti bent dalį Namo stogo remonto išlaidas. Skundžiamame sprendime nėra visiškai jokių motyvų dėl atsakovo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme išsakytų argumentų, jog nėra reikalinga Namo stogą remontuoti iš esmės, jog namo stogo daliai, kuri dengia garažą, remontas net nėra būtinas. Be to, teismas visiškai neįvertino ieškovo argumentų dėl stogo neatitikimo Namo projektui. Taip pat, skundžiamame sprendime nėra jokių motyvų, iš kurių būtų aišku, ar ieškovai prieš sudarant pirkimo–pardavimo sandorį, būdami rūpestingi ir atidūs pirkėjai, galėjo matyti ir įvertinti Namo stogo defektus, ir jei taip, ar ieškovų nurodomi defektai būtų lėmęs jų apsisprendimą įsigyti Turtą, ar, vis tik stogo, defektai yra užslėpti defektai ir esminiai, ir apie juos atsakovas prieš sudarant su ieškovais pirkimo–pardavimo sandorį, neinformavo Namo pirkėjų – ieškovų. Liko neįvertinti ir kiti šalių procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdyje išdėstyti argumentai.

Pagal Sprendimų kokybės standartų 2.6 papunktį teismas, motyvuodamas priimtą sprendimą, gali pritarti vienam ar keliems sprendime jau užfiksuotiems proceso dalyvio argumentams ir jų dar kartą nekartoti, tačiau iš teismo sprendimo turi būti matoma, kad teismas atliko savarankišką vertinimą. Sprendimų kokybės standartų 5.5 papunktyje nustatyta, kad teismo motyvai turi būti aiškiai atskiriami nuo šalių paaiškinimų, vertinimų, samprotavimų ar byloje esančių įrodymų turinio, o 5.6 papunktyje įtvirtinta, kad paminėjęs ar pacitavęs tam tikrą įrodymą ar kitą informaciją, teismas paprastai atskleidžia, kokią reikšmę ar prasmę jis suteikia jai (pvz., nurodoma, kad teismas laiko, jog tam tikro asmens parodymo citata įrodo konkrečią faktinę aplinkybę). Iš sprendimo motyvų turi būti aišku, kodėl tam tikra informacija buvo minima ar cituojama. Iš sprendimo motyvų turi būti matomas teismo atliktas teisinis vertinimas, įrodymų analizė ir įvertinimas (pvz., jų pakankamumas, įtikinamumas, reikšmė bylos baigčiai). Sprendimų kokybės standartų 5.7 papunktyje nustatyta, kad, nesant svarbių priežasčių, į teismo sprendimą neperrašomi procesiniai dokumentai, teismo posėdžio protokole ar kaltinamajame akte užfiksuoti liudytojų ir kitų asmenų parodymai ar kita bylos medžiaga. Cituojama tik tai, kas turi esminę reikšmę bylai, ir tik tiek, kiek reikia bylai išspręsti ir sprendimui pagrįsti.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais ir tokius ieškovų apeliacinio skundo argumentus, kad skundžiamas teismo sprendimas neatitinka Sprendimų kokybės standartų 2.6, 5.5, 5.6 ir 5.7 papunkčių reikalavimų, t. y. jame nėra atliktas savarankiškas argumentų vertinimas, nėra pateiktų pirmosios instancijos teismo motyvų. Nepateikus teisinio vertinimo dėl esminių bylos aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas iš esmės negali atlikti skundžiamo sprendimo pagrįstumo kontrolės funkcijos ir patikrinti išvados, kad ieškinys yra atmestinas, teisingumo.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK įtvirtinti dviejų rūšių procesiniai pažeidimai, kurie skiriasi vieni nuo kitų sukeliamais procesiniais teisiniais padariniais. Pirmoji procesinių pažeidimų rūšis yra pažeidimai, laikytini pagrindu panaikinti teismo procesinį sprendimą apeliacinės instancijos teisme tik tuomet, kai dėl jų galėjo būti neteisingai išspręsta byla, t. y. šiuo atveju būtina nustatyti atitinkamo procesinio pažeidimo įtaką materialiam bylos rezultatui (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Antroji procesinių pažeidimų rūšis yra esminiai procesiniai pažeidimai, sietini su pagrindinių civilinio proceso principų nepaisymu. Nustačius šiuos pažeidimus nėra reikšminga, ar būtent dėl šių pažeidimų byla galėjo būti išspręsta neteisingai, nes laikoma, kad jie lemia pirmosios instancijos teismo proceso neteisėtumą ir absoliutų priimto teismo procesinio sprendimo negaliojimą (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020, 27 punktas; 2023 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-214-823/2023, 81 punktas).

Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas argumentuotai neatsakė į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, neatskleidė bylos esmės ir pažeidė pamatinę teismo pareigą bylą išnagrinėti visapusiškai ir objektyviai bei įvykdyti teisingumą (CPK 6 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyti ir šioje bei kitose nutarties dalyse aptarti proceso teisės pažeidimai teikia prielaidą konstatuoti absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, numatytą CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, ir skundžiamą teismo sprendimą panaikinti. Teismo sprendimo panaikinimas dėl esminių civilinio proceso taisyklių pažeidimo suponuoja išvadą dėl tinkamo proceso byloje nebuvimo, todėl procesas pakartotinas, perduodant bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pripažinęs, kad skundžiamas sprendimas panaikinamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų šalių apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes, sprendžia, kad šalių ginčo nagrinėjimas nėra įmanomas apeliacinės instancijos teisme, kadangi ieškinio nagrinėjimas reikštų bylos nagrinėjimą beveik visa apimtimi, vertinant argumentus ir įrodymus, kurių pirmosios instancijos teismas nevertino, o tai neatitiktų apeliacijos esmės ir paskirties, be to, šalis, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl pateiktų įrodymų vertinimo (kurių pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino), prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas grąžina bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir žyminio mokesčio

Panaikinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą, apeliantams grąžinamas remiantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punktu, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi šia nutartimi (CPK 87 straipsnio 3, 5 dalys).

Bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teisme šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas, dėl to turės pasisakyti pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2026 m. sausio 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Grąžinti ieškovui IES2 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) Eur (trijų šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2026 m. sausio 30 d. mokėjimo nurodymu (duomenys neskelbtini) AB SEB banke. Grąžinti atsakovui ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini), 179 Eur (vieno šimto septyniasdešimt devynių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2026 m. vasario 11 d. mokėjimo nurodymu (duomenys neskelbtini) AB SEB banke. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.