Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. DOK-2803/2026 Bylos Nr. BIK-646/2026 Teisminio proceso Nr. 1-06-5-00007-2025-8 Procesinio sprendimo kategorija 2.8.5 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko), Gintaro Godos ir Dariaus Kantaravičiaus, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo T. M. ir jo gynėjo advokato Dariaus Jurgučio kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 4 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 17 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistasis T. M. ir jo gynėjas advokatas D. Jurgutis kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 4 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 17 d. nutartį bei baudžiamąją bylą T. M. nutraukti.

Kasaciniame skunde teigiama, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes klaidingai nustatė šios nusikalstamos veikos sudėties subjektyvųjį požymį – kaltę. Aptariamo nusikaltimo atveju asmens kaltė gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas žino, kad įgyja, naudoja ar realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti. Nagrinėjamu atveju žemesnės instancijos teismų byloje nustatytos faktinės aplinkybės (automobilio įgijimo aplinkybės, automobilio kaina, nuteistojo ilgametė patirtis automobilių prekybos srityje ir kt.) patvirtina, kad T. M. elgėsi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai, t. y. aplaidžiai ir neatsargiai. Tačiau tai savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis suvokė įgyjamo automobilio nusikalstamą kilmę, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje pažymima, kad formalus nesutikimas su nepalankiais teismų sprendimais, dėstant įstatymų nuostatas, cituojant teismų praktiką, pateikiant vien gynybine pozicija pagrįstą įrodymų interpretavimą ir ja remiantis nustatant veikos faktines aplinkybes, nėra vienas iš apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-149-648/2023, 9 punktas).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo T. M. ir jo gynėjo teiginiai, susiję su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ir esminiais baudžiamojo proceso įstatymo normų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas (BPK 320 straipsnio 3 dalies), pažeidimais, iš esmės grindžiami nesutikimu su žemesnės instancijos teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių teisiniu vertinimu. Klausimai dėl netinkamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų aplinkybių teisinio vertinimo buvo keliami ir nuteistojo T. M. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir dėl jų pasisakė, pateikęs aiškius ir išsamius motyvus. Nuteistasis T. M. ir jo gynėjas kasaciniame skunde nepateikė pagrįstų teisinių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumo. Kasaciniame skunde BPK pažeidimai nurodomi iš esmės deklaratyviai, nepateikiant teisinių argumentų, duodančių pagrindą manyti, kad skunde minimi pažeidimai buvo esminiai, t. y. dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuojamos nuteistojo teisės, ar kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingus sprendimus.

Toks kasacinio skundo argumentavimas, grindžiant žemesnės instancijos teismų išnagrinėtas bylos aplinkybes, deklaratyviai pareiškiant apie netinkamai pritaikytą baudžiamąjį įstatymą, padarytus baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimus, tačiau deklaruojamų pažeidimų nesusiejant su konkrečioje byloje padarytais pažeidimais, nelaikytinas tinkamu teisiniu argumentavimu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo T. M. ir jo gynėjo advokato Dariaus Jurgučio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.