Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. DOK-3212/2026 Bylos Nr. BIK-739/2026 Teisminio proceso Nr. 1-06-5-00007-2025-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkės), Olego Fedosiuko ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo T. M. ir jo gynėjo advokato Dariaus Jurgučio kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 4 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 17 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 1 dalį. T. M. atsakomybė pagal BK 189 straipsnio 1 dalį negalima, nes jo veiksmuose nenustatyta tiesioginė tyčia. Pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes galėtų būti atskleistas nebent neatsargumo (aplaidumo) požymis. Teismai T. M. žinojimą apie automobilio nusikalstamą kilmę sprendė tik iš objektyvių aplinkybių, t. y., kad nebuvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, nepatikrinti kėbulo ir valstybinis numeriai, aiškiai per žema automobilio kaina, automobilį, turintį Norvegijos Karalystės valstybinius numerius, pardavė Lietuvos pilietis, tačiau iš esmės neįvertino kitų T. M. palankių aplinkybių – kad automobilis buvo perduotas su tvarkingai atrodžiusiais dokumentais, veikiančiu originaliu užvedimo rakteliu, iš kurių galima spręsti, jog jis elgėsi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai (aplaidžiai) ir nėra pagrindo teigti, kad jis realiai suvokė automobilio nusikalstamą kilmę.

Pasak kasatorių, apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimus, kurie sukliudė teismui priimti teisingą ir teisėtą sprendimą. Teismas neatsakė į pagrindinius apeliacinio skundo argumentus dėl tyčinės ir neatsargios kaltės atribojimo, apsiribodamas bendro pobūdžio įrodymų, patvirtinančių kaltę, pakartotiniu išdėstymu bei išvada, kad automobilis buvo įsigytas neįprastomis, įtarimą keliančiomis sąlygomis. Tačiau teismas nepateikė motyvų, kodėl šios aplinkybės yra pakankamos konstatuoti nuteistojo tiesioginę tyčią, o ne neatsargumą.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nuteistasis T. M. ir jo gynėjas D. Jurgutis su kasaciniu skundu į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą kreipiasi antrą kartą. Susipažinus su kasaciniu skundu matyti, kad jo turinys kiek pakoreguotas lyginant su pirmiau paduotu kasaciniu skundu (atsisakyta kai kurių pastraipų), tačiau iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2026 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi pirmą kartą paduotą kasacinį skundą atsisakė priimti, konstatavusi, kad skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų. Analogiška išvada, nekartojant pirmiau minėtos teisėjų atrankos kolegijos nutarties motyvų, darytina ir dėl antrą kartą pateikto kasacinio skundo. Ankstesnėje nutartyje teisėjų atrankos kolegija aiškiai nurodė, kodėl kasacinis skundas negali būti priimtas. Naujų teisinių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie kasacinio bylos nagrinėjimo pagrindų buvimą, nuteistasis T. M. ir jo gynėjas D. Jurgutis antrą kartą paduotame kasaciniame skunde nepateikia.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo T. M. ir jo gynėjo advokato Dariaus Jurgučio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.