- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-03
- Bylos Nr.
- BIK-681/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-6-00002-2017-2
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Teisėjai
- Arūnas Budrys (pirm.), Darius Kantaravičius, Gintaras Goda
- Nuteistasis
- K. S.
Kasacinio skundo Nr. DOK-2953/2026 Bylos Nr. BIK-681/2026 Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00002-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4 (S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko), Gintaro Godos ir Dariaus Kantaravičiaus, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo K. S. (K. S.) gynėjos advokatės Snieguolės Uždanavičienės kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 18 d. nutarties priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistojo K. S. gynėja advokatė S. Uždanavičienė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalį ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 3, 4, 5 dalių, 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų, 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 6 dalies, 329 straipsnio 1 punkto, 331 straipsnio 1, 2 dalių nuostatų pažeidimus, kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
Šalies argumentai
Kasatorė nesutinka su teismų išvadomis, kad K. S. padarė BK 182 straipsnio 3 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką ir teigia, kad jos yra nepagrįstos ir neteisingos, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kasatorės nuomone, teismai ignoravo objektyvios tiesos principą, nepatikimai, neobjektyviai ir netiksliai nustatė bylos aplinkybes ir netinkamai jas įvertino. Bylos aplinkybės ir įrodymai įvertinti neišsamiai, pažeidžiant in dubio pro reo principą, byloje iškilusios abejonės nebuvo aiškinamos kaltinamojo naudai.
Pasak kasatorės, K. S. veiksmuose nėra BK 182 straipsnio 3 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. K. S. tik vykdė savo tėvo užduotis. Byloje nėra įrodymų, kad jis dalyvavo neteisėtoje veikloje. Vien krovinio priėmimas ir spaudo ant jį lydinčių dokumentų uždėjimas neleidžia teigti, kad asmuo užsiima nusikalstama veikla, K. S. logistinė veikla buvo teisėta. Pirmosios instancijos teismas tiksliai neįvardijo inkriminuotos veikos sudėties požymių, nenurodė, kaip pasireiškė K. S. tiesioginė tyčia, t. y. suvokimas, žinojimas, kad yra realizuojama nusikalstamų sandorių grandinė, kurios esmė buvo neteisėtas pridėtinės vertės ir pelno mokesčio grobstymas, kaip ir kokiu būdu jis dalyvavo nusikalstamose schemose. Visiškai neanalizuotas kaltinimo dalykas – pateikti duomenys apie įmonės „Perfect Trade“ neva tai vykdytus sandorius dėl prekių pardavimo kaltinime nurodytoms Lietuvos įmonėms realumo. Buvo apsiribota tik įrodymų leistinumo aspektu vertinant byloje esančias specialistų išvadas, atliktas pagal užduotyse iš anksto preziumuotas, buhalteriniais dokumentais nepatvirtintas aplinkybes apie įmonės dalyvavimą nusikalstamose schemos. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti faktiniai duomenys buvo vertinami selektyviai, vieniems iš jų suteikiant prioritetą, o į kitus visiškai nekreipiant dėmesio, jų netiriant bei dėl jų niekaip nepasisakant. Kasatorės nuomone, kritiškai vertintina ir specialisto išvada dėl įmonės „Positus“, nes ji yra vienpusiška, padaryta selektyviai vertinant turimą informaciją apie šios įmonės atitinkamo laikotarpio ūkines operacijas, be to, teikdamas išvadą, specialistas viršijo savo kompetencijos ribas, todėl specialisto išvada neatitinka įrodymams keliamų BPK reikalavimų.
Kasatorės teigimu, kaltinimai K. S. yra paremti tik netiesioginiais, išvestiniais duomenimis iš bendrosios tokio pobūdžio bylų tyrimo ir nagrinėjimo praktikos bei pirmosios instancijos teismo samprotavimais. Kadangi teisme ištirti kiti įrodymai nepatvirtina netiesioginių įrodymų, jų nepakanka K. S. kaltei pagrįsti. Bylos įrodymai buvo vertinami šališkai, atsietai vienas nuo kito. Dalis svarbių liudytojų buvo apklausti neišsamiai, dalis jų išvis neapklausti, byloje pasiremta keleto liudytojų parodymais, suteikiant šiems išskirtinę reikšmę. Dalis liudytojų, tarp jų ir pagrindinis liudytojas M. S. (M. S.), kuris galėtų paaiškinti itin svarbias aplinkybes šioje byloje, nebuvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją, taip pat M. S. nebuvo apklaustas ir bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose metu. Apeliacinės instancijos teismas atsisakė tenkinti gynybos prašymą apklausti M. S., be to, iš jo nebuvo pareikalauti įmonės „Perfect Trade“ buhalterinės apskaitos dokumentai. Taip buvo suvaržyta K. S. procesinė teisė, įtvirtinta BPK 22 straipsnio 3 dalyje, nes viso bylos proceso metu neturėjo galimybės užduoti klausimus kaltinimo liudytojams. Pasak kasatorės, apeliacinės instancijos teismas neatliko nė vieno įrodymų tyrimo veiksmo, netyrė visų bylos rašytinių įrodymų, nesiėmė jokių priemonių apklausti byloje neapklaustus liudytojus, o tik besąlygiškai sutiko su pirmosios instancijos teismo ir kaltinimą palaikiusio prokuroro argumentais. Apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvai yra neįtikinami, grįsti prielaidomis, bylos duomenys tinkamai neįvertinti jų patikimumo aspektu, išvados nevienareikšmės, padarytos neatsižvelgus į bylos aplinkybių visumą. Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti skundžiamą nuosprendį, nutartyje tik formaliai perrašė jame pateiktas bendro pobūdžio išvadas, taip buvo pažeista nuteistojo teisė į motyvuotą teismo sprendimą. Kasatorės vertinimu, apeliacinės instancijos teismas tinkamai nepatikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo ir neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018, 2K-P-31-788/2021 ir kt.).
Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, kasatorė nesutinka su abiejų instancijų teismų atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu nustatytomis bylos aplinkybėmis, kuriomis remiantis padarytos išvados, kad K. S. padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 182 straipsnio 3 dalyje. Kasatorė pateikia savo ginamajam naudingą aplinkybių bei įrodymų vertinimą ir teigia, kad jis nusikalstamos veikos nepadarė. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka pagal nuteistojo K. S. gynėjos S. Uždanavičienės apeliacinį skundą, šiuos argumentus išnagrinėjo ir dėl jų pateikė išsamius motyvus. Vien tai, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl ginčijamų įrodymų ir pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių vertinimo yra kitokios, nei pageidauja nuteistojo gynėja, nesuteikia pagrindo spręsti, kad buvo pažeistos apeliacinį bylos nagrinėjimą reglamentuojančios baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos. Subjektyviu vertinimu grindžiami kasacinio skundo teiginiai apie padarytus BPK normų ir in dubio pro reo principo pažeidimus, vertinant įrodymus bei priimant baigiamuosius procesinius aktus, ir deklaratyvūs pareiškimai apie nuteistojo K. S. procesinių teisių suvaržymą nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.
Analogiškai vertintini ir kasacinio skundo argumentai dėl apeliacinės instancijos teismo nepagrįstai netenkinto prašymo apklausti liudytoją M. S. Pažymėtina, kad sprendimai tenkinti bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus ar juos atmesti, yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-976/2022, 2K-162-654/2025, 2K-38-495/2026 ir kt.).
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti nuteistojo K. S. gynėjos advokatės Snieguolės Uždanavičienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.