Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. DOK-3230/2026 Bylos Nr. BIK-745/2026 Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00002-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkės), Olego Fedosiuko ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo E. L. kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 18 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu nuteistasis E. L. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir jį išteisinti. Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus, dėl to jo atžvilgiu priėmė nepagrįstus sprendimus. Jo nuomone, teismai neteisingai įvertino bylos įrodymus, neindividualizavo kiekvieno asmens veiksmų, viską surašė bendrai, perrašė kaltinamąjį aktą, nepagrindę, koks įrodymas patvirtina kiekvieno nuteistojo nusikalstamą veiksmą. Padarytos išvados dėl E. L. kaltumo grįstos norimais, o ne tikrais įrodymais. Pasak kasatoriaus, yra pripažinta, kad jo vadovaujama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Positus“ vykdė normalią ūkinę veiklą. Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) atliko UAB „Positus“ patikrinimus ir nenustatė pažeidimų, rasti tik smulkūs pažeidimai, kurie buvo pašalinti. UAB „Positus“ niekada nepirko prekių iš užsienio įmonių su nuliniu tarifu, todėl niekaip negalėjo sumažinti į valstybės biudžetą mokėtiną pridėtinės vertės mokestį. Pažeidimų nenustatė ir audito kompanija. Tai rodo, kad jo bendrovė veiklą vykdė teisingai. Įmonės, kurios buvo UAB „Positus“ tiekėjos, taip pat vykdė veiklą. Prekes UAB „Positus“ pirkdavo iš Lietuvos įmonių. Tokių įmonių kaip SIA „Inkanto“, SIA „MAI“ ir UAB „Morgana“ E. L. nežino, su jomis veiklos nevykdė. Tačiau dėl to, kad kažkam reikėjo kažkokių sandorių grandinių organizatorių, buvo pasirinktas E. L. ir K. S. (K. S.), nors E. L. tokio didelio masto veiklos įvykdyti negalėjo. Iš tiesų tikrieji organizatoriai nenustatyti, jie slapstosi užsienyje. Kasatoriaus teigimu, pagal teismų išvadas didžioji dalis įmonių dalyvavo sandoriuose tokiomis pačiomis sąlygomis kaip UAB „Positus“, tačiau jų vadovai nebuvo apklausti. E. L. nėra atsakingas už tai, kad tos įmonės laiku nepateikė deklaracijų ir galimai nesumokėjo mokesčių. Teismai neteisingai vertino liudytojos D. K. parodymus. Taip pat teismai cituoja kitų liudytojų (D. U., V. B., J. A., M. L. ir kt.) parodymus, nors šie nenurodo jokių aplinkybių apie kasatorių ar UAB „Positus“, šios bendrovės vaidmuo neatskleistas. Be to, kasatorius reiškia abejones dėl specialistų išvadų. Teismo posėdyje specialistai paaiškino, kad jie veikė pagal Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų nurodymus (prielaidas), dėl to specialistų išvados galimai yra sąlyginės, nieko neįrodančios. Jeigu UAB „Positus“ nepirko prekių iš užsienio įmonių, nelieka teiginių apie pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimus, nes tada UAB „Positus“ šį mokestį turėjo mokėti nuo skirtumo tarp prekių pirkimo ir pardavimo, o ne 21 procentą, kaip paskaičiavo VMI (VMI pateikto ieškinio pagrindas). Teismas nurodė, kad visos sandorių grandinių įmonės aiškios, nustatytos tyrimo, todėl neaišku, kodėl mokėtina pridėtinės vertės mokesčio suma išieškoma iš kasatoriaus. Prievolė sumokėti mokesčius turėtų priklausyti visoms įmonėms. Apeliacinės instancijos teismas su E. L. apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis nesutiko ir savo išvadas stengėsi pagrįsti specialistų išvadomis, o ne byloje esančiais įrodymais. Apeliacinė nutartis yra pirmosios instancijos teismo nuosprendžio kopija. Abu teismai vadovavosi neapklaustų asmenų (tiek fizinių, tiek juridinių) parodymais. Byloje daugiausiai figūruoja užsienio valstybių įmonės ir užsienio piliečiai, juos buvo prašoma apklausti, bet to nebuvo padaryta.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis ar deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Kasaciniame skunde nuteistasis E. L., nors ir nurodo kasacijos pagrindus, t. y., kad bylą nagrinėję teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, nepateikia jokių tai pagrindžiančių teisinių argumentų. Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, jame ginčijamas įrodymų (liudytojų parodymų, specialisto išvadų, kitų įrodymų) vertinimas bei teismų išvadų dėl E. L. kaltumo padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas pagrįstumas. Tačiau tokie teiginiai, kuriais tik nesutinkama su skundžiamame nuosprendyje atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais BPK 369 straipsnio prasme. Pažymėtina, kad iš esmės analogiški argumentai buvo nurodyti nuteistojo E. L. apeliaciniame skunde. Šiuos argumentus apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir dėl jų savo nutartyje pateikė motyvuotas išvadas, kuriomis paneigė nuteistojo keltas gynybos versijas. Šio teismo išvadų teisės taikymo aspektu kasatorius neskundžia. Deklaratyvių teiginių apie kasacijos pagrindų egzistavimą nurodymas, nepateikiant tai pagrindžiančių teisinių argumentų, nelaikytinas tinkamu kasacinio skundo argumentavimu, duodančiu pagrindą manyti, kad sprendžiant bylą buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės, ar kurie sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo E. L. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.