Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aleksandras Rusakas, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą dėl antstolės veiksmų, antstolė, kurios veiksmai skundžiami, J. Ž., suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė (akciju sabiedriba) „Citadele banka“, veikianti per Lietuvos filialą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Teismas pažymi, kad Šiaulių apygardos teismui 2026 m. balandžio 21 d. nutartimi nustačius teismo posėdžio datą – 2026 m. balandžio 29 d. 9 val., apeliantas 2026 m. balandžio 28 d. pateikė teismui pareiškimą dėl Šiaulių apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-488-1042/2026 nagrinėjimo ir prašymą perduoti civilinę bylą nagrinėti kitam apygardos teismui. Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2KT-64-912/2026 apelianto pareiškimo netenkino. Šiaulių apygardos teismas 2026 m. gegužės 11 d. nutartimi nustatė teismo posėdžio datą – 2026 m. gegužės 20 d. 9 val., apeliantas 2026 m. gegužės 19 d. pakartotinai pateikė pareiškimą dėl Šiaulių apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-488-1042/2026 nagrinėjimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. gegužės 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2KT-83-912/2026 apelianto pareiškimo netenkino. Šiaulių apygardos teismas 2026 m. gegužės 25 d. nutartimi nustatė teismo posėdžio datą – 2026 m. birželio 3 d. 9 val., apeliantas 2026 m. birželio 2 d. vėl pateikė pareiškimą dėl Šiaulių apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-488-1042/2026 nagrinėjimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. liepos 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2KT-715-407/2026 apelianto pareiškimo netenkino. Šiaulių apygardos teismas 2026 m. liepos 24 d. nutartimi nustatė teismo posėdžio datą – 2026 m. liepos 31 d. 9 val., apeliantas 2026 m. liepos 30 d. pateikė pareiškimą dėl Šiaulių apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-488-1042/2026 nagrinėjimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2KT-798-912/2026 apelianto pareiškimą atmetė. Šiaulių apygardos teismas 2026 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi nustatė teismo posėdžio datą – 2026 m. rugsėjo 4 d. 9 val., apeliantas 2026 m. rugsėjo 3 d. pateikė pareiškimą dėl Šiaulių apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-488-1042/2026 nagrinėjimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. rugsėjo 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2KT-940-912/2026 apelianto pareiškimo netenkino.

Taigi, apeliantas net 5 kartus prieš bylos nagrinėjimą pateikė nepagrįstus pareiškimus dėl Šiaulių apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-488-1042/2026 nagrinėjimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. rugsėjo 11 d. nutartyje konstatavo, kad apelianto V. K. procesinis elgesys, teikiant identiško turinio pareiškimus dėl teismo nušalinimo turi piktnaudžiavimo nušalinimo teise požymių (minėtos nutarties 7 punktas).

Teismas pažymi, kad pranešimo apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką esminis tikslas informuoti asmenį apie procesą. Šiuo atveju apeliantui yra žinoma, kad Šiaulių apygardos teisme rašytinio proceso tvarka bus nagrinėjamas jo atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. kovo 12 d. nutarties. Teismas, atsižvelgdamas į proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą (CPK 7 str.) bei į apelianto V. K. sistemingai nesąžiningą procesinį elgesį vilkinant bylos nagrinėjimą ir nuolat teikiant nepagrįstus pareiškimus dėl teismo nušalinimo, konstatuoja, jog šiuo atveju teismas privalo imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, todėl teismas sprendžia, jog apelianto atskirasis skundas išnagrinėtinas nedelsiant.

Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjo (skolininko) skundas dėl antstolės veiksmų paskelbiant antrąsias skolininko turto varžytynes ir įvertinant turtą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolė 2026 m. sausio 12 d. priėmė patvarkymą Nr. S-26-161-1166 parduoti pareiškėjo turtą iš antrųjų varžytynių, kuriame nutarta parduoti iš antrųjų varžytinių butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini) m. sav., kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį V. K. (nustatyta pradinė varžytinių kaina – 70 800 Eur). Nurodyta varžytynių pradžia 2026 m. sausio 12 d. 13:19:47 val. ir numatoma varžytynių pabaiga – 2026 m. vasario 11 d. 13:19:59 val., varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas patvarkymas pareiškėjui išsiųstas elektroniniu paštu – (duomenys neskelbtini). Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas žinojo apie vykstantį nekilnojamojo turto vertinimą ir dalyvavo apžiūrint nekilnojamąjį turtą. Prašymas skirti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę antstolei buvo pateiktas praleidus CPK 682 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikti prieštaravimus dėl turto vertės. Pažymėjo, kad identišką prašymą dėl to paties turto pakartotinės ekspertizės skyrimo pareiškėjas jau buvo pateikęs ir jis buvo išnagrinėtas Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-620-1085/2026.

Atskirojo skundo turinys patvirtina, kad apeliantas iš esmės kelia jo turto įvertinimo klausimą.

Teismas pažymi, kad vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis CKP 681 straipsnyje nustatytos tvarkos (CKP 681 straipsnio 2 dalis). Vykdymo proceso metu turto perkainojimas atliekamas tada, kai antstolis ar vykdymo proceso šalys gauna informacijos, jog dėl objektyvių aplinkybių padidėjo ar sumažėjo turto vertė (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2011). Įstatymas nedetalizuoja, kada antstoliui turėtų ar galėtų kilti abejonių dėl atlikto turto vertinimo, kas sudarytų pagrindą jam skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, tačiau antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyviai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Išieškojimo ir išieškotojo tikslas nėra ekonomiškai sužlugdyti skolininką, tačiau skolininko teisių apsauga nėra absoliuti ir ji neturi pažeisti išieškotojo interesų. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą. Kadangi pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atlikimas ilgina išieškojimo vykdymo procesą, antstolis turi būti itin atidus, vertindamas turimus duomenis apie areštuoto turto vertę. Pažymėtina, kad turto vertinimo pakartotinės ekspertizės rezultatas gali būti skirtingas vien dėl kintančių rinkos sąlygų, todėl tais atvejais, kai nėra pakankamai motyvuotų argumentų, leidžiančių abejoti turto vertinimo metu nustatyta areštuoto turto verte, antstolis turėtų dėti visas pastangas realizuoti turtą kiek galima greičiau (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2008 išaiškino, kad turto rinkos vertė apibrėžiama kaip apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas jo įvertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių jį pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jei abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių ir interesų. Atsižvelgiant į nurodytas sąvokas, rinkos kaina nekilnojamojo turto rinkoje, taigi ir parduodant skolininko turtą iš varžytynių, laikytina tokia kaina, kurią yra pasirengęs mokėti pirkėjas už varžytynėse perkamą turtą siekdamas sau maksimalios ekonominės naudos.

Pagal CPK 681 straipsnio 4 dalį, jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė.

Iš vykdomosios bylos nustatyta, kad antstolė 2025 m. spalio 28 d. patvarkymu nustatydama skolininko turto vertę (118 000 Eur) vadovavosi UAB „Ober-Haus“ 2025 m. spalio 20 d. ekspertizės aktu. Iš ekspertizės akto turinio matyti, kad nustatant turto rinkos vertę buvo įvertintos turto vertinimo prielaidos ir ypatybės, buvo atlikta nekilnojamojo turto rinkos apžvalga, nurodytas turto vertės nustatymo pagrindimas, atskleisti vertę lemiantys kriterijai.

Teismas pažymi, kad tol, kol ekspertizės aktas galioja, antstolė ir vykdymo proceso šalys privalo juo vadovautis ir skolininko nesutikimas su ekspertizės rezultatais savaime nesudaro pagrindo šio akto laikyti neteisėtu.

Nors apeliantas su skundu pateikė internetinėse svetainėse skelbimų duomenis, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įprastai internetiniuose skelbimuose nurodoma pardavėjų pageidaujama gauti kaina, o ne reali turto ar jo komercinio sandorio kaina. Teismo vertinimu, antstolės nustatyta pradinė turto pardavimo kaina nelemia galutinės turto pardavimo kainos, kadangi objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu, kai potencialūs turto pirkėjai papildomai įvertinę parduodamą objektą, tarpusavyje varžydamiesi nustato parduodamo turto realią kainą, kuri tuo metu yra rinkoje.

Skolininko prašymas skirti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę taip pat nėra pagrįstas, kadangi papildoma ar pakartotinė ekspertizė skiriama tik tada, kai pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl atliktos ekspertizės išvadų ir kai kyla pagrįstų abejonių dėl jos teisingumo. Šiuo atveju tokių abejonių nėra ir skolininko prašymas iš esmės grindžiamas siekiu vilkinti varžytynių procedūras.

2025 m. gruodžio 30 d. antstolės patvarkymo Nr. S-25-161-42161 duomenimis, pirmosiose varžytynėse dalyviai nepateikė kainos siūlymų, todėl antstolė paskelbė turto pirmąsias varžytynes neįvykusiomis. Akivaizdu, kad pareiškėjas nepagrindė savo teiginių dėl akivaizdžiai didesnės turto rinkos kainos ir jo subjektyvi nuomonė pakankamai nepagrįsta įrodymais. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantas jau kėlė klausimą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo ir jo skundo teiginiai jau buvo teismo įvertinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-620-1085/2026. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie kitokią pareiškėjo turto rinkos vertę nei nustatyta vykdomojoje byloje esančiame ekspertizės akte.

Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, o apelianto skundas grindžiamas vien prielaidomis ir skolininko subjektyvia nuomone, kuri nėra pagrista objektyviais įrodymais. Kiti apelianto skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi esminės teisinės reikšmės, todėl plačiau neanalizuojami.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apelianto V. K. atskirojo skundo netenkinti. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.