Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje išnagrinėjo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Hemp spot“ nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Nemokumo sprendimas“ skundą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Hemp spot“ 2026 m. balandžio 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, suinteresuotas asmuo SUA1.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apygardos teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Hemp spot“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija (toliau – MB) „Nemokumo sprendimas“. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. sausio 17 d. Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gegužė 8 d. nutartimi UAB „Hemp spot“ pripažinta likviduojama dėl bankroto.

Suinteresuotam asmeniui SUA1 skundas įteiktas (DOK-4186), nustatytas terminas atsiliepimui į skundą pateikti, tačiau suinteresuotas asmuo atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju teismas turi pareigą savarankiškai įvertinti, ar pateikta galutinė ataskaita atitinka JANĮ nuostatas, ar joje tinkamai atsispindi nemokumo administratorės atlikti atitinkami veiksmai bei priimti sprendimą dėl jos (ne)tvirtinimo. Atsižvelgiant į tai, teismas toliau pasisako dėl galutinės ataskaitos (ne)atitikimo turiniui įstatymo keltinų reikalavimų.

JANĮ 99 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad galutinėje bankroto ataskaitoje turi būti nurodytos šios sumos: 1) bankroto proceso pajamų suma; 2) visų bankroto proceso administravimo išlaidų suma; 3) kreditorių reikalavimams tenkinti skiriamos sumos pagal kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir etapus; 4) kintamajam atlygiui už bankroto proceso administravimą skiriama suma. Galutinę bankroto ataskaitą tvirtina teismas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo sprendimo apskundimo termino pabaigos, jeigu kreditorių susirinkimo sprendimas nebuvo apskųstas (JANĮ 99 straipsnio 5 dalis). Teismo nutartis dėl galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo yra neskundžiama (JANĮ 99 straipsnio 6 dalis). Patvirtinta galutinė bankroto ataskaita yra pagrindas nemokumo administratoriui atsiskaityti su kreditoriais ir išsimokėti kintamąjį atlygį už bankroto proceso administravimą (JANĮ 99 straipsnio 7 dalis).

Pagal teismų praktiką administratoriaus veiklos ataskaita netvirtinama tuomet, kai joje nurodyti veiksmai iš tikrųjų yra neatlikti ir (ar) išvardyti rezultatai iš tikrųjų yra nepasiekti. Teisinį pagrindą netvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitos sudaro ydingai parengta ataskaita, kai įrašyti neįvykę faktai, klaidinga informacija ir pan. Formalus bankroto administratoriaus ataskaitos netvirtinimas prieštarautų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams bei užkirstų kelią operatyviai ir mažiausiomis sąnaudomis vykdyti tolesnes bankroto procedūras (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-588-798/2018).

Nagrinėjamu atveju iš teismui pateiktos galutinės bankroto ataskaitos nustatyta, kad ji atitinka JANĮ reikalavimus (JANĮ 99 straipsnio 3 dalies 1–4 punktai): ataskaitoje nurodyta, kad vykdant bankroto procedūras buvo gauta 10 439,16 Eur pajamų, bankroto proceso metu buvo patirta iš viso 10 439,00 Eur administravimo išlaidų, kurias sudaro administravimo išlaidos – 5 249,00 Eur suma, bazinis atlygis – 5 190,00 Eur, kintamas atlygis – 0 Eur. Nurodyta, kad kreditorių reikalavimams tenkinti lėšų neskiriama.

Iš byloje esančio 2026 m. balandžio 16 d. kreditoriaus SUA1 balsavimo biuletenio turinio nustatyta, kad kreditorius nenurodė jokių galutinės bankroto ataskaitos neatitikimų įstatymo reikalavimas. Esminė priežastis, nulėmusi jo sprendimą nepritarti galutinei atskaitai, tai pateiktas siūlymas kreiptis į teismas dėl konkretaus sandorio nuginčijimo, kuris kreditoriaus vertinimu pažeidžia pačios Bendrovės ir kreditorių interesus.

Esant tokiems kreditoriaus motyvams, teismas toliau pasisako dėl nemokumo administratoriaus ir kreditorių susirinkimo teisių ir pareigų santykio dėl sandorių ginčijimo.

Tinkamas teisių ir pareigų pa(si)skirstymas tarp teisės subjektų yra visos teisės sistemos tinkamo veikimo bei visuomenės egzistavimo būtina sąlyga. Teisės norminiai aktai turi taip nustatyti atskirų teisės subjektų kompetenciją ir ją atriboti, kad nekiltų neaiškumų ir nesusipratimų įgyvendinant jiems suteiktus įgalinimus. Bankroto procese kiekvienas teisės subjektas taip pat turi veikti jam suteiktų įgaliojimų ribose ir nespręsti kitam subjektui priskirtų klausimų.

Bendrovės nemokumo administratorius – tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, kuris, atstovaudamas bendrovės interesams, kartu gina ir jos visų kreditorių teisėtus interesus. Tai bendrovės atstovas, veikiantis bendrovės vardu ex officio. JANĮ 66 straipsnio 1 dalis reglamentuoja nemokumo administratoriaus funkcijas, atliekamas nemokumo procese. Pagal JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 10 punktą administratorius atstovauja juridiniam asmeniui teisme.

Bendrovės kreditoriai – tai subjektai, kurie turi suinteresuotumą bylos baigtimi ir siekia gauti reikalavimų patenkinimą iš įmonės, imasi priemonių skoloms išieškoti iš įmonės skolininkų, atlieka kitas įstatyme numatytas funkcijas (JANĮ 43 straipsnis). Kreditorių susirinkimas, įgyvendina kreditorių teises (JANĮ 44 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kreditoriai neturi teisės duoti bankroto administratorei privalomų nurodymų bankrutuojančios įmonės vardu pareikšti ieškinį, susilaikyti nuo jo pareiškimo ar, pareiškus ieškinį, jo atsisakyti, arba vesti bylą pagal kreditorių susirinkimo ar komiteto nurodytas veikimo kryptis, t. y. įpareigoti byloje atlikti tik konkrečius, ribotus ar kitus jam nurodytus veiksmus. Bankroto administratorė yra laisva pasirinkti, kokiu teisiniu būdu ir priemonėmis siekti įstatyme numatytų bankroto proceso tikslų, nuspręsti dėl konkrečių bylų iškėlimo, įstojimo į vykstančius teisminius procesus ir kt. Įmonės kreditoriai, kaip subjektai kurie turi suinteresuotumą bylos baigtimi ir siekia gauti reikalavimų patenkinimą iš įmonės, gali imtis priemonių skoloms išieškoti iš įmonės skolininkų, tačiau teismo paskirtai bankroto administratorei negali nustatyti privalomų valdingų nurodymų, kurie ribotų įstatymu priskirtų įgaliojimų administratorei vykdymą, tame tarpe teismine tvarka ginant įmonės bei jos kreditorių teises ir teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-252-330/2015; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1812-381/2017). Tai gi, kreditorių susirinkimų nutarimai, kuriais kreditorių susirinkimas sprendžia dėl sandorių nuginčijimo, nemokumo administratoriui yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra privalomi nemokumo administratorei, be to toks kreditoriaus pasiūlymas nėra susijęs su galutinės ataskaitos tvirtinimo procesu. Kreditoriai neturi įgalinimų įpareigoti administratorių pareikšti ieškinį, susilaikyti nuo jo pareiškimo ar, pareiškus ieškinį, jo atsisakyti arba vesti bylą pagal kreditorių susirinkimo nurodytas veikimo kryptis, t. y. įpareigoti administratorių byloje atlikti tik konkrečius, ribotus ar kitus jam nurodytus veiksmus.

Teismas įvertinęs teisinį reglamentavimą ir paminėtą teismų praktiką, sprendžia, jog galiojant tokiam norminiam reguliavimui, nemokumo administratorius yra laisvas pasirinkti, kokiu teisiniu būdu ir priemonėmis siekti įstatyme numatytų bankroto proceso tikslų, be kita ko, nuspręsti dėl konkrečių bylų iškėlimo ir kt. Teismo vertinimu, nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo netvirtinti teismui pateiktos LUAB „Hemp spot“ galutinės bankroto ataskaitos.

Galutinės bankroto ataskaitos netvirtinimas, nenustačius jos trūkumų, esant atliktiems bankroto proceso veiksmams, prieštarautų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, užkirstų kelią operatyviai ir mažiausiomis sąnaudomis vykdyti bankroto procedūras. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas, nesant prima facie (iš pirmo žvilgsnio pakankamų) įrodymų apie realios galimybės egzistavimą tokiu būdu patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesne apimtimi, neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-979/2014; 2021 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-730-450/2021).

Teismas daro išvadą, kad bylos duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad atlikti ne visi veiksmai bankroto procese, ir kad yra reali galimybė gauti papildomas įplaukas į likviduojamos Bendrovės sąskaitą. Nenustačius pagrindų nepatvirtinti galutinės atsakovės bankroto ataskaitos, nemokumo administratorės prašymas dėl galutinės ataskaitos patvirtinimo tenkinamas (JANĮ 99 straipsnis).

Vadovaujantis JANĮ 99 straipsnio 6 dalimi teismo nutartis dėl galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo yra neskundžiama.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skundą tenkinti.

Panaikinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Hemp spot“ 2026 m. balandžio 16 d. kreditorių susirinkimo trečiuoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą dėl nepritarimo galutinei bankroto ataskaitai ir klausimą dėl galutinės ataskaitos tvirtinimo išspręsti iš esmės – patvirtinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Hemp spot“ galutinę bankroto ataskaitą.

Nutartis neskundžiama.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti nemokumo administratorei, suinteresuotam asmeniui ir įpareigoti nemokumo administratorę supažindinti kreditorius su priimta teismo nutartimi.