- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-16
- Bylos Nr.
- 2S-1000-1051/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03307-2023-2
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Valiuškienė
- Atsakovas
- SUA1
- Pareiškėjas
- PRS1-S
- Kategorijos
- 3.1.10.7Procesinių terminų atnaujinimas
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.3Laikinosios apsaugos priemonės taikomos vykdymo procese
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.6.3Pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
- 3.3.2.7Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo SUA1 atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugpjūčio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal PRS1-S. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų PRS1-S. ir SUA1 prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 21 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. e2SP-10061-446/2023) patvirtinta pareiškėjų PRS1 ir SUA1 sudaryta taikos sutartis. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. liepos 17 d. nutartimi teismas nutarė išduoti pareiškėjai PRS1-S. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2SP-10061-446/2023 pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 21 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 7, 8, 9 punktus.
Šalies argumentai
Atsakovas SUA1 2026 m. rugpjūčio 11 d. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašė: 1) atnaujinti procesinį terminą atskirajam skundui pateikti ir laikyti, jog jis praleistas dėl svarbių priežasčių; 2) sustabdyti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. liepos 17 d. nutarties vykdymą; 3) sustabdyti 2026 m. rugpjūčio 7 d. vykdomojo rašto Nr. e2SP-10061-446/2023 vykdymą iki bus išnagrinėtas šis atskirasis skundas ir bus priimtas galutinis procesinis sprendimas dėl vykdomojo rašto teisėtumo; 4) įpareigoti antstolį, kuriam pateiktas vykdomasis raštas, neatlikti jokių vykdymo veiksmų (neareštuoti SUA1 turto, neskaičiuoti įsiskolinimo iš darbo užmokesčio ir kt.) iki bus išnagrinėtas šis atskirasis skundas; 5) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. liepos 17 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos PRS1-S. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad atsakovo atstovui advokatui Dainiui Dargevičiui apie skundžiamą nutartį tapo žinoma tik iš bylos Nr. e2SP-10061-446/2023, nes advokatas pamatė, kad yra išduotas vykdomasis raštas. Suvedus EPP sistemoje ir LITEKO sistemoje apie bylą Nr. 2VP-11944-446/2026, jokios informacijos nėra, todėl procesinis terminas skundui pateikti atnaujintinas, nes tikėtina, jog dėl EPP ir LITEKO sistemos gedimų ši informacija nepasiekė nei advokato Dainiaus Dargevičiaus, nei SUA1 .
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi teismas netenkino atsakovo SUA1 prašymo atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikti.
Teismas nustatė, kad Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. liepos 17 d. nutartis atsakovui įteikta 2026 m. liepos 21 d. jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Siuntą priėmė podukra T. N. Terminas apskundimui baigėsi 2026 m. liepos 28 d. Atskirasis skundas dėl 2026 m. liepos 17 d. nutarties teismui pateiktas 2026 m. rugpjūčio 12 d., t. y. praleidus terminą 14 dienų. Teismas įvertinęs, kad pareiškėjo gyvenamosios vietos adresas sutampa su jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir šis adresas nurodytas atskirajame skunde, teismo siųsti dokumentai minėtu adresu įteikti atsakovo podukrai T. N., padarė išvadą, kad vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, laikytina, kad procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai.
Teismas pastebėjo, kad aplinkybės, kad atsakovo atstovas advokatas nebuvo informuotas apie teismo priimtą nutartį dėl galimų teismų informacinės sistemos sutrikimų, yra subjektyvaus pobūdžio, nes pačiam atsakovui teismo nutartis buvo įteikta tinkamai. Žinojimas apie teismo procesinį sprendimą sukėlė pareigą veikti pačiam atsakovui, nepriklausomai nuo to, ar jo atstovą pasiekė tokia informacija. Teismas vertino, kad šiuo atveju termino praleidimą lėmė ne objektyvios, nuo šalies valios nepriklausančios aplinkybės, o paties atsakovo ir jo atstovo komunikacijos, atidumo bei rūpestingumo stoka. Teismas konstatavo, kad atsakovas netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, todėl prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikti atmetė.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas SUA1 prašo: 1) panaikinti 2026 m. rugpjūčio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartį, kuria atmestas atsakovo SUA1 prašymas atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikti (civilinė byla Nr. 2VP-11944-446/2026); 2) atnaujinti atsakovui SUA1 procesinį terminą atskirajam skundui dėl 2026 m. liepos 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutarties pateikti, pripažįstant, kad terminas praleistas dėl svarbių, nuo atsakovo valios nepriklausiusių priežasčių (netinkamas įteikimas per priešingą interesą turinčią T. N.; neįteikta per LITEKO II / EPP sistemą); 3) pripažinti, kad 2026 m. liepos 17 d. nutartis atsakovui SUA1 negalėjo būti laikoma įteikta 2026 m. liepos 21 d. per T. N. (CPK 123 straipsnio 3 dalies imperatyvios išimties dėl priešingo teisinio suinteresuotumo pažeidimas), todėl CPK 335 straipsnyje nustatytas terminas neprasidėjo; 4) sustabdyti 2026 m. liepos 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutarties ir 2026 m. rugpjūčio 7 d. vykdomojo rašto Nr. e2SP-10061-446/2023 vykdymą, įpareigojant antstolę Irmą Ežerskienę (vykdomoji byla Nr. 0163/26/01135) neatlikti vykdymo veiksmų, iki bus išnagrinėtas šis atskirasis skundas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Skundžiama nutartis iš esmės grindžiama klaidinga prielaida – kad 2026 m. liepos 17 d. nutartis atsakovui įteikta tinkamai, nes ją priėmė kartu gyvenanti podukra T. N.. Pažymi, kad vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatomis, šeimos narys, turintis priešingą teisinį suinteresuotumą, negali būti tinkamu įteikimo tarpininku. T. N. yra pareiškėjos PRS1-S. dukra iš ankstesnių santykių su kitu asmeniu. Su atsakovu jos nesieja jokia giminystės teisinė sąsaja. Pastebi, kad T. N. yra tiesiogiai suinteresuota bylos baigtimi: pareiškėjos reikalavimai dėl išlaikymo nepilnametei I. motyvuoti siekiu išsireikalauti lėšų, kuriomis faktiškai naudojasi visa kartu gyvenanti šeima, įskaitant T. N. , kuriuos iki 2026 m. birželio pabaigos faktiškai išlaikė būtent atsakovas. Mano, kad T. N. objektyviai suinteresuota, kad atsakovas su byla susijusių dokumentų negautų, nes jos mama PRS1-S. negalėtų įgyti daugiau nei 18 000 Eur. Teigia, kad suinteresuotumą patvirtina faktinis T. elgesys: T. N. adresatui neperdavė ir tai patvirtina pridedamas skundo pateikimo dienos „Viber“ programoje atsakovo susirašinėjimas su T. N. , kur T. prašo atsakovui nesakyti mamai (pareiškėjai), kad ji prašė paimti teismo dokumentus. Teigia, kad teismo išvada, kad atsakovo argumentai dėl EPP ir LITEKO sistemų sutrikimų yra atmestini kaip „subjektyvaus pobūdžio“ prieštarauja teismų praktikai. Pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. liepos 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-543-467/2026 esančiais išaiškinimais, būtent tokie techniniai sutrikimai teismų praktikoje pripažįstami reikšmingomis, nuo šalies valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti terminą. Taip pat pažymi, kad skundžiamoje nutartyje realaus susižinojimo momento teismas apskritai netyrė. Atsižvelgiant į tai, vertina, kad dokumentai net nebuvo teikti per EPP sistemą, taip pat viešai nebuvo skelbiamas nutarties paskelbimo laikas. Pažymi, jog skundas pateiktas praėjus 13 dienų, tačiau nedelsiant, kai byloje pasirodė išduotas vykdomasis raštas. Vertina, kad tokios aplinkybės patvirtina, kad atsakovui nebuvo žinomas šis procesas, todėl terminas atnaujintinas. Akcentuoja, kad skundžiamos nutarties motyvas, jog atsakovas, gavęs dokumentą, pats turėjo nedelsdamas informuoti advokatą, yra nepagrįstas, nes dokumento atsakovas negavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
Dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavęs, kad nutartis atsakovui įteikta tinkamai, termino praleidimą atskirajam skundu paduoti lėmė ne objektyvios, nuo šalies valios nepriklausančios aplinkybės, o paties atsakovo ir jo atstovo komunikacijos, atidumo bei rūpestingumo stoka, atsakovo prašymą atnaujinti terminą skundžiama nutartimi atskirajam skundui pateikti atmetė.
Apeliantas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad 2026 m. liepos 17 d. nutartis jam buvo įteikta tinkamai, kadangi nutartis buvo įteikta ne šeimos nariui, o kartu gyvenančiai podukrai T. N., kuri turi priešingą suinteresuotumą apelianto atžvilgiu ir procesinių dokumentų apeliantui laiku neperdavė, be to, nei atsakovas, nei jo atstovas realiai nesužinojo apie nutartį per EPP sistemą.
CPK 335 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog atskirieji skundai paduodami per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Pastaroji įstatymo normos dalis reiškia, jog teismui bylą išnagrinėjus iš esmės ar išsprendus procesinį klausimą teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka ir priimant galutinį ar tarpinį procesinį sprendimą byloje, nutartis, kuria buvo išspręstas atitinkamas klausimas, gali būti apskųsta atskiruoju skundu, terminą pradedant skaičiuoti po tos dienos, kuomet nutartis buvo įteikta adresatui.
Procesinių dokumentų įteikimo tvarka yra įtvirtinta CPK I dalies XI skyriaus antrajame skirsnyje. Remiantis CPK 122 straipsnio 1 dalimi, procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.
CPK 123 straipsnio 3 dalyje, be kita, nurodyta, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. liepos 17 d. nutartis apeliantui išsiųsta pareiškime nurodyti adresu – (duomenys neskelbtini). Apeliantas tokį adresą nurodo ir savo atskirajame skunde. Teismo siųsti apeliantui procesiniai dokumentai 2026 m. liepos 21 d. buvo įteikti podukrai T. N. Terminas atskirajam skundui dėl minėtos nutarties pateikti pasibaigė 2026 m. liepos 29 d. Atskirąjį skundą dėl 2026 m. liepos 17 d. nutarties apeliantas teismui patiekė 2026 m. rugpjūčio 12 d., t. y. praleidęs terminą 13 dienų.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2026 m. liepos 17 d. nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, apie prašymo dėl vykdomojo rašto nagrinėjimą šalims buvo pranešta, paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis). Taip pat apeliantui 2026 m. liepos 9 d. paštu jo gyvenamosios vietos adresu buvo išsiųsta Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. liepos 8 d. nutartis, kurioje nurodyta paskirta bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka data ir laikas, bei apeliantas įpareigotas pateiki teismui duomenis apie taikos sutarties vykdymą. Byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantui išsiųsti minėti procesiniai dokumentai buvo įteikti, todėl nors apie prašymo dėl vykdomojo rašto nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka buvo praneštą viešo paskelbimo būdu, sutiktina su apeliantu, kad jam apie prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka nebuvo žinoma. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjos PRS1 -S. prašyme nurodytas jos gyvenamosios vietos adresas apelianto gyvenamosios vietos adresas sutampa. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju šalys turi priešingą interesą bylos baigtimi dėl vykdomojo rašto išdavimo, ką patvirtina apelianto pateiktas atskirasis skundas dėl Šiaulių apylinkes teismo 2026 m. liepos 17 d. nutarties, labiau tikėtina, kad pareiškėjos dukra T., kuri priėmė teismo siųstus procesinius dokumentus, taip pat turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi nei apeliantas. Be to, nėra jokių duomenų, ar teismo siųstus procesinius dokumentus adresuotus apeliantui priėmusi T. N. yra sulaukusi pilnametystės ir yra tinkamas asmuo, kuriam gali būti įteikti kitam asmeniui (kartu gyvenančiam šeimos nariui) siųsti procesiniai dokumentai. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad 2026 m. liepos 17 d. nutarties per EPP negavo jo advokatas, nagrinėjamu atveju nėra reikšminga, nes byloje, kurioje buvo sprendžiama dėl vykdomojo rašto išdavimo, tuo metu nebuvo pateikta jokių duomenų apie galiojantį susitarimą dėl apelianto atstovavimo.
Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį praleistas terminas gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 338). Taigi, pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga yra svarbi priežastis, dėl kurios dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu tinkamai atlikti procesinį veiksmą.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams, įvertinti termino praleidimo trukmę ir nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo ir kitus elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013). Be to, jeigu apeliacinio skundo padavimo terminas yra praleistas nedaug, sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos septintojo protokolo 2 straipsnį kiekvienas asmuo turi teisę reikalauti, kad jo bylą peržiūrėtų aukštesnė teisminė instancija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad nors nurodyto protokolo 2 straipsnio nuostata yra dėl asmens, apkaltinto nusikaltimo padarymu, teisių, ji taikoma ir civilinėse bylose. Tokią išvadą patvirtina Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 7 d. rekomendacijos Nr. R(95)5 „Dėl apeliacijos sistemų ir procedūrų civilinėse bei komercinėse bylose įvedimo ir jų funkcionavimo tobulinimo“ 1 straipsnis, kuriame pažymėta, kad šalims turi būti garantuota teisė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus apeliacinės instancijos teismui. Bylos peržiūrėjimas aukštesnės instancijos teisme užtikrina žemesniųjų instancijų teismų teisės taikymo ir aiškinimo teisingumą ir vienodumą visoje valstybės teisinėje sistemoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2007.).
Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį, kuria atsisakė atnaujinti terminą atskirajam skundui priimti, tinkamai neįvertinęs apelianto nurodytą aplinkybę, jog T. N. galimai turi priešingą interesą apelianto atžvilgiu ir nebuvo tinkamas asmuo priimti teismo siųstus procesinius dokumentus, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti.
Dėl pašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių
Apeliantas atskirajame skunde prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. liepos 17 d. nutarties vykdymą; sustabdyti 2026 m. rugpjūčio 7 d. vykdomojo rašto Nr. e2SP-10061-446/2023 vykdymą iki bus išnagrinėtas šis atskirasis skundas ir bus priimtas galutinis procesinis sprendimas dėl vykdomojo rašto teisėtumo; įpareigoti antstolį, kuriam pateiktas vykdomasis raštas, neatlikti jokių vykdymo veiksmų (neareštuoti SUA1 turto, neskaičiuoti įsiskolinimo iš darbo užmokesčio ir kt.) iki bus išnagrinėtas šis atskirasis skundas.
Apeliantas į bylą yra pateikęs 2026 m. rugpjūčio 20 d. antstolės Irmos Ežerskienės 2026 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo antstolė panaikino 2026 m. rugpjūčio 12 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsisakė priimti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2SP-10061-446/2023 vykdyti.
Atsižvelgiant į tai, kad antstolė minėtu patvarkymu atsisakė priimti nagrinėjamoje byloje išduotą vykdomąjį raštą ir vykdymo procesas pagal išduotą vykdomąjį nėra vykdomas, todėl šioje proceso stadijoje nėra pagrindo taikyti apelianto prašomų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 144 straipsnis, 147 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
Apibendrinant nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė atskirojo skundo priėmimo klausimą, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Termino atnaujinimo atskirajam skundui paduoti ir atskirojo skundo priėmimo klausimai perduodami spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 335 straipsnis), nes bylos paruošimas apeliaciniam procesui yra pirmosios instancijos teismo pareiga (CPK 317, 318, 335, 338 straipsniai).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147 straipsnio
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir klausimą dėl termino atnaujinimo atskirajam skundui paduoti ir atskirojo skundo priėmimo perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.
Atsisakyti tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti apeliantui.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.