Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje teisėja Ernesta Mockutė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl termino atnaujinimo palikimui priimti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. B. tėvai yra A. B. ir Z. B. Gyventojų registro pažyma patvirtina, kad P. B. tėvai yra A. B. ir Z. B., sutuoktinė R. B., duomenų apie vaikus nėra. P. B. mirė (duomenys neskelbtini), sutuoktinė R. B. mirė (duomenys neskelbtini). Santuokos liudijimas patvirtina, kad R. B. (po santuokos - P.) susituokė su S. P. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad P. B. nuosavybės teise priklausė 1,5200 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Testamentų registro išraše nurodyta, kad palikėjo P. B. įregistruotų sudarytų testamentų, palikėjo palikimo priėmimo, atsisakymo faktų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo, atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų nėra.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 str. 1 d.).

Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe atnaujinti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.50, 57 str.), taip pat į tai, kad sprendimas atnaujinti ar neatnaujinti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio atnaujinti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).

Vertinant prašančiojo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). P. B., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pareiškėja ar kiti įpėdiniai turėjo priimti iki (duomenys neskelbtini), taigi pareiškėja terminą priimti palikimą praleido apie 18 metų.

Pareiškėja nurodo, kad sąžiningai klydo manydama, kad po brolio P. B. mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė R. B., kuri buvo laikoma pirmesnės eilės įpėdine ir su kuria pareiškėja nepalaikė artimo bendravimo. Ji neturėjo jokio pagrindo abejoti šia aplinkybe ir tikrinti ar palikimo byla buvo užvesta. Ir tik po brolio sutuoktinės mirties paaiškėjo, kad jokia paveldėjimo byla dėl brolio turto nebuvo užvesta ir palikimas liko nepriimtas. Pareiškėjos elgesį lėmė ne abejingumas savo teisėms, o sąžiningas suklydimas dėl esminės faktinės aplinkybės.

Pažymėtina, kad duomenų apie tai, jog pratęsus pareiškėjai įstatymuose nustatytą terminą, būtų pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, byloje nėra. P. B. kitų įpėdinių neturėjo, palikimo niekas nepriėmė, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos pareiškimui neprieštarauja. Todėl nesant asmenų, priėmusių mirusiojo P. B. palikimą, termino priimti palikimą atnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai nesuvaržytų trečiųjų asmenų teisių.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos prašymas, atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti, yra pagrįstas, teismas konstatuoja, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškimas tenkintinas ir terminas palikimui priimti atnaujintinas (CK 5.57 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290- 292 str., 577 str., 578 str., teismas,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti. Atnaujinti R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), terminą priimti brolio P. B., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą. Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.