- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-14
- Bylos Nr.
- e2A-410-1042/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-01268-2025-9
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjai
- Lina Muchtarovienė, Irma Valiuškienė, Aleksandras Rusakas
- Atsakovas
- L. B., L. M.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Linos Muchtarovienės, Aleksandro Rusako (pirmininko ir pranešėjo) ir Irmos Valiuškienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) L. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8707-457/2025 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams L. B. ir L. M. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.
n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras ieškiniu prašė priteisti solidariai iš bendraatsakovių L. B. ir L. M. 13 904,61 Eur nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 (penkių) procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2023 m. spalio 29 d. V. dėl atsakovo L. B., vairavusio L. M. pagal išperkamosios nuomos sutartį naudojamą transporto priemonę „J. L. R.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė „S. T.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutrikdyta nukentėjusiosios A. U. sveikata. Minėto eismo įvykio metu transporto priemonė „J. L. R.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“, veikdama ieškovo vardu, atsižvelgdama į nukentėjusiojo asmens prašymą bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir jį atlygino. Dėl transporto priemonės „S. T.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo atlygino išmokėdama 8 520 Eur dydžio draudimo išmoką, o dėl nukentėjusiosios A. U. sveikatos sutrikdymo atlygino išmokėdama 5 384,61 Eur dydžio draudimo išmoką, viso 13 904,61 Eur, kurią kompensavo ieškovas. Ieškovas raštu kreipėsi į bendraatsakovius, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką, tačiau bendraatsakoviai negrąžino ieškovui reikalaujamos sumos ir šiuo metu yra skolingi 13 904,61 Eur.
Atsakovė L. M. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ji negali būti atsakove ir atsakyti už kito asmens, galimai kalto sukėlus eismo įvykį, pasekmes. Pažymėjo, jog atsakovė eismo įvykio dieną nebuvo namuose, kuriuose buvo laikomi automobilio užvedimo rakteliai, ir jos draugas L. B., su kurio ji (duomenys neskelbtini) susilaukė vaiko, savavališkai paėmė raktelius. Tik po eismo įvykio jai tapo žinoma, jog atsakovas 2023 m. spalio 29 d. be jos žinios savavališkai pasiėmė automobilį ir veždamas savo draugą namo, būdamas neblaivus, sukėlė eismo įvykį, kurio metu nepataisomai buvo sugadintas automobilis. Nurodė, kad šiuo metu su atsakovu nepalaiko jokių santykių. V. apskrities vyriausiojo policijos komisariato V. miesto policijos komisariate yra atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo atžvilgiu dėl sukelto eismo įvykio, esant neblaiviam. Iš 2023 m. lapkričio 6 d. V. apskrities vyriausiojo policijos komisariato V. miesto Pirmojo policijos komisariato pranešimo akivaizdu, kad dėl sukelto eismo įvykio ir nepataisomo automobilio sugadinimo, žalos atsiradimo yra kaltas atsakovas, kuris savavališkai, be atsakovės žinios, būdamas neblaivus pasiėmė automobilį. Pažymėjo, kad atsakovė negalėjo numatyti atsakovo veiksmų, dėl kurių atsirado žala. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.253 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti iš dalies ar visiškai atleistas nuo civilinės atsakomybės, kai žala padaroma dėl trečiųjų asmenų kaltės. Akcentavo, kad atsakovė nėra laikytina atsakinga už automobilio sunaikinimą bei neprivalo atlyginti padarytą žalą ir sumokėti ieškovui reikalaujamą sumą. Ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad prašomi priteisti nuostoliai susidarė išimtinai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, o tokiems veiksmams nesant vienintelė nuostolių atsiradimo priežastimi, ieškovas privalėjo įrodyti, jog atsakovės veiksmai buvo pakankamai susiję su ieškovui kilusiais neigiamais padariniais – žala. Ieškovas, pareikšdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo, privalėjo įrodyti visas civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas, išskyrus kaltę, kuri pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį preziumuojama. Šiuo atveju ieškovui teko pareiga įrodyti, kad prašomi priteisti nuostoliai susidarė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, o tokiems veiksmams nesant vienintelė nuostolių atsiradimo priežastimi, ieškovas privalėjo įrodyti, jog atsakovės veiksmai buvo pakankamai susiję su ieškovui kilusiais neigiamais padariniais – žala. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1059-867/2025, iš dalies pakeistu Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 3 d. nutartimi, buvo iš dalies patenkintas UAB „Go4Rent“ ieškinys ir iš atsakovės UAB „Go4Rent“, su kuria atsakovė 2023 m. rugpjūčio 26 d. buvo sudariusi Ilgalaikės automobilio nuomos su išpirkimu sutartį (dėl automobilio „J. X.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) naudai priteista 881,66 Eur nesumokėtų nuomos mokesčio įmokų, 526,35 Eur automobilio transportavimo išlaidų, 9 702,84 Eur automobilio likutinės vertės, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 23,79 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas L. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus, papildomai paaiškino, jog nesutinka, kad sprendimo vykdymas atsakovės atžvilgiu būtų atidėtas dvejiems metams, o vėliau išdėstytas dalimis.
Atsakovė L. M. teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies, pripažino, kad transporto priemonė eismo įvykio metu nebuvo apdrausta, tačiau nesutiko, kad visa atsakomybė yra jai. Pažymėjo, kad ji nesukėlė eismo įvykio, jį sukėlė atsakovas, kuris neteisėtai, savavališkai pasiėmė automobilio raktelius. Nurodė, kad tuo metu ji gyveno kartu su atsakovu V., buvo sugyventiniai, tačiau ji jam nedavė automobilio raktelių. Pažymėjo, kad automobilio raktelius buvo padėjusi saugiai – spintoje tarp savo daiktų, kad jie nebūtų pasiekiami atsakovui ir automobilis nebūtų naudojamas. Ji pati naudojosi automobiliu, o atsakovui automobiliu leisdavo naudotis, jei pati važiuodavo šalia. Automobilio draudimo sutarties nepratęsė, nes kai ji kalbėjo su draudimo įmone suprato, kad draudimas galioja iki 10.29 imtinai. Nurodė, kad tą dieną, kai atsakovas pasiėmė automobilį, jos namuose nebuvo, ji buvo išėjusi, atsakovas apie tai, kur ji yra, nežinojo, nes jie tą dieną nebendravo. Ji apie eismo įvykį sužinojo 10.29 vakare, susirašinėdama su atsakovo mama. Jos finansinė padėtis yra sudėtinga, viena augina mažą vaiką, jai padeda tėvai, per mėnesi ji gauna 413 Eur išmoką. Su antstoliais yra sudariusi sutartį, kad kas mėnesį nuo jos sąskaitos nuskaičiuotų po 100 Eur. Gyvena su močiute, savo nekilnojamojo turto neturi, transporto priemonių taip pat neturi. Šiuo metu pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą iš jos yra išieškoma daugiau nei 9 000 Eur suma, atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas baigsis 2027 m. rugpjūčio mėnesį, todėl jis negalėtų prisidėti, jei teismas tenkintų ieškovo ieškinį. Atsakovė neturi privalomo registruoti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, jos pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra gaunamos pajamos už vaiką, kurios sudaro apie 400 Eur per mėnesį. Prašė teismo, jei jis spręstų, kad atsakovė yra kalta dėl eismo įvykio, teismo sprendimo vykdymą atidėti kol vaikui sukaks 4 metai, t. y. dvejiems metams, o tada vykdymą išdėstyti dalimis.
Atsakovas L. B. teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad eismo įvykio dieną nuo ryto su atsakove buvo nesimatę, nes jis buvo išėjęs į miestą, kur su draugu bare išgėrė. Grįžo iki namų, pasiėmė raktelius (atsakovė raktelius nuo jo slėpdavo, tačiau jis žinojo kur, nes gyveno kartu), nieko atsakovei nepranešė ir išvažiavo link prekybos centro, kur papuolė į eismo įvykį, kuriame nukentėjo moteris. Įvykio metu automobilį vairavo neblaivus, jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 3,29 prom. Mano, kad atsakovė negalėtų būti kalta, nes ne ji padarė nusikaltimą. Automobilį vairavo jis pasitikėjimo principu. Pažymėjo, kad jis automobiliu naudojosi – važiuodavo į darbą, į parduotuves, pas tėvus ir pan. Sutiko ieškovui atlyginti visus nuostolius.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai Joniškyje 2025 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė solidariai iš bendraatsakovių L. B. ir L. M. 13 904,61 Eur išmokėtą draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas, nuo priteistos sumos (13 904,61 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. balandžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai. Priteisė lygiomis dalimis iš bendraatsakovių L. B. ir L. M. 313 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 156,50 Eur iš kiekvieno bendraatsakovio, ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai. Priteisė lygiomis dalimis iš bendraatsakovių L. B. ir L. M. 51,52 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, t. y. po 27,76 Eur iš kiekvieno bendraatsakovio. Atmetė atsakovės L. M. prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir jo išdėstymo dalimis.
Teismas sprendė, kad atsakovė L. M., būdama transporto priemonės naudotoja pagal 2023 m. rugpjūčio 26 d. Ilgalaikės automobilio nuomos su išpirkimu sutartį, elgėsi pasyviai ir nerūpestingai, sudarė sąlygas transporto priemone pasinaudoti kitiems asmenims, t. y. atsakovui L. B..
Teismas konstatavo, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog egzistuoja visos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos, nes atsakovė L. M., eismo įvykio metu būdama transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustos transporto priemonės naudotoja, neįvykdžiusi pareigos sudaryti draudimo sutartį, o atsakovas L. B. pripažintas kaltu dėl eismo įvykio, pažeidė TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus privalomus reikalavimus, nes leido naudotis/naudojosi transporto priemone, kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl atsakovai solidariai privalo ieškovui grąžinti nukentėjusiajam asmeniui atlygintos žalos dydį, t. y. ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į bendraatsakovius.
Teismas sprendė, kad bendraatsakoviai pažeidė prievolių vykdymo principus ir ieškovui, nors ir buvo paraginti, žalos neatlygino, todėl ieškovo ieškinį tenkino, iš bendraatsakovių solidariai priteisė 13 904,61 Eur išmokėtą draudimo sumą, įstatymo nustatytas 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 313 Eur žyminio mokesčio, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 156,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, bei iš atsakovų lygiomis dalimis 27,76 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė objektyvių įrodymų apie tai, kad atsakovės turtinė padėtis yra labai prasta, dėl ko negali objektyviai įvertinti tikrosios atsakovės L. M. turtinės padėties, todėl atmetė atsakovės prašymą atidėti sprendimo vykdymą ir jo vykdymą išdėstyti dalimis. Teismas atkreipė atsakovės L. M. dėmesį, kad tai neužkerta jai kelio, surinkus objektyvius įrodymus apie jos turtinę padėtį, su prašymu dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar jo išdėstymo dalimis pakartotinai kreiptis į teismą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu apeliantė (atsakovė) L. M. prašo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalį, kuria solidariai tenkintas ieškovo ieškinys, ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinio reikalavimus L. M. atžvilgiu atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nevertino TPVCAPDĮ 4 straipsnio 4 dalies nuostatos su L. B. (neblaivaus) padaryto eismo įvykiu ir nenustatinėjo priežastinio ryšio su kilusiomis pasekmėmis.
Atsakovei L. M. TPVCAPDĮ 4 straipsnio 4 dalies nuostatos pagrindu nebuvo kilusi pareiga 2023 m. spalio 28 d. 24.00 val., pasibaigus transporto priemonės privalomo draudimo sutarčiai, 2023 m. spalio 29 d. pratęsti ar sudaryti naują draudimo sutartį, nes nebuvo kilusios sąlygos numatytos TPVCAPDĮ 4 straipsnio 4 dalyje.
Atsiliepdamas į apeliacinį skundą ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Pažymėjo, kad už žalą atsakingo asmens ir asmens, atsakingo už draudimo sutarties sudarymą atsakomybė yra solidari.
Atsakovas L. B. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
Dėl ginčo esmės
Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas tenkino regresinį ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro reikalavimą atsakovams dėl išmokėtos sumos grąžinimo iš neapdrausto ir atsakingo už žalą transporto priemonės naudotojo, pagrįstumo ir teisėtumo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2023 m. spalio 29 d. V., L. gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo L. B., vairavusio atsakovės L. M. pagal 2023 m. rugpjūčio 26 d. Ilgalaikės automobilio nuomos su išpirkimu sutartį naudojamą transporto priemonę „J. L. R.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė „S. T.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei sutrikdyta nukentėjusiosios A. U. sveikata. Eismo įvykio metu atsakovo L. B. vairuojama transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. ADB „Gjensidige“, veikdama ieškovo vardu, atsižvelgdama į nukentėjusiojo asmens prašymą bei vadovaudamasi TPVCAPDĮ nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdama bendrą 13 904,61 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas, vykdydamas Paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.1.3 punkto nuostatas, kompensavo ADB „Gjensidige“ išmokėtą 13 904,61 Eur draudimo išmoką. Bendraatsakoviai ieškovui jo išmokėtos draudimo išmokos negrąžino.
Dėl neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės naudotojo pagal ilgalaikės automobilio nuomos su išpirkimu sutartį ir jos valdytojo solidarios atsakomybės
Atsakovė L. M., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad transporto priemonė buvo apdrausta ir draudimas galiojo iki 2023 m. spalio 28 d. 24.00 val. (eismo įvykis įvyko 2023 m. spalio 29 d.), atsakovė transporto priemone nesinaudojo ir neketino ja naudotis, todėl jai nekilo pareiga pasibaigus draudimo sutarčiai ją pratęsti ar sudaryti naują draudimo sutartį. Pažymėjo, kad atsakovė L. M. neblaiviam L. B. neperdavė transporto priemonės, jis pats savavališkai, be atsakovės L. M. žinios pasiėmė transporto priemonę, dėl jo kaltės ir atsirado žala, todėl, pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas atsakovės L. M. atžvilgiu ieškinį turėjo atmesti kaip nepagrįstą. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliantė L. M. skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo atsakovės L. M. atžvilgiu.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad šioje byloje netaikytina solidari atsakomybė, o iš atsakovės L. M. neturėjo būti priteista žala apskritai.
TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji įregistruota. Vadovaujantis TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalimi, pareigą apdrausti transporto priemonę turi transporto priemonės savininkas (atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo); tokią pareigą turi ir asmuo, naudojantis transporto priemonę pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą panašaus pobūdžio sutartį. Kartu TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nurodyti asmenys negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustą transporto priemonę.
Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Neteisėti transporto priemonės savininko veiksmai pasireiškia specialiame įstatyme – TPVCAPDĮ – nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu neįvykdymu, t. y. neteisėtu pasyviu transporto priemonės savininko elgesiu (neveikimu) bei šios priemonės faktiniu panaudojimu pačiam arba leidimu šia priemone pasinaudoti.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2023 m. spalio 29 d. eismo įvykio metu atsakovės L. M. naudojama transporto priemonė „J. L. R.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2023 m. rugpjūčio 26 d. Ilgalaikės automobilio nuomos su išpirkimu sutartį, nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės L. M. neteisėti veiksmai dalyje dėl transporto priemonės neapdraudimo įrodyti. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir deklaratyvius apeliantės L. M. argumentus, kad transporto priemone ji nesinaudojo ir neketino naudotis, todėl jai nekilo pareiga pasibaigus draudimo sutarčiai ją pratęsti ar sudaryti naują draudimo sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti apeliantės argumentai vertintini kaip siekis išvengti ieškovui grąžinti nukentėjusiajam asmeniui atlygintos žalos dydį, nes TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji įregistruota.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė L. M. pažeidė ir TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatytą neapdraustos transporto priemonės naudotojo pareigą nenaudoti neapdraustos transporto priemonės pačiam ir neleisti ja naudotis kitam asmeniui, nes neužtikrino, kad atsakovas L. B. nepasinaudotų neapdrausta transporto priemone.
Teisėjų kolegijos vertinimu, TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas neapdraustos transporto priemonės naudotojui (naudojančiam transporto priemonę pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą panašaus pobūdžio sutartį) leisti naudoti neapdraustą transporto priemonę kitam asmeniui reiškia ne tik draudimą naudotojui leisti vairuoti transporto priemonę kitam asmeniui aktyviais veiksmais, bet ir draudimą transporto priemonės naudotojui būti pasyviu ir nerūpestingu tokiu laipsniu, kuris sudarytų sąlygas transporto priemone pasinaudoti kitiems asmenims.
Įvertinus tai, kad žalos atlyginimo pareiga kyla būtent tuomet, kai transporto priemonė dalyvauja eisme, ir tai, kad sudėtinė pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu dalis yra transporto priemonės savininko (naudotojo) pareiga nenaudoti ir neleisti naudoti neapdraustos transporto priemonės tretiesiems asmenims, būtų nepagrįsta nustatant transporto priemonės savininko (naudotojo) atsakomybę visiškai neatsižvelgti į aplinkybę, kai transporto priemonės savininkas praranda transporto priemonės kontrolę prieš savo valią dėl trečiojo asmens veiksmų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2013). Atsakovė L. M. tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nurodė, kad ji neblaiviam L. B. neperdavė transporto priemonės, jis pats savavališkai, be atsakovės L. M. žinios pasiėmė transporto priemonę, dėl jo kaltės ir atsirado žala. Teisėjų kolegija minėtus apeliantės argumentus vertina kritiškai, kaip atsakovės gynybinę poziciją. Bylos medžiaga nustatyta ir atsakovai L. M. bei L. B. to neginčijo, kad jie buvo sugyventiniai, gyveno kartu V.. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė L. M. nurodė, kad atsakovui minėta transporto priemone leisdavo naudotis tik tuo atveju, kai ji būdavo šalia, tuo tarpu atsakovas L. B. nurodė, kad jis naudodavosi transporto priemone, važiuodavo į darbą ir atgal į namus, važiuodavo į parduotuves ir pan., o tai patvirtina faktą, kad jis žinojo, kur atsakovė L. M. laikė transporto priemonės raktelius. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad transporto priemonė nebuvo panaudota prieš atsakovės L. M. valią, o tai patvirtina aplinkybę, kad atsakovė L. M., būdama transporto priemonės naudotoja, elgėsi pasyviai ir nerūpestingai, sudarė sąlygas transporto priemone pasinaudoti kitiems asmenims, t. y. atsakovui L. B..
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad aplinkybė, jog atsakovas L. B. su ieškiniu sutiko, pripažino, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė „S. T.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei sutrikdyta nukentėjusiosios A. U. sveikata, todėl tik jis turėtų ieškovui sumokėti pastarojo išmokėtą draudimo išmoką, nepaneigia atsakovės L. M. solidarios atsakomybės.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atgręžtinis Draudikų biuro reikalavimas pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą suponuoja dviejų skolininkų solidariąją atsakomybę: asmens, atsakingo už eismo įvykį, ir TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens, neįvykdžiusio pareigos apdrausti savo ir kitų asmenų civilinę atsakomybę valdant atitinkamą transporto priemonę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi suteikta Draudikų biurui teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010). Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui priteisė patirtus nuostolius regreso tvarka iš abiejų atsakovų solidariai.
Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus).
Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas aplinkybes ir pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė procesinės ir materialiosios teisės normas, vadovavosi aktualia teismų praktika, tinkamai motyvavo priimtą teismo sprendimą. Dėl to apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinį skundą atmetus, atsakovės bylinėjimosi išlaidos, turėtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2026 m. sausio 6 d. nutartimi atsakovei L. M. buvo atidėtas 303 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas paduodant apeliacinį skundą iki galutinio procesinio teismo sprendimo byloje priėmimo. Apeliacinį skundą atmetus iš atsakovės L. M. valstybei priteistinas 303 Eur atidėtas žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atsakovės L. M. apeliacinį skundą atmesti. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovės L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 303 Eur (tris šimtus tris eurus) žyminio mokesčio. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.