- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-01
- Bylos Nr.
- e2-8707-457/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-01268-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidmantas Gestautas
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Atsakovas
- L. M., L. B.
- Advokatai
- Rimvydas Kairys
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovei Aistridai Švedienei,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams L. B. ir L. M. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašo solidariai iš bendraatsakovių priteisti 13 904,61 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ieškovas nurodo, kad 2023 m. spalio 29 d. Vilniuje dėl atsakovo L. B. (toliau – atsakovas), vairavusio L. M. (toliau – atsakovė) pagal išperkamosios nuomos sutartį naudojamą transporto priemonę „Jaguar Land Rover“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė „Ssangyong Tivoli“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutrikdyta nukentėjusiosios A. U. sveikata. Kadangi minėto eismo įvykio metu transporto priemonė „Jaguar Land Rover“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“, veikdama ieškovo vardu (Paslaugų teikimo sutarties Nr. GJELT-45(2018) 1.1 punktas), atsižvelgdama į nukentėjusiojo asmens prašymą bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl:
• transporto priemonės „Ssangyong Tivoli“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo ir atlygino ją, išmokėdama 8 520 Eur dydžio draudimo išmoką;
• nukentėjusiosios A. U. sveikatos sutrikdymo ir atlygino ją, išmokėdama 5 384,61 Eur dydžio draudimo išmoką.
Tuo tarpu ieškovas, vykdydamas Paslaugų teikimo sutarties Nr. GJELT-45(2018) 2.1.3 p. nuostatas, kompensavo ADB „Gjensidige“ išmokėtas 8 520 Eur ir 5 384,61 Eur draudimo išmokas, iš viso – 13 904,61 Eur. Ieškovas, atsižvelgdamas į TPVCAPDĮ įtvirtintą teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (šiuo atveju – atsakovas) arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (šiuo atveju – atsakovė) (TPVCAPDĮ 23 straipsnis), raštu kreipėsi į bendraatsakovius, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką. Iki šio ieškinio pateikimo teismui dienos bendraatsakoviai negrąžino ieškovui reikalaujamos sumos ir šiuo metu yra skolingi 13 904,61 Eur.
Ieškovo atstovė Aistrida Švedienė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė visa apimtimi ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad 2023 m. spalio 29 d. Vilniuje įvyko eismo įvykis, transporto priemonę „Jaguar Land Rover“ vairavo atsakovas, minėta transporto priemonė tuo metu priklausė lizingo kompanijai ir pagal išperkamosios nuomos sutartį ją naudojo atsakovė. Atsakovas sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė ir sutrikdyta nukentėjusiosios A. U. sveikata. Kadangi transporto priemonė, kurią vairavo atsakovas, buvo neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nukentėję asmenys kreipėsi į ieškovo atstovą, t. y. ADB „Gjensidige“, kuris sureguliavo padarytą žalą ir išmokėjo išmokas. Dėl transporto priemonės „Ssangyong Tovili“ sugadinimo buvo atlyginta 8 520 Eur dydžio žala, tokio dydžio išmoka buvo išmokėta, o dėl nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo buvo išmokėta 5 384,61 Eur išmoka. Iš viso buvo išmokėta 13 904,61 Eur. Kadangi ADB „Gjensidige“ veikė ieškovo vardu ir išmokėjo draudimo išmokas, tai ieškovas kompensavo šią išmokėtą išmoką ir įgijo reikalavimo teisę į bendraatsakovius, t. y. atsakovą, kuris vairavo transporto priemonę ir sukėlė eismo įvykį, ir atsakovę, kuri yra atsakinga už draudimo sutarties sudarymą. Bendraatsakovių atsakomybė ieškovui yra solidari. Kadangi nei vienas iš atsakovų neatlygino žalos, padarytų nuostolių, ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą ir reikalauti žalos atlyginimo teisminiu keliu, todėl prašo teismo iš bendraatsakovių solidariai priteisti 13 904,61 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo pritiestos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nesutinka, kad sprendimo vykdymas atsakovės atžvilgiu būtų atidėtas dvejiems metams, o vėliau išdėstytas dalimis.
Atsiliepimas
Atsakovė L. M. pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka ir mano, kad ji ieškovo reikalavimų kontekste negali būti nagrinėjamoje byloje atsakovė ir atsakyti už kito asmens, galimai kalto sukėlus eismo įvykį, pasekmes. Atsakovė eismo įvykio dieną nebuvo namuose, kuriuose buvo laikomi automobilio užvedimo rakteliai, ir jos draugas L. B., nuo kurio ji 2024 m. liepos 24 d. susilaukė vaikelio, savavališkai paėmė raktelius. Tik po eismo įvykio jai tapo žinoma, jog atsakovas 2023 m. spalio 29 d. be jos žinios savavališkai pasiėmė automobilį ir veždamas savo draugą namo, būdamas neblaivus, sukėlė eismo įvykį, kurio metu nepataisomai buvo sugadintas automobilis. Ji šiuo metu su atsakovu nepalaiko jokių santykių. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto policijos komisariate yra atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-41660-23 atsakovo atžvilgiu dėl sukelto eismo įvykio, esant neblaiviam. Iš 2023 m. lapkričio 6 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Pirmojo policijos komisariato pranešimo akivaizdu, kad dėl sukelto eismo įvykio ir nepataisomo automobilio sugadinimo, žalos atsiradimo yra kaltas atsakovas, kuris savavališkai, be atsakovės žinios, būdamas neblaivus pasiėmė automobilį. Atsakovė negalėjo numatyti atsakovo veiksmų, dėl kurių atsirado žala. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.253 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti iš dalies ar visiškai atleistas nuo civilinės atsakomybės, kai žala padaroma dėl trečiųjų asmenų kaltės. Šios bylos nagrinėjimo atveju, atsakovė nėra laikytina atsakinga už automobilio sunaikinimą bei neprivalo atlyginti padarytą žalą ir sumokėti ieškovui reikalaujamą sumą. Būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad prašomi priteisti nuostoliai susidarė išimtinai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, o tokiems veiksmams nesant vienintelė nuostolių atsiradimo priežastimi, ieškovas privalėjo įrodyti, jog atsakovės veiksmai buvo pakankamai susiję su ieškovui kilusiais neigiamais padariniais – žala. Nagrinėjamu atveju ieškovas, pareikšdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo, privalėjo įrodyti visas civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas, išskyrus kaltę, kuri pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį preziumuojama. Šiuo atveju būtent ieškovui teko pareiga įrodyti, kad prašomi priteisti nuostoliai susidarė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, o tokiems veiksmams nesant vienintelė nuostolių atsiradimo priežastimi, ieškovas privalėjo įrodyti, jog atsakovės veiksmai buvo pakankamai susiję su ieškovui kilusiais neigiamais padariniais – žala. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1059-867/2025, iš dalies pakeistu Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 3 d. nutartimi, buvo iš dalies patenkintas UAB „Go4Rent“ ieškinys ir iš atsakovės UAB „Go4Rent“, su kuria atsakovė 2023 m. rugpjūčio 26 d. buvo sudariusi Ilgalaikės automobilio nuomos su išpirkimu sutartį (dėl automobilio „Jaguar XF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) naudai priteista 881,66 Eur nesumokėtų nuomos mokesčio įmokų, 526,35 Eur automobilio transportavimo išlaidų, 9 702,84 Eur automobilio likutinės vertės, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 23,79 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė L. M. teismo posėdžio metu su ieškovo ieškiniu sutiko iš dalies, nes pripažino, kad transporto priemonė eismo įvykio metu nebuvo apdrausta, tačiau nesutiko, kad visa atsakomybė yra jai. Ji nesukėlė eismo įvykio, jį sukėlė atsakovas, kuris neteisėtai, savavališkai pasiėmė automobilio raktelius. Tuo metu ji gyveno kartu su atsakovu Vilniuje, buvo sugyventiniai, tačiau ji jam nedavė automobilio raktelių. Ji automobilio raktelius buvo padėjusi saugiai – spintoje tarp jos daiktų, kad jie nebūtų pasiekiami atsakovui, jog automobilis nebūtų naudojamas. Ji pati naudojosi automobiliu, atsakovui juo leisdavo naudotis, jei ji pati važiuodama šalia. Automobilio draudimo sutarties nepratęsė, nes jai, kai ji kalbėjo su draudimo įmone, užsifiksavo, kad draudimas galioja iki 10.29 imtinai, tai buvo jos klaida, nes ji susimaišė ir automobilio draudimo sutarties nepratęsė. Tą dieną, kai atsakovas pasiėmė automobilį, jos namuose nebuvo, ji buvo išėjusi, atsakovas apie tai, kur ji yra, nežinojo, nes jie tą dieną nebendravo. Ji apie eismo įvykį sužinojo 10.29 vakare, susirašinėdama su atsakovo mama. Jos finansinė padėtis yra sudėtinga, ji viena augina mažą vaiką, kažkiek jai padeda tėvai, tačiau visa atsakomybė yra jai, per mėnesi ji gauna 413 Eur išmoką. Su antstoliais yra sudariusi sutartį, kad kas mėnesį nuo jos sąskaitos nuskaičiuotų po 100 Eur. Šiuo metu gyvena su močiute, savo nekilnojamojo turto neturi, transporto priemonių taip pat neturi. Šiai dienai pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą iš jos yra išieškoma daugiau nei 9 000 Eur suma, atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas baigsis 2027 m. rugpjūčio mėnesį, todėl jis negalėtų prisidėti, jei teismas tenkintų ieškovo ieškinį. Atsakovė neturi privalomo registruoti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, jos pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra gaunamos pajamos už vaiką, kurios sudaro apie 400 Eur per mėnesį, pagal susitarimą su antstoliu iš šios sumos kiekvieną mėnesį yra išskaitoma po 100 Eur. Prašytų teismo, jei jis nuspręstų, kad atsakovė yra kalta dėl šito eismo įvykio, teismo sprendimo vykdymą atidėti kol vaikui sukaks 4 metai, t. y. dviem metams, o tada vykdymą išdėstyti dalimis.
Šalies argumentai
Atsakovas L. B. teismo posėdžio metu su ieškovo ieškiniu sutiko visiškai. Nurodė, kad eismo įvykio dieną nuo ryto su atsakove buvo nesimatę, nes jis buvo išėjęs į miestą, kur su draugu bare išgėrė. Po kurio laiko jis sugalvojo draugą parvežti iki namų. Grįžo iki namų, pasiėmė raktelius (nors atsakovė raktelius nuo jo slėpdavo, tačiau jis žinojo kur, nes gyveno kartu), nieko atsakovei nepranešęs, sėdo į automobilį ir išvažiavo link prekybos centro, kur papuolė į eismo įvykį, ko pasėkoje nukentėjo moteris. Įvykio metu automobilį vairavo neblaivus, jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 3,29 prom. Mano, kad šiuo aspektu atsakovė negalėtų būti kalta, nes ne ji padarė nusikaltimą. Automobilį vairavo jis pasitikėjimo principu. Jis automobiliu naudojosi – važiuodavo į darbą, į parduotuves, pas tėvus ir pan. Jis sutinka ieškovui atlyginti visą nuostolį. Jis su atsakove turi bendrą vaiką.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2023 m. spalio 29 d. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo L. B., vairavusio atsakovės L. M. pagal 2023 m. rugpjūčio 26 d. Ilgalaikės automobilio nuomos su išpirkimu sutartį naudojamą transporto priemonę „Jaguar Land Rover“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė „Ssangyong Tivoli“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei sutrikdyta nukentėjusiosios A. U. sveikata. Eismo įvykio metu atsakovo L. B. vairuojama transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. ADB „Gjensidige“, veikdama ieškovo vardu, atsižvelgdama į nukentėjusiojo asmens prašymą bei vadovaudamasi TPVCAPDĮ nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdama bendrą 13 904,61 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas, vykdydamas Paslaugų teikimo sutarties Nr. GJELT-45(2018) 2.1.3 punkto nuostatas, kompensavo ADB „Gjensidige“ išmokėtą 13 904,61 Eur draudimo išmoką. Bendraatsakoviai ieškovui pastarojo išmokėtos draudimo išmokos negrąžino.
Atsakovas L. B. su ieškovo ieškiniu sutiko visiškai, pripažino, kad 2023 m. spalio 29 d., būdamas neblaivus, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė „Ssangyong Tivoli“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei sutrikdyta nukentėjusiosios A. U. sveikata, todėl tik jis turėtų ieškovui sumokėti pastarojo išmokėtą draudimo išmoką.
Atsakovė L. M. su ieškovo ieškiniu sutiko iš dalies, pripažino, kad transporto priemonė „Jaguar Land Rover“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu nebuvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tačiau nesutiko, kad ji turi sumokėti ieškovo išmokėtą draudimo išmoką, nes ne ji sukėlė eismo įvykį, jį sukėlė atsakovas L. B., kuris neteisėtai, savavališkai pasiėmė transporto priemonės „Jaguar Land Rover“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelius.
Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji įregistruota (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalimi, pareigą apdrausti transporto priemonę turi transporto priemonės savininkas (atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo); tokią pareigą turi ir asmuo, naudojantis transporto priemonę pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą panašaus pobūdžio sutartį. Kartu TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nurodyti asmenys negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustą transporto priemonę.
Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Neteisėti transporto priemonės savininko veiksmai pasireiškia specialiame įstatyme – TPVCAPDĮ – nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu neįvykdymu, t. y. neteisėtu pasyviu transporto priemonės savininko elgesiu (neveikimu) bei šios priemonės faktiniu panaudojimu pačiam arba leidimu šia priemone pasinaudoti.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad 2023 m. spalio 29 d. eismo įvykio metu transporto priemonė „Jaguar Land Rover“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurią atsakovė L. M. naudojo pagal 2023 m. rugpjūčio 26 d. Ilgalaikės automobilio nuomos su išpirkimu sutartį, nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, dėl to teismas sprendžia, kad atsakovės neteisėti veiksmai dalyje dėl transporto priemonės neapdraudimo įrodyti.
Be to, atsakovė L. M. pažeidė ir TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatytą neapdraustos transporto priemonės savininko pareigą nenaudoti neapdraustos transporto priemonės pačiam ir neleisti ja naudotis kitam asmeniui, nes neužtikrino, kad atsakovas L. B. nepasinaudotų neapdrausta transporto priemone.
TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas neapdraustos transporto priemonės savininkui leisti naudoti neapdraustą transporto priemonę kitam asmeniui reiškia ne tik draudimą savininkui leisti vairuoti transporto priemonę kitam asmeniui aktyviais veiksmais, bet ir draudimą transporto priemonės savininkui būti pasyviu ir nerūpestingu tokiu laipsniu, kuris sudarytų sąlygas transporto priemone pasinaudoti kitiems asmenims.
Nors atsakovė L. M. ir teigė, kad transporto priemonės „Jaguar Land Rover“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) raktelius buvo padėjusi saugiai – spintoje tarp jos daiktų, kad jie nebūtų pasiekiami atsakovui, jog atsakovui minėta transporto priemone leisdavo naudoti tik tuo atveju, kai ji būdavo šalia, tačiau šiuos atsakovės argumentus teismas vertina kaip jos pasirinktą gynybinę versiją. Atsakovai L. M. ir L. B. buvo sugyventiniai, gyveno kartu Vilniuje, atsakovas L. B. nurodė, kad jis naudodavosi transporto priemone, važiuodavo į darbą ir atgal į namus, važiuodavo į parduotuves ir pan., jis žinojo, kur atsakovė L. M. slėpdavo transporto priemonės raktelius. Visos šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad 2023 m. spalio 29 d. atsakovas L. B. transporto priemone „Jaguar Land Rover“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pasinaudojo neatsitiktinai, ne be atsakovės L. M. valios, nes naudotis minėta transporto priemone buvo įprastas dalykas atsakovams gyvenant kartu ir vedant bendrą gyvenimą. Tai patvirtina, kad atsakovė L. M., būdama transporto priemonės naudotoja pagal 2023 m. rugpjūčio 26 d. Ilgalaikės automobilio nuomos su išpirkimu sutartį, elgėsi pasyviai ir nerūpestingai, sudarė sąlygas transporto priemone pasinaudoti kitiems asmenims, t. y. atsakovui L. B..
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atgręžtinis Draudikų biuro reikalavimas pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą suponuoja dviejų skolininkų solidariąją atsakomybę: asmens, atsakingo už eismo įvykį, ir TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens, neįvykdžiusio pareigos apdrausti savo ir kitų asmenų civilinę atsakomybę valdant atitinkamą transporto priemonę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi suteikta Draudikų biurui teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010).
Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovė L. M., eismo įvykio metu būdama transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustos transporto priemonės naudotoja, neįvykdžiusi pareigos sudaryti draudimo sutartį, o atsakovas L. B. būdamas kaltu dėl eismo įvykio, pažeidė TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus privalomus reikalavimus, nes leido naudotis/naudojosi transporto priemone, kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl atsakovai solidariai privalo ieškovui grąžinti nukentėjusiajam asmeniui atlygintos žalos dydį. Atsižvelgiant į esamą teisinį reglamentavimą, įvertinus pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į bendraatsakovius. Kadangi bendraatsakoviai pažeidė prievolių vykdymo principus ir ieškovui, nors ir buvo paraginti, žalos neatlygino, ieškovo ieškinys tenkintinas, iš bendraatsakovių solidariai priteistina 13 904,61 Eur išmokėta draudimo suma (CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, CK 6.263 straipsnis, 6.270 straipsnis, 6.280 straipsnio 1 dalis, TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis, 23 straipsnis).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas laikotarpiu nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovo prašymu iš bendraatsakovių solidariai priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą skolą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 313 Eur žyminis mokestis, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 156,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 55,52 Eur, t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386//1K-411) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur). Atsižvelgiant į tai, valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos 27,76 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 92 straipsnis).
Dėl prašymo atidėti sprendimo įvykdymą ir jo išdėstymo dalimis
CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 2 dalis).
Bylos nagrinėjimo metu atsakovė L. M. ir jos atstovas nurodė, kad atsakovės turtinė padėtis yra labai prasta, nes ji viena augina mažametį vaiką, kurio susilaukė su atsakovu L. B., jos pajamas sudaro tik už vaiką gaunama išmoka, kurios dydis yra apie 400 Eur per mėnesį, atsakovė neturi jokio jos vardu registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, gyvena pas močiutę, antstoliai kiekvieną mėnesį nuo jos gaunamų pajamų nuskaičiuoja po 100 Eur pagal susitarimą. Tačiau šiems atsakovės teiginiams pagrįsti atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, todėl teismas negali objektyviai įvertinti tikrosios atsakovės L. M. turtinės padėties. Atsižvelgiant į šias aplinkybes atsakovės L. M. prašymas atidėti sprendimo vykdymą ir jo vykdymą išdėstyti dalimis yra atmetamas. Tačiau teismas atkreipia atsakovės L. M. dėmesį, kad tai neužkerta jai kelio, surinkus objektyvius įrodymus apie jos turtinę padėtį, su prašymu dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar jo išdėstymo dalimis pakartotinai kreiptis į teismą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270, 279, 307 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti solidariai iš bendraatsakovių L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 13 904,61 Eur (trylikos tūkstančių devynių šimtų keturių eurų 61 ct) išmokėtą draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas, nuo priteistos sumos (13 904,61 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. balandžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, j. a. k. 125709291, naudai.
Priteisti lygiomis dalimis iš bendraatsakovių L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 313 Eur (trijų šimtų trylikos eurų) bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 156,50 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus 50 ct) iš kiekvieno bendraatsakovio, ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, j. a. k. 125709291, naudai.
Priteisti lygiomis dalimis iš bendraatsakovių L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 51,52 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, t. y. po 27,76 Eur (dvidešimt septynis eurus 76 ct) iš kiekvieno bendraatsakovio, priteistas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (pavyzdžiui, esančią banke AB „Swedbank“, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300), mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5662.
Atmesti atsakovės L. M. prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir jo išdėstymo dalimis.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.