- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-26
- Bylos Nr.
- e2S-688-883/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00388-2026-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė (pran.)
- Skolininkas
- J. P.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) J. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2026 m. balandžio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal skolininko J. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki bus išnagrinėtas jo skundas dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu. I. G. esmė Pareiškėjas J. P. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės veiksmų, turto pardavimo akto panaikinimo ir restitucijos taikymo, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones: įrašyti nuosavybės teisės perleidimo draudimą nekilnojamajam turtui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 1,0000 ha, naudojimo paskirtis – žemės ūkio, adresu (duomenys neskelbtini), kol bus išnagrinėtas šis skundas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai pareiškėjo J. P. prašymo netenkino. Teismas nurodė, kad varžytinių protokolas yra varžytinių eigą fiksuojantis dokumentas ir gali būti pagrindu vykdymo proceso dalyviui skųsti varžytines ir jų rezultatą. Protokolo įteikimas ar neįteikimas neturi įtakos skolininko civilinėms teisėms ar pareigoms. Jo neįteikimo faktas gali būti tik pagrindu atnaujinti terminą varžytinių rezultatams apskųsti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašo panaikinti turto pardavimo iš varžytinių aktą, nenurodydamas jokių varžytinių neteisėtumo pagrindų, todėl spręsti, kad jo skundas dėl antstolės veiksnų yra tikėtinai pagrįstas, nėra pagrindo. Teismo vertinimu, skolininkas taip pat nenurodė jokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą patvirtinančių aplinkybių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas (pareiškėjas) J. P. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2026 m. balandžio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - taikyti laikinąsias apsaugos priemones: įrašyti nuosavybės teisės perleidimo draudimą žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kol bus galutinai išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas skundą laikė nepagrįstu, neįvertinęs, kad antstolės veiksmai tiesiogiai apribojo pirkėjų ratą ir lėmė mažesnę turto pardavimo kainą. Tai, kad skolininkas net po varžytynių pabaigos (jau daugiau nei 30 dienų) negauna jokių dokumentų, rodo antstolės siekį nuslėpti procesinius veiksmus ir užkirsti kelią teisinei gynybai.
Šiuo metu turtas jau yra perleistas pirkėjai. Netaikius įrašo viešajame registre apie nuosavybės teisės perleidimo draudimą, pirkėja gali turtą perleisti sąžiningam trečiajam asmeniui. Tokiu atveju restitucija (sklypo grąžinimas pareiškėjui) taptų nebeįmanoma, o pareiškėjo teisės liktų neapsaugotos, net ir laimėjus bylą.
Pagrindinė skola šioje byloje sudaro tik 3 900 Eur, tačiau bendra antstolės išieškoma suma su palūkanomis pasiekė net 10 403 Eur. Tai reiškia, kad palūkanos ir delspinigiai viršija pagrindinę skolą daugiau nei 1,5 karto (apie 166%).
Iki varžytynių pradžios antstolė su pareiškėju komunikavo tinkamai: pranešimai buvo siunčiami el. paštu, visada buvo teiraujamasi, ar reikalingas popierinis dokumentas. Tačiau pasibaigus varžytynėms, komunikacija buvo nutraukta, antstolė nesurinko ir neatsiuntė varžytynių pabaigos akto, o lėšų paskirstymo planą surašė ir į sistemą įkėlė be jokio pranešimo.
Antstolė pareiškėjui nepateikė jokio oficialaus patvarkymo ar pranešimo apie tai, kad varžytynės yra užbaigtos ir nuosavybės teisės į sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra perleistos pirkėjui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė T. G. prašo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2026 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-6325-424/2026 palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Skolininko skundas šioje civilinėje byloje yra nei teisiškai, nei faktiškai nepagrįstas, grindžiamas tik deklaratyvaus pobūdžio prielaidomis ir akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiais argumentais, skolininkui nesąžiningai siekiant suklaidinti teismą ir vilkinant vykdymo procesą.
Antstolė nurodė, kad vykdymo metu varžytynėse, kurių numeris interneto tinklalapyje www.evarzytynes.lt – (duomenys neskelbtini), buvo parduodamas skolininko turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 1,0000 ha, naudojimo paskirtis – žemės ūkio, adresu (duomenys neskelbtini). Varžytynės baigėsi 2026 m. kovo 13 d., kai buvo paskelbtas varžytynių laimėtojas, pasiūlęs už parduodamą turtą 3200 Eur. 2026 m. balandžio 8 d. buvo surašytas Turto pardavimo iš varžytynių aktas, reg. Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Antstolė pažymėjo, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad skolininkas CPK 510, 512 straipsniuose įtvirtintais terminais ir nustatyta tvarka būtų pateikęs antstolei skundą dėl neteisėtai organizuojamų varžytynių, neginčijo turto pardavimo kainos, nors jam buvo siunčiamas patvarkymas apie varžytynių paskelbimą bei patvarkymas dėl turto vertės nustatymo.
Antstolė nurodė, kad parduotam žemės sklypui taikomas specialus teisinis rėžimas, nustatytas Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme, kurio nuostatos yra imperatyvios ir privalomos tiek privačių asmenų sudaromiems sandoriams, tiek turto realizavimui vykdymo procese. Šios normos nustato, kas gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, kokiomis sąlygomis ji gali būti parduodama bei įpareigoja užtikrinti pirmumo teisės įsigyti žemę įgyvendinimą. Iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyto reglamentavimo matyti, kad pirmumo teisė nėra taikoma rengiant antstolio varžytynes, todėl skolininko skundo reikalavimas yra visiškai nepagrįstas.
Apelianto teiginiai apie neparengtą varžytynių protokolą taip pat yra teisiškai nepagrįsti. CPK 714 straipsnis, kuris numato reikalavimus varžytynių protokolo surašymui, nebegalioja nuo 2013 m. sausio 1 d.
Antstolė taip pat nurodė, kad skolininkas yra prisijungęs prie Antstolių informacinės sistemos, gali susipažinti su turto realizavimu susijusiais dokumentais ir nėra pagrindo konstatuoti, kad antstolė riboja skolininko teisę susipažinti su vykdomąja byla.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas atmestinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė VĮ Registrų centras pranešimą apie sutartinės hipotekos duomenų įrašymą, skundą dėl antstolės veiksmų, ekrano nuotrauką iš antstoliai.lt sistemos.
Naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas reglamentuojamas CPK 314 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
Pažymėtina, kad visi teikiami apelianto įrodymai jau yra pateikti nagrinėjamoje byloje, todėl šiuos pakartotinai teikiamus rašytinius įrodymus atsisakoma priimti.
Dėl atskirojo skundo argumentų
Apeliantas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo apie jo skundo preliminarų nepagrįstumą ir neįvertino grėsmės, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių pareiškėjui palankaus sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 510 straipsnio 2 dalis numato, jog skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per įstatymo nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Vadovaujantis CPK 510 straipsnio 8 dalimi, skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka.
Taigi, CPK 510 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato specialią procesinę tvarką, taikomą sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vykdymo procese. Ši norma aiškiai reglamentuoja, kad skundas dėl antstolio veiksmų pirmiausia pateikiamas antstoliui, o tuo atveju, jei skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, vienas šio skundo egzempliorius turi būti pateiktas ir teismui. Tokiu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas laikinosios apsaugos priemonės taikymo galimybę susiejo su konkretaus ginčo dėl antstolio veiksmų egzistavimu, taip užtikrindamas, kad teismas spręstų ne abstraktaus pobūdžio prašymus, o vertintų konkrečių vykdymo veiksmų teisėtumą ir jų galimas pasekmes.
Nagrinėjamu atveju, įvertinus apelianto pirmosios instancijos teismui teiktus procesinius dokumentus, matyti, jog skundas buvo adresuojamas teismui ir antstolei, nurodant antstolės kontoros buveinės ir el. pašto adresus, tačiau byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad antstolei T. G.buvo išsiųstas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų. Tai reiškia, kad pareiškėjui prašant, jog nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių turėjo pateikti apylinkės teismui, ką apeliantas ir atliko, tačiau kartu su skundo egzemplioriumi teismui privalėjo pateikti rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad analogiškas skundas buvo pateiktas ir antstolei. Priešingas aiškinimas reikštų, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų sprendžiamas teismui neturint duomenų apie tai, ar dėl antstolio veiksmų buvo paduotas skundas ir galėtų susiklostyti situacija, kai laikinųjų apsaugos priemonių vykdomojoje byloje būtų prašoma net nesant ginčo tarp pareiškėjos ir antstolio.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad antstolė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, jog vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad skolininkas CPK 510, 512 straipsniuose įtvirtintais terminais ir nustatyta tvarka būtų pateikęs antstolei skundą dėl neteisėtai organizuojamų varžytynių, neginčijo turto pardavimo kainos, nors jam buvo siunčiamas patvarkymas apie varžytynių paskelbimą bei patvarkymas dėl turto vertės nustatymo.
Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nustatyta, kad 1) pareiškėjas su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus, civilinės bylos Nr. e2YT-6325-424/2026. Šioje byloje priimta skundžiama 2026 m. balandžio 17 d. nutartis; 2) 2026 m. gegužės 8 d. pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus su skundu dėl antstolio veiksmų, kartu prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir sustabdyti vykstančias varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini), kol bus pilna išnagrinėtas skundas dėl antstolės veiksmų ir priimtas galutinis procesinis sprendimas. Pareiškėjo prašymas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2026 m. gegužės 14 d. nutartimi tenkintas iš dalies - sustabdytos vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykstančios varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjo skundo dėl antstolės veiksmų; 3) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose, civilinėje byloje Nr. 2YT-8110-1124/2026, 2026 m. gegužės 12 d. antstolė teismui perdavė nagrinėti J. P. skundą dėl antstolio veiksmų, tačiau įvertinus skolininko skundą, matyti, kad skundo turinys ir jame nurodomi argumentai buvo dėl kitų vykdymo veiksmų.
Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nagrinėjamų/išnagrinėtų bylų duomenys patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje pateiktas skundas dėl konkrečių antstolės veiksmų nebuvo prieš tai pateiktas antstolei CPK nustatyta tvarka, kadangi antstolės teismui perduotas skundas savo dalyku ir faktiniu pagrindu nėra tapatus šioje byloje nagrinėjamam skundui.
Pažymėtina, kad skundo padavimas antstoliui yra viena iš būtinųjų sąlygų, prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo vertinti CPK 144 straipsnyje įtvirtintų materialiųjų sąlygų – reikalavimo preliminaraus pagrįstumo ir grėsmės būsimo sprendimo įvykdymui, kadangi šių sąlygų analizė yra galima tik laikantis įstatyme nustatytos procesinės tvarkos. Nesant duomenų apie skundo pateikimą antstolei, nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad egzistuoja CPK 510 straipsnio 2 dalyje numatytas procesinis pagrindas, su kuriuo įstatymas sieja galimybę prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šios aplinkybės neįvertino ir prašymą atmetė kitais motyvais, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, nesant duomenų apie skundo dėl antstolės veiksmų pateikimą antstolei CPK nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas neturėjo procesinio pagrindo nagrinėti pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Todėl skundžiama nutartis naikintina. Kadangi pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones teisme nenagrinėtinas, tai sudaro pagrindą civilinę bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties
Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese klausimą išsprendė prieš tai neįsitikinęs, ar skundas dėl antstolio veiksmų buvo pateiktas antstolei CPK nustatyta tvarka, todėl atsižvelgiant į tai, skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2026 m. balandžio 17 d. nutartis panaikinama ir civilinė byla nutraukiama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2026 m. balandžio 17 d. nutartį panaikinti ir bylą nutraukti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.