Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. L. ieškinį atsakovei A. Š., išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pakeisti 2020 m. rugsėjo 29 d. Kauno apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją iš dalies keičiančią 2025 m. gegužės 12 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriomis nustatyta nepilnamečio vaiko X. L., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta, bendravimo tvarka ir išlaikymo teikimo tvarka ir nustatyti: nepilnamečio vaiko X. L. gyvenamąją vietą su tėvu J. L.; iš atsakovės A. Š. priteisti išlaikymą X. L. periodinėmis išmokomis po 590,00 Eur kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti, kad išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarko tėvas J. L.; nustatyti atsakovės A. Š. bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi X. L.; ieškovo J. L. naudai iš atsakovės A. Š. priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus dokumentus.

Ieškiniu ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti laikiną sūnaus X. L. gyvenamąją vietą su ieškovu J. L.; priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą sūnui X. L. mėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 400,00 Eur, išlaikymą teikiant iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą; nustatyti laikiną atsakovės A. Š. bendravimo tvarką su vaiku X. L.: atsakovė A. Š. su sūnumi X. L. bendrauja kiekvienos nelyginės metų savaitės savaitgalį – nelyginės savaitės penktadienį ieškovui J. L. atvežant sūnų į Klaipėdą iš karto po ugdymo užsiėmimų pabaigos, tačiau ne vėliau kaip 17 val., o kiekvienos nelyginės savaitės sekmadienį atsakovė A. Š. užtikrina sūnaus grįžimą į Kauną ne vėliau kaip iki 20 val.; atsakovė A. Š. su sūnumi X. L. bendrauja vaikui laikinai gyvenant pas ieškovą nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu ar šalių sutarimui ir vaizdo ryšį užtikrinančiomis programėlėmis Viber, whatsapp, messenger kt.) kiekvieną dieną nuo 17 val. iki 20 val.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2026 m. balandžio 23 d. nutartimi ieškovo prašymo netenkino.

Teismas nustatė, kad ieškovo ieškinio reikalavimas dėl sūnaus X. gyvenamosios vietos nustatymo sutampa su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą, status quo (išlaikyti poziciją, esančią dabar), kuri leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog būsimas teismo sprendimas bus realiai įvykdytas.

Teismas darė išvadą, kad ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje proceso stadijoje suteiktų jam nepagrįstą procesinį pranašumą, nes byloje nėra gauta atsakovės nuomonė bei įrodymai dėl ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas J. L. (toliau – ir apeliantas) prašo: panaikinti 2026-04-23 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nutartį ir priimti naują nutartį – tenkinti ieškovo J. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko X. L. gyvenamąją vietą su ieškovu J. L.; priteisti iš atsakovės A. Š. laikiną išlaikymą sūnui X. L. mėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 400,00 Eur, išlaikymą teikiant iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant atsakovą; nustatyti laikiną atsakovės A. Š. bendravimo tvarką su vaiku X. L.: atsakovė A. Š. su sūnumi X. L. bendrauja kiekvienos nelyginės metų savaitės savaitgalį – nelyginės savaitės penktadienį ieškovui J. L. atvežant sūnų į Klaipėdą iš karto po ugdymo užsiėmimų pabaigos, tačiau ne vėliau kaip 17 val., o kiekvienos nelyginės savaitės sekmadienį atsakovė A. Š. užtikrina sūnaus grįžimą į Kauną ne vėliau kaip iki 20 val.; atsakovė A. Š. su sūnumi X. L. bendrauja vaikui laikinai gyvenant pas ieškovą nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu ar šalių sutarimui ir vaizdo ryšį užtikrinančiomis programėlėmis Viber, whatsapp, messenger kt.) kiekvieną dieną nuo 17 val. iki 20 val. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas nutartį priėmė itin formaliai, neteisėtai, nepagrįstai, nevertindamas prašomų laikinųjų apsaugos priemonių esmės ir juo siekiamo esminio tikslo – nepilnamečio vaiko interesų apsaugos. Prašymas nebuvo išsamiai ir tinkamai išnagrinėtas, nors prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės susijusios su nepilnamečio vaiko interesais ir būtina jų laikina apsauga.

Ieškinio reikalavimai ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalavimai sutampa tik iš dalies, t. y. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau prašomo priteisti laikino išlaikymo dydis, kaip ir laikina bendravimo tvarka, yra skirtinga nei prašoma nustatyti ieškiniu. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad laikinoji apsaugos priemonė ir ieškinio dalykas, taip pat būsimo teismo sprendimo turinys gali visiškai ar iš dalies sutapti ir šis sutapimas neriboja galimybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu yra visos sąlygos jų taikymui. Dėl to pirmos instancijos teismo argumentai prieštarauja minėtai praktikai, juo labiau, kad teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės šeimos byloje siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus.

Nagrinėjamu atveju yra pagrindas spręsti, kad nepilnamečio vaiko X. L. neturiniams interesams yra kilusi grėsmė, kuri gali būti pašalinta pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, tai laikytina teisiniu pagrindu pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones nepaisant to, kad taikytinos priemonės iš dalies sutampa su ieškinio reikalavimais.

Pirmos instancijos teismas išsamiai nesusipažino su pateiktais ieškinio argumentais, pridėtais rašytiniais įrodymais, kurie patvirtina visas sąlygas ir būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiant užtikrinti nepilnamečio sūnaus X. L. interesus.

Atsakovė sistemingai ir piktybiškai nevykdo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 12 d. sprendimu nustatytos apelianto ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarkos, aktyviais ir tyčiniais veiksmais trukdo apeliantui bendrauti su abiem vaikais. Tikėtina, kad būtent dėl atsakovės veiksmų sūnus, kurį su apeliantu sieja stiprus ir artimas ryšys, ir išreiškė valią gyventi su apeliantu, t. y. kad galėtų su juo bendrauti. Atsakovė savo veiksmais ne tik pažeidė įsiteisėjusio teismo sprendimo privalumą, tačiau pažeidinėja pamatinę vaikų teisę į bendravimą su apeliantu.

Pirmos instancijos teismas, priimdamas 2026-04-23 nutartį, visiškai nevertino, kad šiuo atveju nepilnamečio X. L. neturtiniams interesams - teisei bendrauti su tėvu - ne tik kyla grėsmė, bet šie vaiko interesai yra sistemingai pažeidinėjami. 2026-04-23 nutartyje nėra jokių argumentų, dėl ko teismas vertina, kad atsakovės – vaiko motinos veiksmai ribojant apelianto bendravimą su vaiku, nevykdant įsiteisusio teismo sprendimo dėl apelianto bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi (tiek tiesiogiai, tiek nuotolinio ryšio priemonėmis) laikytini atitinkančiais vaiko interesus, o ne sudarančius pagrindą laikinai sureguliuoti esamą situaciją.

Nurodytos aplinkybės, kaip ir jas patvirtinantys pateikti įrodymai į bylą sudarė pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant apsaugoti neturinius sūnaus X. L. interesus (bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu), kurie užtikrinami Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 5 p. (vaiko teisė į ryšį su abiem tėvais), Vaiko teisių konvencijos 9 str. 3 d. (vaiko teisė palaikyti tiesioginius ryšius su abiem tėvais). Juo labiau, kad minėti atsakovės veiksmai pažeidžia ir CPK 18 straipsnį, t. y. įsiteisėjusių teismo sprendimų privalomumą. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė yra įgalinama toliau riboti vaiko pamatinę teisę į bendravimą su apeliantu, daryti neigiamą poveikį vaiko emocinei būklei, formuoti baimę bendrauti, trukdyti palaikyti natūralų šeimos ryšį ir skatinti lojalumo konfliktą tarp tėvų.

Ieškinyje taip pat išsamiai nurodyta, kad laikinas sūnaus gyvenimas su apeliantu užtikrins geriausius vaiko interesus, nes apeliantas turi visas objektyvias galimybes sudaryti saugias ir tinkamas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. dirba, gauna nuolatines pajamas, gyvena su šeima erdviame nuosavame name, X. turėtų savo privatų kambarį, vaiko kambarys yra pritaikytas nuolatiniam gyvenimui ir visapusiškiems vaiko poreikiams - yra visos priemonės vaikui gyventi, mokytis, lovos, rašomieji stalai, žaislai, spintos ir kita. Apeliantas užtikrintų visapusišką vaiko lavinimą. Be to, apeliantas gali užtikrinti motinos dalyvavimą vaiko gyvenime, t. y. kad šios bylos nagrinėjimo metu vaikas net ir laikinai gyvendamas su apeliantu galėtų bendrauti su motina ir palaikyti prigimtinį ryšį, priešingai, nei šiuo metu elgiasi atsakovė.

Prašomas nustatyti laikinas išlaikymas sūnui yra ne tik gerokai mažesnis, nei prašoma nustatyti ieškiniu, tačiau gerokai mažesnis, nei šiuo metu apeliantas moka sūnui gyvenant su atsakove. Ginčo net negali būti, kad laikino išlaikymo dydis – 400,00 Eur per mėnesį yra įrodytas, protingas ir visiškai minimalus, kaip ir atitinka teisminėje praktikoje nustatomo laikino išlaikymo dydį.

Teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemonės ir dėl to, kad iki teismo nutarties priėmimo nebuvo gautas atsakovės atsiliepimas į ieškinį, kuriame ji būtų išdėsčiusi poziciją dėl ieškinio reikalavimų. Šie teismo argumentai yra neteisingi ir nepagrįsti, nes atsakovės atsiliepimo į ieškinį nepateikimas nėra teisinis pagrindas atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė A. Š. prašo atmesti ieškovo atskirąjį skundą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Atsakovė dėjo visas pastangas, kad vaikų bendravimas su ieškovu nenutrūktų, tačiau vaikai bendrauti toliau kategoriškai atsisako – ne dėl to, kad nenorėtų susitikti su tėvu, bet dėl to, kad tėvas verčia juos dalyvauti įrodymų formavimo procese (daugybinės apklausos su antstoliu, vaikų vertimas meluoti, apkalbėti pedagogus, atsakovę ir pan.). Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo prašymo tenkinimas prieštarautų vaikų interesams bei pateiktoms vaiko teisių apsaugos institucijos rekomendacijoms.

Patenkinus J. L. prašymą būtų išskirti (duomenys neskelbtini) - brolis ir sesė, o tai akivaizdžiai prieštarautų jų interesams, emociniam saugumui ir tarpusavio ryšiui. Teismų praktikoje ir vaiko teisių apsaugos principuose pripažįstama, kad brolių ir seserų atskyrimas galimas tik išimtiniais atvejais, kai tai objektyviai atitinka geriausius vaiko interesus. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikia jokių argumentų, pagrindžiančių tokio išskyrimo būtinybę. Juo labiau, kad J. L. nesiūlo jokių priemonių, kurios sušvelnintų dėl mažamečių vaikų atskyrimo vienas nuo kito kylančias pasekmes.

Atsižvelgiant į tai, kad Vaiko teisių apsaugos institucija neišreiškia teigiamos pozicijos dėl J. L. prašymo, bet priešingai – pritaria tam, kad vaikų bendravimas su ieškovu vyktų tarpininkaujant specialistams, darytina išvada, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovo prašymo tenkinimas neatitiktų geriausių vaikų interesų.

Sprendžiant dėl ieškovo prašymo ir teismo nutarties pagrįstumo taip pat svarbu yra ir tai, kad abu vaikai Klaipėdoje lanko ugdymo įstaigą – (duomenys neskelbtini) klasę. Ieškovas ieškinyje pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, jog vaikai (duomenys neskelbtini) klasę pradės lankyti tik šių metų rugsėjo mėnesį. Manytina, kad tokiu būdu ieškovas siekė įtikinti teismą, jog vieno vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu Kaune nepakenks ugdymo procesui. Toks ieškovo elgesys laikytinas itin nesąžiningu ir taip pat laikytinas vaiko interesų ignoravimu. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą teigti, jog būtina keisti sūnaus X. ugdymo įstaigą, kurioje jis mokosi jau dvejus metus.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą, motinos ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką bei išlaikymą nepilnamečiam vaikui.

Dėl įrodymų pateikimo apeliacinėje instancijoje

Šalys apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, kadangi byla susijusi su nepilnamečių vaikų interesais, apeliacinės instancijos teismas priima šalių teikiamus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais įrodymais esančiais byloje.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo

CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Todėl nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki bus priimtas teismo sprendimas, tarp jų – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų.

Pažymėtina, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; ir kt.).

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų pakeitimo, antrasis iš tėvų turi įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 27 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad G. L., gimusi (duomenys neskelbtini), ir X. L., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovo J. L. ir atsakovės A. Š. vaikai – (duomenys neskelbtini).

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta J. L. ir A. Š. sudaryta taikos sutartis, kuria šalys susitarė dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos bei konkrečios skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais.

Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 12 d. sprendimu šalių ginčas pagal ieškovo ieškinį atsakovei A. Š. dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, bei atsakovės A. Š. priešieškinys ieškovui J. L. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo buvo išspręstas. Teismas ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nepilnamečio sūnaus X. L. gyvenamoji vieta nustatyta su motina A. Š., taip pat nustatyta ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka. Minėtas teismo sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nutartimi paliktas nepakeistas.

Apeliantas teigia, kad ieškinio reikalavimai ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalavimai sutampa tik iš dalies, t. y. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau prašomo priteisti laikino išlaikymo dydis, kaip ir laikina bendravimo tvarka yra skirtinga nei prašoma nustatyti ieškiniu; pirmosios instancijos teismo argumentai prieštarauja teismų praktikai, juo labiau, kad teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės šeimos byloje siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus. Apeliantas teigia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas spręsti, jog nepilnamečio vaiko X. L. neturtiniams interesams yra kilusi grėsmė, kuri gali būti pašalinta pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, tai laikytina teisiniu pagrindu pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones nepaisant to, kad taikytinos priemonės iš dalies sutampa su ieškinio reikalavimais.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad vien aplinkybė, jog prašomos laikinosios apsaugos priemonės visiškai ar iš dalies sutampa su ieškinio reikalavimais, savaime nesudaro pagrindo atsisakyti jas taikyti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad šeimos bylose laikinosios apsaugos priemonės gali sutapti su dalimi pareikštų reikalavimų, jeigu jų taikymas yra būtinas nepilnamečio vaiko interesams apsaugoti.

Vis dėlto nagrinėjamu atveju vien šis pirmosios instancijos teismo motyvų trūkumas nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos nutarties. Iš bylos medžiagos nenustatyta tokių aplinkybių, kurios leistų spręsti apie būtinybę skubiai ir laikinai keisti nusistovėjusią nepilnamečio vaiko gyvenamąją aplinką iki ginčo išsprendimo iš esmės.

Pažymėtina, kad ieškovas prašo laikinai nustatyti tik sūnaus gyvenamąją vietą su juo, nors nepilnamečiai vaikai yra (duomenys neskelbtini) ir iki šiol augo kartu. Taigi prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymas reikštų ne tik vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą, bet ir brolio bei sesers išskyrimą, o tokių priemonių būtinybės apeliantas nepagrindė.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodomos aplinkybės iš esmės siejamos su apsunkintu bendravimu su vaikais. Tačiau vien galimi bendravimo sunkumai savaime nesudaro pagrindo laikinai keisti vaiko gyvenamąją vietą. Byloje esantys duomenys rodo, kad vaikams teikiama psichologinė pagalba, fiksuojama jų emocinė įtampa, taip pat pateikta informacija apie vaikų nenorą bendrauti su tėvu. Šių aplinkybių pagrįstumas ir jų priežastys turi būti vertinami nagrinėjant bylą iš esmės, surinkus ir ištyrus visus reikšmingus įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esamoje proceso stadijoje nėra pakankamo faktinio pagrindo išvadai, kad nepilnamečio vaiko interesams kyla tokia neatidėliotina grėsmė, kurią būtų galima pašalinti tik laikinai pakeitus jo gyvenamąją vietą. Priešingai, laikinas gyvenamosios vietos pakeitimas ir (duomenys neskelbtini) išskyrimas galėtų sukelti papildomą nestabilumą vaikų gyvenime bei emocinėje būsenoje.

Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai nesusipažino su pateiktais ieškinio argumentais, pridėtais rašytiniais įrodymais, kurie patvirtina visas sąlygas ir būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiant užtikrinti nepilnamečio sūnaus X. L. interesus. Atsakovė sistemingai ir piktybiškai nevykdo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 12 d. sprendimu nustatytos apelianto ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarkos, aktyviais ir tyčiniais veiksmais trukdo apeliantui bendrauti su abiem vaikais. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2026-04-23 nutartį, visiškai nevertino, kad šiuo atveju nepilnamečio X. L. neturtiniams interesams - teisei bendrauti su tėvu - ne tik kyla grėsmė, bet šie vaiko interesai yra sistemingai pažeidinėjami.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad vaiko teisė palaikyti ryšį ir bendrauti su abiem tėvais yra reikšmingas neturtinis interesas, kurio apsauga gali sudaryti pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau vien aplinkybė, kad tarp šalių kyla ginčas dėl bendravimo tvarkos vykdymo arba kad viena šalis teigia, jog kita šalis kliudo bendrauti su vaiku, savaime nesudaro pagrindo laikinai keisti vaiko gyvenamąją vietą.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad susiklosčiusi situacija yra nulemta išimtinai atsakovės veiksmų. Atsakovė pateikė duomenis apie vaikų emocinę būklę, specialistų konsultacijas, vaikų reakcijas kalbant apie bendravimą su tėvu bei informaciją, jog ji siekė išlaikyti vaikų ir tėvo ryšį. Taigi byloje jau šiuo metu egzistuoja priešingos šalių pozicijos ir jas pagrindžiantys duomenys, kurių patikimumas, pakankamumas bei įrodomoji reikšmė gali būti visapusiškai įvertinti tik nagrinėjant bylą iš esmės.

Apelianto nurodomos aplinkybės apie jo turimas tinkamas gyvenimo sąlygas, pajamas, galimybes rūpintis vaiku ir užtikrinti jo poreikius savaime nepatvirtina būtinybės skubiai keisti vaiko gyvenamąją vietą. Vertinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį, reikšminga ne tai, ar vienas iš tėvų yra pajėgus sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, bet ar egzistuoja neatidėliotinas poreikis iki bylos išnagrinėjimo pakeisti susiklosčiusią situaciją, siekiant apsaugoti vaiko interesus.

Tokios būtinybės nagrinėjamu atveju nenustatyta. Priešingai, prašomos priemonės taikymas reikštų ne tik vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą, bet ir (duomenys neskelbtini) išskyrimą, kadangi ieškovas prašo nustatyti tik sūnaus gyvenamąją vietą su juo, o dukros gyvenamoji vieta ir toliau liktų su motina. Byloje nėra pakankamų duomenų, leidžiančių spręsti, kad toks vaikų atskyrimas ir sūnaus perkėlimas į kitą gyvenamąją aplinką iki ginčo išsprendimo iš esmės atitiktų geriausius vaiko interesus.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esant duomenims apie vaikų patiriamą emocinę įtampą ir jiems teikiamą psichologinę pagalbą, laikinas gyvenamosios vietos pakeitimas šioje proceso stadijoje galėtų dar labiau destabilizuoti vaikui įprastą aplinką. Todėl vien apelianto teiginiai apie galimus bendravimo su vaiku ribojimus nesudaro pakankamo pagrindo taikyti tokią intensyvią laikinąją apsaugos priemonę, kaip vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas.

Apelianto prašymai dėl laikino išlaikymo iš atsakovės priteisimo bei laikinos motinos ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarkos nustatymo yra tiesiogiai susiję su pagrindiniu prašymu laikinai nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su apeliantu ir yra nuo jo priklausomi. Kadangi apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – pakeisti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, nėra pagrindo spręsti ir dėl kitų apelianto prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, kurios galėtų būti aktualios tik laikinai nustačius vaiko gyvenamąją vietą su tėvu.

Dėl procesinės bylos baigties

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai ir apsaugo prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti ją nėra pagrindo, todėl nutartis paliekama nepakeista, o ieškovo atskirasis skundas atmetamas ( CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.