Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M. M. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o būtent: 2026 m. birželio 22 d., apie 06.35 val., (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) kilometru, vairavo lengvąjį automobilį Skoda Yeti, valstybis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest-7510, Nr. ABRF-0160 (patikros sertifikato Nr. 2486813), jam buvo nustatytas 1,74 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo transporto priemonę, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, tai yra M. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. M. kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad įvykis įvyko 2026 m. birželio 22-osios rytą, važiuojant į darbą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), vairuojant automobilį „Skoda Yeti“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris priklauso įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Dieną prieš įvykį tvarkė rūsį, visą dieną gėrė alų, o kitą dieną jautėsi gerai, pavalgė bei atsigėrė arbatos ir išvažiavo į darbą, girtumo nepasitikrino alkotesteriu. Keliu važiavo krovininis automobilis maždaug 80 km/h greičiu, kurį kaltinamasis norėjo aplenkti, pradėjus lenkimą staigiai išniro mašina, kuri galbūt išvažiavo iš kiemo. Staigiai stabdant kaltinamasis norėjo grįžti į savo eismo juostą, nepavykus šiam manevrui bandė sustoti kelkraštyje, tačiau pataikė į griovį. Beimant daiktus iš mašinos, atvažiavo policija, kurią turbūt iškvietė pravažiuojantys žmonės. Policijos pareigūnams tikrinant blaivumą, kaltinamasis nesipriešino „drąsiai pūtė“, nes gerai jautėsi arba taip atrodė, dėl šoko. Jam buvo nustatytas 1,74 promilės neblaivumas. Kaltinamasis sutiko su nustatytų neblaivumu, jis buvo tikrinamas du kartus. Automobilio „Skoda Yete“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė yra 5190 eurų, su ja sutinka kaltinamasis, su įmone „ (duomenys neskelbtini)“ sudarė taikos sutartį.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, nes M. M. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo M. M. visiško prisipažinimo teisme, jo kaltė įrodoma ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme išvardytais ir teismo įvertintais įrodymais:

Tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2026-06-22 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate buvo gautas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus Pirmojo poskyrio jaunesniojo tyrėjo L. K. tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio pažeidimo, kur nustatyti nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281¹ str. 1 d,. požymiai, t. y. 2026-06-22 apie 07:09 val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) kilometru automobilis „Skoda Yetis“ valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) įvažiavęs į vandens kanalą esant neblaiviam. (b. 1. 58-60)

Tarnybiniame pranešime nurodytos apie galimai neblaivų vairuotoją pranešimo gavimo, atvykimo į įvykio vieta, neblaivaus vairuotojo nustatymo, neblaivumo patikrinimo ir kitos pirminės su šiuo įvykiu susijusios nustatytos aplinkybės. (b. 1. 58-60)

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) kilometru, šalia esančia (duomenys neskelbtini) upės vandens kanalas, ir lengvojo automobilio „Skoda Yetis“ valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), apžiūra. (b. 1. 17-19, 20-28)

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, jog 2026-06-22 alkoholio kiekio matuokliu ALCOTEST Drager-7510 Nr, ABRF-0160, patikros sertifikato Nr. 2486813 galiojimo data nuo 2026-05-08 iki 2026-11-07, M. M. pirmu tikrinimu 7 val. 11 min. nustatytas 1,74 promilės neblaivumo laipsnis, 7 val. 26 min., tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu, antru tikrinimu nustatytas 1,87 promilės neblaivumo laipsnis. (b. 1. 57)

Teisiamajame posėdyje apklaustas galima laiduotoja S. M. parodė, kad palaiko pateiktą prašymą dėl laidavimo. Žino, kas įvyko. Ji miegojo, o sūnus išvažiavo į darbą ir padarė avariją, sakė, kad tuo metu buvo neblaivus, įpūtė 1,7 promiles. Sūnus gyvena su ja, jis jos klauso. Jie kalbėjo apie įvykį, už tai sūnui ir drausmės davė, ir gražiai kalbėjo. Sūnus M. jos klausys ir tokie įvykiai nesikartos. Ji gauna pajamas už invalidumus, o sūnų atleido iš darbo.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytų įrodymų visumą, sprendžia, jog byloje ištirti įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi ir teismas jais remiasi darydamas išvadą. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Šių įrodymų visuma: kaltinamojo M. M. parodymai duoti teisme, ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės, neblaivumo nustatytos nustatymo akte nurodyti duomenys, apie tai, kad M. M. pirmu tikrinimu 2026-06-22 7 val. 11 min. nustatytas 1,74 promilių girtumas, antras tikrinimas atliktas 7 val. 26 min., nustatytas 1,87 promilių girtumas bei kiti byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, jog kaltinamasis M. M. kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu ALCOTEST Drager-7510 Nr, ABRF-0160, patikros sertifikato Nr. 2486813, jam buvo nustatytas 1,74 promilių neblaivumas, ir tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Teismo vertinimu M. M. inkriminuojamą nusikalstamą veiką įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, nes suvokė, kad vairuodamas motorinę kelių transporto priemonę būdamas neblaivus vykdo pavojingą veiką, ir taip veikti norėjo.

Dėl laidavimo taikymo

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. To paties straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju M. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, byloje yra pateiktas S. M. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą. Taigi, formalios BK 40 straipsnio 1 dalies sąlygos spręsti dėl laidavimo instituto taikymo M. M. atžvilgiu egzistuoja. Iš bylos duomenų matyti, kad M. M. savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi įvykdęs nusikaltimą, todėl teismo vertinimu egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto laidavimo taikymo sąlyga. M. M. nusikalstama veika buvo padaryta žala uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis ir minėta įmonė sudarė taikos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo. Administracine tvarka baustas (b. 1. 100-107), nedirbantis, charakterizuojamas teigiamai, todėl teismo vertinimu egzistuoja ir likusios laidavimo sąlygos numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose. Teismo įsitikinimu minėti duomenys rodo, kad kaltinamasis M. M. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Nagrinėjamu atveju prašymą perduoti M. M. pagal laidavimą pateikė kaltinamojo mama S. M.. Iš bylos duomenų matyti, kad S. M. yra neteista, administracine tvarka nebausta (b. 1. 134-135), kaip nurodė teisiamajame posėdyje pajams gauna už invalidumą. Teisiamojo posėdžio metu S. M. kaltinamojo padarytą nusikaltimą įvertino kritiškai, nurodė, kad M. M. klauso jos, sūnus gyvena kartu su ja. Teismo vertinimu nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad S. M. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, galintis daryti realią teigiamą įtaką kaltinamajam.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra visos sąlygos laidavimo M. M. atžvilgiu taikymui, todėl M. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo pagal laidavimą, ir M. M. perduotinas S. M. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 metams ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis M. M. automobilį vairavo būdamas neblaivus, sąmoningai šiurkščiai pažeisdamas kelių eismo taisykles, todėl vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, 68 straipsniu, M. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Įvertinus tai, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise, įskaitant ir teise vairuoti kelių transporto priemones, terminas gali būti nustatomas nuo 1 iki 5 metų (vidurkis 3 metai), M. M. nustatytas neblaivumo laipsnis (1,74 prom.) žymiai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą neblaivumo ribą (1,51 prom.) nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, tačiau M. M. yra neteistas, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, yra nedirbantis, šiuo nuosprendžiu atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl M. M. uždraudžiama naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 9 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. birželio 23 d.

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (taip pat ir vadovaujantis BK 40 straipsniu), gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas yra teismo diskrecija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-182-303/2022 ir kt.).

Teismas, nustatęs, kad atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemones, jas parenka atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Spręsdamas šį klausimą, teismas pirmiausia turėtų įvertinti tokių priemonių suderinamumą su tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Sprendimas dėl turto konfiskavimo taikymo turėtų būti priimamas visapusiškai įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, reikšmingas turto konfiskavimo tikslingumo, suderinamumo ir proporcingumo klausimui spręsti. Šia prasme atsižvelgiama į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-86-895/2019, 2K-50-303/2020, 2K-250-976/2020, 2K-107-976/2021).

Nuspręsdamas asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skirti turto konfiskavimą, teismas turi vadovautis BK 72 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis. Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikaltimo padarymo įrankiais ar priemonėmis pripažįstami daiktai (turtas), kuriais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jo padarymą. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (kasacinė nutartis Nr. 2K-186-942/2018). BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Pagal kasacinio teismo praktiką, spręsdami dėl BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos taikymo, teismai turi atsižvelgti į du aspektus: 1) byloje turi būti nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, leidžiančios taikyti šią išimtinę nuostatą ir ne konfiskuoti patį turtą, o išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą; 2) taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020). Nusprendęs konfiskuoti ne turtą ir ne visą jo vertę, o tik dalį vertės, teismas taip pat turi pateikti tokio sprendimo motyvus, ypač tada, kai konfiskuotinas turtas priklauso kaltininkui ir nėra objektyviai egzistuojančių kliūčių jį konfiskuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021).

Nagrinėjamu atveju yra neginčijamai nustatyta, kad M. M. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įvykdė naudodamasi automobiliu "Skoda Yeti", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), šis automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos priemone, t. y. konfiskuotinu turtu. Įvertinus tai, jog automobilis "Skoda Yeti", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pagal bylos duomenis bei kaltinamojo teisme duotus parodymus priklauso ne kaltinamajam, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl minėto automobilio konfiskacija negalima, tačiau iš kaltinamojo M. M. išieškotina automobilio "Skoda Yeti", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dalį vertės atitinkanti pinigų suma.

Teismas pažymi, kad byloje esančioje pažymoje, apie automobilio vertę, nurodyta, kad analogiško automobilio vidutinė rinkos vertė yra 5190 Eur (b. l. 56). Šią sumą ir prašė konfiskuoti prokurorė. Kaltinamojo gynėjas prašė konfiskuoti mažesnę automobilio vertės sumą, kadangi kaltinamasis atlygino įmonei padarytą žalą 5129 Eur dėl automobilio sugadinimo, pagal sudarytą susitarimą. Teismo vertinimu, kaltinamojo gynėjos prašymas yra pagrįstas.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis M. M. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, yra neteistas, pirmą kartą susiduria su baudžiamuoju procesu, turi nepilnamečių vaikų, nuolatinę gyvenamąją vietą, anksčiau nėra buvęs baustas dėl vairavimo būnant neblaiviam, dėl padarytos žalos automobiliui sudarė su įmone susitarimą. M. M. šioje byloje atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismui tikint, kad kaltinamasis daugiau nenusikals. Byla teisme buvo nagrinėjama pagal prokuroro pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitino proceso tvarka, t. y. ne dėl to, kad kaltinamasis nebūtų sutikęs šio proceso užbaigti dar ikiteisminio tyrimo metu tai pačiais pagrindais, kas pagal teismų praktiką iš esmės teismui suteikia platesnę diskrecijos teisę taikyti dalies turto vertės konfiskavimą bylą nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog iš M. M. išieškotina automobilio "Skoda Yeti", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dalį vertės atitinkanti pinigų suma, o būtent 2000 Eur, kurios teismo įsitikinimu pakaks baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslams įgyvendinti. Pažymėtina ir tai, jog sprendžiant iš byloje esančių duomenų apie tai, kad M. M. su UAB „(duomenys neskelbtini) “ sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo už 5129 Eur dėl automobilio "Skoda Yeti", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sugadinimo, įvertinus tai, kad M. M. šiuo metu yra bedarbis, tai yra prarado darbą būtent dėl įvykdytos nusikalstamos veikos ir šiuo metu niekur nedirba, todėl teismo vertinimu visos automobilio vertės konfiskavimas (5190 Eur) turėtų neproporcingai didelį neigiamą poveikį jo turtinei padėčiai bei trukdytų įgyvendinti tikslus, kurių buvo siekiama atleidžiant M. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kiti klausimai Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Iš 2026-07-21 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kaltinamajam M. M. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 137,50 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamajam gynėjas šioje byloje buvo paskirtas esant būtino gynėjo dalyvavimo pagrindams, numatytam BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte, duomenų apie kaltinamojo turimą turtą teismas neturi, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymose nurodyta suma iš kaltinamojo M. M. neišieškotina. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: 1) automobilis „Skoda Yeris“ valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), - paliktinas UAB „(duomenys neskelbtini) “, 2) DVD laikmena su BPC garso įrašu ir pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais, 1 vnt. – paliktina prie bylos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303–305, 307, 308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo pagal laidavimą ir perduoti M. M. mamos S. M., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 (vieniems) metams ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, M. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 1 (vienus) metus 9 (devynis) mėnesius naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2026 m. birželio 23 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 72 straipsniu, M. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš M. M. nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „Skoda Yeris“ valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), dalį vertės atitinkančią pinigų sumą – 2000 Eur (du tūkstančius eurų).

M. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš M. M. neišieškoti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) automobilį „Skoda Yetis“ valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), palikti UAB „(duomenys neskelbtini) “,

2) DVD laikmeną, 1 vnt. – palikti prie bylos.

Išaiškinti M. M., kad jam laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti M. M., kad asmuo, kuris vengia (vairuoja motorinę kelių transporto priemonę, kai teise vairuoti kelių transporto priemones atimta) įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Išaiškinti laiduotojai S. M., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.