- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-06-23
- Bylos Nr.
- 1-974-899/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14582-2026-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Kaltinamasis
- M. K.
- Nukentėjusysis
- D. K.
- Prokuroras
- Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.6.2Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbuotoju, neteistas, 2024-03-20 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi atleistas pagal nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį BK 38 straipsnio pagrindu, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
M. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą motinai D. K., o būtent, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2026-05-09 apie 15.25 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą spyrė į veidą nukentėjusiajai D. K., tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai D. K. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis M. K. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio lauke, parėjo namo, su mama dar išgėrė, įvyko konfliktas ir netyčia sudavė mamai iš kojos per veidą. Konfliktas galimai įvyko dėl to, kad ji nedavė pinigų. Konfliktas įvyko namuose po pietų, galimai 15.25 val. Namie buvo jis pats ir mama. Spyrė motinai į veidą tyčia, jo tokius veiksmus įtakojo alkoholis. Blaivus nebūtų taip pasielgęs. Suvokė, kad smurtauja prieš motiną. Ne pirmą kartą smurtavo prieš motiną. 2021 metais įvykis buvo su broliu. Prieš 3-4 metus incidentas buvo su motina, buvo iškelta byla, tada taip pat sudavė. Sutinka, kad jai galėjo būti sukeltas fizinis skausmas ir jai turėjo skaudėti. Nežino kodėl taip pasielgė motinos atžvilgiu, greičiausiai kad buvo išgėręs. Policija į įvykį buvo atvykusi, bet jo nebebuvo. Išsigando ir išėjo. Policiją iškvietė mama. Su mama sutaria gerai. Mama ir jis gyvena tuo pačiu adresu. Smurtas prieš motiną antras, daugiau nėra buvę. Alkoholį vartoja dažnai. Gydymo dar nereikia. Smurto prieš mamą daugiau nebebus. Konflikto metu sudaužė mamos televizorių. Po smūgio mama buvo išsigandusi. Mamos po smūgio nematė, nes greit pasišalino. Prie jo mama nesakė, kad jai skauda. Ji išsigandusi sušuko ir viskas. Mamos atsiprašė, ji jam atleido, su ja susitaikė. Svarsto, kad reikėtų nebevartoti alkoholio.
Nukentėjusioji D. K. teisme parodė, kad šventė namuose su draugais, parėjo M. namo. Tada jo paprašė, kad nueitų nupirkti degtinės, jis nupirko degtinės ir prisijungė kartu su jais gerti. Paskui draugė išvažiavo, tada M. iš jos paprašė 20 eurų. Jam nedavė jų ir tada jis jai įspyrė į lūpą ir sudaužė televizorių. Konfliktas galėjo įvykti gegužės 9 d. apie 15.30 val. adresu (duomenys neskelbtini). Namuose buvo ji, M., dar buvo jos draugai, jie smurtinio konflikto nematė, nes jau buvo pasišalinę. Pati išsigando, pats spyris nebuvo pavojingas, nebuvo, kad labai būtų jai skaudėję, labiau išsigando. Skausmas buvo menkas, skausmą vertina 2 balais iš 10 balų. Skausmas truko tuo momentu, apie 1 minutę. Pasekmių jokių nebuvo, sužalojimų nebuvo nei išorinių, nei vidinių. Policijos pareigūnus iškvietė ji, juos kvietė dėl sudaužyto televizoriaus. Jai labiau gaila buvo televizoriaus, o ne dėl lūpos. Sūnus yra ją skriaudęs anksčiau, ar dėl to buvo iškelta byla, nepamena. Kai jai spyrė, ji tuo metu sėdėjo, o M. stovėjo. M. buvo apsiavęs kroksus, jie buvo guminiai, ne kieti. M. jo atsiprašė. Po šio įvykio tokių situacijų daugiau nepasikartojo. Įvykio metu buvo neblaivi, M. irgi buvo neblaivus. Tas visas įvykis jai buvo nepavojingas, buvo daugiau išgąstis, ne žala sveikatai. Kai M. jai įspyrė, ji jam pasakė, kad skambins policijai, tai jis tada išbėgo lauk, po to jį išvežė policija. Kai M. spyrė, ji šiek tiek atsitraukė, veidą prisidengė rankomis. Greitoji atvažiavo po policijos, jai tik pamatavo spaudimą. Medicininės pagalbos sau neprašė. Greitąją medicinos pagalbą iškvietė ne ji, jai pagalbos nereikėjo. Televizorių buvo nusipirkusi išsimokėtinai. Sūnus jai žalą už televizorių atlygino, ji jam pretenzijų neturi.
Liudytojas E. B. parodė, kad yra policijos pareigūnas. Kaltinamasis ir nukentėjusioji jam yra matyti. Tiksliai tikrai nepamena, kas įvyko įvykio dieną. Spėja, kad įvykis buvo dėl smurto. Atvyko su kolege į įvykio vietą. Pamena, kad buvo sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiajai. Kiek pamena, nukentėjusioji sakė, kad spyrė jai. Nukentėjusiosios būklė buvo tokia, kad ji buvo emociškai sutrikusi, buvo neblaivi. Neatsimena, ar pas ją buvo kokių žymių ant veido. Įvykio vietoje televizorius buvo svetainėje ant žemės. Negali atsakyti, kas įvykio metu nukentėjusiajai buvo svarbiau, ar sukeltas fizinis skausmas, ar dėl žalos dėl televizoriaus. Nepamena, ar įvykio vietoje nukentėjusioji rodė kokias išraiškas, nepamena, ar sakė, kad jai skauda.
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, nukentėjusiosios D. K. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duotų parodymų, liudytojo E. B. teisme duotų parodymų M. K. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio jaunesniojo tyrėjo E. B. 2026-05-09 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2026-05-09 apie 15.31 val. patruliuojant maršrute šaukiniu „(duomenys neskelbtini)“ kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato jaunesniąja tyrėja V. Š., iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) namuose neblaivus sūnus sudaužė televizorių, pastūmė pranešėją, puolė ant močiutės. Pokalbio metu išplėšė kambario duris ir trenkė pranešėjai. Fone girdisi jo riksmai, daužymai. Vyras labai agresyvus. GMP atsisakė, nepilnamečių vaikų namuose nėra. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko neblaivi (2,20 prom. neblaivumas) D. K., kuri paaiškino, kad 2026-05-09 apie 15.25 jos neblaivus (2,97 prom. neblaivumas) sūnus M. K. žodinio konflikto metu vieną kartą, iš kurios kojos - negalėjo pasakyti, D. K., sėdinčiai ant sofos namuose adresu (duomenys neskelbtini), spyrė į lūpą. Tokiais veiksmais M. K. sukėlė D. K. fizinį skausmą. Įvykio vietoje M. K. jau nebebuvo, kai pareigūnai atvyko, tačiau jiems pavyko rasti ir sulaikyti įtariamąjį iš karto po nusikalstamos veikos padarymo pagal D. K. nurodytą M. K. buvimo vietą. M. K. rado adresu (duomenys neskelbtini) esančiame namo kieme ir jis buvo sulaikytas. Faktinis M. K. sulaikymo laikas yra 2026-05-09 16.14 val. Įvykio vietoje buvo iškviesta GMP brigada, kuri apžiūrėjo D. K.. Moteris palikta gydytis namuose ambulatoriškai. Kai įvyko konfliktas, namuose taip pat buvo dar vienas D. K. sūnus R. K., kuris konfliktą matė. Ant D. K. akivaizdžių kūno sužalojimų nesimatė. Įvykio vietoje filmuota kūno kameromis (b. l. 10-14).
2026-05-09 Policijos registruojamų įvykių registre pranešime užfiksuota, kad pranešėja D. K. nurodė, kad namuose neblaivus sūnus sudaužė televizorių, pastūmė pranešėją, puolė ant močiutės. Pokalbio metu išplėšė kambario duris ir trenkė pranešėjai. Fone girdisi jo riksmai, daužymai. Vyras labai agresyvus. GMP atsisakė, nepilnamečių vaikų namuose nėra. Pareigūnų laukia namuose. (duomenys neskelbtini) aukštas. Pranešėjos skambučio pradžios data ir laikas: 2026-05-09 15.27 val., BPCID=(duomenys neskelbtini) (b. l. 15).
2026-05-09 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Matomas dviejų aukštų mūrinis baltos ir raudonos spalvos pastatas, pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini). Einama pro medines, mėlynos spalvos duris, patenkama į laiptinę, lipama laiptais į antrą aukštą. Kairėje pusėje matomos rudos spalvos šarvinės durys, pro jas įėjus patenkama į koridorių, einama tiesiai iki pirmų dešinėje pusėje esančių durų. Praėjus pro duris, patenkama į svetainę, tiesiai prieš langą, prie sienos stovi oranžinės spalvos sofa, čia yra įvykio vieta. Iš dešinės pusės stovi tamsiai rudos ir šviesiai rudos spalvos dvidurė spinta, tarp sofos ir spintos ant žemės guli juodos spalvos televizorius. Įvykio vietoje niekas nepaimta, fotografuota. Daugiau nusikalstamai veikai reikšmingų aplinkybių nestebima (b. l. 16-23).
2026-05-09 Policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas pranešimas specializuotam pagalbos centrui, kad 2026-05-09 apie 15.25 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, neblaivus (2,97 prom.) M. K. vieną kartą koja spyrė į veidą neblaiviai (2,20 rom.) motinai D. K., kuriai šitokiu būdu buvo sukeltas fizinis skausmas. Nukentėjusiąją įvykio vietoje apžiūrėjo GMP medikai, moteris į gydymo įstaigą nepristatyta (b. l. 25).
2026-05-09 asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus D. K., akivaizdžių sužalojimų nesimato (b. l. 37-43).
III. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, smurtavimo atvejais turi būti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas.
Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo M. K. visiškas prisipažinimas, išreikštas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, gailėjimasis dėl netinkamo elgesio, nukentėjusiosios D. K. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duoti parodymai apie M. K. prieš jį panaudotą fizinį smurtą, liudytojo E. B. teisme duoti parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo ir kiti byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog M. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2026-05-09 apie 15.25 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą spyrė į veidą nukentėjusiajai D. K., tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai D. K. sukėlė fizinį skausmą. M. K. tyčiniai smurtinio pobūdžio veiksmai, atlikti prieš motiną D. K., teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
IV. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo
Baigiamosios kalbos metu valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras siūlė M. K. nuteisti, paskiriant jam laisvės apribojimo bausmę. Gynėja advokatė, be kita ko, siūlė atleisti M. K. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
BK 37 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikalstamos veikos dalyko ar kitų jos požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (tai, kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos, jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikalstamos veikos dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikalstamos padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamą veiką galima pripažinti mažareikšme tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikalstamos veikos sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikalstamą veiką traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-231-976/2017, 2K-186-689/2020, 2K-36-788/2021 ir kt.). Pažymėtina, kad atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2013).
Nusikalstamos veikos mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis. Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta fizinė žala kito asmens sveikatai arba buvo siekiama tokią žalą padaryti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-299-648/2015, 2K-152-689/2021). Žmogaus sveikata yra vienas iš svarbiausių baudžiamojo įstatymo saugomų gėrių, todėl asmuo privalo būti apsaugotas nuo neteisėto fizinio poveikio. Žinoma, tai neturėtų būti suprantama taip, kad tokio pobūdžio bylose teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, iš viso negali taikyti BK 37 straipsnyje įtvirtinto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto, tačiau šiose bylose, sprendžiant padaryto nusikaltimo mažareikšmiškumo klausimą, turi būti itin kruopščiai įvertintas šio įstatymo saugomo gėrio pažeidimo būdas bei laipsnis. Tyčinės nusikalstamos veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai, padarytos panaudojant įrankius ir priemones, suduodant smūgius į gyvybiškai svarbius organus, naudojant intensyvų, taip pat ilgalaikį fizinį smurtą, smurtą naudojant prieš daugiau nei vieną nukentėjusįjį ir panašiomis sąlygomis, neturėtų būti pripažįstami mažareikšmėmis.
Teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atleisti M. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pritaikius BK 37 straipsnį.
Pagal BK 37 straipsnį, spręsdamas klausimą dėl nusikalstamos veikos pripažinimo mažareikšme, teismas visų pirma vertina žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219-303/2021).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai dėl spyrio gumine šlepete – kroksu buvo sukeltas tik trumpalaikis fizinis skausmas, pagal bylos duomenis nukentėjusiajai buvo pataikyta į viršutinę lūpą. Apklausoje ikiteisminio tyrimo metu patirtą fizinį skausmą nukentėjusioji įvertino vos 2 balais iš 10 balų, akcentuodama, kad tai buvo momentinis skausmas (b. l. 29-32). Teisiamojo posėdžio metu D. K. paaiškino, kad spyris nebuvo pavojingas, nebuvo, kad labai būtų jai skaudėję, labiau išsigando. Skausmas buvo menkas, skausmą vertina 2 balais iš 10 balų. Skausmas truko tik tuo momentu, apie 1 minutę. Policijos pareigūnus iškvietė ji, juos kvietė dėl sudaužyto televizoriaus. Jai labiau gaila buvo televizoriaus, o ne dėl lūpos. Medicininės pagalbos sau neprašė. Greitąją medicinos pagalbą iškvietė ne ji, jai pagalbos nereikėjo. Atvykęs GMP ekipažas D. K. po apžiūros į gydymo įstaigą nesivežė. Pagal bylos duomenis jai jokių sužalojimų dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatyta nebuvo. Akivaizdu, kad nukentėjusiajai padaryta žala, kvalifikuota kaip fizinio skausmo sukėlimas, yra reikšminga, tačiau, įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad nusikalstamos veikos padariniai nėra tokie dideli, kad M. K. negalėtų būti taikomas BK 37 straipsnis.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama ir į kitų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečioje nusikalstamoje veikoje. Taigi, asmens kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai taip pat turi didelę reikšmę išvadai dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413-895/2016, 2K-231-976/2017, 2K-219-303/2021).
Bylos duomenimis, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios konfliktas kyla nebe pirmą kartą. Įvykio dieną abu gausiai vartojo alkoholį, buvo neblaivūs (D. K. nustatytas 2,20 prom. girtumas, M. K. – 2,97 prom. girtumas), po ko kilo žodinis konfliktas dėl to, kad D. K. atsisakė duoti sūnui 20 eurų. Šiuo atveju fizinio smurto panaudojimas nebuvo savitikslė M. K. nusikalstama veika, jo veiksmai nebuvo iš anksto suplanuoti, buvo gana spontaniški, juos lėmė ne kaltinamojo siekis sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą, o kilęs žodinis konfliktas pavartojus alkoholinių gėrimų. Svarbu ir tai, kad panaudotas fizinis smurtas buvo momentinis, neintensyvus, nukentėjusiajai sukeltas menko pobūdžio itin trumpalaikis fizinis skausmas. Kaip pripažino pati nukentėjusioji, policijos pareigūnai buvo iškviesti dėl sudaužyto televizoriaus. Kaip ji įvardijo, būtent dėl sudaužyto televizoriaus jai ir buvo padaryta didžiausia žala.
Teismas, įvertinęs pirmiau paminėtas konfliktinės situacijos kilimo aplinkybes, tai, kad nusikalstamos veikos padariniai nėra dideli, liekamųjų reiškinių nukentėjusiosios sveikatai nenustatyta, įgyvendindamas humanizmo, atsakomybės diferencijavimo, teisinio poveikio priemonių proporcingumo konstitucinius principus, konstatuoja, kad M. K. padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, ją vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių kaip ultima ratio (paskutinė priemonė) taikymas. Šiuo atveju, įvertinus tiek kaltinamojo M. K. padarytą veiką, tiek jo asmenybę (yra jauno amžiaus, anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau nėra teistas, supranta, kad turi koreguoti savo elgesį, kai kyla konfliktinės situacijos, taip pat suvokia ir alkoholio vartojimo žalingumą, nukentėjusiosios atsiprašė, yra dirbantis), sprendžiama, kad baudžiamosios atsakomybės ir bausmės tikslus M. K. atžvilgiu galima užtikrinti taikant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą, tai yra atleidžiant M. K. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl jo įvykdytos nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis).
Siekiant kaltinamąją pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, įvertinus, kad nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltinamasis įvykdė prieš motiną, taip pat įvertinus, kad jos smurtinis elgesys linkęs kartotis ir tam reikalinga laiku užkirsti kelią, tikslinga M. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 1 d., 2 d. 9 p., 72-2 str.).
M. K. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios bei nesiartinti prie jos arčiau nei nustatytu atstumu (b. l. 73-75) iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikintina.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026-06-08 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad už kaltinamajam M. K. suteiktas gynėjos advokatės Irmos Bekerės paslaugas antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 147,92 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad M. K. yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu, be to, gynėjos dalyvavimas buvo privalomas pagal procesinį įstatymą (BPK 51 str. 1 d. 9 p.), šios išlaidos iš M. K. nėra išieškotinos.
Daiktinis įrodymas – kompaktinė laikmena su Bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įrašu, esanti voke prie bylos galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, teismas
nusprendžia:
M. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72-2 straipsniu, M. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, atliekant ją per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
M. K. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios bei nesiartinti prie jos arčiau nei nustatytu atstumu iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.
Neišieškoti iš M. K. 147,92 Eur proceso išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl gynėjos advokatės dalyvavimo byloje.
Daiktinį įrodymą - kompaktinę laikmeną su Bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įrašu, esančią voke prie bylos galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.