Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aleksandras Rusakas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) ATS1 atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2026 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-34-418/2026, kuria teismas nutarė iš dalies tenkinti ieškovės IES1 prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta iš dalies tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas gali taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina būsimo palankaus šaliai teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 2 d.). Įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, dalyvaujančio byloje asmens reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo.

Lietuvos teismų praktikoje išaiškinta, kad parenkant bei taikant konkrečius suvaržymus turi būti atsižvelgiama į proporcingumo, ekonomiškumo, taip pat į teisingumo bei kitus civilinio proceso teisės principus, kurie reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Todėl visais atvejais laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai šaliai pernelyg didelio pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2699/2011; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1231-516/2021).

Bylos duomenimis, Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės IES1 patikslintą ieškinį atsakovui ATS1 dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su tuo susijusių klausimų ir pagal atsakovo ATS1 priešieškinį ieškovei IES1 dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių klausimų. Ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: įpareigoti atsakovą ATS1 netrukdyti ieškovei IES1 naudotis butu, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovą ATS1 perduoti ieškovei IES1 buto visus raktus: du raktus nuo buto šarvuotų durų, vieną raktą nuo bendro su kaimynais koridoriaus durų, vieną raktą nuo avarinio išėjimo į bendrą balkoną, vieną raktą nuo laiptinės durų ir elektroninį domofono raktą bei juos pristatyti į jos gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), per 48 valandas nuo nutarties priėmimo; uždrausti atsakovui ATS1 perduoti buto raktus tretiesiems asmenims; nustatyti, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdytina skubiai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, tai, kad ginčo butas šalims priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, ieškovė minėtą butą prašo priteisti jai, įpareigojant ją išmokėti atsakovui 36 418 Eur kompensaciją už ieškovei nuosavybėn atitenkančią didesnę buto dalį sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo netrukdyti ieškovei naudotis butu yra pagrįstas, todėl įpareigojo atsakovą netrukdyti ieškovei naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini), bei perduoti ieškovei minėto buto visus raktus: du raktus nuo buto šarvuotų durų, vieną raktą nuo bendro su kaimynais koridoriaus durų, vieną raktą nuo avarinio išėjimo į bendrą balkoną, vieną raktą nuo laiptinės durų ir elektroninį domofono raktą bei juos pristatyti į jos gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos.

Apeliantas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės grindžia tuo, jog: teismas suteikė nepagrįstą prioritetą ieškovei, nes skundžiama nutartis įpareigoja atsakovą jo lėšomis pagaminti ieškovei raktus ir juos pristatyti ieškovei į jos gyvenamąją vietą, nors pati ieškovė nesiėmė veiksmų, kad pasigamintų raktus; ieškovė butu nesinaudoja ir nesiekia naudotis; atsakovas niekada neribojo ieškovei galimybių naudotis butu, siūlė ieškovei pasiimti buto raktus, jeigu ji jų nebeturi; byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas trukdo ieškovei naudotis butu ar veikia nesąžiningai, ar kitokiu būdu kenkia savo nepilnamečių vaikų interesams. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika, neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.

Teismų praktikoje laikinosios apsaugos priemonės pagal savo tikslą skirstomos į keletą rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo (lot. padėtis, kuri yra) išsaugojimą (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai) (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2014).

Pažymėtina ir tai, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui – neturi būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-265-178/2018; 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-548-407/2022).

Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu, be kita ko, reiškia reikalavimą butą, esantį (duomenys neskelbtini) priteisti jai, įpareigojant ją išmokėti atsakovui 36 418 Eur kompensaciją už ieškovei nuosavybėn atitenkančią didesnę buto dalį. Bylos duomenimis nustatyta, kad minėtas butas šalims priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Tarp šalių nėra ginčo, kad minėto buto raktų ieškovė neturi. Atsakovas neneigia, kad yra paėmęs iš ieškovės ginčo buto raktus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovei neturint buto raktų ji netenka galimybės patekti į butą ir juo naudotis, todėl atsakovo argumentai, kad ieškovei butas nėra reikalingas ir ji juo naudotis nesiekia atmestini kaip nepagrįsti. Tai, kad ieškovei minėtas butas yra reikalingas ir ji siekia juo naudotis taip pat patvirtina ieškovės ieškinio reikalavimas ginčo butą priteisti ieškovei, o atsakovui kompensaciją už ieškovei nuosavybėn atitenkančią didesnę buto dalį, todėl darytina išvada, jog prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra, be kita ko, siekis užtikrinanti laikiną ginčo situacijos sureguliavimą, ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11, 13 punktai).

Taip pat atmestini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovą savo sąskaita pagaminti ieškovei naują buto raktų komplektą, arba atiduoti ieškovei atsakovo turimą antrą buto raktų komplektą, kuriuos savo sąskaita atsakovas yra pasigaminęs anksčiau, bei savo sąskaita pristatyti buto raktus ieškovei į jos gyvenamąją vietą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įpareigoti atsakovą perduoti ieškovei buto, esančio (duomenys neskelbtini), visus raktus: du raktus nuo buto šarvuotų durų, vieną raktą nuo bendro su kaimynais koridoriaus durų, vieną raktą nuo avarinio išėjimo į bendrą balkoną, vieną raktą nuo laiptinės durų ir elektroninį domofono raktą bei juos pristatyti į jos gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi atsakovas nėra įpareigotas savo sąskaita pagaminti ieškovei naują buto raktų komplektą, arba atiduoti ieškovei atsakovo turimą antrą buto raktų komplektą, kuriuos savo sąskaita atsakovas yra pasigaminęs anksčiau bei savo sąskaita pristatyti buto raktus ieškovei į jos gyvenamąją vietą.

Taip pat pažymėtina, kad nors apeliantas nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi perduoti ieškovei visus ginčo buto raktus, tačiau apeliacinio skundo 16 punkte nurodo, kad „...Pareiškėjas ne tik kad niekada neribojo Ieškovei galimybių naudotis butu, bet ir siūlė Ieškovei pasiimti buto raktus, jeigu ji jų nebeturi.“, kas patvirtina faktą, kad atsakovas turi raktus ir turi galimybę juos perduoti ieškovei, tačiau to nepadaro. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti duomenys leidžia pagrįstai abejoti atsakovo sąžiningumu ir/ar sąžiningais ketinimais ateityje, jeigu teismo sprendimas būtų jam nepalankus.

Apibendrinant nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai, siekiant užtikrinanti laikiną ginčo situacijos sureguliavimą, ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti, taikė ieškovės prašytas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, jog, pritaikius nurodytas laikinąsias apsaugos priemones, jos bus neproporcingos siekiamiems tikslams, perteklinės ar akivaizdžiai pažeidžiančios bylos šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės užtikrins laikiną ginčo situacijos sureguliavimą, ar užkirs kelią kitiems neigiamiems padariniams atsirasti ir naujiems teisminiams ginčams kilti.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas). Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, vadovavosi teismų praktika nagrinėjamu klausimu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti atskirojo skundo motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atsakovo ATS1 atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, teikti prašymą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (pakeitimo) CPK 148–149 straipsniuose nustatyta tvarka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018). Kadangi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą nagrinės pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ginčą iš esmės, apeliacinės instancijos teismas klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priimant šį procesinį sprendimą, nesprendžia (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2026 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.