Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. U. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, žmonai, t. y. 2026 m. birželio 5 d. apie 23.35 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu, tyčia rankomis sugriebęs už sprando V. U. jį spaudė ir tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai V. U. fizinį skausmą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. U. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi dėl savo tokio elgesio. Paaiškino, kad susikivirčijo su žmona ir tada jis griebė žmonai už sprando. Dėl visko kaltas alkoholis. Viskas įvyko birželio 5 d. apie 23.00 val. Buvo svečių, su kuriais vartojo alkoholį. Prasidėjo konfliktas su žmona, kuris peraugo į susistumdymą. Jam atrodo, kad pradėjo ji, bet jis buvo labai neblaivus, todėl nelabai pamena. Kaip laikė už sprando žmonai, jis prisimena, galimai spaudė sprandą. Savo veiksmus vertina blogai. Žmonos atsiprašė tarpininkaujant seseriai. Mano, kad žmona atleido. Ateityje neketina nusikalsti. Nori „susitvarkyti“ su alkoholiu, nes jei būtų buvęs blaivus, to nebūtų įvykę. Pasirašė su žmona susitaikymo protokolą.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas, prokurorė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. U. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta ne tik jo parodymais duotais teisiamajame posėdyje, bet ir jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu bei kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

A. U., apklaustas įtariamuoju, dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad V. U. yra jo žmona, kartu gyvena 18 metų, gyvena jiems abiem su žmona priklausančiame bute, kuris paimtas lizingu. Gyvena su žmona ir trimis nepilnamečiais vaikais. 2026 m. birželio 5 d. vakarą turėjo namuose svečių, gėrė alkoholinius gėrimus, svečiams išvykus, apie 22 val. jis daugiau su žmona alkoholinių gėrimų kartu negėrė, prieš tai buvo gėrę alkoholinius kokteilius kai buvo svečiai, nuo išgerto alkoholio jautėsi vidutiniškai apgirtęs. Po svečių išvykimo galėjo praeiti apie valanda laiko, kai jis pirmas žodžiais pradėjo prie žmonos kabinėtis, tai buvo koks tai buitinis konfliktas, žmona į jo žodžius taip pat atsakė ir pradėjo žodžiais konfliktuoti, kai ji pati pirma vienu metu jam su kažkuo sudavė, su kuo sudavė nepastebėjo, jam į veidą, pataikė į nosį ir jam stipriai pradėjo bėgti kraujas iš nosies, jis tada jai paėmė už sprando ir galėjo suspausti, tikslo sukelti fizinio skausmo tyčia neturėjo, žmona jam daugiau smūgių nesudavė, jis jai taip pat, o tada pats skambino į bendrąjį pagalbos centrą pranešti apie įvykusį įvykį, tačiau ką kalbėjo su atsiliepusia operatore nepamena dėl girtumo. Kol atvyko policijos pareigūnai, jam kraujas iš nosies nustojo bėgti. Tą įvykio vėlų vakarą namuose buvo jų vaikai, tačiau jie šio įvykio nematė, buvo kambaryje, o jie konfliktavo virtuvėje. Jam kai žmona sudavė smūgį į nosį, jų galėjo suduoti gal du smūgius, tačiau jis buvo neblaivus ir jam jos sudavimas fizinio skausmo nesukėlė, sužalojimo nepadarė, dėl to, jis žmonai pretenzijų neturi ir savęs nukentėjusiuoju nelaiko. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, kad jai suėmė už sprando ir tokiu elgesiu sukėlė jai fizinį skausmą, jos atsiprašys, nori susitaikyti (b. l. 99–100).

Nukentėjusioji V. U. parodė, kad ji pasinaudos savo teise neduoti parodymų prieš sutuoktinį. Patvirtino, kad fizinis skausmas jai buvo sukeltas, tačiau įvykis įvyko dėl jų abiejų kaltės, dėl išgerto alkoholio. Jai jokių sužalojimų nėra padaryta, nėra žymių, pas teismo medicinos ekspertus nesikreips. Buvo atvykusi GMP, ją apžiūrėjo, jokių sužalojimų nerado. Pretenzijų vyrui ji neturi, bendravo per jo seserį, jis jos atsiprašė. Ji susitaikė su vyru, jam atleido, jokių pretenzijų nėra ir nebus. Tai vienintelis atvejis per 17 metų, kai gyvena kartu. Jokio smurto nėra buvę. Vyras pats išsikvietė policiją, tiesiog įvyko nesąmonė, galimai norėjo ją pagąsdinti. Realiai dabar pats net nepamena, kaip kvietė policiją ir ką šnekėjo. Prašo nutraukti bylą jos vyrui, jiems susitaikius. Ji sutiktų bylą užbaigti pagreitinto proceso tvarka, vien todėl, kad viskas baigtųsi greičiau. Vaikai įvykio nematė, bet kadangi buvo abu išgėrę, vaikus perdavė laikinai priežiūrai jos vyro seseriai, tačiau vaikai liko namuose, savo aplinkoje. Nori kuo greičiau susitvarkyti ir su vaikų teisių apsaugos tarnyba, kad grąžintų vaikus. Tai viskas ką gali paaiškinti, prašo ją su vyru teismo sutaikyti (b. l. 60–61).

Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2026-06-05 apie 23:35 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus (1,96 prom.) A. U., gim. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu sutuoktinei V. U., gim. (duomenys neskelbtini), neblaiviai (1,18 prom.), konflikto metu paėmė už sprando, spaudė rankomis kelis kartus. Tokiais veiksmais sutuoktinis sukėlė fizinį skausmą (b. l. 6).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-22).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, jog V. U., kuriai nustatytas 1,18 promilių neblaivumas paaiškino, kad birželio 5 d. apie 23.35 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas namuose sutuoktinis A. U., kuriam nustatytas 1,96 promilių neblaivumas, pradėjo žodiškai konfliktuoti dėl vaikų elgesio, kad nesitvarko namuose. Konflikto metu paėmė už sprando, spaudė rankomis kelis kartus, vėliau stumdėsi ir ji gindamasi sudavė per veidą savo sutuoktiniui, jam pasileido kraujas iš nosies. Paėmimą už sprando ir spaudimą rankomis V. U. vertino nuo 1 iki 10 balų, 5 balais, daugiau nenurodė smūgių. Tokiais savo veiksmais sutuoktinis jai sukėlė fizinį skausmą, skaudėjo (b. l. 24–27).

BIRT ataskaitų žiūryklės informacija (b. l. 33–39).

Asmens apžiūros protokole užfiksuota V. U. vizualinė apžiūra, kurios metu jokių mėlynių, paraudimo ar smurto žymių nepastebėta. (b. l. 40-47).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopija (b. l. 56-57).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos teisinės kvalifikacijos

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

Šiame kontekste pažymėtina, kad fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą nurodęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, t. y. paties kaltinamojo A. U. prisipažinimą, nukentėjusiosios V. U. ikiteisminio tyrimo metu patvirtintas aplinkybes, kad jai vyro veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau sužalojimų jai nebuvo padaryta, tarnybiniuose pranešimuose dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuotas aplinkybes, sprendžia, kad aptartų įrodymų visuma patvirtina, jog A. U. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo žmonai, t. y. 2026 m. birželio 5 d. apie 23.35 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu, tyčia rankomis sugriebęs už sprando V. U. jį spaudė ir tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai V. U. fizinį skausmą. A. U. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš sutuoktinę V. U. kvalifikuoti teisingai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl BK 38 straipsnio taikymo

Teisiamajame posėdyje A. U. ir jo gynėjas prašė teismo atleisti A. U. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu kaip susitaikiusį su nukentėjusiąja ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo A. U. gynėjas pateikė 2026 m. birželio 22 d. susitaikymo protokolą, iš kurio matyti, kad kaltinamasis A. U. susitaikė su nukentėjusiąja V. U. ir prašo kaltinamojo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius.

Kaltinamasis A. U. ir jo gynėjas, nukentėjusioji V. U., taip pat ir prokurorė, teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti A. U. nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad tokia įstatymo konstrukcija įtvirtina, jog, net ir nustačius nurodytų sąlygų visumą, teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas ad hoc (konkrečiu atveju) sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo sprendimą atleisti ar ne nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis, gali lemti realus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė ir kitos aplinkybės. Tai, kad nukentėjusieji atleido nuteistajam, taip pat nustatytos kitos BK 38 straipsnyje nurodytos sąlygos, kaip jau minėta, nereiškia imperatyvo teismui taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nusikaltimą padariusį asmenį. Baudžiamuosiuose teisiniuose santykiuose nukentėjusiojo privataus intereso kompensuoti nusikaltimu padarytą žalą patenkinimo negalima laikyti lemiančia aplinkybe taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, nes nusikaltimu yra padaroma žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, teisės saugomam interesui, todėl teismai turi atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį. Nustatant šio intereso pažeidimo mastą, įvertinamas realus veikos pavojingumas, kaltininko asmenybė, jo atgaila ir tikimybė pasitaisyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206-697/2015, 2K-52-942/2020). Nagrinėjamų aplinkybių kontekste primintina ir kasacinės instancijos teismo praktika, kad teismo išvada dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos buvimo yra visų reikšmingų tuo klausimu bylos aplinkybių vertinimo rezultatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120/2007). Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, atlygino padarytą žalą) ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-606/2006, 2K-589/2011).

Kaip nustatyta anksčiau aptartų įrodymų visuma, kaltinamasis A. U. veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika baigta. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl tokio savo elgesio, nukentėjusiosios atsiprašė, su ja susitaikė. Byloje nėra pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Tai, kad kaltinamasis A. U. ir nukentėjusioji V. U. susitaikė, patvirtina jų pasirašytas susitaikymo protokolas (1 t., b. l. 123), šias aplinkybes jie patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. A. U. praeityje nebuvo teistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, paskirtas baudas yra sumokėjęs (b. l. 7–76), dirbantis. Be to, kaip nurodė tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusioji, jog santuokoje jie yra 18 metų, tai buvo pirmas kartas, kai panaudojo smurtą prieš sutuoktinę. Nors kaltinamojo smurtinis elgesys nėra pateisinamas, tačiau vertintina tai, kad nukentėjusiajai smurtiniais kaltinamojo veiksmais buvo sukeltas tik fizinis skausmas, sužalojimų nukentėjusiajai nebuvo padaryta.

Teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, atsižvelgdamas į veikos padarymo aplinkybes, vertindamas kaltinamojo asmenybę, sprendžia, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybė yra pakankamai maža, jog anksčiau aptartos aplinkybės duoda pagrindą manyti, kad A. U. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. U. atžvilgiu BK 38 straipsnio nuostatų taikymas galimas, todėl jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja V. U. ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant jį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, A. U. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė: dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią įpareigotinas atlikti per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Nors prokurorė prašo skirti kaltinamajam ir dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72⁵ straipsnyje, t. y. dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, tačiau vertinant tai, kad kaltinamasis dirba vairuotoju ir vairavimas yra jo pragyvenimo šaltinis, nesant duomenų, jog būdamas neblaivus anksčiau būtų padaręs kokį teisės pažeidimą, ši baudžiamojo poveikio priemonė kaltinamajam neskirtina.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

2026 m. birželio 18 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam A. U. pirmosios instancijos teisme. Prašyme nurodyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu kaltinamojo A. U. interesus atstovauti buvo paskirtas advokatas A. Z.. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos A. U. sudaro 133,33 Eur.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorius, remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu (nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka), A. U. parinko gynėją advokatą A. Z.. Tokios aplinkybės rodo, kad šioje byloje, siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Esant šioms aplinkybėms išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš A. U. nepriteistinos.

A. U. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir prie jos nesiartinti nustatytu atstumu, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Laikmena su garso įrašu iš BPC ir vaizdo įrašais, paimtais iš policijos pareigūnų, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini prie bylos, kaip bylos medžiagos dalis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

nusprendžia:

A. U., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį kaltinamajam ir nukentėjusiajai V. U. susitaikius bei baudžiamąją bylą A. U. atžvilgiu nutraukti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, A. U. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią įpareigoti įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. A. U. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir prie jos nesiartinti nustatytu atstumu, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą iš A. U. nepriteisti. Laikmeną su garso įrašu iš BPC ir vaizdo įrašais, paimtais iš policijos pareigūnų, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos, kaip bylos medžiagos dalį.

Išaiškinti A. U., kad jei jis vengs vykdyti teismo paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, padarymo. Išaiškinti A. U., kad jei jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.